- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-90-497/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46875-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- O. Y.-A.
- Nukentėjusysis
- A. K. Y., A. K.
- Advokatai
- Aleksander Višnevski, Irina Beleškienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. Y.-A. ir jos gynėjos advokatės Irinos Beleškienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-23 nuosprendžio, kuriuo
O. Y.-A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d. ir nuteista laisvės apribojimu 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: dirbti, tęsti darbą, o jo netęsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Nukentėjusiosios A. K.- Y. įgalioto atstovo advokato A. Višnevskio civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nukentėjusiosios naudai iš O. Y.-A. priteista 53,10 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu O. Y.- A. pripažinta kalta tuo, kad ji sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui. 2023-10-15, laikotarpiu nuo 10:00 val. iki 22:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo dukros A. K. Y. atžvilgiu. Konflikto metu vieną kartą įkando nepilnametei A. K. Y. į kairį petį, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairio peties išoriniame paviršiuje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistosios O. Y.-A. ir jos gynėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
2.1.1. Sužalojimas nuteistosios dukters petyje atsirado ne tokiomis, kaip konstatavo pirmosios instancijos tesimas, o kitomis aplinkybėmis. 2023-10-15 O. Y.- A. buvo namuose kartu su savo dukra A. K. Y.. Dukrai valgant šokoladą, jo gabaliukas nukrito ant peties. Pamačiusi šokoladuką, duktė supanikavo, nes pagalvojo, kad tai vabalas, kurių ji paniškai bijo. Ramindama dukrą, apeliantė lūpomis nuėmė šokoladą nuo peties ir tuo metu dukrai staiga truktelėjus, petys atsitrenkė apeliantei į dantis. Dėl to vėliau ir atsirado nežymi kraujosruva.
2.1.2. Apeliantės parodymus patvirtina pačios dukters parodymai ikiteisminio tyrimo metu (skundo 7 p.). Dukrai diagnozuota eilė psichikos ir elgesio sutrikimų, dėl kurių ji turi nenustygstamą poreikį judėti, tai ir paaiškina, kodėl apeliantei siekiant lūpomis nuimti šokolado gabaliuką nuo peties, duktė trūktelėjo petimi (apeliacinio skundo 10-12 p.).
2.1.3. A. K. Y. ir apeliantės duoti parodymai dėl šokolado gabaliuko bei bandymo jį nulaižyti sutampa, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2023-10-15 tarp apeliantės ir dukters vyko konfliktas.
2.2. Buvusio apeliantės sutuoktinio M. K. Y. parodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas, turi būti atmesti, nes liudytojas pats įvykio nematė, remiasi neva dukters žodžiais ir juos iškraipo, nes jo santykiai su apeliante priešiški ir jis suinteresuotas, kad apeliantė būtų nuteista.
2.3. Specialisto išvada Nr. G 3368/2023(01), kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas nuosprendį, surašyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl ja teismas negalėjo remtis.
2.3.1. Nepagrįsta išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai, nes LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato, kad išvados dėl fizinio skausmo sukėlimo yra daromos remiantis bylos medžiaga, tuo tarpu tokią išvadą specialistas padarė tik iš liudytojo M. K. Y., suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimų.
2.3.2. Nėra aišku kaip teismo medicinos specialistas nustatė, kad mėlynė yra nežymus sveikatos sutrikdymas, nes tam, kad sužalojimas butų pripažintas nežymiu, jis turi sutrikdyti sveikatą ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kadangi į gydytojus dėl mėlynės kreiptasi nebuvo, informacijos apie tai, kad vaiko sveikata dėl mėlynės sutriko, nebuvo, todėl darytina pagrįsta išvada, kad toks pavėluotas kreipimasis į teismo medicinos specialistą (po 9 dienų) buvo sąlygotas būtent trukmės, t.y. vaiko tyčia nevedė pas gydytojus bei medicininei apžiūrai tam, kad po 9 dienų konstatavus vis dar esant mėlynei formaliai būtų konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.
2.3.3. Išvadoje negalėjo būti padarytos dvi skirtingos išvados, kadangi nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas yra du savarankiški sužalojimų pagrindai. Todėl jų konstatavimas vienu metu eliminuoja vieną iš jų ir šioje baudžiamojoje byloje nėra įrodyta, kokius sužalojimus patyrė nepilnametė - fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
2.3.4. Nenustatytas kraujosruvos atsiradimo mechanizmas. Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pats ėmėsi vertinti pateiktas nuotraukas su fiksuotais sužalojimais, konstatuodamas, kad nuotraukoje yra matomos dantų žymės. Tačiau dantų žymės nereiškia, kad buvo įkandimas, dantų žymės galėjo atsirasti ir apeliantės nurodytu būdu. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.
2.4. Dėl veikos mažareikšmiškumo. Net jei teismas pripažintu, kad O. Y.- A. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. požymių, ši veika pripažintina mažareikšme, nes apeliantė yra nukentėjusiosios A. K.- Y. motina. Iki konflikto, prasidėjusio su liudytoju M. K. Y. 2021 m. pabaigoje, jokių duomenų apie tai, kad būtų kokių nors smurto vaiko atžvilgiu naudojimo faktų, nėra. Apeliantė paaiškino, kad mėlynė atsirado ne tyčios bei noro sužaloti vaiką pasėkoje, bet tiesiog apeliantei bandant sušvelninti situaciją, kai dukra išsigando tariamo vabaliuko, o mama bandė jai padėti. Todėl daryti išvadą, kad apeliantė tyčia siekė sužaloti savo vaiką, negalima dėl tokių įrodymų nebuvimo.
2.5. Dėl civilinio ieškinio.
2.5.1. Civiliniame ieškinyje yra nurodyta, kad 53,10 EUR turtinė žala yra teismo medicinos specialistui sumokėtas mokestis už išvadą. Šį mokestį sumokėjo ne nukentėjusioji, bet jos įstatyminis atstovas liudytojas M. K. Y., pati nukentėjusioji jokių išlaidų nepatyrė. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad šiuo atveju civiliniu ieškovu dėl 53,10 EUR turtinės žalos atlyginimo turėjo būti pripažintas būtent įstatyminis nukentėjusiosios atstovas tėvas M.K. Y., kadangi vaikui jokios materialinės žalos dėl veikos nebuvo padaryta, o išlaidas patyrė tiesiogiai vaiko tėvas.
2.5.2. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, nes apeliantės duktė dėl įkandimo neturtinės žalos nepatyrė. Vaikas po įkandimo nurodė, kad jam skaudėjo, bet neilgai, ir skaudėjo tik tada, kai prisilieti prie mėlynės. Mamai atleido. Vaikas apie įvykį niekam nepasakojo ir buvo priverstas papasakoti tik tada, kai mėlynė buvo pastebėta. Nuo 2024-10-17 vaikas nebuvo nuvestas pas gydytojus ir vaikui nebuvo skiriami vaistai. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad vaikui buvo stresas ir nemiga. Pažymėtina tai, kad tėvas vaiką apžiūrai nuvedė tik 2024-10-24, t. y. praėjus 9 dienoms po įvykio, o į medicinos įstaigą nesikreipė, vaikas ir toliau lankė mokyklą. Nuo 2023-10-15 apeliantė ir dukra nepertraukiamai susitikinėjo ir toliau ir vaikas noriai bendravo su mama, todėl kalbėti apie dvasinius išgyvenimus ir fizines kančias nėra jokio pagrindo.
2.6. Prašo apeliacinės instancijos teismo:
2.6.1. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-23 apkaltinamąjį nuosprendį ir išteisinti O. Y.- A. pagal BK 140 str. 2 d., nenustačius šio nusikaltimo požymių, arba
2.6.2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-23 nuosprendį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 37 str. atleisti O. Y.- A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, o baudžiamąją bylą nutraukti. Civilinį ieškinį atmesti.
2.7. Apeliacinė instancijos teismo posėdyje apeliantės atstovė skundą palaikė. Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.
3. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios teismas neteisingai įvertino įrodymus arba grindė apkaltinamąjį nuosprendį įrodymais, kurie gauti ne įstatymo nustatyta tvarka: neteisingai įvertino nukentėjusiosios A. K. Y. parodymus; rėmėsi šališkais buvusio O. Y.- A. sutuoktinio M. K. Y. parodymais; rėmėsi prieštaraujančia įstatymams specialisto išvada. Be to, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas neįvertino duomenų apie A. K. Y. ligą, dėl kurios ji turi polinkį į traukulius, nevalingus judesius.
3.1. Dėl A. K. Y. parodymų vertinimo. Nukentėjusioji A. K. Y. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kraujosruva jos petyje atsirado, kai mamos namuose nukentėjusioji norėjo atimti iš mamos telefoną, kuriuo ji filmavo. Mamos įprotis nuolat viską filmuoti mergaitę labai erzina. Bandant atimti telefoną, mama įkando liudytojai į petį. Įkando taip, tarsi norėjo išgraužti gabalą mėsos. Po to mama atsiprašė, aiškino, kad tenorėjo lūpomis nuimti nuo peties šokolado gabaliuką (t. 1, b.l. 52-54). Tokie nepilnametės liudytojos parodymai niekaip neleidžia jų interpretuoti apeliaciniame skunde nurodytu būdu – neva vaiką ištiko panikos priepuolis ir traukuliai. Iš liudytojos parodymų seka, kad O. Y.- A. dukrą įkando tyčia, konflikto dėl telefono metu.
3.2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta nukentėjusiąją gydanti psichiatrė B. L., kuri parodė, kad A. K. Y. diagnozuotas obsesinis kompulsinis sutrikimas nėra susijęs su nevalingais judesiais ir traukuliais.
3.3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklaustas liudytojas M. K. Y., kuris nurodė, kad jo pateiktų A. K. Y. fotonuotraukų, kuriose matoma kraujosruva ( t. 1, b. l. 18-21) skaitmeninių failų pavadinimai yra sekantys: img-20231017-wa0002.jpg 09:09 val.; img-20231017-wa0003.jpg 09:09 val.; img-20231017-wa0001.jpg 09:09 val.; img-20231017-wa0000.jpg 09:09 val., kas leidžia manyti, kad fotonuotraukos darytos 2023-10-17, t. y. praėjus 2 dienom po kaltinime nurodyto įvykio. Tai be kitą ko rodo, kad liudytojas užfiksavo vaiko sužalojimą iš karto, kai jį pastebėjo, o ne specialiai „sendino“ kraujosruvas 9 dienas, kaip teigiama apeliaciniame skunde.
3.3.1. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 3368/2023(01) nurodyta, kad A. K. Y. padarytas odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairio peties išoriniame paviršiuje kietu buku (kietais bukais) daiktu (daiktais), galimai nurodytomis aplinkybėmis ir laiku t. y. 2023-10-15. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 6).
3.3.2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklaustas išvadą teikęs ekspertas J. P. supažindintas su 2023-10-17 darytomis fotonuotraukomis (t. 1, b.l. 18-21), parodė, kad teikdamas išvadą šių nuotraukų nematė. Susipažinęs su jomis nurodė, kad fotonuotraukoje aiškiai matomi puslankiai, kurie būdingi sukandimui. Tokiems sužalojimams, kokie matomi fotonuotraukoje atsirasti, neužtenka būti išsižiojus. Reikia sukasti, nes aiškiai matyti sukandimas, suspausti dantys. Tokia eksperto išvada paneigia O. Y.- A. parodymus, apie sužalojimo atsiradimo mechanizmą atsitrenkiant petimi į dantis.
3.3.3. Dėl fizinio skausmo. Ekspertas J. P. apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusiajai nustatytos toks kūno sužalojimas, kuris sukelia fizinį skausmą. Be to, fiziniam skausmui konstatuoti teismo medicinos eksperto išvada nebūtina. Fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-719/2020, 2K-278-489/2022). Mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Nukentėjusioji tiesiogiai nurodė, kad kandimo metu jautė, „tarsi norėjo išgraužti gabalą mėsos“ tokie nukentėjusiosios parodymai kartu su teismo medicinos eksperto išvada, kad pagal sužalojimo pobūdį, nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą, įrodo, kad fizinį skausmą A. K. Y. tikrai juto ir šis požymis O. Y.- A. inkriminuotas pagrįstai.
3.3.4. Apeliacinio skundo argumentas, kad kraujosruvos negali būti kvalifikuojamso kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir kad fizinis skausmas nėra suderinamas su nežymiu sveikatos sutrikdymu, atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas J. P. parodė, kad tiek kraujosruvos, tiek nubrozdinimai kvalifikuotini nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas gali būti nustatyti vienu metu, viena diagnozė nepaneigia kitos.
3.4. Apibendrinant paminėtus duomenis visumoje, jie patvirtina ir papildo vienas kitą. Nukentėjusiosios A. K. Y. parodymus, kad kaltinime nurodytu laiku jai į petį įkando O. Y.- A. patvirtina jos tėvo M. K. Y. darytos fotonuotraukos. Šių fotonuotraukų bei nukentėjusiosios apžiūros pagrindu pateikta teismo medicinos specialisto išvada, kad sužalojimai padaryti sukandant į petį, galimai kaltinime nurodytu laiku. Tiesa, kad nuteistosios ir jos buvusio sutuoktinio M. K. Y. santykiai priešiški ir vien tik šio liudytojo parodymų nepakaktų kaltinimui pagrįsti, tačiau kaltinimas įrodytas ne vien M. K. Y. parodymais, bet visuma kitų čia aptartų įrodymų. Kitą vertus, nuteistosios versiją apie dukters traukulius ir netyčinį atsitrenkimą į dantis, paneigia tiek minėta teismo medicinos specialisto išvada tiek nukentėjusiąją gydančios psichiatrės parodymai. Todėl pirmosios instancijos nuosprendis, kuriuo pripažinta, kad O. Y.- A. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą veiką yra teisėtas ir pagrįstas.
4. Dėl mažareikšmiškumo. Šioje dalyje apeliacinis skundas taip pat atmestinas. Nuteistoji prašo pripažinti mažareikšmiškumu tai, kad sužalojimas padarytas netyčia, kai jos duktė išsigandusi petimi atsitrenkė į nuteistosios dantis. Tačiau tokios bylos aplinkybės nėra nustatytos, todėl teismas neturi ir pagrindo vertinti jų mažareikšmiškumo aspektu.
5. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji A. K. Y. dėl nuteistosios veiksmų patyrė fizinį skausmą. Vaikui padaryta neturtinė žala yra tuo didesnė, kad fizinį skausmą sukėlė ir kūno sužalojimą padarė motina, kuri vaikui turi būti artimiausias asmuo, su kuriuo turėtų sieti stipriausias emocinis ryšys, pagrįstas meile ir tarpusavio pasitikėjimu. Neturtinės žalos dydis apie du kartus mažesnis nei panašiose bylose priteisiamos maksimalios sumos. Todėl keisti nuosprendžio šioje dalyje ir dar labiau mažinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo.
6. Dėl turtinės žalos. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusiosios tėvas M. K. Y. 2023-10-24 už teismo medicinos specialisto išvadą sumokėjo 53,10 Eur, sumokėjo grynais pinigais, kvito neišsaugojo. Prašo priteisti šią sumą A. K. Y. naudai kaip turtinės žalos atlyginimą (t. 2, b.l. 58). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį šioje dalyje tenkino nepagrįstai. Civilinis ieškinys neįrodytas. Su ieškiniu pateikta ekspertinių tyrimų įkainių lentelė, pagal kurią asmens teismo medicinos tyrimas su specialisto išvada kainuoja 53,10 Eur, tačiau nėra jokių įrodymų, kad M. K. Y. šią sumą įmokėjo. Be to, A. K. Y. nėra tinkama ieškovė, nes ieškinyje nurodoma, kad išlaidų, susijusių su teismo medicinos tyrimu patyrė ne nukentėjusioji, o jos tėvas M. K. Y.. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Vadovaujantis išdėstytu ir BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
apeliacinį skundą tenkinti dalinai. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-23 nuosprendį.
Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-23 nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.