Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušra Diržienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L., atstovaujamos advokato Romano Lupeikos, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. A. po sutuoktinio V. A. mirties (mirusio (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu palikimui priimti ir gauti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Pareiškime nurodo, kad V. A. ir I. A. (iki santuokos – J.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, vaikų santuokos metu nesusilaukė. Sutuoktiniai V. A. ir I. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: 1) pagal 1992-03-14 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį nupirko (privatizavo) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) pagal 1993-03-02 sudarytą Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). I. A. po sutuoktinio V. A. mirties sodo žemės sklype įteisino statinius – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Nekilnojamojo turto registre įregistravo pagal 2004-02-19 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir 2004-03-25 Sodininkų bendrijos pažymą. Nurodytas nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centre įregistruotas I. A. vardu. I. A. (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono Notarų biure sudarė testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padarė patvarkymą, kad jos mirties atveju I. L. palieka žemės sklypą bei jame esančius pastatus, esančius sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Nors testamentą sudarė I. A., tačiau jos sutuoktinis V. A. žinojo apie sudaryto testamento turinį. Testamentą sudariusi notarė I. A. nepatarė, kad nekilnojamasis turtas, dėl kurio yra sudaromas testamentas, ir kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir V. A., pastarojo valią dėl šio turto taip pat buvo būtina aptarti. (Duomenys neskelbtini) V. A. mirė. I. A. (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono Notarų biure sudarė dar vieną testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padarė patvarkymą, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), palieka pareiškėjai I. L.. Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) išduotame liudijime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta, kad po V. A. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-01-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-94-474/2015, I. A. nustatyta rūpyba, jos rūpintoja paskirta pareiškėja. (Duomenys neskelbtini) I. A. mirė. Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) išduotame liudijime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad po I. A. mirties palikimą priėmė testamentinė įpėdinė - pareiškėja I. L. Pradėjus paveldėjimo procedūras, pareiškėjai notaro biure buvo paaiškinta, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą negali būti išduotas, nes nėra išspręsta V. A. (mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimo dalis, kai pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas po V. A. ir I. A. sudarytos santuokos. Tik pradėjus paveldėjimo procedūras, pareiškėjai tapo žinoma, kad I. A. teisiškai nebuvo susitvarkiusi po sutuoktinio V. A. mirties jo palikimo dalį. Mirus sutuoktiniui V. A., I. A. liko gyventi tame pačiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su sutuoktiniu V. A. iki jo mirties, mokėjo mokesčius už turtą, jį prižiūrėjo ir naudojo faktiškai iki savo mirties. I. A. prižiūrėjo ir rūpinosi ir kitu nekilnojamuoju turtu, t.y. žemės sklypu ir statiniais, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Pareiškime nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų I. A. ir V. A. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VMI pareiškimo neginčija ir prašo teismo sprendimą byloje priimti savo nuožiūra. Pažymėjo, kad VMI nevykdo paveldėjimo veiksmų dėl V. A. palikimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Iš santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp V. A. ir I. A. (iki santuokos sudarymo – J.), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad V. A. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini); I. A. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų apie V. A. ir I. A. vaikus ir vaikaičius nėra.

Iš (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. A. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš mirties liudijimo matyti, kad I. A. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) notarės Irminos Kriščiūnienės liudijimo matyti, kad po V. A. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties Kretingos rajono savivaldybės 1-ajame notaro biure paveldėjimo byla nėra užvesta.

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad I. A. palikimą priėmė I. L. (palikimo priėmimo data – (duomenys neskelbtini)).

Iš byloje pateikto I. A. (duomenys neskelbtini) surašyto testamento (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad žemės sklypą su jame esančiais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai I. L.

Iš byloje pateikto I. A. (duomenys neskelbtini) surašyto testamento (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai I. L.

Iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-01-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-94-474-2015 matyti, kad I. A. buvo nustatyta rūpyba, jos rūpintoja paskirta pareiškėja I. L.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas I. A. nuosavybės teise pagal 1992-03-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1615.

Iš VĮ Registrų centro 2004-04-08 pažymėjimo matyti, jog žemės sklypas, sodo pastatas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti I. A. nuosavybės teise (pagal 1992-07-16 valdybos potvarkį, 2004-03-25 sodininkų bendrijos pažymą).

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), nes V. A. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš minėtų įstatymų nuostatų, palikimą galima priimti atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksmų: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu 1964 m. CK 587 straipsnio prasme (CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme) palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog V. A. ir I. A. buvo susituokę. (Duomenys neskelbtini) mirus V. A., jo sutuoktinė I. A. per įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau bylos duomenimis, iki V. A. mirties sutuoktiniai V. A. ir I. A. gyveno santuokos metu įgytame ir I. A. vardu registruotame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio V. A. mirties sutuoktinė I. A. ir toliau liko gyventi minėtame bute (tai patvirtina Gyventojų registro duomenys apie V. A. ir I. A. deklaruotą gyvenamąją vietą).

Pagal kasacinio teismo praktiką, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas (namas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamajame būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame būste, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad I. A. po sutuoktinio V. A. mirties faktiškai perėmė buto ir kito nekilnojamojo turto valdymą, atliko veiksmus, būdingus turto savininkui, ir tokiu būdu per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė sutuoktinio palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų kitų asmenų teises ir interesus.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatytinas tikslu pareiškėjai I. L. paveldėti po I. A. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu pareiškėjai I. L. paveldėti po I. A. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.