Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 18 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metamas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti L. G., I. L., A. P., A. Z., D. Š., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio mėnesį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, tačiau ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 14 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), iš D. Š. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas – kanapes, (duomenys neskelbtini) už 100-110 Eur įsigijo 10 vnt. nedidelių užspaudžiamų maišelių su 6,986 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 11,9 procentų iki 14,7 procentų, kurias neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno į (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną parsivežtas narkotines medžiagas – kanapes išdalino dalimis į 13 vnt. paketėlių. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gruodžio 16 d., po 17.00 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įvairiems asmenims, (duomenys neskelbtini) gabeno prie savęs 13 vnt. paketėlių su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis bei jas platino (duomenys neskelbtini), t. y. apie 17.29 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vieną paketėlį, kuriame buvo 0,650 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), o ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 11,9 procentų, už 10 Eur pardavė A. Z.; apie 18.50 val. automobilyje „Citroen XM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vieną paketėlį, kuriame buvo 0,503 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), o ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 13,9 procentų, už 10 Eur pardavė I. L.; 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.45 val., likusius 10 vnt. paketėlių, kuriuose buvo 5,290 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), o ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 14,7 procentų, bei vieną paketėlį, kuriame buvo 0,543 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), o ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 13,8 procentų, (duomenys neskelbtini), asmens kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnai.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. B. veika kvalifikuota teisingai, jo kaltė įrodyta ir abejonių nekelia. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, asmenį charakterizuojančius duomenis ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus artimą sankcijoje numatytam vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra ginčijamos, nusikalstamos veikos teisinio vertinimo, kaltės klausimai nekeliami. Nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.

7. Bendrosios bausmių skyrimo nuostatos įtvirtintos BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, nurodytos BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, kiekvienu atveju skiriant bausmę būtina atsižvelgti į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, jos paskirtį.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam artimą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam vidurkiui 3 metų laisvės atėmimo bausmę, iš esmės vertino tik padaryto nusikaltimo sunkumą, neatsižvelgė į kitas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes ir tai lėmė per griežtos bausmės skyrimą. Tačiau nuosprendžio turinys, jame pateikti bausmės skyrimo motyvai tokį nuteistojo vertinimą paneigia.

9. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, taigi bausmės vidurkis už nurodytą nusikalstamą veiką yra penki metai (BK 61 straipsnio 3 dalis). Skirdamas V. B. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, kaip teigia apeliantas, bet įvertino ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės skirtinos bausmės individualizavimui. Buvo atsižvelgta į tai, kad V. B. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgta į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Priešingai skundo teiginiams teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą – anksčiau neteistas, dirba, baustas administracine tvarka, į psichiatro ar priklausomybės ligų gydymo įskaitą neįrašytas. Įvertinęs tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusių duomenų ir aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas skyrė gerokai mažesnę, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmę, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aiškia per griežta ar neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui. Bausmė nuteistajam paskirta įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, šios bausmės dydis nustatytas laikantis BK 61 straipsnio reikalavimų, t. y. paskirta ne didesnė, kaip sankcijos vidurkis, bausmė (BK 61 straipsnio 4 dalyje), kuri savo trukme yra labiau artima minimaliai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. B. bausmė skirta tiksliai laikantis BK 54, 61 straipsnio reikalavimų, yra individualizuota tinkamai. Nuteistojo subjektyvus manymas, kad jis nubaustas per griežtai, nenustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų pažeidimo, negali būti pripažįstamas pagrindu bausmę dar labiau švelninti.

10. V. B. skunde prašo nustatyti trumpesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą, tokį prašymą motyvuodamas jo asmenybę teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos. Teisėjų kolegijos nuomone tenkinti šį prašymą ir sutrumpinti pirmosios instancijos teismo nustatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą nėra pagrindo.

11. Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas ir konkretus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kt.).

12. Baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę parenkant bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę nustatydamas tik šio termino ribas – nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje bausmės vykdymo atidėjimo terminas paprastai priklauso nuo skiriamos bausmės dydžio, padaryto nusikaltimo bei kilusių padarinių sunkumo, galimybės pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus. Nagrinėjamoje byloje V. B. nuteistas už vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. B. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Nors V. B. anksčiau neteistas, tačiau yra baustas administracine tvarka (tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek vėliau). Ypatingai teigiamai charakterizuojančia aplinkybe nuteistasis skunde įvardina savo nuoseklios darbinės veiklos faktą, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad sunkų tyčinį nusikaltimą turint tikslą neteisėtai gauti pajamų, nuteistasis padarė šiai aplinkybei egzistuojant, t. y. darbinė veikla ir iš jos gaunamos pajamos nebuvo faktorius, sulaikęs asmenį nuo neteisėto elgesio. Jokių kitų išimtinai teigiamai asmenį charakterizuojančių ar ypatingai jo teisinę padėtį taikytinos baudžiamosios atsakomybės prasme lengvinančių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta. Jų nenurodė ir pats nuteistasis. Tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl savo veiksmų gailisi, buvo įvertinta parenkant bausmę sankcijos ribose ir paskiriant gerokai mažesnę, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmę. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numatė išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę, kurios maksimalus terminas – aštuoneri metai laisvės atėmimo ir nors nuteistasis mano priešingai, padaryto nusikaltimo pavojingumas skiriant bausmę, taip pat ir nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą, negali būti ignoruojamas ir privalo būti įvertintas. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo nepatiria suvaržymų, būdingų šiai bausmės rūšiai, todėl bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti nustatytas toks, koks yra būtinas siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių, pasiekimą.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytas trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas nėra per ilgas, priešingai, tik ilgalaikiu, pavyzdingu elgesiu bei sąžiningu darbu V. B. gali įrodyti, kad jo vertybės pasikeitė ir šiuo metu propaguojamas gyvenimo būdas neprasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo paskirtos mažesnės, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmės už sunkią, pavojingą, teisei priešingą veiką vykdymo atidėjimas minimaliam terminui, kaip to prašoma skunde, nepadėtų pasiekti bausmės tikslų.

14. Įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad paskirta bausmė tiek laisvės atėmimo bausmės dydžio, tiek jos vykdymo atidėjimo termino aspektu yra adekvati (proporcinga) V. B. padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių V. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad mažesnės negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas vidurkis bausmės paskyrimas ir jos vykdymo atidėjimas maksimaliam BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nenustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų taikymo klaidų, taip pat kitų BPK pažeidimų, nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį keisti remiantis nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvai nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.