Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1805-270/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
1-1805-270/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02498-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Kaltinamasis
G. B.
Civilinis ieškovas
M. P., P. P., J. P.
Civilinis atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Olegas Šibkovas, Algirdas Miškinis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr1-1805-270/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02498-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.1.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorams Sigitui Jankauskui, Ingridai Gureckienei,kaltinamajam G. B., jo gynėjui advokatui Algirdui Miškiniui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams M. P., P. P., J. P., M. P., jų atstovui advokatui Olegui Šibkovui,

civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ atstovui E. T. P.,vertėjoms O. M., S. M.,

viešame teisiamo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 (nuo 2003-07-25 – 2019-03-31) redakcija (Žin., 2003, Nr. 74-3423).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: jis 2019-01-17 apie 18.12 val. vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Volkswagen Scirocco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. <...>.“, ir 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą <...> įžengusį <...> pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, <...>.“, t. y. Vilniuje, tamsiuoju paros metu važiuodamas Žirnių gatve, trečia eismo juosta, kryptimi nuo Dariaus ir Girėno gatvės pusės link Liepkalnio gatvės, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties Žirnių g. 28-tu pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai ta pačia kryptimi pirma ir antra eismo juostomis važiavusios transporto priemonės sustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, įvažiavo į perėją ir partrenkė perėja, jo atžvilgiu iš dešinės į kairę, ėjusią pėsčiąją K. P., gim.(duomenys neskelbtini) m., kuri dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio vietoje mirė, t. y. G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d.

Kaltinamasis G. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis 2019-01-17 18.12 val. važiavo Žirnio g. link Minsko pl. Buvo jau tamsu. Toje vietoje buvo trys eismo juostos, o leistinas greitis 50 km/h. Žinojo, kad toje vietoje nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Matė greičio apribojimo ženklą ir jo laikėsi, tačiau tuo metu antrąja eismo juosta važiavo didelis vilkikas, tiksliai matė, kad kairėje pusėje nieko nebuvo ir nematė jokio ten einančio žmogaus. Pėsčioji išbėgo labai staiga ir ją pamatė tik tada, kada įvyko susidūrimas. Perėja toje vietoje buvo gerai apšviesta. Pagal jo važiavimo kryptį pėsčioji išbėgo iš dešinės pusės, bet smūgis buvo kairėje pusėje, ji spėjo perbėgti juostas. Susidūrimas įvyko perėjos ribose. Jis ją partrenkė automobilio priekine kaire puse, buvo sulankstytas priekinis sparnas, sudaužytas priekinis stiklas ir priekinis buferis apgadintas. Po susidūrimo jis iš karto sustabdė automobilį, priėjo prie nukentėjusiosios, iš karto paskambinau greitosios pagalbos telefonu, iškvietė policiją. Už 5 min. atvažiavo greitoji. Dalį turtinės žalos 5000 Eur atlygino draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, likusį likutį 189 Eur atlygino jis pats, taip pat atlygino geranoriškai virš 2000 Eur neturtinės žalos M. P., jam padėjo iš karto po įvykio, suprato savo kaltę. Jis taip pat skambino žuvusiosios sūnui. Pirmas pokalbis buvo geranoriškas, atsiprašė jų, o antras pokalbis nebuvo toks, buvo reikalaujama didesnės pinigų sumos. Jie pasakė, kad reikalaus 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Į prokuratūros depozitinę sąskaitą jis jau yra pervedęs 20 000 Eur, ir 2000 Eur į M. P. sąskaitą. Žmogaus gyvybę vertinti labai sudėtinga ir jokie pinigai nesugrąžins žmogaus. Jo mėnesinės pajamos siekia 600 Eur „į rankas“. Turi sergančias žmoną ir mamą, suaugusius vaikus, automobilį ir butą, taip pat turi įmones, tačiau jos neneša pelno, nuostolingos. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pripažįsta, kad tai buvo didelė nelaimė ir tam nėra jokio pasiteisinimo, labai gailisi.

Laiduotojas J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus universitete yra Informacinių technologijų paslaugų centro IT pagalbos skyriaus vadovu. Kaltinamasis yra jo brolis, su juo visą gyvenimą palaiko artimą ryšį. Tai nėra tik oficialus prašymas, jeigu reikės, jam padės ir finansiškai. Mato, kaip brolis pergyvena dėl šio įvykio, pergyvena ir jis su visa šeima. Supranta, kad brolis pasielgė neapdairiai, jo veiksmus vertina blogai, mano, kad galės jam daryti teigiamą įtaką, nes yra vienas iš artimiausių žmonių, nuo tokio įvykio nei vienas nėra apdraustas.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, veikos padarymo aplinkybės aiškios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams sutikus ir pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kiti rašytiniai bylos duomenys:

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog jis buvo K. P., žuvusios eismo įvykio metu, vyras. Jie su žmona dirbo toje pačioje įmonėje UAB „GKF Sparnai“. Jis toje įmonėje dirba ceche, o ji ten pat dirbo sarge. Eismo įvykio dieną jie kartu ryte atvažiavo į darbą. Žmona turėjo dirbti visą parą, o jis tik 8 valandas. Su žmona jis matėsi tą dieną paskutinį kartą apie 15 val. Ji niekur nesiruošė eiti, papasakojo, kad buvo užvažiavęs jų sūnus. Vėliau jis išvažiavo namo, o žmona liko toliau dirbti. Šiek tiek vėliau, kai į įvykio vietą atvažiavo įmonės direktoriaus pavaduotojas, šis jam paskambino ir pranešė, kad žuvusi pėsčioji buvo jo žmona.(b. l. 30-31)

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis yra K. P., žuvusios eismo įvykio metu, sūnus. Jį su mama siejo glaudūs, šilti, draugiški santykiai, kurie nenutrūko net ir jam sukūrus savo šeimą. Jie nuolatos palaikė ryšį, dalinosi gyvenimiškais įvykiais, emocijomis, įspūdžiais, abipuse pagalba ūkio, buities darbuose. Dėl staigios mamos netekties jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. (b. l. 60-61)

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog jis yra K. P., žuvusios eismo įvykio metu, sūnus. Jį su mama siejo glaudūs, šilti, draugiški santykiai, grįsti pasitikėjimu, pagalba, supratimu bei rūpesčiu. Staigi motinos netektis sukėlė jam dvasinių išgyvenimų, po jos mirties jį pradėjo kamuoti nemiga, gilėja emocinis išsekimas, nesugebėjimas susikaupti atliekant kasdieninius darbus. Dėl mamos netekimo jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. (b. l. 70-71)

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog nuo 2003 m. su savo šeima gyvena ir dirba Lenkijoje. 2019-01-17 Vilniuje, Žirnių gatvėje, kelių eismo įvykio metu žuvo jo motina K. P., gimusi (duomenys neskelbtini) m. Kai žuvo jo motina, jis buvo Lenkijoje, todėl jokių eismo įvykio aplinkybių nežino. Su motina jį siejo glaudūs, šilti ir draugiški santykiai, stiprus emocinis ryšys, tarpusavio supratimas. Netikėta motinos žūtis jam padarė turtinės ir neturtinės žalos, todėl prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. (b. l. 81-82)

Liudytas G. U. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019-01-17 apie 18 val. vairuodamas automobilį Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Žirnių gatve, kryptimi nuo Dariaus ir Girėno g. link Liepkalnio g., trečia eismo juosta. Jo greitis, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos per Žirnių g. važiuojamąją dalį, buvo apie 60 km/val. Priekyje jo, apie 50-70 m atstumu, jo važiavimo juosta, važiavo baltos spalvos lengvasis automobilis (markės ir modelio neįsidėmėjo). Buvo tamsus paros metas. Važiuojamoji dalis buvo šlapia. Jam atrodė, kad gretimose pirmoje ir antroje tos pačios krypties eismo juostose transporto nebuvo. Jis neįsidėmėjo, kad būtų kitos transporto priemonės. Artėjant prie minėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai jo automobilis buvo kažkur 100-150 m atstumu iki jos, pastebėjo prie perėjos, iš dešinės, žiūrint jo važiavimo kryptimi, stovinčius du pėsčiuosius. Kai jam iki perėjos buvo likę ne daugiau nei 100 m, o baltos spalvos lengvajam automobiliui – apie 50 m, staiga pamatė, kad vienas iš pėsčiųjų nužengė nuo šaligatvio į kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjos ribose ir pradėjo bėgti link kitos gatvės pusės. Tai pamatęs, jis iš karto pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį. Ar priekyje jo važiavęs baltas automobilis irgi pradėjo stabdyti, pasakyti negalėjo, nežino. Kitą momentą pamatė, kaip minėtas baltas automobilis partrenkė bėgantį pėsčiąjį priekine dalimi, dėl ko pėsčiojo kūnas pakilo į orą, nuskrido kairiau, trenkėsi į kelio ženklą, stovintį skiriamojoje juostoje ir griuvo ant žemės šalia ženklo. Po pėsčiojo partrenkimo, baltas automobilis sustojo už pėsčiųjų perėjos. Jis savo vairuojamą automobilį sustabdė už šio. Paskambino Nr. 112. Po to išlipo iš automobilio ir nuėjo prie pėsčiojo. Pamatė, kad pėsčiasis nejuda. Prie pėsčiojo jau buvo baltojo automobilio vairuotojas. Šitam vairuotojui jis paliko savo telefono numerį ir išvažiavo iš įvykio vietos nesulaukęs policijos pareigūnų atvykimo. (b. l. 93)

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota eismo įvykio vietos apžiūra, esanti Žirnių g. 28, Vilniuje, ir nurodyta: oro sąlygos, apšvietimas – tamsus paros metas, dirbtinis apšvietimas, pėsčiųjų perėja apšviečiama papildomomis lempomis; kelio dangos būklė, tipas – asfaltas, šlapias; važiuojamosios kelio dalies plotis – 12,0 m, skiriamosios juostos plotis – 3,2 m, pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis: dešinės pusės – 3,1 m; kelio ženklai galiojimo zonoje – Kelių eismo taisyklių ženklai Nr. 533, 534, 514, 329 (ribotas greitis 50 km/val. ir ribotas greitis 80 km/val.); duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą, važiuojamoji dalis paženklinta: 1) pėsčiųjų perėja, 2) brūkšninės linijos, skiriančios tos pačios krypties eismo juostas; transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: automobilis Volkswagen Scirocco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Žirnių g. trečioje eismo juostoje, priekine dalimi link Liepkalnio gatvės. Automobilis stovi už pėsčiųjų perėjos žymėjimo, žiūrint jo judėjimo kryptimi, 25 m atstumu. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato iki dešinio važiuojamosios dalies krašto – 11,00 m, nuo dešinės pusės galinio rato iki dešinio važiuojamosios dalies krašto – 9,6 m. Padangų pėdsakų ir stabdymo žymių nėra. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės – judėjo link Liepkalnio g. Kelių eismo dalyvių rasti daiktai, pėdsakai: 1) pėsčiųjų perėjoje, trečioje eismo juostoje, 1,5 m atstumu nuo skiriamosios juostos ir 25,4 m atstumu nuo automobilio Volkswagen Scirocco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies gulėjo partrenktos pėsčiosios akiniai; 2) skiriamojoje juostoje dėmė, panaši į kraują, apie 1,5 m pločio, iš karto už skiriamojoje juostoje esančio atitvaro, 8,40 m atstumu nuo perėjos žymėjimo. Rastas lavonas – lavonas guli greitosios medicinos pagalbos automobilyje. (b. l. 8-13, 15)

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėtas automobilis Volkswagen Scirocco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyti tokie išoriniai sugadinimo požymiai: apgadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės. (b. l. 14)

Apžiūros protokole apžiūrėti iš Bendrojo pagalbos centro gauti garso įrašai, kuriuose užfiksuoti pranešimai apie 2019-01-17 apie 18.12 val. Vilniuje, Žirnių g., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, įvykusį eismo įvykį. (b. l. 97-99)

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510, Nr. ARJK-0151 rodmenys, kuriais nustatyta, jog 2019-01-17 18.29 val. G. B. buvo blaivus. (b. l. 135-136)

Lavono apžiūros protokole su priedais užfiksuota K. P. lavonas. Lavonas apžiūrėtas greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Pėsčioji buvo apsirengusi baltos spalvos marškinėliais, šviesiai rudos spalvos striuke, juodos spalvos kelnėmis, avėjo juodos spalvos batus. Prie savęs jokių daiktų pėsčioji neturėjo. (b. l. 17-18)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 88/2019 (01) konstatuota, jog K. P. mirė nuo kūno sumušimo. Nurodyta: masyvi muštinė žaizda kairio užausio ir kairio ausies kaušelio srityje su linijiniu kaukolės skliauto ir pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į skilvelius, galvos smegenų sumušimo židiniais kairės smilkininės skilties ir smegenėlių kairio pusrutulio pamatiniuose paviršiuose; odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairiame petyje ir rankoje, kraujas kairės alkūnės sąnaryje; daugybiniai abipusiai (daugiau kairės pusės) šonkaulių lūžiai su plaučių, diafragmos bei kairio inksto pažeidimu, aspiracija krauju, širdiplėvės plyšimas ir kraujosruvos širdies paviršiuje; odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje su kairio kryžmeninio klubo sąnario lūžiu bei kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžiu; atviras kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio apatinio trečdalio lūžis; odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario vidiniame paviršiuje su dešinio šeivikaulio galvos lūžiu; vidaus organų sukrėtimo požymiai - kraujosruvos plaučių, kepenų, inkstų prisitvirtinimo vietose, žarnų pasaite, skrandžio sienoje, aortos intimos skersiniai įplyšimai, stuburo krūtininės dalies skersinis lūžis; vidaus organų mažakraujystė, šoko požymiai inkstuose. Nustatyti kūno sužalojimai yra švieži, t. y. padaryti neilgai trukus iki mirties ir yra būdingi labai didelės jėgos metu padaromiems kūno sužalojimams, kas atitinka sužalojimus, padaromus partrenkus asmenį automobiliu. Pagal sužalojimų lokalizacijas, pirminis smūgis buvo į kairiąją kūno pusę, tikėtina į kairės šlaunies išorinio paviršiaus viršutinį trečdalį (apie 80 cm aukštyje nuo pado), po ko sekė kūno užmetimas ant kapoto. Nubloškimo ant kelio dangos išorinių požymių nėra, greičiausiai dėl kelių sluoksnių žieminių drabužių, tačiau kairės čiurnos atviras lūžis yra būdingas ir galėjo būti padarytas po nubloškimo atsitrenkus į kelio dangą. Nustatyti sužalojimai vertinami visumoje ir atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal sveikatos sutrikdymo masto 6.6.1, 6.6.2, 6.6.4, 6.6.11, 6.6.15 punktus. K. P. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. K. P. mirtis įvyko dėl sunkių galvos smegenų ir vidaus organų sužalojimų visumos. (b. l. 20-28)

Pagal BK 281 str. 5 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Motyvuojamoji dalis

G. B. kaltę, be paties kaltinamojo prisipažinimo, įrodo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys byloje esantys duomenys: liudytojo G. U. parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys su užfiksuotomis eismo įvykio vietos aplinkybėmis, specialisto išvada, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenys, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Neabejotina, kad G. B. vairuodamas automobilį Volkswagen Scirocco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 30 ir 31 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo K. P.. Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių, kurias teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Taigi G. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 5 d.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas J. B. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant pastarąjį jo atsakomybėn.

Teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 str. 2 d., kad G. B. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi G. B. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d., pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir teismui nekyla abejonių, jog G. B. skaudžiai išgyvena dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių ir nuoširdžiai gailisi, turtinė žala nukentėjusiesiems atlyginta visiškai, taip pat atlyginta dalis neturtinės žalos – 5000 Eur draudimo bendrovės, pats kaltinamasis taip pat atlygino dalį neturtinės žalos, o kitą dalį taip pat žada atlyginti. Administracine tvarka, remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, per pastaruosius 5 metus, baustas tris kartus. Į narkologinę ar psichiatrinę įskaitą neįrašytas. Teismas nustatė G. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamojo sunkinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė, taigi yra pagrindas manyti, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir visiškai atlygins teismo priteistą neturtinę žalą nukentėjusiesiems.

Taip pat teismas įvertino ir laiduotojo J. B. asmenybę. Laiduotojas J. B. yra G. B. brolis, juos sieja artimi santykiai, jo veiką vertina neigiamai, pergyvena dėl brolio ir įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus. Iš teismui pateiktų laiduotoją charakterizuojančių duomenų matyti, jog J. B. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Laiduotojo asmenybė teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo kaltinamasis nuolat bendrauja ir palaiko ryšį. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad J. B. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra asmuo vertas teismo pasitikėjimo ir galintis laiduoti dėl G. B., nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.

Pažymėtina, jog BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, mano, jog yra tikslinga G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą, nustatant 2 metų terminą.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai M. P., P. P., J. P., M. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 1818,18 Eur turtinės žalos ir 200 000 Eur (kiekvienam po 50 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. (t. 1, b. l. 35-36)

Bylos duomenimis turtinė žala nukentėjusiesiems atlyginta visiškai, todėl pareiga atlyginti turtinę žalą yra išnykusi.

Sprendžiant dėl priteistinų neturtinės žalos dydžių, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2015 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015, 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017, 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. B. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios neatkuriamos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo pėsčioji K. P.. Nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Nėra abejonės, kad dėl K. P. mirties ieškovai (sūnūs ir vyras) patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stiprų sukrėtimą. Pastebėtina, kad su žuvusiąja kartu gyveno ir bendrą buitį vedė tik vyras, visi sūnūs yra suaugę ir gyveno atskirai nuo žuvusiosios, nebuvo išlaikomi tėvų. Pasak ieškovų, nors ir gyveno atskirai, tačiau jie nuolat bendravo, su žuvusiąja juos siejo artimas ryšys. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovai nurodytų tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl jų santykių su motina ir žmona. Taigi nėra abejonių, kad ieškovus siejo stiprus emocinis ryšys su žuvusiąja.

Teismas, svarstydamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat atsižvelgia į G. B. turtinę padėtį. Remiantis teismui pateiktomis pažymomis G. B. vadovauja dvejoms įmonėms, jo mėnesinės pajamos siekia apie 650 Eur atskaičius mokesčius (t 2, b. l. 113-118). Taip pat nustatyta, jog turi įgijęs nekilnojamojo turto – butą Vilniuje. G. B. yra darbingas, nenustatyta, jog G. B. turi prisiėmęs finansinių įsipareigojimų. G. B. nurodė, jog rūpinasi sunkiai sergančia žmona ir neįgalia motina, tačiau teismo nuomone jo turtinė padėtis ir jo artimųjų (žmonos ir motinos) sveikatos būklė negali būti pakankamas pagrindas apsiriboti ieškovams sumokėta draudimo suma, atsižvelgiant ne tik į G. B., bet ir į ieškovų pagrįstus interesus gauti tinkamą neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir P. P., J. P., M. P. naudai iš G. B. priteistina kiekvienam atitinkamai po 15 000 Eur, o M. P. – 17 000 Eur neturtinės žalos, priteisiant 5 proc. palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį bei juo sukeltas pasekmes, baudžiamosios bylos bei civiliniame ieškinyje keliamų klausimų sudėtingumą, prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti P. P. naudai iš G. B. 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

G. B. paskirti laikini nuosavybės teisės apribojimai į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir į automobilį Volkswagen Scirocco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), – palikti galioti iki pilnai bus atlyginta neturtinė žala civiliniams ieškovams.

G. B. piniginės lėšos 20 000 Eur, pervestos į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaudotinos civilinio ieškinio dengimui – pervedant po 5 000 Eur kiekvienam civiliniam ieškovui. (t. 1., b. l. 182-183)

Kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais saugotinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

G. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį taikant laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju skirti J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti 1 metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą, nustatant 2 metų terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir P. P., J. P., M. P. naudai iš G. B. priteisti kiekvienam po 15 000 Eur, M. P. – 17 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio palūkanas už šią priteistą atlyginti neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Iš dalies tenkinti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir priteisti P. P. naudai iš G. B. 1 000 eurų advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

G. B. paskirtus laikinus nuosavybės teisės apribojimus į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir į automobilį Volkswagen Scirocco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), – palikti galioti iki pilnai bus atlyginta neturtinė žala civiliniams ieškovams.

G. B. pinigines lėšas 20 000 Eur, pervestas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, panaudoti civilinio ieškinio dengimui – pervedant po 5 000 Eur kiekvienam civiliniam ieškovui.

Kompaktinį diską saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti G. B., kad:

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui J. B., kad:

Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjas Olegas Zaicevas