Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-322-202/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-12-18
Bylos Nr.: 1A-322-202/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-06-7-00002-2015-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė, Linas Žukauskas
Nuteistasis: V. J.
Advokatai: Inga Blaževičienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-202/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00002-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.2; 2.4.6.1.

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Elenos Vainienės ir Lino Žukausko,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorams Irmantui Mikelioniui, Sauliui Verseckui,gynėjai advokatei Ingai Blaževičienei,nuteistajai V. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažinta kalta ir nuteista:

–pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį (įgaliojimų viršijimas perkant baldus) – 80 MGL (3013 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (galiojimų viršijimas perkant sporto inventorių) – 80 MGL (3013 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė –100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, konfiskuoti valstybės nuosavybėn: irklavimo treniruoklis „Kettler Favorit“, užplombuotas specialia plomba Nr. 3986370, bokso maišas „Matsuru“, užplombuotas plomba Nr. 3984165, saugomi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje Panevėžio valdyboje; bokso pirštinių „Pride“ pora (2 vnt.), užplombuota plomba Nr. 3986362, sportinių batų „Beco“ pora (2 vnt.), užplombuota plomba Nr. 3986364; laikrodis–širdies ritmo monitorius, saugomas prie baudžiamosios bylos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš V. J. valstybės nuosavybėn konfiskuoti 227,91 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. J. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. A-92) ir Panevėžio rajono savivaldybės projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės narė (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-133), nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. kovo 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), siekdama iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės S. V. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu prokuroro 2016 m. birželio 2 d. nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 5 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 8 punkte nustatytais pagrindais) asmeninės turtinės naudos – neatlygintinai gauti baldus 850,04 Lt (246,19 eurų) vertės sau ir neatlygintinai gauti baldus 631,86 Lt (183 eurų) vertės kitam asmeniui – A. P. P., viršijo tarnybinius savo įgaliojimus, t. y.:

1.1. nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. kovo 5 d., nebūdama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatore dėl viešojo baldų pirkimo pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ ir žinodama, kad šio pirkimo organizatorė yra Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė V. S. (paskirta į pirkimo organizatorės pareigas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-619), tyčia veikdama ne tarnybos, bet asmeniniais interesais, pasinaudojusi tarnybine Juridinio skyriaus vedėjos ir projekto įgyvendinimo grupės narės padėtimi, ir atliekant šias tarnybines pareigas sužinota tarnybine informacija, jog Panevėžio rajono savivaldybė dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasarį ketina pirkti baldus už 63 516 Lt (be PVM) kainą ir šią viešojo pirkimo konfidencialią informaciją apie ketinamų pirkti baldų kainą, veikdama priešingai tarnybos interesams, atskleidė UAB (duomenys neskelbtini) direktorei S. V. susitikimų su ja metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos patalpose, esančiose Vasario 16-osios g. 27, Panevėžyje, bei už UAB (duomenys neskelbtini) laimėjimą šiame baldų viešajame pirkime 2014 m. pradžioje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per S. V. dukrą A. J. pareikalavo iš S. V. sau iš UAB (duomenys neskelbtini) neatlygintinai gauti baldus – spintą kartu su prie jos priklausančiu suoleliu ir batų dėže, virtuvinį stalą, bendros 246,19 Eur vertės ir A. P. P. naudai gauti spintą 183 Eur vertės, o šiuos baldus S. V. sutikus nemokamai pagaminti, ji, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, nebūdama pirkimo organizatore, už tikrąją pirkimo organizatorę V. S. faktiškai atliko baldų pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ viešojo pirkimo procedūras: parengė šio pirkimo sąlygas ir pati parinko tiekėjus – UAB (duomenys neskelbtini), M. S. firmai (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 24 d. raštu Nr.(8.27) SD1-570 išsiuntė pačios parengtas pirkimo sąlygas, ir iš jų 2014 m. vasario 27 d. bei 2014 m. vasario 28 d. gavusi pasiūlymus dėl baldų pardavimo Panevėžio rajono savivaldybei, pati už tikrąją pirkimo organizatorę V. S. atliko tiekėjų: UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 26 d. pasiūlymo Nr. 4 (gauto 2014 m. vasario 27 d. Panevėžio rajono savivaldybėje); M. S. firmos (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 27 d. pasiūlymo Nr.1 (gauto 2014 m. vasario 28 d. Panevėžio rajono savivaldybėje) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 27 d. pasiūlymo Nr.2 (gauto 2014 m. vasario 27 d. Panevėžio rajono savivaldybėje) apklausą, šių tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų įvertinimą, ir, nebūdama pirkimo organizatore, nustatė pasiūlymų eilę bei nusprendė 2014 m. vasario 28 d. laimėtoju pripažinti UAB (duomenys neskelbtini), apie atliktą tiekėjų apklausą pirkimo organizatorės V. S. vardu 2014 m. vasario 28 d. surašė Tiekėjų apklausos pažymą, kurią, pasinaudojusi aukšta Juridinio skyriaus vedėjos ir šio projekto grupės narės padėtimi, 2014 m. vasario 28 d. pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje tikrajai pirkimo organizatorei V. S. ir nurodė ją pasirašyti, užregistruoti bei pateikti administracijos direktoriui patvirtinti; Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatorė V. S. 2014 m. vasario 28 d. pasirašė 2014 m. vasario 28 d. Tiekėjų apklausos pažymą, ją užregistravo Nr. FB6/1-121 ir pateikė patvirtinti administracijos direktoriui V. Ž., kuris, ją pasirašydamas, patvirtino sprendimą pripažinti baldų viešojo pirkimo laimėtoju – UAB (duomenys neskelbtini), su kuriuo 2014 m. kovo 5 d. tarp Panevėžio rajono savivaldybės (pirkėjo) ir UAB (duomenys neskelbtini) (pardavėjo) buvo sudaryta baldų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. S1-82dėl 74 515 Lt (su PVM) arba 61 582,64 Lt (be PVM) vertės baldų pirkimo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini).; V. J. iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės S. V. 2014 m. gegužę, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai neatlygintinai gavo baldus – spintą kartu su suoleliu ir batų dėže bei virtuvinį stalą, bendros 850,04 Lt (246,19 eurų) vertės, ir 2014 m. gegužę, bute, esančiame Parko g. 97-27, Panevėžyje, A. P. P. naudai gavo 631,86 Lt (183 Eur) vertės spintą.

1.2. Tokiais nusikalstamais veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje 5 punkte nurodytą valstybės tarnautojo pareigą laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, bei 9 punkte nurodytą valstybės tarnautojo pareigą nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo pirkimo principus, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-56, 17 punktą, reikalaujantį, jog pirkimus vykdo Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnį sudarytos komisijos arba pirkimo organizatoriai pagal Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų 2014 m. sausio 15 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-56, 4 punkto reikalavimą, kad pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų, ir 55.2 punkto reikalavimą, jog vykdant apklausą raštu visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija, o teikiant informaciją Perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų tiekėjų kitų naudai, bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. A-619 (toliau – ir įsakymas Nr. A-619) 8 punktą, kad Socialinės paramos skyriuje prekėms ir paslaugoms pirkti pirkimo organizatoriumi paskiriama V. S., tokiu būdu viršijo savo įgaliojimus, nes įsakymu Nr. A-619 baldų viešas pirkimas buvo pavestas atlikti pirkimo organizatoriui – V. S..

1.3. Dėl tokių V. J. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala Lietuvos valstybei ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, nes buvo sumenkintas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir apribota kitų ūkio subjektų (tiekėjų) teisė sąžiningai konkuruoti, dalyvaujant Panevėžio rajono savivaldybės administracijos organizuotame viešajame baldų pirkime 2014 vasarį, bei sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje.

2. Be to, V. J. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį taip pat nuteista ir už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. A-92) ir Panevėžio rajono savivaldybės projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės narė (į pareigas paskirta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-133), nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), siekdama iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. J. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu 2016 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 227 straipsnio 5 dalyje ir BPK 212 straipsnio 8 punkte numatytais pagrindais) ir vadybininkės I. C. (Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintu 2016 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 227 straipsnio 5 dalimi, BPK 212 straipsnio 8 punktu) asmeninės turtinės naudos – neatlygintinai gauti sporto prekes, bendros 2484,05 Lt (719,43 Eur) vertės sau, viršijo tarnybinius savo įgaliojimus, o būtent:

2.1. nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. liepos 22 d., nebūdama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatore dėl sporto prekių pirkimo pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ ir žinodama, kad šio pirkimo organizatorė yra Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė V. S. (paskirta į pirkimo organizatorės pareigas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-264), tyčia veikdama ne tarnybos, bet asmeniniais interesais, pasinaudojusi tarnybine Juridinio skyriaus vedėjos ir projekto įgyvendinimo grupės narės padėtimi, atliekant šias tarnybines pareigas sužinota tarnybine informacija, jog Panevėžio rajono savivaldybė dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) 2014 m. liepą ketina pirkti sporto prekes ir inventorių už 12 000 Lt (su PVM) sumą ir šią viešojo pirkimo konfidencialią informaciją apie ketinamų pirkti sporto prekių kiekius ir jų kainą, veikdama priešingai tarnybos interesams, atskleidė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei I. C. susitikimų metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir už UAB (duomenys neskelbtini) laimėjimą šiame sporto prekių viešajame pirkime, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tiesiogiai iš I. C. ir per I. C. iš S. J. pareikalavo sau iš UAB (duomenys neskelbtini) neatlygintinai gauti sporto prekes: irklavimo treniruoklį „Kettler Favorit“ – 961,12 Lt (278,36 Eur) vertės, vandens batų „Beco“ porą – 122,91 Lt (35,60 Eur) vertės, 1 vnt. sūpuokles „Kettler“ – 786,92 Lt (227,91 Eur) vertės, laikrodį–širdies ritmo prietaisą „Polar“ – 181,82 Lt (52,65 Eur) vertės, bokso maišą „Matsuru“ – 355,84 Lt (103,06 Eur) vertės, bokso pirštinių „Pride“ porą – 75,44 Lt (21,85 Eur) vertės, iš viso prekių už 2484,05 Lt (719,43 Eur); šias prekes I. C. ir S. J. sutikus nemokamai suteikti, ji, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, nebūdama pirkimo organizatore už tikrąją pirkimo organizatorę V. S. faktiškai atliko sporto prekių pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ viešojo pirkimo procedūras: parengė šio pirkimo sąlygas ir pati parinko vienintelį tiekėją – UAB (duomenys neskelbtini), vėliau už tikrąją pirkimo organizatorę V. S. 2014 m. liepos 21 d. atliko tiekėjo – UAB (duomenys neskelbtini) – apklausą ir gavo žodinį tiekėjo 2014 m. liepos 21 d. pasiūlymą dėl sporto prekių 12 000 Lt (su PVM) pardavimo Panevėžio rajono savivaldybei, įvertino šio tiekėjo kvalifikaciją ir pripažino UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. liepos 21 d. žodinį pasiūlymą dėl sporto prekių tinkamu bei 2014 m. liepos 21 d. nusprendė laimėtoju pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) ir apie atliktą tiekėjų apklausą pirkimo organizatorės V. S. vardu 2014 m. liepos 21 d. surašė Tiekėjų apklausos pažymą, kurią, pasinaudojusi aukšta Juridinio skyriaus vedėjos padėtimi ir šio projekto grupės narės padėtimi, 2014 m. liepos 21 d. pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje tikrajai pirkimo organizatorei V. S., ir nurodė jai ją pasirašyti, užregistruoti bei pateikti administracijos direktoriui patvirtinti; 2014 m. liepos 21 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pirkimo organizatorė V. S. savo parašu patvirtino 2014 m. liepos 21 d. Tiekėjų apklausos pažymą, ją užregistravo Nr.FB6/1-638, ir pateikė patvirtinti administracijos direktoriaus pareigas ėjusiam administracijos direktoriaus pavaduotojui E. L., kuris, ją pasirašydamas, patvirtino sprendimą pripažinti baldų viešojo pirkimo laimėtoju – UAB (duomenys neskelbtini), todėl 2014 m. liepos 22 d. tarp Panevėžio rajono savivaldybės (pirkėjo) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sporto prekių už 12 000 Lt (su PVM) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. S1-346 pastate, esančiame (duomenys neskelbtini); nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. lapkričio pabaigos, tiksliu tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir V. J. reikalavimu prekes pristačius į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei namą, esantį (duomenys neskelbtini), ji iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. J. ir vadybininkės I. C. per 3 kartus savo naudai neatlygintinai gavo sporto prekes, bendros 2484,05 Lt (719,43 Eur) vertės, t. y. iš UAB (duomenys neskelbtini) į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į namą, esantį (duomenys neskelbtini), V. J. buvo neatlygintinai perduotas irklavimo treniruoklis „Kettler Favorit“ – 961,12 Lt (278,36 Eur) vertės, vandens batų „Beco“ pora – 122,91 Lt (35,60 Eur) vertės, sūpuokles „Kettler“ – 786,92 Lt (227,91 Eur) vertės, laikrodis–širdies ritmo prietaisas „Polar“ – 181,82 Lt (52,65 Eur) vertės, bokso maišas „Matsuru“ – 355,84 Lt (103,06 Eur) vertės, bokso pirštinių „Pride“ pora – 75,44 Lt (21,85 Eur) vertės.

2.2. Tokiais nusikalstamais veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje 5 punkte nurodytą valstybės tarnautojo pareigą laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, 9 punkte nurodytą valstybės tarnautojo pareigą nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo pirkimo principus, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-263, 16 punktą, reikalaujantį, jog pirkimus vykdo Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnį sudarytos komisijos arba pirkimo organizatoriai pagal Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų 2014 m. kovo 14 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-263, 4 punkto reikalavimą, kad pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo principų, konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimų, ir 55.2 punkto reikalavimą, jog visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija, o teikiant informaciją Perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų tiekėjų kitų naudai, bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. A-264 (toliau – ir įsakymas Nr. A-264) 8 punktą, kad Socialinės paramos skyriuje prekėms ir paslaugoms pirkti pirkimo organizatoriumi paskiriama V. S., tokiu būdu viršijo savo įgaliojimus, nes įsakymu Nr. A-264 sporto prekių viešas pirkimas buvo pavestas atlikti pirkimo organizatoriui – V. S..

2.3. Dėl tokių V. J. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala Lietuvos valstybei ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, nes buvo sumenkintas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vardas, pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai ir apribota kitų ūkio subjektų (tiekėjų) teisė sąžiningai konkuruoti, dalyvaujant Panevėžio rajono savivaldybės administracijos organizuotame viešajame sporto prekių pirkime 2014 liepą, bei sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje.

Šalies argumentai

3. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – ją išteisinti.

3.1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, vienpusiškai ir šališkai įvertino bylos įrodymus, neįvertino jų visumos, taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl padarė neteisingas išvadas dėl jos kaltės (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina jos kaltės piktnaudžiavus tarnybine padėtimi.

3.2. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad veikos, už kurių padarymą ji nuteista, nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Ji nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kurie sudarytų pagrindą persekioti ją baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantės teigimu, ji savo veiksmais nepadarė jokios žalos nei fiziniams, nei juridiniams asmenims, nei valstybei ir juo labiau didelės. Apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji nebuvo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešojo baldų ir sporto prekių pirkimo organizatore pagal projektą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“. Tokia teismo išvada prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

3.3. Nuteistoji tvirtina, kad nei įsakymu Nr. A-619, nei įsakymu Nr. A-264, nei jokiu kitu įsakymu V. S. nebuvo pavesta atlikti jokių projekto „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ viešųjų pirkimų, ji nebuvo paskirta į šio projekto įgyvendinimo grupę. Šiais įsakymais buvo patvirtintas bendras pirkimo organizatorių sąrašas ir jame nurodyti asmenys vykdydavo skyriui priskirtus pirkimus tada, kai skyriui priskirtų pirkimų neatlikdavo kiti asmenys. Tuo tarpu, kai buvo įgyvendinami projektai, susiję su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1000 „Dėl projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos Bendrijų ar kitų programų planavimo, rengimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos patvirtinimo“, kiekvieno projekto atveju buvo rengiami atskiri direktoriaus įsakymai, kuriais būdavo sudaromos konkretaus projekto įgyvendinimo grupės, patvirtinamos projekto įgyvendinimo grupės narių pareigybės ir šiais atskirais direktoriaus įsakymais buvo pavedama projekto įgyvendinimo grupei atlikti visus su projekto įgyvendinimu susijusius veiksmus. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-133 (toliau – įsakymas Nr. A-133) projektui „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinti buvo sudaryta grupė, į kurią paskirta A. P. P., L. S. ir V. J.. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-134 (toliau – įsakymas Nr. A-134) buvo patvirtinti projekto įgyvendinimo grupės pareigybių aprašymai. Anot nuteistosios, ji buvo paskirta projekto viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigoms. Pagal viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigybės aprašymo 7 punktą, į jos pareigas įėjo viešųjų pirkimų dokumentų rengimas, o pagal patvirtintą Juridinio skyriaus vedėjo pareigybę, į jos pareigas įėjo ir administracijos direktoriaus pavedimų vykdymas. Aptarti įsakymai, nuteistosios teigimu, jai buvo privalomi vykdyti. Nė vienas iš šių įsakymų nebuvo nei pakeistas, nei panaikintas, nei pripažintas neteisėtu, todėl ji neturėjo jokio pagrindo jų nevykdyti, tiek ji, tiek kiti projekto įgyvendinimo grupės nariai privalėjo projektą įgyvendinti, pasiekiant nustatytus tikslus, įskaitant ir atlikti viešuosius pirkimus.

3.4. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Panevėžio rajono savivaldybės viešųjų pirkimų organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A-56, ir Panevėžio rajono savivaldybės viešųjų pirkimų organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-263, pirkimo organizatoriumi laikomas bet kuris administracijos direktoriaus paskirtas darbuotojas nepaisant to, ar jis paskirtas bendru įsakymu ar atskiru įsakymu. Be to, pagal paminėtas viešųjų pirkimų organizavimo taisykles, pirkimo dokumentus remiantis perkančiosios organizacijos vadovo patvirtinta paraiška, rengia komisija ar pirkimų organizatorius. Vadinasi, apeliantės teigimu, direktorius, pavesdamas jai rengti viešųjų pirkimų dokumentus, suteikė jai pirkimo organizatoriaus funkcijas. Nuteistoji pažymi, kad byloje liudytojais apklausti A. P. P., V. Ž., E. L. bei V. S. parodė, jog ji galėjo vykdyti baldų ir sporto inventoriaus viešuosius pirkimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymų neįvertino ir nenurodė, kodėl jais nesiremia.

3.5. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad visą projekto įgyvendinimą kuravo ir kontrolę vykdė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA), kuriai buvo pateikti visi savivaldybės teisės aktai, susiję tiek su ginčo projektu, tiek ir Panevėžio rajono savivaldybėje galiojantys viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. CPVA kartu su paraiška pinigams gauti, buvo teikiami kiekvieno pirkimo visi viešųjų pirkimo dokumentai, t.y. išsiųsti kvietimai tiekėjams, techninės specifikacijos, tiekėjų pasiūlymai, tiekėjų apklausos pažymos, pranešimai apie laimėtoją bei užpildytos pirkimo ataskaitas. Visuose šiuose dokumentuose rengėja buvo nurodoma V. S., dokumentuose buvo jos parašas. Apeliantės teigimu, agentūra, turėdama visus dokumentus apie tai, kokie asmenys įgyvendina šį projektą, kad projekto viešuosius pirkimus turi vykdyti ji, skirdama lėšų darbo užmokesčiui projekto nariams už jų darbą projekte, ir matydama, jog pirkimus ir pirkimų dokumentus pasirašo ne paskirtas asmuo (apeliantė), o projekte nedalyvaujantis asmuo – V. S., niekada nekėlė jokių klausimų ir nelaikė tai pažeidimu. Anot nuteistosios, ji visais klausimais, susijusiais su viešaisiais pirkimais, bendravo su agentūros darbuotoja, kuri koordinavo šį projektą ir atlikdavo viešųjų pirkimų dokumentų patikrą, su ja derino technines specifikacijas, pirkimo būdus, ir, tik nustačiusi, kad pirkimai atlikti tinkamai, priimdavo sprendimus skirti finansavimą. Taigi, apeliantės nuomone, agentūra, žinodama, kad pirkimus turi vykdyti ji (apeliantė), gavusi pirkimų dokumentus, pasirašytus V. S., jei tai nebuvo leistina, turėjo tai užfiksuoti ir konstatuoti viešųjų pirkimų pažeidimą bei jų nefinansuoti ar taikyti baudą. Tačiau, agentūra, atlikusi patikrą vietoje, jokių pažeidimų nenustatė. Tai reiškia, kad baldų ir sporto įrangos pirkimai buvo atlikti tinkamai ir teisėtai, nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų bei principų.

3.6. Apeliantės teigimu, pirkimus vykdė įgaliotas asmuo, o tai, kad V. S. pasirašė pirkimų dokumentus, neįrodo ir nepatvirtina teismo išvados, jog ji nebuvo pirkimo organizatoriumi. Panevėžio rajono savivaldybėje buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad paprastai dokumentus į savivaldybės duomenų sistemą sukeldavo tik vienas skyriaus darbuotojas. Kadangi savivaldybėje pirkimus vykdė ir tie asmenys, kurie neturėjo jokių prisijungimų ir teisių registruoti dokumentus, buvo priimtas sprendimas, jog pačius pirkimus nuo pradžios iki galo atlieka tie asmenys, kuriems pavesta, bet visus formalumus, dokumentų įforminimus ir registravimą ir t.t. atlieka tie darbuotojai, prie kurio skyriaus buvo priskirtas pirkimas bei kurie turi visas sistemos administratoriaus suteiktas teises užregistruoti, įkelti dokumentą. Būtent taip ir buvo nagrinėjamu atveju, tokiu darbuotoju konkrečiu atveju ir buvo – V. S..

Žemesnės instancijos teismas

3.7. Nuteistoji V. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog projekto įgyvendinimo grupė nebuvo pirkimo organizatoriumi ir šia išvada grindė jos kaltę. Kita vertus, tokia teismo išvada nepatvirtina, kad ji, būdama projekto įgyvendinimo grupės nare ir atsakinga už projekto viešųjų pirkimų dokumentų rengimą, neturėjo teisės vykdyti pirkimus. Dar daugiau, nuteistosios nuomone, nelogiška ir teismo išvada, kad pavedimas jai rengti pirkimų dokumentus, nėra pagrindas pripažinti, jog jai buvo suteiktos visos pirkimo organizatoriaus teisės, t. y. suteikta teisė vykdyti pirkimus. Teismas, konstatuodamas, kad teisė rengti neapima teisės vykdyti, nepagrįstai susiaurino sąvokos „rengti“ turinį. Sąvoka „vykdyti“ pagal lietuvių kalbos žodyną reiškia vykdyti įsakymą, nutarimą, sumanymą, darbą, kontrolę ir pan. Pirmosios instancijos teismas, nuteistosios teigimu, padarė nepagrįstą išvadą, kad jai buvo pavesta tik rengti pirkimo dokumentus, t.y. ji galėjo atlikti tik tam tikrą pirkimų proceso dalį, o vykdyti pirkimų– negalėjo. Nė viename savivaldybės priimtame teisės akte nenustatyta, kad pirkimas dalimis gali būti atliekamas kelių asmenų. Visi, su pirkimu susiję veiksmai, buvo deleguoti vienam asmeniui. Vadovaujantis teismo logika, apeliantės nuomone, kad ji galėjo tik rengti pirkimo dokumentus, teigtina, jog kitiems pirkimo veiksmams atlikti, turėjo būti paskirtas kitas asmuo, nurodant, kokius veiksmus jis turėtų atlikti konkrečiame pirkime. Tačiau jokiam kitam asmeniui nebuvo suteikti įgaliojimai projekte vykdyti viešuosius pirkimus. Nuteistoji nurodo, kad vien tai, jog pirkimo dokumentus, kuriuos jau buvo pasirašiusi V. S., pasirašyti direktoriui ar jo pavaduotojui atnešdavo ji (apeliantė), ir kurie vadovų buvo pasirašyti, tik patvirtina, jog tokia praktika egzistavo, ji buvo priimtina. Apeliantė pažymi, kad remiantis tokia susiformavusia praktika, buvo vykdoma eilė pirkimų, dėl kurių jai kaltinimai nėra pareikšti. Projekto įgyvendinimo grupės nariams buvo mokamas darbo užmokestis ir ši aplinkybė rodo, kad būtent projekto įgyvendinimo grupės nariai, o ne kiti asmenys, įgyvendindavo projektus ir atlikdavo visus, su projektu susijusius, veiksmus.

3.8. Nuteistoji nesutinka ir su teismo išvada, kad ji nebuvo projekto grupės nare nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 24 d., jog projekto grupė veikė nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Apeliantė nurodo, kad projektą nuo 2012 m. vasario 8 d., vadovaujantis įsakymu Nr. A-133, įgyvendino savivaldybės administratoriaus direktoriaus sudaryta projekto įgyvendinimo grupė. Projekto įgyvendinimo grupė dirbo nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. nepertraukiamai. Projekto įgyvendinimas nebuvo sustabdytas, įsakymas Nr. A-133 nepakeistas. Anot V. J., byloje taip pat nėra duomenų, kad jos įgaliojimai dirbti projekte nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 24 d. buvo nutraukti ar sustabdyti. Priešingai, 2012 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A-134 (toliau – įsakymas Nr. A-134) buvo pakeistas, jis galiojo „nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.“ (Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. A-826). Įsakymas Nr. A-134, kuriuo buvo patvirtintos projekto pareigybės, galiojo nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Projekto įgyvendinimo metu grupės nariams buvo mokamas darbo užmokestis, o nesant projekto biudžete asignavimų, grupės nariai dirbo neatlygintinai. Taigi, grupės nariams už darbą projekte buvo mokamas darbo užmokestis, su jais buvo sudarytos darbo sutartys, nes grupės nariai projekte nėra laikomi valstybės tarnautojais. Tuo laikotarpiu, kai projekto įgyvendinimo grupės nariai projekte dirbo neatlygintinai (nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 24 d.), su jais darbo sutartys nebuvo sudarytos, nes jiems nebuvo mokamas darbo užmokestis. Nauji pavedimai įgyvendinti projektą taip pat nebuvo suformuluoti, nes galiojo įsakymas Nr. A-133. Atsiradus lėšoms, šios buvo skirtos grupės nariams mokėti darbo užmokestį, todėl 2014 m. liepos 24 d. buvo priimtas įsakymas Nr. P-117 ir vėl su projekto grupės nariais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys ir jiems nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. mokamas darbo užmokestis.

3.9. Apeliantės nuomone, prieštaringa yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji savo naudai neatlygintinai gavo baldus, o A. P. P. naudai –spintą, nors už baldus ir buvo atsiskaityta. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kada už baldus buvo atsiskaityta tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, tačiau neįvertino aplinkybės, kad už baldus buvo sumokėta. Pagal egzistuojančią verslo praktiką, apmokama tada, kai yra gaunama sąskaita apmokėti. Tai, kad nebuvo skubėta išrašyti sąskaitos, parodė ir kaip liudytoja apklausta UAB (duomenys neskelbtini) direktorė S. V.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl apmokėjimo už baldus buvo tariamasi. Šią aplinkybę, anot apeliantės, patvirtina jos pačios, taip pat A. P. P., S. V., A. J. parodymai, duoti teisme. Netikėti liudytojų A. P. P. ir S. V. parodymais, duotais teisme, nėra pagrindo, nes prieš abi liudytojas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jos atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės, jokio suinteresuotumo baudžiamosios bylos baigtimi neturi. A. J. teisme parodė, kad jokios kalbos su mama apie tai, jog ji (V. J.) sakė ar davė suprasti, kad nemokės už baldus, nebuvo. Taigi, aptarti įrodymai, apeiantės teigimu, paneigia teismo išvadą, kad ji neketino už baldus atsiskaityti. Be to, nuteistosios įsitikinimu, apygardos teismas be pagrindo atidžiai nevertinto liudytojų S. V. ir A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Šių liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra iš esmės skirtingi duotiems teisme. Liudytojos S. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotiems parodymams įtakos turėjo reali grėsmė ir baimė būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn, o A. J. – dėl prieš jos mamą S. V. pradėto ikiteisminio tyrimo, ji, apkalbėdama kitą asmenį, siekė padėti mamai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismas turėjo vadovautis S. V. teisme duotais parodymais, kuriuos ji davė jau prieš ją nutraukus ikiteisminį tyrimą, nes jie tikri bei teisingi. Nuteistosios nuomone, aplinkybės, kad pati UAB (duomenys neskelbtini) neišrašė sąskaitos už baldus, jog ji, neturėdama jokios sąskaitos ir nežinodama nei tikslios sumos, nei kur pervesti už baldus pinigus, kad S. V. nusprendė sąskaitos už baldus nerašyti, juos padovanoti nieko apie tai jai (V. J.) nežinant, nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti.

3.10. Nuteistoji nepritaria ir teismo išvadai, kad neva aplinkybę, jog ji iš UAB (duomenys neskelbtini) neatlygintinai gavo sporto prekių, įrodo liudytojų I. C., S. J. parodymai, 2014 m. rugpjūčio 12 d. telefoninis pokalbis, 2015 m. kovo 30 d. jos apklausos protokolas bei tai, kad daiktai buvo laikomi įvairiose vietose. Apeliantės nuomone, nurodytų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes prieš juos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nėra neutralūs. S. J. parodė tik tai, ką neva jam pasakė I. C., o I. C. parodymai viso proceso metu, kitaip nei konstatavo teismas, nebuvo nuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems ir paremti tik jos asmenine nuomone. Be kita ko, šių liudytojų parodymai prieštarauja tarpusavyje. Parodymų prieštaravimams pašalinti nebuvo atliktos akistatos, parodymai nepatikrinti kitais leistinais baudžiamojo proceso veiksmais, iš esmės pažeistas šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principas. Anot V. J., pirmosios instancijos teismas, liudytojų parodymus pripažindamas įrodymais, suvaržė jos teisę gintis. Ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad pasiūlyme nurodytos kainos buvo padidintos. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja I. C.. Apeliantės teigimu, jos kaltės nepagrindžia ir 2014 m. rugpjūčio 12 d. telefoninis pokalbis, kuris nelaikytinas įrodymu, nes nebuvo ištirtas ir patikrintas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ją kalta, nepagrįstai rėmėsi jos ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 30 d. duotais parodymais, o teisme duotus parodymus įvertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jos ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 30 d. parodymai buvo duoti darant psichologinį spaudimą, jie prieštarauja ankstesniems parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams. Teisingais parodymais, anot nuteistosios, pripažintini jos 2016 m. birželio 30 d. ir teisme duoti parodymai, kuriems neturėjo įtakos jokia baimė. Nuteistosios nuomone, jos kaltės nepagrindžia ir ta aplinkybė, jog ji daiktų neperdavė tuoj pat, o ketino juos perduoti vėliau, t. y. esant tam tikrai progai. Tokios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad prekės jai buvo reikalingos ir ji jomis naudojosi. Nuteistoji akcentuoja, kad dalis prekių buvo net neišpakuotos, o tai reiškia, jog jomis nebuvo naudojamasi, jos nebuvo jai reikalingos ir jomis ji net neketino naudotis. Tai, kad širdies matuoklis buvo paskolintas laikinai A. P. iki tol, kol jį ketino perduoti Vadoklių socialinių paslaugų centrui, niekaip nepatvirtina jos asmeninės naudos siekimo. Anot apeliantės, aplinkybė, kad ji kitokiu būdu perduoti prekių negalėjo (tik kaip labdarą nuo fizinio asmens), jog dalį prekių perdavė, o likusią dalį planavo perduoti vėliau, taip pat neįrodo jokio siekio gauti asmeninę naudą.

3.11. Apeliantė laikosi pozicijos, kad teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog ji UAB (duomenys neskelbtini) direktorei ir UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei atskleidė konfidencialią informaciją apie ketinamų pirkti prekių kainą, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. Sąvokos „prekių kaina“ ir „numatomo pirkimo vertė“ yra skirtingos. Pirkimo kaina – tai kaina, kurią siūlo konkretus tiekėjas, ji yra konfidenciali iki tol, kol neatplėšiami vokai su pasiūlymais. Tuo tarpu, pirkimui skirta pinigų suma yra numatomo pirkimo vertė, kuri nėra konfidenciali informacija. Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri įstatymo leidėjo yra įgaliota ir kompetentinga institucija teikti konsultacijas viešųjų pirkimų klausimais, 2016 m. gruodžio 13 d. pateikė elektroninę konsultaciją, kurioje nurodė, kad numatomo viešojo pirkimo vertė tiek paraiškoje, tiek metiniame pirkimų plane, nėra laikoma konfidencialia informacija. Taigi, anot apeliantės, ji, pasakydama UAB (duomenys neskelbtini) direktorei viešą ir visiems prieinamą informaciją, kurią gauti turi teisę bet kuris tiekėjas, nepažeidė jokių teisės aktų bei viešųjų pirkimų principų. Teismo išvada apie konfidencialios informacijos atskleidimą UAB (duomenys neskelbtini) taip pat ne tik neteisėta, bet ir visiškai nelogiška, neatitinkanti faktinių aplinkybių. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse buvo nustatyta, kad kai pirkimo vertė mažesnė arba lygi 10 000 Lt be PVM, pirkimą galima atlikti apklausos žodžiu būdu, apklausiant vieną tiekėją. Tiekėjų apklausos pažyma patvirtina, kad buvo apklaustas vienas tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini). Taigi, nuteistosios teigimu, ji niekaip negalėjo atskleisti pirkimo kainos, nes vienintelė pirkimo kaina buvo ta, kurią pasiūlė UAB (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu užkirsti kelią sąžiningai konkurencijai, pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Kitų tiekėjų šiame pirkime nebuvo. Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės yra skelbiamas viešai. V. J. nurodo, kad tai, ar ji pasakė, jog kai pirkimo vertė nesiekia 10 000 Lt be PVM pirkimą galima atlikti iš vieno tiekėjo, ar nepasakė, visiškai neturėjo ir neturi jokios reikšmės teisiškai vertinant jos veiksmus. Teisės aktų nuostatų ir pirkimui skirtos sumos atskleidimas nėra konfidenciali informacija.

3.12. Nuteistosios manymu, teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl neva jos nusikalstamų veiksmų buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei. Apeliantė nurodo, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaroma dar ir kita nusikalstama veika. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ji buvo reikšmingos įstaigos – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus - vedėja, jog viešieji pirkimai yra labai svarbi valstybės tarnybos veiklos sritis, todėl piktnaudžiavimas šioje srityje daro milžinišką žalą visoms valstybės galimybėms gauti Europos Sąjungos lėšas. Tokia teismo išvada yra deklaratyvaus pobūdžio. Nei Panevėžio rajono savivaldybė, nei agentūra, nei valstybė nepatyrė jokios žalos, ypač didelės. Europos Sąjungos lėšos buvo įsisavintos laiku ir tinkamai, projektas įvykdytas. Byloje nėra nė vieno nukentėjusiojo, nepareikštas joks civilinis ieškinys, nesukelta jokių iš esmės žalingų pasekmių. Panevėžio rajono savivaldybė patyrė ne žalą, o naudą. Savivaldybė gavo daug daugiau prekių, nei buvo numatyta projekte, atlikti papildomi pirkimai, projektas iki šiol yra giriamas ir rodomas kaip labai gero darbo pavyzdys.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistosios V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

6. V. J. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, siekdama turtinės naudos, viršijo įgaliojimus ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, t. y. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje.

7. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tvirtina, jog Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo paskirta Panevėžio rajono savivaldybės projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės nare, o taip pat minėto projekto viešųjų baldų ir sporto prekių pirkimų koordinatore, todėl galėjo atlikti ir pirkimų organizatoriaus funkcijas bei, atlikdama inkriminuotas veikas, jai savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais priskirtų įgaliojimų neviršijo. Tačiau, susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis, matyti, jog šie nuteistosios V. J. teiginiai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.

8. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje objektyviai reiškiasi: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Kita alternatyvi piktnaudžiavimą apibūdinanti veika – tarnybos įgaliojimų viršijimas gali pasireikšti labai įvairiais neteisėtais veiksmais, taip pat ir tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro tokius veiksmus, kurių atlikti jis apskritai neturi įgaliojimų. Šiuo atveju, sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar viršijo tarnybos įgaliojimus, turi būti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų, kontekste.

9. Pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisykles, patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-263, pirkimus vykdo perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu pagal VPĮ 16 straipsnį sudarytos komisijos arba pirkimo organizatoriai pagal Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles; pirkimo dokumentus pagal pirkimo iniciatoriaus parengtą ir Perkančiosios organizacijos vadovo patvirtintą paraišką rengia komisija ar pirkimų organizatorius; rengdami pirkimo dokumentus, komisija ar pirkimo organizatorius turi teisę gauti iš pirkimo iniciatoriaus ir kitų Perkančiosios organizacijos darbuotojų visą informaciją, reikalingą pirkimo dokumentams parengti ir pirkimo procedūroms atlikti (2 t. 96 – 98 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, jog V. J. buvo Panevėžio rajono savivaldybėje sudarytos viešųjų pirkimų komisijos narė, todėl tais atvejais, kai viešuosius pirkimus, tame tarpe ir tuos, kurie buvo organizuojami įgyvendinant projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“, vykdydavo savivaldybės viešųjų pirkimų komisija, V. J., kaip šios komisijos narė, turėjo teisę ir atitinkamus įgaliojimus vykdyti minėtus viešuosius pirkimus. Tuo tarpu, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamais atvejais viešuosius baldų ir sporto prekių pirkimus pagal projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ turėjo vykdyti ne savivaldybės patvirtinta viešųjų pirkimų komisija, bet savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas viešojo pirkimo organizatorius. Pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. A - 619 (2 t., 124 b. l.) ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A - 56, 17 punktą (2 t., 128 b. l.) baldų pirkimo konkursą privalėjo vykdyti V. S., kuri minėtu įsakymu Nr. A-619 buvo paskirta pirkimų organizatore Socialinės paramos skyriuje prekėms ir paslaugoms pirkti. Sporto inventoriaus pirkimą pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. A - 264 (2 t., 115 b. l.), taip pat pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 14 įsakymu Nr. A - 263 (2 t., 93-94 b. l.), 16 punktą (pirkimus vykdo Perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnį sudarytos komisijos arba pirkimo organizatoriai pagal Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles) privalėjo vykdyti taip pat V. S., kuri įsakymu Nr. A-264 buvo paskirta pirkimų organizatore Socialinės paramos skyriuje prekėms ir paslaugoms pirkti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad V. J. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A – 133 (2 t., 147 b. l.) buvo paskirta į projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupę ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A – 134 (2 t., 148) paskirta į minėtų viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigas. Pagal projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigybės aprašymą pagrindinės šias pareigas einančio darbuotojo funkcijos – rengti dokumentus CPVA; rengti viešųjų pirkimų dokumentus; būti atsakingam už susirašinėjimo su CPVA dokumentų viešųjų pirkimų klausimais rengimą ir dalyvauti rengiant projekto įgyvendinimo ataskaitas bei teikiant jas įgyvendinančiai institucijai; vykdyti kitus projekto vadovo paskirtus darbus, susijusius su projekto įgyvendinimu (2 t., 152 b. l.). Panevėžio rajono savivaldybės vidaus teisės aktų analizė rodo, jog tiek V. S., kuri buvo paskirta viešųjų baldų ir sporto prekių pirkimų pagal projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ organizatore, tiek V. J., kuri buvo minėtų viešųjų pirkimų koordinatore, turėjo ir žinojo aiškiai joms apibrėžtas funkcijas vykdant minėtus pirkimus. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų – pačios nuteistosios V. J., liudytojų V. S., A. P. P., S. V., I. C. parodymų, minėtus Panevėžio rajono savivaldybės viešuosius baldų ir sporto prekių pirkimus betarpiškai organizavo ir vykdė, taip pat rengė ir pildė dokumentus nuteistoji V. J.. Liudytoja V. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog savivaldybės direktoriaus įsakymu buvo paskirta viešųjų pirkimų, vykdant projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ organizatore. Pačiame pirkime ji nedalyvavo, ji tik pasirašydavo pirkimų dokumentuose, kuriuos paruošdavo ir jai atnešdavo V. J., taip pat ji įkeldavo dokumentus į duomenų valdymo sistemą. Liudytoja A. P. P. parodė, kad ji su V. J. ir N. S. buvo įtrauktos į projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ darbo grupę, tačiau ji pati neturėjo jokios įtakos organizuojant viešuosius pirkimus, nei laimint konkursus, nei priimant sprendimus, ji niekur nedalyvavo. Liudytojos S. V. ir I. C. parodė, kad su jomis dėl galimybės dalyvauti Panevėžio rajono savivaldybės rengiamuose viešųjų pirkimų konkursuose tiesiogiai bendravo V. J., nuteistoji paaiškino, kokie pirkimai bus vykdomi savivaldybėje, kokios sumos tiems pirkimams numatytos. Ir pati nuteistoji V. J. neneigia, jog baldų ir sporto įrangos viešuosius pirkimus organizavo ir vykdė, būtent, ji. Nors nuteistoji V. J. tiek viso bylos proceso metu, tiek savo apeliaciniame skunde, savaip interpretuodama ir aiškindama Panevėžio rajono savivaldybės vidaus teisės aktus, sau prisiima aptariamų viešųjų pirkimų organizatoriaus teises, tačiau ta aplinkybė, jog visus viešųjų pirkimų dokumentus pasirašydavo V. S., patvirtina, kad V. J. žinojo ir suprato, jog tikroji šių viešųjų pirkimų organizatorė yra V. S., todėl ji atlikti organizatoriaus funkcijų neturi teisės. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad projekto įgyvendinimo grupė, kurios narė buvo V. J., nebuvo pirkimo organizatorius ir, kaip nurodė liudytoju apklaustas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas E. L., projekto valdymo grupė buvo sudaryta stebėti, prižiūrėti viešųjų pirkimų vykdymo procesus, o socialinio skyriaus vedėjos pavaduotoja V. S. buvo pirkimo organizatorius, ji pasirašinėdavo pirkimo dokumentus. Aplinkybę, kad už viešųjų pirkimų eigą buvo atsakingas pirkimo organizatorius, patvirtino ir liudytoju apklaustas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Ž.. Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad V. J. žinojo ir aiškiai suvokė, kad pirkimo organizatoriaus įgaliojimus baldų ir sporto prekių viešiesiems pirkimams pagal projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ turėjo, būtent, V. S., kuriai, kaip pirkimų organizatorei, nuteistoji nurodė pasirašyti jos parengtus viešųjų pirkimų dokumentus, žinodama, kad V. S. jokių pirkimo organizatoriaus veiksmų šiuose pirkimuose neatliko. Vienas iš nuteistosios apeliacinio skundo argumentų, neva, paneigiantis V. J. kaltę viršijus įgaliojimus ir patvirtinantis, kad jokie pažeidimai organizuojant ir vykdant baldų ir sporto prekių viešuosius pirkimus pagal projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ nebuvo padaryti, yra tai, kad CPVA, kuri kontroliavo minėto projekto eigą ir rezultatus, jokių pažeidimų nenustatė. Jau aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad faktiškai viešuosius baldų ir sporto prekių pirkimus betarpiškai organizavo, vykdė bei rengė viešųjų pirkimų dokumentus V. J., tačiau minėtus dokumentus pasirašė reikiamus įgaliojimus turintis asmuo – V. S.. Todėl, suprantama, jog CPVA, kuri tikrino jai pateiktus viešųjų baldų ir sporto prekių pirkimų pagal projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ dokumentus, pasirašytus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirto minėtų pirkimų organizatoriaus – V. S. – jokių pažeidimų, susijusių su minėtų pirkimų organizavimu ir vykdymu, nenustatė. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad V. J., nebūdama viešųjų baldų ir sporto prekių pirkimų pagal projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ organizatore, o būdama tik projekto įgyvendinimo grupės nare ir viešųjų pirkimų koordinatore, žinodama, jog minėtų pirkimų organizatore yra paskirta V. S., organizavo ir vykdė viešuosius baldų ir sporto prekių pirkimus pagal minėta projektą, t. y. parengė šių pirkimų sąlygas ir parinko tiekėjus (baldų pirkime – tris, o sporto prekių – vieną), jiems išsiuntė pačios parengtas pirkimų sąlygas ir, gavusi jų pasiūlymus, juos pati vertino, baldų pirkime sustatė pasiūlymų eilę ir nusprendė laimėtojais baldų pirkime pripažinti UAB (duomenys neskelbtini), o sporto prekių pirkime – UAB (duomenys neskelbtini), minėtų viešųjų pirkimų organizatorės V. S. vardu surašė 2014 m. vasario 28 d. Tiekėjų apklausos pažymą dėl baldų pirkimo, kurią pasirašė V. S. ir patvirtino V. Ž. bei 2014 m. liepos 21 d. Tiekėjų apklausos pažymą dėl sporto inventoriaus, kurią pasirašė V. S. ir patvirtino E. L., ir tokiu būdu V. J. viršijo jai suteiktus įgaliojimus.

10. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupė veikė laikotarpiais nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. ir laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 24 d. ji nebuvo minėtos projekto įgyvendinimo grupės narė. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupė, kurios nare buvo paskirta Juridinio skyriaus vedėja V. J., Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-133 buvo sudaryta 2012 m. vasario 8 d. (2 t., 147 b. l.). Projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ viešųjų pirkimų koordinatoriaus pareigybės aprašymas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-134 buvo patvirtintas 2012 m. vasario 8 d., įsakymo 2 punkte nurodant, kad įsakymas galioja nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2 t, 148 b. l.). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A – 826 buvo pakeistas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. A – 134 2 punktas ir jame nurodyta, jog įsakymas galioja nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (2 t., 178 b. l.). Byloje nesant duomenų, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-133 2012 m. vasario 8 d. sudaryta projekto ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ įgyvendinimo grupės veikla kuriuo nors projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo sustabdyta, darytina išvada, jog projektas nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo įgyvendinamas nepertraukiamai. Tokiu būdu V. J. visą projekto įgyvendinimo laikotarpį buvo šio projekto įgyvendinimo grupės nare – arba kaip Juridinio skyriaus vedėja, arba kaip viešųjų pirkimų koordinatore su ja sudarytų terminuotų darbo sutarčių laikotarpiais. Tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog V. J. nebuvo viešųjų baldų ir sporto prekių pirkimų pagal projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ organizatore, o buvo šio projekto įgyvendinimo grupė nare ir viešųjų pirkimų koordinatore. Todėl išdėstytos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su projekto įgyvendinimo grupės veikimo laikotarpiu, kurias pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, nepaneigia nuteistosios V. J. kaltės viršijus jai suteiktus įgaliojimus.

11. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji iš UAB (duomenys neskelbtini) neatlygintinai savo naudai įgijo 246,19 Eur vertės baldus, o A. P. P. naudai – 183 Eur vertės spintą, taip pat nesutinka su teismo išvada, jog ji iš UAB (duomenys neskelbtini) savo naudai įgijo sporto prekių už 719,43 Eur, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei aplinkybę, kad už baldus buvo atsiskaityta. Su šiais nuteistosios teiginiais nėra pagrindo sutikti, juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas, kuriuos, priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo V. J., pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino.

12. Nepagrįstas yra nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas jos kaltę neatlygintinai gavus 246,19 Eur vertės baldus, o A. P. P. naudai – 183 Eur vertės spintą, grindė prieštaringais liudytojų S. V. ir A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos minėtos liudytojos paneigė pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su liudytojų S. V. ir A. J. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, matyti, jog šios liudytojos ne paneigė, o priešingai – patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja S. V. parodė, kad V. J. pasiūlė UAB (duomenys neskelbtini) dalyvauti savivaldybės paskelbtame konkurse ir pagaminti darželiui baldus. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) nedaugelyje konkursų dalyvavo, šis konkursas bendrovei buvo svarbus, dėl visų su konkursu susijusių klausimų ji bendravo tik su V. J.. Suskaičiavus darželio baldų kainą, nuteistoji V. J. užsiminė apie tai, ar būtų galima jai asmeniškai pigiai gauti iš bendrovės spintą ir stalą. UAB (duomenys neskelbtini) laimėjus konkursą, V. J. dar kartą paprašė jai asmeniškai padaryti baldus. Liudytojos S. V. teigimu, ji liepė savo dukrai A. J., kuri bendrovėje dirbo dizainere, nuvažiuoti pas V. J. ir išsiaiškinti, ko tiksliai šiai reikia. Nuteistoji prašė baldus pagaminti labai pigiai, todėl spinta ir staliukas V. J. buvo pagaminta iš likučių, pakankamai pigiai. Begaminant baldus V. J., ši pasakė, kad ir A. P. P. reikia spintos, todėl ir ši spinta buvo pagaminta. Liudytoja S. V. nurodė supratusi, jog tiek V. J., tiek A. P. P. skirtus baldus jos bendrovė turėtų pagaminti, kaip dovaną, todėl sąskaitos neskubėjo išrašyti. Savo iniciatyva baldų nei V. J., nei A. P. P. nebūtų gaminusi, tuos baldus nuteistajai padarė, kaip dovaną. Už baldus buvo sumokėta tik prasidėjus byloje ikiteisminiam tyrimui. Liudytoja A. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad mama jos paprašė nuvažiuoti ir suprojektuoti užsakovui baldus. Ji buvo susitikusi su V. J. ir A. P. P. dėl joms reikiamų baldų pagaminimo, apie baldų kainą nei su V. J., nei su A. P. P. nebuvo kalbama, už kokią sumą gaminti baldus nuteistoji nenurodė. Liudytoja A. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, jog nuo pat pradžių ji suprato, kad nei V. J., nei A. P. P. už baldus nemokės, kadangi paprastai žmonės klausinėja baldų kainos, tuo tarpu šiuo atveju matavimai buvo atlikti neįvykus pokalbiui apie baldų kainą. Įvertinus liudytojų S. V. bei A. J. parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, taip pat atsižvelgiant į tai, jog, tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, nuteistoji V. J. ėmėsi veiksmų, kad už jai pagamintus baldus būtų sumokėta, teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog baldai tiek nuteistajai V. J., tiek A. P. P. buvo pagaminti ir perduoti neatlygintinai, kaip dovana už laimėtą savivaldybės organizuotą viešųjų pirkimų konkursą.

13. Kaip matyti iš nuteistosios apeliacinio skundo, ji ginčija iš esmės visus įrodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė jos kaltę neatlygintinai iš UAB (duomenys neskelbtini) įgijus sporto prekių už 719,43 Eur, t. y. apeliantė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų I. C., S. J. parodymus, neatsižvelgė į tai, jog tiek minėtų liudytojų, tiek ir liudytojos S. V. pareiškimai apie neteisėtus jos veiksmus buvo parašyti ne savanoriškai, pačių liudytojų iniciatyva, bet į įmones atvykus STT pareigūnams ir patiems liudytojams siekiant išvengti jiems grėsusios baudžiamosios atsakomybės. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jos pačios ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 30 d. duotais parodymais, kadangi šie parodymai prieštarauja vėlesnių apklausų metu, o taip pat pirmosios instancijos teisme duotiems jos parodymams. Anot V. J., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiu 2014 m. rugpjūčio 12 d. užfiksuotu jos telefoniniu pokalbiu, kadangi šis pokalbis nebuvo ištirtas teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, todėl negalėjo būti pripažintas tinkamu įrodymu.

14. Liudytoja apklausta UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė I. C. pirmosios instancijos teisme parodė, jog ją susirado nuteistoji V. J., kuri pasakė, jog Panevėžio rajono savivaldybėje bus organizuojamas viešasis pirkimas, nurodė, kokia pinigų suma yra numatyta ir kokių prekių reikia. Kito susitikimo su V. J. metu ji pasakė, kiek kainuos V. J. išsirinktos prekės, tuomet nuteistoji pasakė, jog yra daugiau pinigų, todėl buvo sukeltos kainos treniruokliams, o už susidariusį kainų skirtumą nuteistajai bendrovė atsilygino daiktais – irklavimo treniruokliu, bokso kriauše, pirštinėmis, laikrodžiu. Liudytojos teigimu, daiktus asmeniniam naudojimui V. J. rinkosi pati, iš bendravimo su nuteistąja taip pat iš to, kur reikia siųsti V. J. išsirinktas prekes, ji supratusi, jog tai prekės, skirtos asmeniškai V. J., be to, tų prekių nesimatė viešojo pirkimo dokumentuose. Anot liudytojos, įmonių yra daug, o dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse ir jį laimėti nuteistoji pasirinko, būtent, jų bendrovę, todėl už tai nuteitajai buvo atsidėkota jos išsirinktomis prekėmis. Vėliau nuteistoji V. J. informavo, jog įmonėje gali apsilankyti STT pareigūnai, klausė, ar galima atsiskaityti už asmeniniam naudojimui išsirinktas prekes, tačiau to padaryti jau nebuvo galima. Liudytoju apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. J. pirmosios instancijos teisme parodė, jog pats asmeniškai su savivaldybės darbuotoja V. J. nebendravo, tą darė jo darbuotoja I. C.. Jo įmonė laimėjo savivaldybės organizuotą viešąjį konkursą. Šiuo atveju, kuris buvo vienintelis jo bendrovės veikloje, viešajame konkurse perkamiems daiktams V. J. prašymu buvo dirbtinai padidinta kaina, kad už likusius pinigus bendrovė galėtų asmeniškai V. J. padovanoti daiktų. Daiktai, kuriuos išsirinko V. J., buvo jai atiduoti nemokamai, už juos nuteistoji neatsiskaitė, jie nebuvo nurodyti įmonės dokumentuose. Deklaratyvūs ir jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįsti nuteistosios V. J. teiginiai apie tai, jog pareiškimus apie jos neteisėtus veiksmus liudytojai I. C. ir S. J. parašė ne savo iniciatyva, bet įtakoti STT pareigūnų bei siekdami išvengti jiems grėsusios baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojais apklausti STT pareigūnai M. R. ir M. K. nenurodė, kad kuriam nors proceso dalyviui, tame tarpe ir liudytojams I. C. bei S. J., ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas. Liudytojas M. R. paaiškino, jog jis su kolegomis atliko kratą UAB (duomenys neskelbtini), jokių pretenzijų dėl kratos joje dalyvavę asmenys nepareiškė, kratoje dalyvavusiems asmenims kažkuris iš pareigūnų nurodė važiuoti į STT patalpas apklausai. Liudytojas M. K. nurodė, jog jam buvo duotas vienkartinis pavedimas paimti iš asmens, kuris ateis į STT patalpas, pareiškimą. Tas asmuo buvo S. J., kuris užėjo pas jį į kabinetą ir laisva valia davė parodymus apie tai, kad neatlygintinai per I. C. V. J. davė bokso kriaušę, irklavimo treniruoklį. Liudytojo M. K. teigimu, S. J. parodymus davė laisva valia, viską aiškiai ir nuoširdžiai papasakojo, nereikėjo jam net užduoti pagalbinių klausimų, juo labiau, nebuvo jokios prievartos duoti parodymus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo netikėti liudytojų I. C. bei S. J. parodymais, tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – kratų protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys (kratos metu nuteistosios V. J. gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir paimti nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingi daiktai – irklavimo treniruoklis ,,KETTLER Favorit“, batų pora ,,BECO“, bokso pirštinių pora ,,PRIDE“ (5 t., 182 – 188 b. l.), kratos metu nuteistosios motinos I. K. gyvenamojoje vietoje buvo rastas ir paimtas bokso maišas ,,MATSURU“ (6 t., 120 – 124 b. l.), kratos metu Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje pas nuteistąjį A. P. buvo rastas ir paimtas laikrodis – širdies ritmo monitorius ,,Polar“ (6 t., 187-191 b. l.), kratos metu R. Č. gyvenamojoje vietoje, Mažeikių rajone, buvo rastos ir paimtos sūpuoklės ,,KETTLER“ (7 t., 28 – 32 b. l.)), daiktų apžiūros protokoluose, taip pat protokoluose dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo užfiksuoti faktiniai duomenys. 2014 m. liepos 18 d. V. J., paskambinusi I. C., praneša, koks turi būti sportinės sienelės aukštis, nurodo, kad pažiūrėtų irklavimo treniruoklį – valtį; 2014 m. liepos 25 d. telefoninio pakalbio metu V. J. klausia I. C., ar užsakytas laikrodis, ši atsako, kad laikrodį užsakė, tik dar negavo (2016 m. vasario 10 d. protokolas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo (1 t., 96-97 b. l.); 2014 m. rugpjūčio 12 d. I. C., paskambinusi V. J., klausia, ar laikrodžio ji norinti sau, į ką V. J. atsako teigiamai, tuomet I. C. klausia, kokios spalvos laikrodžio V. J. nori, o V. J. atsako, kad juodos (2016 m. vasario 10 d. protokolas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo (1 t., 98-99 b. l.); 2014 m. rugpjūčio 14 d. I. C., paskambinusi V. J., praneša, jog turi laikrodį, tariasi dėl laikrodžio perdavimo V. J. (2016 m. vasario 10 d. protokolas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo (1 t., 99-100 b. l.).

15. Atmestinas, kaip nepagrįstas yra nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, jog 2014 m. rugpjūčio 12 d. užfiksuoto telefoninio pokalbio pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė, todėl šio pokalbio negalėjo pripažinti tinkamu įrodymu byloje bei juo grįsti jos kaltę. Susipažinus su 2016 m. gruodžio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolu matyti, jog teisiamojo posėdžio pirmininkei pasiūlius ištirti rašytinę bylos medžiagą, proceso dalyviai pareiškė, jog yra susipažinę su baudžiamosios bylos medžiaga ir nepageidauja, kad dokumentai būtų skaitomi. Išvardinus bylos medžiagą, tame tarpe ir 2016 m. vasario 10 d. protokolą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kuriame užfiksuotas ginčijamas 2014 m. rugpjūčio12 d. V. J. telefoninis pokalbis, nei nuteistoji, nei jos gynyba nepateikė prašymo ištirti detaliau minėtą protokolą ar išklausyti prie protokolo pridėtą garso įrašą. Toks prašymas buvo išdėstytas tik nuteistosios apeliaciniame skunde taip pat bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nuteistosios ir jos gynėjos pateiktas prašymas išklausyti 2014 m. rugpjūčio 12 d. užfiksuoto V. J. ir I. C. pokalbio garso įrašą buvo patenkintas apeliacinės instancijos teisme. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog, nesant proceso dalyvių prašymo dėl papildomo baudžiamosios bylos medžiagos ištyrimo ir tokiu atveju pirmosios instancijos teismui apsiribojus tik rašytinių bylos įrodymų išvardijimu, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Tai, kad minėtas garso įrašas buvo išklausytas apeliacinės instancijos teisme nesumenkina 2016 m. vasario 10 d. protokole dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo užfiksuotų faktinių duomenų bei prie šio protokolo pridėto garso įrašo įrodomosios vertės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą protokolą bei prie jo pridėtą garso įrašą pripažino tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme bei jais rėmėsi priimdamas skundžiamą nuosprendį.

16. Nuteistosios nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 30 d., kadangi vėlesnių apklausų metu ji nurodė kitokias, teisingas įvykių aplinkybes. Kaip matyti iš minėtos apklausos protokolo, V. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad klausė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos Ievos, ar nebūtų galimybės gauti papildomai prekių sau, už kurias nereikėtų mokėti, kurių nėra sąraše bei papildomų prekių – batų, treniruoklio ,,KETTLER“, bokso pirštinių, bokso kriaušės, kurie rasti kratos metu, o taip pat sūpynių, laikrodžio, kuriuos užsakė vėliau (7 t., 91 – 93). Nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis, vien tik šiuose parodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau jie nėra ir beverčiai, niekiniai, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra svarbūs kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui (BPK 276 straipsnis). Įvertinus V. J. parodymus, duotus 2015 m. kovo 30 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, matyti, jog, būtent, minėtos apklausos metu duoti nuteistosios parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus.

17. Deklaratyvūs yra nuteistosios V. J. teiginiai apie tai, jog iš UAB (duomenys neskelbtini) dokumentuose nenurodytas prekes neatlygintinai ji įgijo ne savo reikmėms, bet ketindama kaip labdarą šias prekes perduoti Vadoklių socialinių paslaugų centrui, tačiau to nesuspėjo padaryti, kadangi nežinojo kaip tiksliai įforminti tokį prekių perdavimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus vedėja I. G. parodė, kad V. J. į ją nėra kreipusis su prašymu paaiškinti, kaip reikėtų perduoti daiktus neatlygintinai (kaip labdarą). Taip pat liudytoja nurodė, jog realiai jokių kliūčių fiziniam asmeniui perduoti labdarą savivaldybės įstaigoms nei tiriamuoju laikotarpiu, nei šiuo metu nėra ir nebuvo, tokio perdavimo tvarka yra aiški. Iš byloje esančio 2014 m. rugsėjo 16 d. daiktų perdavimo – priėmimo akto matyti, jog V. J. perdavė neatlygintinai naudotis Panevėžio rajono socialinių paslaugų centrui įvairias prekes (8 t., 72 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) narė V. P. nurodė, jog su V. J. kalbėjo apie labdarą, V. J. ruošėsi socialiniam būstui, į kurį ateina nuo smurto nukentėjusios mamos su vaikais, daryti labdarą, domėjosi, ar reikia fiziniam asmeniui turėti kokį nors ypatingą statusą. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji V. J. turėjo visas galimybes iš UAB (duomenys neskelbtini) gautas prekes perduoti labdarai, puikiai žinojo, kokiu būdu tai padaryti, tačiau to nepadarė, o priešingai – minėtas neatlygintinai gautas prekes laikė skirtingose vietose, taip siekdama nuslėpti šių prekių neteisėtą įgijimą savo reikmėms. Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad V. J. neatlygintinai sporto prekes iš UAB (duomenys neskelbtini) įgijo siekdama asmeninės turtinės naudos, o ne kilniais labdaros tikslais.

18. Tačiau vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas. Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nesant minėtų padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu.

18.1. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas.

18.2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.). Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu. Didelės žalos požymis valstybei paprastai turi būti konstatuojamas tais atvejais, kai piktnaudžiaujant tarnyba kitiems asmenims yra sudaromos sąlygos daryti teisės pažeidimus.

19. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju nei savivaldybė, nei CPVA, nei valstybė nepatyrė jokios žalos, ypač didelės, priešingai – Europos Sąjungos lėšos buvo įsisavintos laiku ir tinkamai, projektas įvykdytas, byloje nėra nei vieno nukentėjusiojo, nėra pareikšta civilinių ieškinių, nebuvo sukelta jokių iš esmės žalingų pasekmių. Kaip galima suprasti iš tokių nuteistosios apeliacinio skundo argumentų, V. J. tvirtina, jog jos veiksmais nebuvo padaryta jokia turtinė žala. Tačiau, kaip jau minėta, žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Kaip teisingai nustatė ir skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas V. J., viršydama įgaliojimus, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei. V. J. nusikalstamas veikas padarė būdama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja, nusikalstamos veikos padarytos svarbioje valstybės tarnybos veiklos srityje, susijusioje su viešaisiais pirkimais, kuriems naudojamos didžiulės tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos struktūrų lėšos. Tokiais su atsakingų tarnybinių pareigų atlikimu susijusiais neteisėtais veiksmais, taip pat neteisėtai priimdama baldus iš UAB (duomenys neskelbtini) bei sporto prekes iš UAB (duomenys neskelbtini), V. J. sudarė sąlygas atsirasti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, korupcinėms nusikalstamoms veikoms ir esminei žalai savivaldybės ir valstybės interesams, tuo kitų savivaldybės administracijos darbuotojų ir pašalinių asmenų akyse kūrė savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino savivaldos prestižą ir akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias teisės pažeidimams, iškraipytos savivaldybės, kaip valstybės institucijos, funkcijos ir veiklos principai.

20. Nuteistoji V. J. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatė ir neatskleidė subjektyviojo jai inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymio – jos tyčios. Nors nuteistoji viso bylos proceso metu neigė padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia ne vien tik pagal paties kaltininko parodymus, tačiau įvertinęs visas bylos aplinkybes, kaltininko elgesį, nulemiantį jo psichinį santykį su padaryta nusikalstama veika. Byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės - nuteistosios V. J. veikimas tikrosios viešųjų pirkimų pagal projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ organizatorės V. S. vardu, nuteistosios siekis, vykdant ne jai priskirtas funkcijas ir tuo viršijant jai suteiktus įgaliojimus, neatlygintinai savo naudai gauti daiktų ir tokių daiktų gavimas, taip pat po nusikaltimų padarymo, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės stengiantis maskuoti nusikalstamus veiksmus sumokant už neatlygintinai įgytus daiktus – leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog V. J. suprato savo nusikalstamą veikų pobūdį, numatė, jog dėl jos neteisėtų veikų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės ir tokių pasekmių norėjo.

21. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog V. J. veikoje yra nustatyti visi būtini - tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

22. Iš esmės teisingas yra nuteistosios V. J. apeliacinio skundo argumentas, kad informacija, kurią ji atskleidė UAB (duomenys neskelbtini) direktorei ir UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei nėra konfidenciali VPĮ prasme. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. J. tiek UAB (duomenys neskelbtini) direktorei S. V., tiek UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei I. C. nurodė Panevėžio rajono savivaldybėje numatomiems viešiesiems baldų bei sporto prekių pirkimams pagal projektą ,,Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Panevėžio rajone“ skirtą pinigų sumą, t. y. numatomo pirkimo vertę, kuri nėra konfidenciali informacija VPĮ 6 straipsnio prasme. Remiantis VPĮ nuostatomis, pirkimų iniciatorius kiekvienais metais privalo sudaryti visos įstaigos pirkimų planą ir jį paskelbti viešai prieinamoje Viešųjų pirkimų tarnybos informacinėje sistemoje. Todėl viešai skelbiama informacija negali būti laikoma konfidencialia. Tačiau, nors V. J. UAB (duomenys neskelbtini) direktorei S. V. bei UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei I. C. atskleista informacija nelaikytina konfidencialia VPĮ 6 straipsnio prasme, tačiau pirkimui skirtą biudžetą gali paviešinti tik įgalioti subjektai, t. y. viešojo pirkimo komisija arba pirkimo organizatorius, nurodant pirkimui skirtą sumą pirkimo dokumentuose arba kitaip informuojant visus pirkime dalyvaujančius tiekėjus, taip užtikrinant visų dalyvių lygiateisiškumą. Numatomos pirkimų vertės atskleidimas, būtent, tiems tiekėjams, kurie buvo pripažinti viešųjų pirkimų konkursų laimėtojais ir su, kuriais V. J. betarpiškai bendravo derindama paslaugų kainas, o taip pat siekdama neatlygintinai gauti asmeninės naudos (baldų ir sporto prekių), laikytinas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimu, užkirtusiu kelią sąžiningai konkurencijai. Nustatytos faktinės aplinkybės nešalina nuteistosios V. J. baudžiamosios atsakomybės, taip pat neturi įtakos ir V. J. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui.

23. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai V. J., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (V. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai), į V. J. asmenybę charakterizuojančius požymius (V. J. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, buvusių darbdavių charakterizuojama teigiamai) bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistajai V. J. parinko bausmės rūšį – baudą, baudos dydį nustatydamas mažesnį už bausmių, skiriamų už sunkius nusikaltimus, vidurkį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nuteistajai V. J. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra prašoma ir apeliaciniame skunde, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama.

24. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasElena VainienėLinas Žukauskas