- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-3-372/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05367-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių turto nuoma“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių turto nuoma“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-248-1004/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių turto nuoma“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laiptų fabrikas“ dėl užstato, skolos ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiptų fabrikas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių turto nuoma“ dėl pripažinimo, kad nuomos sutarties sąlyga pakeista žodiniu susitarimu, dėl pripažinimo prievolės pasibaigusia ir dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kirtimų logistika“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių turto nuoma“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Laiptų fabrikas“ dėl skolos, užstato, delspinigių priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės: 1 932,92 Eur skolos; 173,47 Eur delspinigių; 30 719,54 Eur dydžio užstatą; 8% dydžio palūkanas nuo priteistos sumos 32 825,93 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. trečiasis asmuo UAB „Kirtimų logistika“ ir UAB „Šiaulių turto nuoma“ pasirašė pastatų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „Šiaulių turto nuoma“ nuosavybės teise nupirko pastatą - sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Šiaulių turto nuoma“ perėmė iš pardavėjos teises ir pareigas į žemės sklypą, kuriame yra statiniai, kylančias iš valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties; nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus ieškovei perėjo nuo sutarties pasirašymo dienos.
3. Pastatų pirkimo - pardavimo sutarties 7.1.2 punkte buvo nurodyta, kad pardavėja (UAB „Kirtimų logistika“) 2016 m. balandžio 28 d. yra sudariusi rašytinę Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NKP-2 dėl Daiktų nuomos su UAB „Laiptų fabrikas“, kuri nėra registruota VĮ „Registrų centras“; kad Daiktų nuomininkams apie numatomą Daiktų pardavimą yra pranešta. Pagal pardavėjos (UAB „Kirtimų logistika“) ir pirkėjos (UAB Šiaulių turto nuoma“) susitarimą nuo 2018 m. sausio l d. nuomos mokestis pagal Patalpų nuomos sutartį už išnuomotus Daiktus mokamas pirkėjai (UAB „Šiaulių turto nuoma“). Visi mokėjimai ar įsiskolinimai, susidarę pagal patalpų nuomos sutartį iki 2018 m. sausio l d. yra mokėtini pardavėjai (UAB „Kirtimų logistika“) ir pirkėja (UAB „Šiaulių turto nuoma“) į šias sumas reikalavimo teisės neturi. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 7.2 punkte buvo nustatyta, kad ši sutartis lieka galioti ir pasikeitus pastato savininkui, tad ieškovė UAB „Šiaulių turto nuoma“, nuosavybės teise įgijusi pastatus, perėmė sutartinius nuomos santykius pagal 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NKP-2.
4. Ieškovė pažymėjo, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.7 punkte buvo nustatyta, kad ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo nuomininkas sumoka nuomotojui 2 (dviejų) mėnesių nuomos mokesčio, numatyto sutarties 4.1.2 punkte dydžio užstatą; užstato suma yra įskaitoma į paskutinius nuomos mėnesius ir su jais susijusius mokėjimus. 2018 m. sausio 4 d. UAB „Kirtimų logistika“ ir UAB „Šiaulių turto nuoma“ pastatų pirkimo - pardavimo sutarties 7.1.2 punkte buvo nustatyta, kad pardavėjas patvirtina, jog patalpų nuomos sutarties 4.7 punkte numatytas užstatas (kurio dydis sudarė 26 868,50 Eur) yra grąžintas UAB „Laiptų fabrikas“. 2018 m. sausio 15 d. ieškovė įspėjimu/pranešimu pareikalavo atsakovę UAB „Laiptų fabrikas“ sumokėti 2 mėnesių dydžio užstatą, vadovaudamasi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.7 punktu, pateikė apmokėti 2018 m. sausio 15 d. kreditorinio reikalavimo dokumentą Serija UŽS Nr. 201 (30 719,54 Eur sumai). Atsakovė 2018 m. vasario 19 d. raštu, atsakydama į ieškovės raginimus sumokėti užstatą, nepagrįstai teigia, kad susitarimo su ankstesniu patalpų savininku UAB „Kirtimų logistika“ pagrindu šalys yra pakeitusios Nuomos sutarties sąlygą dėl užstato, t. y. nuomotojas šios sąlygos yra atsisakęs, o UAB „Šiaulių turto nuoma“ užstato reikalauja nepagrįstai.
5. Ieškovė akcentavo, kad su tokiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti, nes Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. NKP-2 nebuvo keičiama, pasikeitė tik sutarties šalis – pastato savininkas – nuomotojas, kuris sutarties 7.2 punkto pagrindu perėmė sutartinius nuomos santykius pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NKP-2 ir teisę reikalauti iš nuomininkės UAB „Laiptų fabrikas“ sumokėti užstatą nuomotojai UAB „Šiaulių turto nuoma“. Ieškovė nurodė, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nustatyto dydžio užstatas skirtas užtikrinti tinkamą nuomininko sutarties vykdymą. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė nėra įvykdžiusi sutartimi nustatytos 4.7 punkto sąlygos dėl užstato sumokėjimo, pažeidžia ieškovės teisę gauti sutartimi nustatytus mokėjimus, yra skolinga užstato sumą – 30 719,54 Eur.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodė, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.1 punkte buvo nustatyta, kad už naudojimąsi patalpomis pagal šią sutartį nuomininkas moka nuomotojui nuomos mokestį; 4.3 punkte nustatyta, kad nuomotojas iki einamojo mėnesio 5 (penktos) dienos už nuomos mokestį ir kitus mokėjimus pagal šią sutartį išrašo PVM sąskaitą - faktūrą ir pateikia ją nuomininkui, kartu pateikiama sąskaita už praeitą mėnesį nuomininkui priskaičiuotus komunalinius mokesčius; tuo atveju, kai iki einamojo mėnesio 7 dienos nuomininkas sąskaitos negauna, jis privalo pats kreiptis į nuomotoją, kad sąskaita jam būtų įteikta. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.10 punktas šalių susitarimu nustatė nuomotojui teisę vienašališkai perskaičiuoti (indeksuoti) numos mokestį ir kitus sutartyje nustatytus nuomininko mokėjimus, atsižvelgiant į EUROSTAT skelbiamą suderintą praėjusių metų vartojimo indeksą t. y., kad nuomos mokestis ir kiti sutartyje nustatyti nuomininko mokėjimai nuomotojui už einamuosius kalendorinius metus pakeičiami tiek pat, kiek padidės arba sumažės praėjusių metų vidutinis metinis vartotojų kainų indeksas. Ieškovė akcentavo, jog išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas - faktūras už nuomą ir nuomos mokesčio indeksaciją; atsakovė pradinio ieškinio teikimo dienai buvo sumokėjusi 60 458,18 Eur sumą, po kreipimosi į teismą 2018 m. rugpjūčio 17 d. sumokėjo 30 253,56 Eur ir liko skolinga iš viso 1 679,59 Eur nuomos mokesčio.
7. Ieškovė nurodė, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.4 punkte buvo nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja sumokėti mokesčius už jam teikiamus energetinius resursus, vandenį, ryšių ir komunalines ir kitas paslaugas; šie mokesčiai apskaičiuojami atsižvelgiant į patalpose įrengtų apskaitos prietaisų parodymus, o nesant techninės galimybės tokius prietaisus įrengti atskirai nuomininkui, mokama proporcingai užimamam patalpų plotui pastate arba vadovaujantis kitokia paslaugas teikiančių ūkio subjektų nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 pagrindu atsakovei buvo perduotos naudotis patalpos ir teritorija, kurioje susidaro paviršinės nuotekos, kurias tvarko UAB „Grinda“ teisės aktų pagrindu ir pateikia sąskaitas už naudojimąsi paviršinių nuotekų nuotakyno tinklais ir valymo įrenginiais. Ieškovės vertinimu, atsakovė savo veikloje nuomos sutarties pagrindu naudodama teritoriją, be kurios neturi galimybės patekti į nuomojamas patalpas ir jas aptarnauti, turi pareigą sumokėti už nuotekų tvarkymą priskaičiuotus mokesčius kaip teritorijos naudotoja. Ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas - faktūras už komunalinius patarnavimus, atsakovė sumokėjo 26 532,50 Eur sumą ir liko skolinga 253,33 Eur.
8. Ieškovė nurodė, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.5 punkte buvo nustatyta, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo - priėmimo aktu nuomininkui dienos (išskyrus atvejus, nustatytus sutartyje); Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.6 punkte buvo nustatyta, kad nuomos mokestis už einamąjį mėnesį ir kiti mokėjimai nustatyti šia sutartimi kartu su priskaičiuotu PVM turi būti sumokami per 15 (penkiolika) darbo dienų po sąskaitos išrašymo, tačiau ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos.
9. Ieškovė akcentavo, kad atsakovė per sutartyje nustatytą terminą savo prievolių mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius tinkamai neįvykdė, yra skolinga iš viso 1 932,92 Eur; taip pat atsakovė nėra sumokėjusi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.7 punkte nustatyto dydžio užstatą, iš viso 30 719,54 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovė per sutartyje nustatytą terminą neatsiskaitė, delspinigiai už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (nuo 2018-03-01 iki 2018-07-31) sudaro 173,47 Eur.
Šalies argumentai
10. Atsakovė UAB „Laiptų fabrikas“ pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) pripažinti, kad 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.7 punktas yra pakeistas UAB „Kirtimų logistika“ ir UAB „Laiptų fabrikas“ žodiniu susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. kad nuomotojas atsisakė šiame punkte numatyto užstato ir kad UAB „Laiptų fabrikas“ prievolė mokėti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.7 punkte numatytą užstatą yra pasibaigusi; 2) pripažinti 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.10 punktą negaliojančiu; 3) pripažinus 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.10 punktą negaliojančiu, negaliojančiomis pripažinti ir ieškovės UAB „Šiaulių turto nuoma“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras toje apimtyje, kuria į jas įtrauktas aptartas HICP kainos indeksas (232,95 Eur su PVM): 2018-01-31 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 0004/1, 2018-02-07 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00005, 2018-03-01 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00011, 2018-04-05 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00015, 2018-05-03 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00019, 2018-06-04 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00020, 2018-07-02 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00028, 2018-08-01 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00032, 2018-09-05 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00038, 2018-10-03 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00042, 2018-11-05 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00046, 2018-12-05 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00050 ir PVM sąskaitas-faktūras toje apimtyje, kuria į jas įtrauktas HICP kainos indeksas yra 261,69 Eur (su PVM): 2019-02-04 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00059, 2019-03-04 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00064, 2019-03-04 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00067.
Atsiliepimas
11. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. balandžio 28 d. tarp UAB „Laiptų fabrikas“ ir UAB „Kirtimų logistika“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. NKP-2, pagal kurią UAB „Kirtimų logistika“ išnuomojo UAB „Laiptų fabrikas“ 2597,28 kv. m. ploto sandėlio ir 804,17 kv. m. ploto biuro patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Nuomos sutarties 4.7 punktą – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šios sutarties pasirašymo UAB „Laiptų fabrikas“ įsipareigojo sumokėti nuomotojui 2 mėnesių nuomos mokesčio, numatyto sutarties 4.1.2 punkte, dydžio užstatą. Nuomos sutarties 4.7 punktą UAB „Laiptų fabrikas“ įvykdė 2016 m. balandžio 26 d. – UAB „Kirtimų logistika“ sumokėjo 2 mėnesių nuomos mokesčio dydį (26 868,50 Eur).
12. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. UAB „Kirtimų logistika“ minėtas patalpas pardavė UAB „Šiaulių turto nuoma“. Prieš parduodant patalpas UAB „Kirtimų logistika“ ir UAB „Laiptų fabrikas“ vadovai žodžiu pakeitė Nuomos sutarties 4.7 punktą ir susitarė, kad UAB „Laiptų fabrikas“ sumokėtas avansas jai bus grąžintas, jį panaudojant mokėjimams už paskutiniuosius du nuomos mėnesius dengti. Šalys šio Nuomos sutarties pakeitimo raštu iki 2018 m. sausio 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo neįformino, tačiau įvykusį sutarties pakeitimą patvirtina kiti įrodymai (atsakovės ir UAB „Kirtimų logistika“ susirašinėjimas el. paštu; siųsti 2017 m. lapkričio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo aktai; ta aplinkybė, kad užstatas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu grąžintas 2017 m. lapkričio 30 d.). Atsakovė pažymėjo, jog po to UAB „Kirtimų logistika“ niekada sumokėto avanso iš UAB „Laiptų fabrikas“ nebereikalavo (tai patvirtina ir 2019 m. vasario 4 d. atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ direktoriaus atsakymas į paklausimą).
13. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. UAB „Kirtimų logistika“ ir UAB „Šiaulių turto nuoma“ pasirašytos pastatų pirkimo - pardavimo sutarties 7.1.2 punkte yra aiškiai užfiksuota, jog „pardavėjas patvirtina, kad Patalpų nuomos sutarties 4.7 punkte numatytas užstatas, kurio dydis sudarė 26 868,50 Eur, yra visiškai grąžintas UAB „Laiptų fabrikas“; šioje sutartyje niekur nėra nurodyta, kad atsakovė nėra sumokėjusi užstato, kad jis nuomotojui priklauso ir pan. Atsakovės nuomone, Nuomos sutarties 4.7 punktas buvo pakeistas žodiniu šalių susitarimu ir faktiniais (konkliudentiniais) veiksmais. Grąžindamas avansą atsakovei (sutikdamas jį panaudoti einamiesiems mokėjimams dengti), buvęs patalpų savininkas atleido atsakovę nuo prievolės šį užstatą mokėti. Atsakovės vertinimu, vien tai, jog susitarimas dėl Nuomos sutarties 4.7 punkto pakeitimo buvo sudarytas žodžiu, nedaro jo negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kad buvęs patalpų savininkas ir UAB „Laiptų fabrikas“ užstato grąžinimo klausimą išsprendė žodžiu ir toks susitarimas buvo įgyvendintas, taip pat į tai, kad nei buvęs savininkas, nei UAB „Laiptų fabrikas“ jokių pretenzijų vienas kitam dėl užstato nereiškė, darytina išvada, kad šalys atsisakė Nuomos sutarties 7.1 punkto sąlygos bet kokius susitarimus bei papildymus forminti raštu.
14. Atsakovė akcentavo, jog nepaisant to, kad Nuomos sutarties 4.7 punktas buvo pakeistas, po 2018 m. sausio 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo naujasis patalpų savininkas UAB „Šiaulių turto nuoma“ pareikalavo iš UAB „Laiptų fabrikas“ ir vėl sumokėti dviejų mėnesių nuomos dydžio užstatą pagal Nuomos sutarties 4.7 punktą; patikslintu ieškiniu iš UAB „Laiptų fabrikas“ prašo priteisti 30 719,54 Eur dydžio užstatą. Nors apie žodinį susitarimą dėl Nuomos sutarties 4.7 punkto pakeitimo ir užstato grąžinimo su buvusiu savininku ieškovė buvo informuota tiek UAB „Laiptų fabrikas“, tiek tiesiogiai pirkimo -pardavimo sutartyje (7.1.2 punktas), šį susitarimą nesąžiningai ignoruoja. Kadangi UAB „Šiaulių turto nuoma“ nepaiso žodinio nuomos sutarties 4.7 punkto pakeitimo, kurį sudarė UAB „Laiptų fabrikas“ su UAB „Kirtimų logistika“, atsakovė priešieškiniu prašė teismo pripažinti, kad nuomos sutarties 4.7 punktas yra pakeistas UAB „Kirtimų logistika“ ir UAB „Laiptų fabrikas“ žodiniu susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. kad nuomotojas atsisakė šiame punkte numatyto užstato ir kad UAB „Laiptų fabrikas“ prievolė mokėti Nuomos sutarties 4.7 punkte numatytą užstatą yra pasibaigusi.
15. Atsakovės vertinimu, Nuomos sutarties 4.10 punkto sąlyga turėtų būti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi ši sąlyga nepagrįstai suteikia ieškovei perdėtą pranašumą prieš atsakovę. Atsakovė pažymėjo, jog ši sąlyga suteikia galimybę vienašališkai nuspręsti, ar keisti nuomos sutarties kainą, ar ne; net jeigu praėjusių metų vidutinis metinis vartotojų kainų indeksas sumažėja, tai savaime nereiškia, kad nuomos mokestis bus mažinamas, kadangi sutarties sąlyga tą suteikia teisę vienašališkai nuspręsti nuomotojui. Ši nuostata nenumato teisės nuomininkui reikalauti mažinti nuomos mokestį, sumažėjus vidutiniam metiniam vartotojui kainų indeksui, taip pat nenumato ir teisės atsisakyti sutarties, jeigu nuomos kaina dėl padidėjusio vartotojų kainų indekso išauga nepagrįstai ženkliai. Nuomos sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal ankstesnio nuomotojo UAB „Kirtimų logistika“ pateiktas nuomos sąlygas, todėl šios nuostatos šalys individualiai nederino, neaptarė. Be to, ši Nuomos sutarties 4.10 punkto nuostata prieštarauja CK 6.223 straipsnio 1 daliai, kuri numato, kad sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu. Šiuo atveju Nuomos sutarties 4.10 punktas leidžia keisti Nuomos sutarties vieną esminių sąlygų dėl kainos vienašališkai, todėl tokia nuostata turėtų būti pripažinta negaliojančia ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
Atsiliepimas
16. Atsakovė nurodė, kad UAB „Šiaulių turto nuoma“ šiuo punktu remdamasi prašo priteisti iš atsakovės 1 679,59 Eur nuomos mokesčio (kurį sudaro minėtas indeksas), toliau išrašo sąskaitas, įtraukdama į jas minėtą indeksą, nors ankstesnis nuomotojas niekuomet nuomos mokesčio neindeksavo. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašė teismo pripažinti Nuomos sutarties 4.10 punktą negaliojančiu, kadangi šis punktas nuomotojui suteikia perdėtą pranašumą nuomininko atžvilgiu ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pripažinus šį punktą negaliojančiu, prašė negaliojančiomis pripažinti ir ieškovės UAB „Šiaulių turto nuoma“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras toje apimtyje, kuria į jas įtrauktas aptartas HICP kainos indeksas (232,95 Eur su PVM): 2018-01-31 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 0004/1, 2018-02-07 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00005, 2018-03-01 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00011, 2018-04-05 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00015, 2018-05-03 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00019, 2018-06-04 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00020, 2018-07-02 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00028, 2018-08-01 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00032, 2018-09-05 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00038, 2018-10-03 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00042, 2018-11-05 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00046, 2018-12-05 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00050 ir PVM sąskaitas-faktūras toje apimtyje, kuria į jas įtrauktas 261,69 Eur (su PVM) dydžio HICP kainos indeksas: 2019-02-04 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00059, 2019-03-04 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00064, 2019-03-04 sąskaitą-faktūrą STN Nr. 00067.
17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kirtimų logistika“ nurodė bylą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime patvirtino šalių nurodytas faktines aplinkybes, susijusias Pastatų pirkimo – pardavimo ir Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis. Nurodė, jog Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties turinys ir jos sąlygos nebuvo keičiamos, sudarant ir vykdant pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove. Pažymėjo, jog pasikeitė tik nuomos sutarties šalis, t. y. sutarties 7.2 punkto pagrindu pastato savininke (nuomotoja) tapo ieškovė, kuri perėmė visas trečiojo asmens teises ir pareigas. Patvirtino, jog sutarties 4.7 punkte numatytas užstatas, baigiantis teisiniams nuomos santykiams tarp trečiojo asmens ir atsakovės, buvo panaudotas atsakovės neįvykdytiems įsipareigojimams trečiajam asmeniui pagal nuomos sutartį padengti, t. y. atsakovės įsiskolinimams tai dienai padengti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, teismas nusprendė: 1) pripažinti, kad 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.7 punkte numatyto užstato atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ prievolė yra pasibaigusi; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ 1 679,59 Eur nuomos mokesčio; 1,68 Eur delspinigių; 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 681,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Šiaulių turto nuoma“; 3) likusias ieškovės patikslinto ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimų dalis atmesti; 4) priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių turto nuoma“ 1 602,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Laiptų fabrikas“; 5) priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių turto nuoma“ 6,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; 6) priteisti iš atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ 6,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
19. Teismas nurodė, kad vertinant šalių ginčą dėl užstato, konstatuotina, jog atsakovė įrodė, kad jos prievolė mokėti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.7 punkte numatytą užstatą yra pasibaigusi. Teismas pažymėjo, kad dėl užstato sutartimi buvo susitarusios atsakovė ir trečiasis asmuo byloje UAB „Kirtimų logistika“, o ieškovė nebuvo šios sutarties šalis ir jai neperėjo teisė reikalauti minimo užstato iš atsakovės. Teismas sprendė, jog pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės (nuomininkės) UAB „Laiptų fabrikas“ sumokėti 30 719,54 Eur dydžio užstatą.
20. Teismas nurodė, kad nuomos sutarties turinys ir jos sąlygos nebuvo keičiamos, sudarant ir vykdant pirkimo - pardavimo sutartį su ieškove, todėl atsakovės argumentus, jog 2017 m. spalio mėn. UAB „Kirtimų logistika“ ir UAB „Laiptų fabrikas“ vadovai žodžiu pakeitė nuomos sutarties 4.7 punktą, atmetė kaip neįrodytus.
21. Teismas nurodė, kad Pastatų pirkimo - pardavimo sutartimi perėmus Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pasikeitė tik nuomos sutarties šalis, t. y. sutarties 7.2 punkto pagrindu pastato savininke (nuomotoja) tapo ieškovė, kuri perėmė visas trečiojo asmens teises ir pareigas, kiek tai susiję su pastatų nuoma. Todėl priešieškinio tenkinimas sukelia pasekmes atsakovei, jog jos prievolė mokėti nuomos sutarties 4.7 punkte numatytą užstatą yra pasibaigusi, o ieškovė, įsigijusi pastatus, neįgijo į perduotą daiktą (turtą) daugiau teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas.
22. Teismas vertino, jog atsakovė turi pareigą pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1 punktą už naudojimąsi patalpomis mokėti nuomotojui nuomos mokestį, kuris nuomotojo yra vienašališkai perskaičiuotinas (indeksuotinas), atsižvelgiant į EUROSTAT skelbiamą suderintą praėjusių metų vartojimo indeksą, ir turi pareigą sumokėti ieškovės indeksuotą nuomos mokestį ir mokestį už nuomą, kas sudaro 1 679,59 Eur sumą.
23. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės priešieškinio reikalavimus pripažinti 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.10 punktą negaliojančiu, o pripažinus sutarties 4.10 punktą negaliojančiu, negaliojančiomis pripažinti ir ieškovės UAB „Šiaulių turto nuoma“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Teismas pažymėjo, jog atsakovė, kaip verslo subjektas, sudarydama sutartį su UAB „Kirtimų logistika“, sutiko su tokiomis sutarties 4.10 punkto pasekmėmis, ir sutarties pakeisti nereikalavo.
24. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog atsakovei perduotos naudotis pastatų patalpos ir teritorija, kurioje susidaro paviršinės nuotekos, kurias tvarko UAB „Grinda“. Teismo vertinimu prašoma priteisti iš atsakovės skola už komunalines paslaugas yra nepagrįsta, kadangi atsakovei nebuvo Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi perduotas visas ieškovės iš valstybės nuomojamas žemės sklypas, dėl kurio komunalinių patarnavimų ieškovė sudarė sutartį su UAB „Grinda“. Teismas pažymėjo, kad pagal Nuomos sutartį – mokesčiai už komunalines paslaugas nuomininko mokami proporcingai užimtam patalpų plotui, o tokių paskaičiavimų ieškovė nėra atlikusi. Teismas sprendė, jog ieškovė nepagrindė ir neįrodė atsakovės galimai mokėtino mokesčio už komunalinius patarnavimus (mokesčio už lietaus nuotekų surinkimą) dydžio, todėl šioje dalyje ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.
25. Teismas nurodė, kad atsakovė per sutartyje nustatytą terminą neatsiskaitė su ieškove, todėl ji pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 9.2 punktą privalo mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad po kreipimosi į teismą 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė sumokėjo 30 253,56 Eur ir liko skolinga iš viso 1 679,59 Eur nuomos mokesčio, o patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2018 m. rugpjūčio 22 d., skaičiavo 0,02 proc. delspinigius (7,3 proc. metinių netesybų) už 5 dienas, kas sudaro 1,68 Eur nuo 1679,59 Eur sumos (už laikotarpį nuo 2018-08-18 iki 2018-08-22).
26. Atsižvelgdamas į Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tuo tenkindamas išvestinį patikslinto ieškinio reikalavimą dėl palūkanų.
27. Teismas nurodė, kad byloje iš dalies tenkintas ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovės priešieškinis; civilinė byla buvo pradėta pagal ieškovės patikslintą ieškinį; šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatyta, tačiau ieškovės pasitraukimą be pateisinamų motyvų iš teisminės mediacijos proceso teismas vertino, kaip būtinybę paskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį. Teismas nurodė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos po ½ kiekvienai iš šalių, o atlikus vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistina 1 602,51 Eur (3071,51 - 1469,00 Eur) suma bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, jog tokį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lemia ir tai, jog ieškovė be pateisinamų priežasčių nusprendė pasitraukti iš mediacijos proceso.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė
28. Ieškovė UAB „Šiaulių turto nuoma“ apeliaciniame skunde prašo: 1) atmesti atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.7 punkte numatyto užstato atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ prievolė yra pasibaigusi; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ 30 719,54 Eur dydžio užstatą; 253,33 Eur skolos už komunalinius mokesčius; 173,47 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 31 146,34 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Šiaulių turto nuoma“; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas: 2177 Eur advokato pagalbai apmokėti, 761 Eur žyminį mokestį; 4) kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; 5) priteisti ieškovės UAB „Šiaulių turto nuoma“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
28.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.7 p. dėl užstato, netinkamai taikė ir aiškino nuomos santykius, prievolių pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tai, kad trečiasis asmuo patvirtino, jog sutarties 4.7 p. numatytas užstatas, baigiantis teisiniams nuomos santykiams tarp trečiojo asmens ir atsakovės, buvo panaudotas atsakovės neįvykdytiems įsipareigojimams trečiajam asmeniui padengti, nereiškia, kad tokiu būdu atleido atsakovę UAB „Laiptų fabrikas“ nuo prievolės vykdymo tęsiantis nuomos teisiniams santykiams ir todėl ieškovė prarado teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti užstatą. Priešingai, pasikeitus išnuomoto daikto nuosavybės teisės savininkui, nuomos sutartis liko galioti naujam savininkui ir atsakovė prievoles pagal nuomos sutartį turėjo vykdyti ieškovei. Trečiasis asmuo, sudarydamas Pastatų pirkimo - pardavimo sutartį su ieškove, 7.1.2 p. susitarė, kad nuomos mokestis pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo 2018 m. sausio 1 d. bus mokamas ieškovei ir, kad kitos nuomos sutarties sąlygos paliekamos galioti nepakeistos. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nuomos sutarties turinys ir jos sąlygos nebuvo keičiamos, sudarant ir vykdant pirkimo - pardavimo sutartį su ieškove, tačiau nepagrįstai sprendė, kad atsakovės ir UAB „Kirtimų logistika“ susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys, 2017 m. lapkričio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas patvirtina, kad sutarties dalis dėl užstato mokėjimo yra pasibaigusi. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sutarties sąlygas ir užstato paskirtį, todėl nuspręsdamas, kad atsakovės prievolė sumokėti užstatą yra pasibaigusi ir atmesdamas reikalavimą priteisti ieškovei užstatą, padarė nepagrįstas išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
28.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal nuomos sutarties 4.4 p. mokesčiai už komunalines paslaugas mokami proporcingai užimamam patalpų plotui, nes nevertino ir nepasisakė, kad šiame sutarties punkte yra numatyta ieškovės teisė komunalinius mokesčius skaičiuoti vadovaujantis kitokia paslaugas teikiančių ūkio subjektų nustatyta tvarka. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei nebuvo Negyvenamųjų patalpų sutartimi perduotas visas ieškovės iš valstybės nuomojamas žemės sklypas, dėl kurio patarnavimų ieškovė susitarė su UAB „Grinda“. Priešingai, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu atsakovei perduotos naudotis ne tik patalpos, bet ir teritorija, kurioje susidaro paviršinės nuotekos. Atsakovė savo veikloje nuomos sutarties pagrindu naudodama patalpas, naudoja teritoriją, be kurios neturi galimybės patekti į nuomojamas patalpas ir jas aptarnauti, vienintelė naudoja nuomojamą pastatą, teritorija yra aptverta ir saugoma atsakovės, todėl turi pareigą mokėti už lietaus nuotekų tvarkymą pagal UAB „Grinda“ metodiką priskaičiuotus mokesčius kaip teritorijos naudotoja. Tai, kad ieškovė nėra atlikusi skaičiavimų dėl atsakovės užimamų patalpų ir žemės sklypo ploto santykio, nereiškia, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė atsakovės mokėtino mokesčio už komunalinius patarnavimus dydžio. Ieškovė pateikė teismui Sutartį dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) nuotakyno tinklais ir valymo įrenginiais, kurios 3.1 p., 3.2 p. nustatyta paslaugos kaina ir detalizavimas. Pirmosios instancijos teismui neištyrus rašytinių įrodymų (Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKO-2 4.4 p., Sutarties dėl naudojimosi paviršinių nuotėkų (lietaus) nuotakyno tinklais ir valymo įrenginiais ir priedo) ir nepasisakius dėl jų įrodomosios reikšmės, buvo padarytos nepagrįstos išvados.
Šalies argumentai
28.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino delspinigių skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti 173,47 Eur dydžio delspinigius už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2018-07-31, teismui pateikė detalų skolos ir delspinigių skaičiavimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po kreipimosi į teismą (2018-08-17) atsakovė sumokėjo 30 253,56 Eur sumą, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą dėl skolos dydžio, tačiau neįvertino ieškovės teisės reikalauti delspinigių už laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir nepagrįstai priteisė delspinigius už laikotarpį, už kurį ieškovė net nereiškė reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovė pažeidė sutartimi nustatytą terminą sumokėti mokesčius pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6 p., kuriame nustatyta, kad nuomos mokestis už einamąjį mėnesį ir kiti mokėjimai nustatyti šia sutartimi kartu su priskaičiuotu PVM turi būti sumokėti per 15 (penkiolika) darbo dienų po sąskaitos išrašymo, tačiau ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad prievolę sumokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus įvykdė sutartyje nurodytais terminais, todėl ieškovė turėjo teisę reikalauti netesybų už prievolės pažeidimą. Tokia ieškovės teisė neišnyko po kreipimosi į teismą, atsakovei sumokėjus 30 253,56 Eur. Po atsakovės atlikto mokėjimo, ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti delspinigius nuo likusios nesumokėtos atsakovės skolos (1679,59 Eur sumos) iki ieškinio patikslinimo, todėl teismas neturėjo teisės peržengti ieškovės ieškinio reikalavimo ribų, priteisti tai, ko neprašė ieškovė.
28.4. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai išsprendęs ieškovės ir atsakovės reikalavimų patenkinimo klausimą, netinkamai nustatė sumos, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos, dydį, netinkamai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
29. Atsakovė UAB „Laiptų fabrikas“ apeliaciniame skunde prašo: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas 4 657,31 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; 2) likusią Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 3) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
29.1. Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš esmės po 50 proc. kiekvienos šalies reikalavimų ir priteisė ieškovei iš viso 1 469 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, atsakovei 3 071,51 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 1 602,51 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, dėl to atsakovei buvo priteista mažesnė, nei priklauso, bylinėjimosi išlaidų suma.
29.2. Sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino 50 proc. jos priešieškinio reikalavimų, o ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai buvo patenkinti vos 5,12 proc. apimtyje (ieškovės reikalavimą sudarė 1 932,92 Eur skolos, 173,47 Eur delspinigių bei 30 719,54 Eur užstato, bendra reikalavimų suma 32 825,93 Eur; sprendime nurodyta ieškovei priteista suma siekia tik 1 681,27 Eur, t. y. vos 5,12 proc. ieškovės reikalavimų (1 681,27 Eur x 100) / 32 825,93 Eur = 5,12 proc.)).
29.3. Iš ieškovės į bylą pateiktų mokėjimo pavedimų datų preziumuojama, jog ji patyrė 1 633 Eur dydžio atstovavimo išlaidų, rengiant ieškinį ir patikslintą ieškinį, bei 761 Eur dydžio išlaidų už žyminį mokestį, likusioji 544 Eur dydžio atstovavimo išlaidų dalis, tikėtina, kad patirta rengiant atsiliepimą į priešieškinį. Iš atsakovės į bylą pateiktų sąskaitų detalizacijų matyti, jog ji patyrė iš viso 4 412,60 Eur dydžio atstovavimo išlaidų, susijusių su ieškovės į bylą pateiktu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, 1 320,41 Eur dydžio atstovavimo išlaidų bei 410 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidų už priešieškinio rengimą ir teikimą teismui. Atsižvelgiant į nurodytas proporcijas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, jog bylinėjimosi išlaidos bylos šalims turi būti paskirstomos tokia tvarka: ieškovei turi būti priteisiama 5,12 proc. bylinėjimosi išlaidų, susijusių su patenkintais patikslinto ieškinio reikalavimais bei 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atmestais atsakovės į bylą pateikto priešieškinio reikalavimais; atsakovei turi būti priteisiama 94,88 proc. bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atmestais patikslinto ieškinio reikalavimais ir 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, susijusių su patenkintais priešieškinio reikalavimais.
29.4. Tinkamai ir teisingai paskaičiavus priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą kiekvienai iš bylos šalių, matyti, jog: ieškovei turi būti priteista 122,57 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, susijusių su patikslinto ieškinio reikalavimais ( (1633 Eur + 671 Eur) x 5,12 proc. = 122,57 Eur) bei 272 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsakovės į bylą pateiktu priešieškiniu (544 Eur x 50 proc. = 272 Eur). Atsakovei turi būti priteista 4 186,67 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atmestais patikslinto ieškinio reikalavimais (4 412,6 Eur x 94,88 proc. = 4 186,67 Eur) bei 865,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su patenkintais priešieškinio reikalavimais (1730,41 x 50 proc. = 865,21 Eur). Galutinė ieškovei proporcingai priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra lygi 394,57 Eur, atsakovei – 5 051,88 Eur. Atlikus vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei turėtų būti priteista 4 657,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 051,88 Eur - 394,57 Eur = 4 657,31 Eur).
Šalies argumentai
30. Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės apeliacinį skundą, prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo motyvai dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų patenkinimo procentine išraiška yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
31. Atsakovė, atsiliepdama į ieškovės apeliacinį skundą, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, o likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad Sutarties 4.7 punkte nurodyta prievolė yra pasibaigusi. Teismas pagrįstai sprendė, kad prievolė mokėti užstatą pagal Nuomos sutartį pasibaigė dar iki 2018 m. sausio 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties su UAB „Šiaulių turto nuoma“ sudarymo, o pasibaigusi prievolė mokėti užstatą, pirkimo - pardavimo sutartimi nebegalėjo pereiti naujajam savininkui. Atsakovė pažymėjo, kad iš sutarties nuostatų yra aišku, kad užstatas yra skirtas prievolės įvykdymui užtikrinti ir laikomas atsakovės nuosavybe iki sutarties pabaigos, o tai reiškia, kad kol atsakovė tinkamai vykdo sutartį, nuomotojas negali naudotis ar disponuoti užstatu bei privalo jį grąžinti pasibaigus sutarties terminui. Ieškovės reikalavimas priteisti užstatą yra negalimas, kadangi užstatas nėra skola; jei ieškovės reikalavimas būtų patenkintas ir užstatas būtų priteistas, atsakovė netektų galimybės susigrąžinti užstatą, pasibaigus nuomos santykiams. Atsakovės vertinimu, reikalavimas dėl užstato priteisimo turėtų būti atmestas ir dėl to, kad ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, taip pat turėtų būti atmestas ir ieškinio reikalavimas dėl 8 proc. procesinių palūkanų nuo užstato sumos priteisimo. Kadangi užstatu ieškovė neturi teisės disponuoti ar naudotis bei iš to gauti turtinę naudą, atitinkamai, nekyla pareiga ir už tai mokėti procesines palūkanas, kadangi ieškovė jokių nuostolių dėl negalėjimo naudotis avansu, kuriuos reikėtų kompensuoti procesinių palūkanų forma, nepatiria. Be to, pats reikalavimas (30 719,54 Eur) yra neteisingai apskaičiuotas, užstatas nėra PVM apmokestinimo objektas, tačiau suma nepagrįstai skaičiuojama nuo nuomos mokesčio su PVM.
32. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad teritorija nėra nuomos sutarties dalykas, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti jokių komunalinių mokesčių už šį žemės sklypą, be to, šį mokestį UAB „Grinda“ visada mokėdavo pati buvusi savininkė UAB „Kirtimų logistika“, todėl darytina išvada, kad šis mokestis nepatenka į Sutarties 4.4 p. Atsakovė pažymėjo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė neįrodė ir reikalaujamo priteisti UAB „Grinda“ mokesčio dydžio pagrįstumo. Atsakovės vertinimu, byloje nėra jokio pagrindo netesyboms taikyti, todėl šis ieškovės reikalavimas buvo atmestas pagrįstai.
33. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. iš trečiojo asmens UAB „Kirtimų logistika“ pagal pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo negyvenamas patalpas. Sudarant nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutartį, turto pardavėja įspėjo, kad 2016 m. balandžio 28 d. yra sudaryta ir galiojanti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. NKP-2 su nuomininke UAB „Laiptų fabrikas“, kad pagal nuomos sutarties 7.2 punktą, pasikeitus patalpų savininkui nuomos sutartis lieka galioti ir kad nuomininkė pagal sutarties 4.7 punktą buvo sumokėjusi 2 mėn. nuomos mokesčio dydžio užstatą, kuris yra užskaitytas už nuomininkės UAB „Laiptų fabrikas“ įsiskolinimą už laikotarpį iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, apie tai pirkimo - pardavimo sutartyje pardavėja nurodė, kad užstatas yra grąžintas. Atsakovė UAB „Laiptų fabrikas“ šią faktinę aplinkybę, kad sumokėtas užstatas buvo panaudotas įsiskolinimui padengti, pripažįsta. UAB „Šiaulių turto nuoma“, sudarydama pirkimo - pardavimo sutartį ir tapdama turto savininke, automatiškai įvykus šalių pasikeitimui, tapo ir nuomotoja pagal 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NKP-2 su tokiomis sutarties sąlygomis, kurios buvo numatytos sutartyje. Buvusi patalpų savininkė ir nuomotoja UAB „Kirtimų logistika“ neinformavo apie kokius nors žodinius susitarimus dėl nuomos sutarties pakeitimo ar atsisakymo tam tikrų sąlygų. Kadangi sudarant pirkimo - pardavimo sutartį ir kartu perduodant nuomos sutartį, prie jos nebuvo pateikti jokie papildomi susitarimai, tai laikytina, kad tokių susitarimu nėra, o jeigu ir būtų buvę, tai jie naujam patalpų savininkui netaikomi. Ieškovė, įgydama teises ir pareigas pagal kitų asmenų sudarytą Nuomos sutartį, suprato, kad jeigu užstatas, kuris numatytas buvo užskaitytas nuomininko įsiskolinimui padengti, tai ji, kaip naujoji savininkė, turi teisę pagal nuomos sutarties 9.1 p. pareikalauti nuomininkės sumokėti trūkstamą sumą iki sutarties 4.8 p. nurodytos užstato sumos, numatytą užstatą vertino kaip šios sutarties tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemonę ir kaip nuomos mokestį už paskutinius du nuomos mėnesius, jeigu užstatas iki tol nebūtų panaudotas įsiskolinimui padengti.
34. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė piktnaudžiauja susidariusia jai palankia situacija, kai pirmosios instancijos teismas, sprendimu atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl užstato sumokėjimo, sudarė sąlygas atsakovei visai nemokėti ieškovei nei nuomos mokesčio, nei mokesčių už komunalinius patarnavimus. 2020 m. balandžio 24 d. atsakovės įsiskolinimas sudaro 105 843,94 Eur, iš jų nuomos mokesčio skola sudaro 80 765,36 Eur, o už komunalinius patarnavimus – 25 078,58 Eur. Mokėjimus atsakovė stabdo įvairiais pretekstais (ne vietoje pastatytu rekuperatoriumi, kurio pastatymo vietą nurodė pati atsakovė, neapšiltinta elektros transformatorinės siena, dėl kurios esą atsakovė turi mokėti didesnes išlaidas už šildymą, nors tokios būklės patalpas išsinuomojo, stovėjimo aikštelės, kuri priklauso Vilniaus m. savivaldybei, neužtaisytais nelygumais, ir kuri nepatenka į nuomojamų patalpų teritoriją, nesutikdama mokėti savivaldybės nustatytą mokestį už lietaus kanalizaciją, argumentuoja tuo, kad ji teritorijos aplamai nesinuomoja, todėl neprivalo jo mokėti, prasidėjusiu karantinu, nors jos veikla nėra sustabdyta, ji toliau vykdo ūkinę veiklą ir t.t.).
Šalies argumentai
35. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, nesutikdama mokėti mokesčio už lietaus kanalizaciją, argumentuoja tuo, kad ji nesinuomoja teritorijos, kad ankstesnis savininkas nereikalavo jo mokėti. Tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti. Nuomos sutarties 4.4 p. numato, kad Nuomininkas įsipareigoja mokėti visus mokesčius už jam teikiamus energetinius resursus, vandenį, ryšių, komunalines ir kitas paslaugas. Šie mokesčiai apskaičiuojami, atsižvelgiant į patalpose įrengtų apskaitos prietaisų parodymus, o nesant techninės galimybės tokius prietaisus įrengti atskirai Nuomininkui, mokamas proporcingai užimtam Patalpų plotui Pastate arba vadovaujantis kitokia paslaugas teikiančių ūkio subjektų nustatyta tvarka. Šiuo konkrečiu atveju mokestį už lietaus kanalizaciją Vilniuje administruoja UAB „Grinda“, kuri mokestį paskaičiuoja nuo užimamo patalpų ploto ir teritorijos, o kadangi šiuo atveju atsakovė naudojasi visu pastatu ir prie pastato esančia teritorija, tai lietaus kanalizacijos mokestis neturi būti skaičiuojamas proporcingai. Tai, kad nuomos sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovei yra nuomoja teritorija, nereiškia, kad jai kartu su pastatu nėra perduota ir tenkanti teritorija, ką patvirtina ir prie nuomos sutarties pridėtas teritorijos planas, kuriame yra ir atsakovo parašas. Atsakovė naudojasi teritorija, kuri yra aptverta, saugoma, ir joje laiko tiek savo transporto priemones, tiek medžiagas. Tai, kad ankstesnis patalpų savininkas nereikalavo mokėti lietaus kanalizacijos mokesčio, nereiškia, kad sutarties sąlyga šiuo atveju yra negaliojanti ar pasibaigusi ir neatleidžia atsakovės nuo pareigos tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
36. Ieškovė teismo prašo patenkinti jos apeliacinį skundą, panaikinti 2019 m. birželio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 30 719,54 Eur dydžio užstato sumokėjimo, 253,33 Eur skolos už komunalinius patarnavimus, 173,47 Eur delspinigių ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ 30 719,54 Eur dydžio užstatą, 253,33 Eur skolos už komunalinius patarnavimus, 173,47 Eur delspinigių, perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Atsiliepimas
37. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad palaiko savo apeliaciniame skunde bei atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstytą poziciją. Mano, kad ieškovės apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, o atsakovės tenkinamas.
38. Atsakovė nurodė, kad prieš UAB „Kirtimų logistika“ perleidžiant nuosavybės teises ieškovei, tarp UAB „Kirtimų logistika“ ir UAB „Laiptų fabrikas“ vadovų buvo abipusis žodinis draugiškas susitarimas, kad UAB „Kirtimų logistika“ užstato nebereikia ir jis bus panaudotas UAB „Laiptų fabrikas“ mokėjimams už du paskutiniuosius 2017 metų mėnesius; tai šalys suvokė kaip užstato grąžinimą UAB „Laiptų fabrikas“. Toks susitarimas iš esmės prilygsta užstato grąžinimui, nors formaliai užstatas ir nebuvo atsakovei grąžintas, tiesiog buvo sudengti abipusiai šalių įsipareigojimai, tarp šalių 2017 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai, kuriais šalys susidengė abipusius reikalavimus. Buvo pasirašytas ne skolų, o atsiskaitymų suderinimo aktai, kurie patvirtina, kad užstatas nebuvo panaudotas vienašališkai nuomotojo atsakovės skoloms padengti, kaip bando pasakyti ieškovė, o būtent, kad buvo abipusis šalių susitarimas užstatą grąžinti, be to, ir UAB „Kirtimų logistika“ pripažino, jog yra skolinga UAB „Laiptų fabrikas“, todėl šis aktas yra dokumentas, patvirtinantis UAB „Kirtimų logistika“ sutikimą ir valią grąžinti avansą.
39. Atsakovė nurodė, jog faktą, kad užstatas buvo grąžintas UAB „Laiptų fabrikas“, o ne užskaitytas už skolas, patvirtina ir atsakovės bei UAB „Kirtimų logistika“ šalių susirašinėjimas el. paštu, el. laiškas ir buhalteriniai Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai yra šalių susitarimą patvirtinantys dokumentai. Kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl užstato grąžinimo, patvirtina ir ta aplinkybė, kad užstatas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu atsakovei grąžintas 2017 m. lapkričio 30 d., po to UAB „Kirtimų logistika“ niekada jo iš UAB „Laiptų fabrikas“ nebereikalavo, nors iki 2018 m. sausio 2 d. buvo patalpų savininkė. Be to, 2019 m. vasario 4 d. rašte UAB „Laiptų fabrikas“ direktorius patvirtino, kad UAB „Kirtimų logistika“ perleidžiant nuosavybės teises ieškovei, tarp šalių buvo abipusis žodinis draugiškas susitarimas, kad UAB „Kirtimų logistika“ užstato nebereikia ir jis bus panaudotas UAB „Laiptų fabrikas“ mokėjimams už du paskutiniuosius 2017 metų mėnesius, tai šalys suvokė kaip užstato grąžinimą. 2018 m. sausio 4 d. UAB „Kirtimų logistika“ ir UAB „Šiaulių turto nuoma“ pasirašytos Pastatų pirkimo-pardavimo sutarties 7.1.2 p. yra aiškiai užfiksuota, jog „pardavėjas patvirtina, kad Patalpų nuomos sutarties 4.7 punkte numatytas užstatas, kurio dydis sudarė 26.868,50 Eur, yra pilna apimtimi grąžintas UAB „Laiptų fabrikas“, sutartyje niekur nėra pasakyta, kad atsakovė nėra sumokėjusi užstato, kad buvo užskaitytas už skolas, kad jis Nuomotojui vis dar priklauso, kad teisė reikalauti užstato pereina UAB „Šiaulių turto nuoma“ ir pan. Ieškovė pirko patalpas žinodama, kad užstatas yra grąžintas, su tokiomis sutarties sąlygomis sutiko, todėl dabar elgiasi nesąžiningai įrodinėdama, kad atsakovės prievolė mokėti užstatą nėra pasibaigusi ir reikalaudama jį dar kartą sumokėti. Vien tai, jog susitarimas dėl Nuomos sutarties 4.7 punkto pakeitimo buvo sudarytas žodžiu, nedaro jo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai sprendė, kad prievolė mokėti užstatą pagal Nuomos sutartį pasibaigė dar iki 2018 m. sausio 4 d. Pirkimo - pardavimo sutarties su UAB „Šiaulių turto nuoma“ sudarymo.
40. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę nemokant nuomos mokesčio. 2020 m. kovo 12 d. raštu atsakovė sulaikė 63 494,71 Eur, kadangi ieškovė nevykdo pareigos šalinti išnuomotų Patalpų trūkumus, nors ne vieną kartą to buvo prašoma. Be to, ieškovė nurodo neteisingą sulaikytos sumos dydį (105 843,94 Eur). Atsakovė yra sulaikiusi tik 63 494,71 Eur, visus kitus mokėjimus atlieka, be to, į šią sumą ieškovė nepagrįstai yra įtraukusi sąskaitas už įvarius remonto darbus, kuriuos yra įsipareigojusi daryti pagal Nuomos sutarties 6.1 p. savo sąskaita, nepagrįstai įtraukusi UAB „Grindos“ mokestį, dėl kurio ginčas tebevyksta. Atsakovė prašo prie bylos prijungti 2020 m. kovo 12 d. raštą, kuriame nurodyti konkretūs Patalpų trūkumai, kuriuos reikia šalinti.
41. Trečiasis asmuo UAB „Kirtimų logistika“ apeliacinės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. su ieškove sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria trečiasis asmuo pardavė, o ieškovė įsigijo nekilnojamuosius daiktus. Šalys papildomai susitarė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. nuomos mokestis pagal 2016 m. balandžio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NKP-2 bus mokamas ieškovei, o kitos nuomos sutarties sąlygos paliekamos galioti nepakitusios. Trečiojo asmens įsitikinimu, kiek tai susiję su trečiuoju asmeniu, su atsakove 2016 m. balandžio 28 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties turinys ir jos sąlygos nebuvo keičiamos, sudarant ir vykdant pirkimo - pardavimo sutartį su ieškove, pasikeitė tik nuomos sutarties šalis, t. y. sutarties 7.2 p. pagrindu pastato savininku (nuomotoju) tapo ieškovė, kuri perėmė visas trečiojo asmens teises ir pareigas. Nuomos sutartyje 4.7 p. numatytas užstatas, baigiantis teisiniams nuomos santykiams tarp trečiojo asmens ir atsakovės, buvo panaudotas atsakovės neįvykdytiems įsipareigojimams trečiajam asmeniui pagal nuomos sutartį padengti, t. y. atsakovės įsiskolinimams tai dienai padengti. Sutartinių santykių su atsakove vykdymo metu, trečiasis asmuo visada vadovavosi tik sutarčių nuostatomis, jokių kitų susitarimų, kuriais turėtų vadovautis trečiasis asmuo, sudaryta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai netenkintini.
42. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
43. Apeliacinės instancijos teismui teiktuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę nemokant nuomos mokesčio. Atsakovė pažymėjo, kad 2020 m. kovo 12 d. raštu sulaikė 63 494,71 Eur, kadangi ieškovė nevykdo pareigos šalinti išnuomotų patalpų trūkumų; kad yra sulaikiusi tik nurodytą sumą, o visus kitus mokėjimus atlieka. Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo prie bylos pridėti 2020 m. kovo 12 d. raštą, kuriame nurodyti konkretūs patalpų trūkumai, kuriuos reikia šalinti.
44. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
45. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl išnuomotų patalpų trūkumų ar šalių tarpusavio įsipareigojimų šiuo klausimu. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nėra tiesiogiai susiję su byloje apeliacine tvarka nagrinėjamais klausimais ir neturės įtakos sprendžiant ginčą, kad teikiamais įrodymais yra grindžiamos naujos atsakovės nurodomos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus priimti atsisakytina ir jie nevertintini kartu su visais byloje esančiais įrodymais.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
46. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. NKP-2 trečiasis asmuo UAB „Kirtimų logistika“ (nuomotoja) atsakovei UAB „Laiptų fabrikas“ (nuomininkei) 5 metų (papildomų 5 metų) laikotarpiui perdavė laikinai už mokestį valdyti ir naudotis sandėlio ir biuro patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini).
47. 2017 m. lapkričio 30 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu UAB „Kirtimų logistika“ ir UAB „Laiptų fabrikas“ patvirtino, jog šalių skola viena kitai yra lygi užstato dydžiui (26 868,50 Eur).
48. 2018 m. sausio 4 d. buvo sudaryta Pastatų pirkimo - pardavimo sutartis, kuria trečiasis asmuo UAB „Kirtimų logistika“ (pardavėja) ir ieškovė UAB „Šiaulių turto nuoma“ (pirkėja) susitarė dėl pastatų: dviejų sandėlių ir administracinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo bei aptarė kitas su pastatų pirkimu - pardavimu susijusias sąlygas.
49. Valstybinio 0,6506 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 26 d. sudaryta nuomos sutartis 2018 m. balandžio 20 d. buvo pakeista nuomininku tapus UAB „Šiaulių turto nuoma“.
50. 2018 m. sausio 29 d. UAB „Grinda“ sudarė sutartį Dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) nuotakyno tinklais ir valymo įrenginiais su UAB Šiaulių turto nuoma“ dėl paviršinio vandens, nutekančio į paviršinių nuotekų surinkimo tinklus bei teritorijų paviršinio vandens nuvedimo objektui – 0,65 ha žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Dėl užstato
51. Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, 2016 m. balandžio 28 d. tarp trečiojo asmens UAB „Kirtimų logistika“ (nuomotojos) ir atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ (nuomininkės) buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. NKP-2, kuria nuomotoja įsipareigojo perduoti nuomininkui laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis 2597,28 kv. m. ploto sandėlio ir 804,17 kv. m. biuro patalpas nuomininkės veiklai, įvardintai šioje sutartyje, o nuomininkė įsipareigojo naudoti patalpas pagal jų paskirtį, mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus bei vykdyti kitus įsipareigojimus šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais (sutarties 2.1 punktas).
52. Nuomos sutarties 4.7 punkte buvo numatyta, kad ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas po šios sutarties pasirašymo nuomininkė sumoka nuomotojai 2 (dviejų) mėnesių nuomos mokesčio, numatyto Sutarties 4.1.2 punkte, dydžio užstatą. Užstato suma yra įskaitoma į paskutinius nuomos mėnesius ir su jais susijusius mokėjimus. Nuomos sutarties 4.7 punktą UAB „Laiptų fabrikas“ įvykdė ir UAB „Kirtimų logistika“ sumokėjo 2 mėnesių nuomos mokesčio dydį (26 868,50 Eur), t. y. Nuomos sutarties 4.7 punkto nepažeidė. 2017 m. lapkričio 30 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu UAB „Kirtimų logistika“ ir UAB „Laiptų fabrikas“ patvirtino, jog šalių skola viena kitai yra lygi užstato dydžiui (26 868,50 Eur). Trečiasis asmuo UAB „Kirtimų logistika“ savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog Nuomos sutarties 4.7 punkte numatytas užstatas, baigiantis teisiniams nuomos santykiams tarp trečiojo asmens ir atsakovės, buvo panaudotas atsakovės neįvykdytiems įsipareigojimams trečiajam asmeniui pagal nuomos sutartį padengti, t. y. atsakovės įsiskolinimams tai dienai padengti.
53. 2018 m. sausio 4 d. buvo sudaryta Pastatų pirkimo - pardavimo sutartis, kuria trečiasis asmuo UAB „Kirtimų logistika“ (pardavėja) ir ieškovė UAB „Šiaulių turto nuoma“ (pirkėja) susitarė dėl pastatų: dviejų sandėlių ir administracinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo bei aptarė kitas su pastatų pirkimu - pardavimu susijusias sąlygas. Pagal pardavėjos ir pirkėjos susitarimą nuo 2018 m. sausio l d. nuomos mokestis pagal Patalpų nuomos sutartį už išnuomotus Daiktus mokamas pirkėjai, o visi mokėjimai ar įsiskolinimai, susidarę pagal patalpų nuomos sutartį iki 2018 m. sausio l d. yra mokėtini pardavėjai ir pirkėja (UAB „Šiaulių turto nuoma“) į šias sumas reikalavimo teisės neturi. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 7.2 punkte buvo nustatyta, kad ši sutartis lieka galioti ir pasikeitus pastato savininkui, tad ieškovė UAB „Šiaulių turto nuoma“, nuosavybės teise įgijusi pastatus, perėmė sutartinius nuomos santykius pagal 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NKP-2.
54. 2018 m. sausio 4 d. UAB „Kirtimų logistika“ ir UAB „Šiaulių turto nuoma“ pastatų pirkimo - pardavimo sutarties 7.1.2 punkte buvo nustatyta, kad pardavėjas patvirtina, jog patalpų nuomos sutarties 4.7 punkte numatytas užstatas (kurio dydis sudarė 26 868,50 Eur) yra grąžintas UAB „Laiptų fabrikas“.
55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas sutartis, konstatuoja, kad dėl užstato sutartimi buvo susitarusios atsakovė UAB „Laiptų fabrikas“ ir trečiasis asmuo UAB „Kirtimų logistika“. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Nuomos sutarties 4.7 punktą UAB „Laiptų fabrikas“ įvykdė, o baigiantis atsakovės ir trečiojo asmens teisiniams nuomos santykiams, atsakovės sumokėtas užstatas buvo panaudotas atsakovės neįvykdytiems įsipareigojimams trečiajam asmeniui pagal nuomos sutartį padengti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad 2018 m. sausio 4 d. buvo Pastatų pirkimo - pardavimo sutartyje trečiasis asmuo UAB „Kirtimų logistika“ ieškovei UAB „Šiaulių turto nuoma“ nurodė, jog patalpų nuomos sutarties 4.7 punkte numatytas užstatas, kurio dydis sudarė 26 868,50 Eur, yra visiškai grąžintas UAB „Laiptų fabrikas“. Nurodytų aplinkybių bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (susirašinėjimai elektroniniu paštu, 2017 m. lapkričio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas, trečiojo asmens UAB „Kirtimų logistika“ nurodytos aplinkybės) pagrindu darytina išvada, kad tarp UAB „Kirtimų logistika“ ir UAB „Laiptų fabrikas“ sudarytos sutarties dalis dėl užstato mokėjimo yra pasibaigusi.
56. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl užstato yra visiškai pagrįsta, kadangi byloje įrodyta, jog atsakovės prievolė mokėti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.7 punkte numatytą užstatą yra pasibaigusi. Dėl užstato sutartimi buvo susitarusios atsakovė ir trečiasis asmuo, o ieškovė nebuvo šios sutarties šalis ir jai neperėjo teisė reikalauti šio užstato iš atsakovės. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, jog tai, kad trečiasis asmuo patvirtino, kad sutarties 4.7 p. numatytas užstatas, baigiantis teisiniams nuomos santykiams tarp trečiojo asmens ir atsakovės, buvo panaudotas atsakovės neįvykdytiems įsipareigojimams trečiajam asmeniui padengti, nereiškia, kad tokiu būdu atleido atsakovę UAB „Laiptų fabrikas“ nuo prievolės vykdymo tęsiantis nuomos teisiniams santykiams. Kaip jau minėta, 2018 m. sausio 4 d. sutarties 7.1.2 punktas taip pat patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma, jog patalpų nuomos sutarties 4.7 punkte numatytas užstatas yra grąžintas atsakovei, ieškovė su tokiomis sutarties sąlygomis sutiko, o prievolei mokėti numatytą užstatą pasibaigus, ieškovė neturi pagrindo reikalauti šią prievolę įvykdyti.
57. CK 4.48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Ši nuostata reiškia, kad savininkas negali perduoti daugiau teisių, negu pats turi. Sudarius 2018 m. sausio 4 d. Pastatų pirkimo - pardavimo sutartį ir ja perėmus Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pasikeitė nuomos sutarties šalis, t. y. sutarties 7.2 punkto pagrindu pastato savininke (nuomotoja) tapo ieškovė, kuri perėmė visas trečiojo asmens teises ir pareigas, kiek tai susiję su pastatų nuoma. Šiuo atveju pirkėjos įgytų nuosavybės teisių ribas apibrėžia pardavėjos perleistų nuosavybės teisių apimtis. 2017 m. lapkričio 30 d. grąžinus užstatą atsakovei, prievolė dar kartą jį mokėti pasibaigė dar iki 2018 m. sausio 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo.
58. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių sutarties sąlygas ir užstato, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, paskirtį, todėl nuspręsdamas, kad atsakovės prievolė sumokėti užstatą yra pasibaigusi ir atmesdamas ieškovės reikalavimą šį užstatą priteisti, padarė pagrįstas išvadas.
Dėl skolos už komunalinius mokesčius
59. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, jog atsakovei perduotos naudotis pastatų patalpos ir teritorija, kurioje susidaro paviršinės nuotekos, kurias tvarko UAB „Grinda“. Teismas vertino, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės skola už komunalines paslaugas yra nepagrįsta, kadangi atsakovei nebuvo Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi perduotas visas ieškovės iš valstybės nuomojamas žemės sklypas, dėl kurio komunalinių patarnavimų ieškovė sudarė sutartį su UAB „Grinda“. Teismas sprendė, jog ieškovė nepagrindė ir neįrodė atsakovės galimai mokėtino mokesčio už komunalinius patarnavimus (mokesčio už lietaus nuotekų surinkimą) dydžio, todėl šioje dalyje ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas atmetė kaip nepagrįstus.
60. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo, jog tai, kad nėra atlikusi skaičiavimų dėl atsakovės užimamų patalpų ir žemės sklypo ploto santykio, nereiškia, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė atsakovės mokėtino mokesčio už komunalinius patarnavimus dydžio.
61. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2018 m. sausio 29 d. UAB „Grinda“ sudarė sutartį Dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) nuotakyno tinklais ir valymo įrenginiais su UAB Šiaulių turto nuoma“ dėl paviršinio vandens, nutekančio į paviršinių nuotekų surinkimo tinklus bei teritorijų paviršinio vandens nuvedimo objektui – 0,65 ha žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini); sutarties 3.1 p., 3.2 p. nustatyta paslaugos kaina ir detalizavimas.
62. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 2.1. punkte apibrėžtas sutarties dalykas, t. y. objektai, kurie yra išnuomoti atsakovei; atsakovei perduodama laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis sandėlio ir biuro patalpomis; sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad atsakovei išnuomojamos patalpos yra pažymėtos prie Sutarties pridedame pastato plane.
63. CK 6.532 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį kartu su nuomos dalyku nuomininkui perduodamos ir teisės naudotis tų pastatų, statinių ar įrenginių užimtu žemės sklypu, būtinu jiems naudoti pagal paskirtį. Jeigu pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartyje nuomininko teisės į pastatų, statinių ar įrenginių užimamą žemės sklypą neaptartos, tai laikoma, kad nuomininkui visam nuomos laikotarpiui suteikiama neatlygintina teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri būtina pastatams, statiniams ar įrenginiams naudoti pagal paskirtį (CK 6.532 straipsnio 3 dalis).
64. Atsižvelgdamas į minėtas faktines bylos aplinkybes bei nurodytas teisės normas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog atsakovei Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi buvo perduotas ne visas ieškovės iš valstybės nuomojamas žemės sklypas, dėl kurio komunalinių patarnavimų ieškovė sudarė sutartį su UAB „Grinda“. Duomenų, kokį plotą sudaro žemės plotas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra nuomojami pastatai, skaičiuojant į teritoriją įtrauktiną žemę po pastatais, į nagrinėjamą bylą nepateikta.
65. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.4 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja sumokėti mokesčius už jam teikiamus energetinius resursus, vandenį, ryšių ir komunalines ir kitas paslaugas; šie mokesčiai apskaičiuojami atsižvelgiant į patalpose įrengtų apskaitos prietaisų parodymus, o nesant techninės galimybės tokius prietaisus įrengti atskirai nuomininkui, mokama proporcingai užimamam patalpų plotui pastate arba vadovaujantis kitokia paslaugas teikiančių ūkio subjektų nustatyta tvarka. Nurodytas sutarties punktas patvirtina, kad mokesčiai už komunalines paslaugas nuomininkės mokami proporcingai užimtam patalpų plotui, tačiau tokių paskaičiavimų ieškovė, prašydama priteisti mokėtino mokesčio už komunalinius patarnavimus, teismui nepateikė.
66. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė atsakovės galimai mokėtino mokesčio už komunalinius patarnavimus (mokesčio už lietaus nuotekų surinkimą) dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą atmetė pagrįstai.
Dėl delspinigių
67. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino delspinigių skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
68. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 9.2 punkte buvo numatyti 0,02 procentų dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną; pagal sutarties 9.3 punktą – laiku nesumokėjus nuomos mokesčio ar kitų mokėjimų, iš nuomininko sumokėtų sumų nuomotojas pirmiausia užsiskaito įsiskolinimą, o po to nuomininko nuomos ir kitų mokėjimų pagal sutartį delspinigius.
69. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė per sutartyje nustatytą terminą su ieškove neatsiskaitė, tačiau ieškovė teismui nurodė, kad po kreipimosi į teismą (2018 m. rugpjūčio 17 d.) atsakovė sumokėjo 30 253,56 Eur ir liko skolinga iš viso 1 679,59 Eur nuomos mokesčio. Kadangi patikslintas ieškinys teismui buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 22 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo, kad 0,02 proc. delspinigiai už 5 dienas sudaro 1,68 Eur nuo 1 679,59 Eur sumos (nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną).
70. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti atitinkamo dydžio delspinigius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuomos sutartyje aptartas sąlygas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarytas išvadas dėl užstato, ir ieškovei priteistinų delspinigių dydį pagrįstai skaičiavo nuo atsakovės įsiskolinimo sumos (1679,59 Eur) už kiekvieną uždelstą dieną ir ieškovės ieškinio reikalavimo ribų neperžengė.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
Dėl bylinėjimosi išlaidų
71. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, dėl to atsakovei buvo priteista mažesnė, nei priklauso, bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovės vertinimu, sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino 50 proc. jos priešieškinio reikalavimų, o ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai buvo patenkinti vos 5,12 proc. apimtyje.
72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
73. Nurodytos CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, o kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas, o bylinėjimosi išlaidos, susidariusios bylos nagrinėjimo metu, paskirstomos pagal bylos išsprendimo rezultatą.
74. Ieškovė patikslintame ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės: 1 932,92 Eur skolos; 173,47 Eur delspinigių; 30 719,54 Eur dydžio užstatą; 8% dydžio palūkanas nuo priteistos sumos 32 825,93 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinyje teismo prašė: 1) pripažinti, kad 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.7 punktas yra pakeistas UAB „Kirtimų logistika“ ir UAB „Laiptų fabrikas“ žodiniu susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. kad nuomotojas atsisakė šiame punkte numatyto užstato ir kad UAB „Laiptų fabrikas“ prievolė mokėti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.7 punkte numatytą užstatą yra pasibaigusi; 2) pripažinti 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.10 punktą negaliojančiu; 3) pripažinus 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.10 punktą negaliojančiu, negaliojančiomis pripažinti ir ieškovės UAB „Šiaulių turto nuoma“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras toje apimtyje, kuria į jas įtrauktas aptartas HICP kainos indeksas (232,95 Eur su PVM). Teismas nusprendė: 1) pripažinti, kad 2016 m. balandžio 28 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. NKP-2 4.7 punkte numatyto užstato atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ prievolė yra pasibaigusi; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ 1 679,59 Eur nuomos mokesčio; 1,68 Eur delspinigių; 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 681,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Šiaulių turto nuoma“; 3) likusias ieškovės patikslinto ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimų dalis atmesti; 4) priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių turto nuoma“ 1 602,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Laiptų fabrikas“; 5) priteisti iš ieškovės UAB „Šiaulių turto nuoma“ 6,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; 6) priteisti iš atsakovės UAB „Laiptų fabrikas“ 6,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
75. Atsižvelgdamas į šalių pareikštus reikalavimus bei priimtą teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovės priešieškinis tenkinti iš dalies, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas – iš esmės 50 proc. kiekvienos šalies reikalavimų, tad sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai buvo patenkinti vos 5,12 proc. apimtyje, nėra pagrindo. Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovės priešieškinis tenkintini iš esmės 50 proc., remdamasis šiomis proporcijomis, paskirstė bylinėjimosi išlaidas bei motyvavo savo priimtą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kurį keisti ar naikinti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
76. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei ieškovė, nei atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
77. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijai nutarus, kad ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.