Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 18-ANR_N-865-2021 A. Š. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 390 Eur bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. liepos 28 d. gautas A. Š. skundas, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2021 m. birželio 29 d. priimtą nutarimą.

Skunde nurodoma, kad pareiškėja jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priimtas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas skubotai, nėra paremtas objektyvia, išsamia duomenų analize, neištyrus ir nesurinkus visų galimų ir būtinų teisingam sprendimui priimti duomenų. Be to, priimant nutarimą nebuvo imtasi visų įmanomų veiksmų nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes. Nutarimas priimtas remiantis vien subjektyvia tinkamai neištirta turimų įrodymų ir aplinkybių interpretacija, subjektyviomis išvadomis. Pažeidimas pareiškėjos atžvilgiu buvo užfiksuotas 2021 m. gegužės 4 d., o 2021 m. gegužės 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja K. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame pareiškėjai buvo numatyta 195 Eur bauda. Po minėto protokolo surašymo pareiškėja per policijos elektroninių paslaugų sistemą pamatė, kad 2021 m. gegužės 5 d. ta pati tyrėja, t. y. K. K. jau yra priėmusi nutarimą, kuriame nurodyta, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas ANK 127 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 195 Eur bauda, nors realiai tuo metu jokios bylos nagrinėjimo net nebuvo. Iki galimo nagrinėjimo dar buvo likę daugiau nei vienas mėnesis laiko. Dėl tokių aplinkybių pareiškėja kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos teikimo. Jos advokatas pateikė prašymą susipažinti su bylą, tas klausimas buvo sprendžiamas ne iš karto, buvo ilgai vilkinama, kol realiai buvo leista tai padaryti, nors bylos medžiagą sudarė tik keli lapai. Tokiu būdu kyla pagrįstų abejonių, kokia yra tokio vilkinimo priežastis ir ar per tą laiką, kol advokatui medžiaga buvo pateikiama, nebuvo atliekami kokie nors veiksmai formuojant pareiškėjos bylos medžiagą bei galimai nurodant atbulines atskirų medžiagoje esančių dokumentų datas. Su dalimi bylos medžiagos advokatui taip ir nebuvo leista susipažinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neva padaryto pažeidimo metu, įvykio vietoje buvę pareigūnai su savimi turėjo vaizdo filmavimo kamerą, kurią patikros metu, kaip suprato pareiškėja, buvo įjungę. Pareiškėjos advokatas buvo informuotas, kad užfiksuotame vaizdo įraše, neva, viskas aiškiai matosi ir, kad nekyla jokių abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo. Tačiau kai advokatas išreiškė pageidavimą susipažinti su minėtu vaizdo įrašu, jam buvo nurodyta, kad vaizdo įrašas pateiktas nebus, kadangi jis nėra išlikęs, o atgaminti vaizdo įrašo kopijos yra neįmanoma. Pareiškėjos advokatas pareikalavo žodinio bylos nagrinėjimo. 2021 m. birželio 29 d. nuvykus jiems į bylos nagrinėjimą, vyriausioji tyrėja tik paklausė, ar bus į bylą teikiami papildomi rašytiniai paaiškinimai, tačiau tokių paaiškinimų neturint, tyrėja papildomai jokių papildomų klausimų neturėjo ir neuždavė. Vyriausioji tyrėja L. D. nurodė, kad kadangi pati dalyvavo pačiame nagrinėjamame įvykyje bei administracinio nusižengimo protokolo surašyme, tai jai visos faktinės aplinkybės yra aiškios, nekyla jokių abejonių, jokių žodinių klausimų ji užduoti neprivalo ir neketina to daryti. Pareiškėjai ir jos atstovui advokatui buvo nurodyta palaukti už durų kelias minutes, kol bus išspausdintas minėtas 2021 m. birželio 29 d. priimtas nutarimas. Tikėtina, kad minėtas nutarimas buvo parengtas iki nagrinėjimo, kadangi pareiškėja jau 2021 m. gegužės 5 d. jau matė e-policijos sistemoje, kad buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą. Tokiu būdu jai kyla pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusio ir nutarimą priėmusio tyrėjo objektyvumo ir šališkumo. Be kita ko, tas pats pareigūnas negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Byla išnagrinėta paviršutiniškai, neturint ir nepateikiant į bylą jokių įrodymų. Viso proceso metu buvo matomas bylą nagrinėjančio pareigūno šališkumas, jog byloje viskas yra aišku. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo imtasi jokių papildomų veiksmų siekiant išsiaiškinti visas faktines aplinkybes. Tokiu būdu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, jog pažeidimas buvo apskritai padarytas. Pažymėtina, kad nutarimo priėmimo metu paties pažeidimo padarymo bei pažeidėjos veiksmų vertinimo aspektai net nebuvo tiriami bei nagrinėjami, skundžiamą nutarimą priėmė tas pats pareigūnas, kuris dalyvavo užfiksuojant, neva, padarytą administracinį nusižengimą, todėl byla buvo išnagrinėta neobjektyviai. Be to, byloje neišliko ir jokia vaizdinė medžiaga, kuri įrodytų, neva, padarytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. skundžiamu nutarimu buvo nubausta pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį minimali 390 Eur dydžio bauda už tai, kad ji 2021 m. gegužės 4 d. 17.06 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimų įsakymo 6 straipsnį vykdė manikiūro paslaugas, neturėdama leidimo-higienos paso. Tokiu būdu A. Š. pažeisdama ANK 127 straipsnio 1 dalį nesilaikydama reikalavimo, neteisėtai vykdė ūkinę-komercinę veiklą.

A. Š. teisme aiškino, kad pas ją atėjo policijos pareigūnai. Ji atidarė duris, pareigūnai prisistatė ir pasakė, kad atėjo patikrinti pagal skundą. Ji savo noru juos įleido. Ji buvo su pažįstama. Policijos pareigūnė pradėjo gąsdinti, kad turi teisę įsilaužti į jos butą, šūkavo. Jos draugė sėdėjo, gėrė kavą. Ji būdama menininke užsiima daile, piešia meno kūrinius. Jos draugė ėjo į šventę ir paprašė, kad ji nupieštų kažką ant jos nagų. Pas draugę nagai buvo sutvarkyti. Atėję policijos pareigūnė pamatė, kad draugė sėdi. Pareigūnė pradėjo neadekvačiai rėkti: „ką jūs darote, aš viską suprantu“, kito pareigūno prašė viską nufilmuoti, atidarinėjo spinteles, kažko ieškojo. Jos draugė bandė pasakyti, kad jos nieko nedaro. Šiai grubiai pasakė „nutilkit, neprisišnekėkit, padarysite tik blogiau“. Ji rodė savo paveikslus ir pasakė, kad draugė yra jos pažįstama. Jos pradėjo klausinėti gimimo datos, kur gyvena. Ji pasakė vardą. Ją privedė iki isterijos, viskas buvo nufilmuota. Medžiaga dingo. Buvo neadekvatus policijos pareigūnės elgesys. Ji bandė viską paaiškinti, bet jos nenorėjo klausyti. Pareigūnė pasakė, kad skiria jai baudą. Ji paklausė, už ką, nes nieko blogo nedarė. Ji pinigų neima, tai tiesiog jos hobis. Pareigūnė pasakė, kad išrašo baudą. Išeidama ši pasakė „galite dabar savo klientėms užkelti kainas, kad susimokėtumėte baudą“. Ji aiškino, kad neturiu jokių klientų, kad tai jos pažįstama. Po to „ePolicijoje“ pamatė, kad yra bauda. Ji pasamdė advokatą. Ji manikiūro padaryti nemoka, nedaro. Namuose turėjo gelio, nes iš jo lipdo gėlytes, piešia dailę. Nežino, kas parašė ant jos skundą, bet buvo susipykusi su viena pažįstama, kuri paprašė papiešti, bet ji atsisakė. Policijos pareigūnė sakė, kad atėjo pagal skundą, bet nesakė pagal kokį skundą. Iš viso buvo trys pareigūnai – dvi moterys, vienas vyras. Viena moteris buvo tardytoja, o du, kurie stovėjo už jos, buvo su policijos uniforma. Ji neigia, kad padarė pažeidimą. Nutarimas buvo priimtas nepagrįstai.

Teisme liudytoja apklausta L. D. parodė, kad yra vyriausia tyrėja (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Buvo gautas pranešimas, kad yra atliekamos manikiūro paslaugos. Buvo nuvykusios kitos tarnybos, bet jos buvo neįleistos į butą. Buvo persiųstas pranešimas patikrinti, ar tikrai ten yra atliekamos paslaugos. Nuvažiavus tuo adresu duris atidarė moteris. Ji paklausė, ar ši yra tas asmuo, kurio jai reikia. Moteris prisistatė. Ji paklausė, ar ši namie daro manikiūrą. Moteris pasakė, kad ne. Tada juos įleido į butą. Įėjus į butą viename iš kambarių sėdėjo moteris, buvo visa įranga daryti manikiūrui. Ten buvo ne tik įranga, bet ir priemonės - lakai, dildės, akutės visokios. Ji klausė buto savininkės, kas ta moteris, kuri yra bute. Moteris pasakė, kad tai jos draugė. Ji tuomet paklausė draugės duomenų. Jai į klausimus neatsakė. Ji klausimus uždavinėjo prie savo kolegų. Jie pamatė, kad moteriai buvo atliekamas manikiūras. Buto savininkė pasakė, kad tai daro draugei neatlygintinai. Po to aiškino, kad atlieka paslaugas už šokoladą. Jie paprašė higienos paso, liudijimo. Moteris nė vieno dokumento neturėjo. Jie paaiškino, kad ši gali prisipažinti ir bus skirta pusę minimalios baudos. Moteris sutiko su pažeidimu. Jie dar išaiškino, kur reikia kreiptis, kad atitiktų visas higienos taisykles. Kadangi moteris sutiko su pažeidimu, jie protokolą surašė grįžę. Šiaip visą laiką jie einame su „Body“ kamera, bet tuo metu kažkas atsitiko kamerai, vaizdo įrašas neišsisaugojo. Filmavo A. R.. Protokolą surašė K. K.. Protokolas buvo jos žinioje. Kadangi ji yra esu vyriausia tyrėja, visos medžiagos, visi protokolai yra jos žinioje. K. K. surašė protokolą ir atidavė medžiagą jai. Bylą nagrinėjo ji. Tam ir yra atliekamas tyrimas, jie tikrina informaciją, atliekame daug veiksmų, po to priima sprendimus. Jie negalime perduoti medžiagos kitam, nes tai yra vyriausiojo pareiga. Kiekvienas įvykis sprendžiamas atskirai. Yra kitų pareigūnų, kurie įgalioti nagrinėti bylą ir priimti sprendimus. (duomenys neskelbtini) teritorija yra jos teritorija, dėl jos tik ji nagrinėja bylas. Bylą ji nagrinėjo rašytine tvarka, nes prašymo nagrinėti žodine tvarka nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu dalyvavo asmenys, bet ji neatsimena ar šie buvo pateikę prašymą. Asmenys atvykę buvo, bet jeigu nėra pateikę prašymo, kad norėtų dalyvauti bylos nagrinėjime, o tik būna, jie nagrinėja rašytine tvarka.

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad penktame policijos komisariate buvo gauta informacija apie galimai (duomenys neskelbtini) atliekamą neteisėtą veiklą, teikiamas manikiūro, pedikiūro paslaugas. Tikrinant šią informaciją jis, L. D. ir K. K. nuvyko į vietą, ši moteris atidarė duris. Jie prisistatė. Paklausus moters dėl svarbaus klausimo, ši paneigė, kad užsiiminėja tokia veiklą. Moteris juos įleido. Greta esančiame kambaryje buvo pastebėtas manikiūro stalas. Šalia stalo į sieną buvo atremta lentyna, kur matėsi manikiūro priemonės. Žvelgiant į stalą buvo matoma, kad buvo atliekami darbai. Šalia per žingsnį sėdėjo moteris. Paklausus buto savininkės, kas tai per moteris, ši nurodė, kad tai yra jos draugė, kad atlieka paslaugą neatlygintinai. Paklausus tos moters duomenų, buto savininkė negalėjo nieko pasakyti. A. aiškino, kad kažkur studijuoja ir atlieka tam tikrus manikiūrinius darbus, bet pateikti įrodančius dokumentus negalėjo. J sutiko su pažeidimu, jai buvo išaiškinta visa tvarka. Jis filmavo su „Body camera“, kuri buvo įjungta, tačiau po įvykio nuvykus į komisariatą sutikrinus duomenis vyr. tyrėja nurodė, kad vaizdo įrašas neišsisaugojo. Kambaryje buvo baltos spalvos stalas, šalia stalo buvo įrengta lempa, ant stalo buvo daug priemonių, nagų priauginimo reikmenys. Matėsi, kad vieta skirta manikiūrui, ten gulėjo netikri nagai. Visą laiką visi pareigūnai buvo tame pačiame manikiūro kambaryje. Daugiausiai klausimus uždavinėjo L. D., o jis tuo metu filmavo. Iš pradžių ji neigė, o po to sutiko su pažeidimu, kad atlieka manikiūrines paslaugas. Buto savininkė negalėjo pateikti reikalingų dokumentų. Nurodė, kad ji mokinasi manikiūrą ir gauna užduotis iš mokyklos, bet įvykio vietoje įrodančių dokumentų nepateikė.

Liudytoja A. K. – S. apklausta teisme parodė, kad bendrauja su A. virš metų laiko. Joms bendraujant A. jai pasakojo, kad mokinasi dizainą. Ji ruošėsi dalyvauti jubiliejuje, todėl A. paprašė, kad jai papuoštų nagus. Ji sėdėdama prie lango nuotraukose rinkosi dizainą. Jai nuo nagų buvo nuimtas pirmas sluoksnis. Įėjo trys pareigūnai - du su uniforma, viena be. Pradėjo garsiai sakyti, kad yra skundas, kad jie rado klientę, kas atliekate neteisėtą veiklą. Pradėjo A. klausinėti, koks jos vardas, kur gyvena, kiek metų. Jai liepė parodyti nagus. A. sakė, kad nieko nelegaliai nedaro. Jai pasakė tylėti, paprašė dokumentų, o paskui grąžino. Paskui pareigūnė pradėjo sakyti, kad tuoj ras užrašų knygutę. A. pradėjo verkti. Pareigūnė pasakė, kad jeigu prisipažins, bus mažesnė bauda. Dar prieš išeinant pareigūnė pasakė, kad galės pakelti kainą savo klientėms. Ji praktiškai visą laiką buvo virtuvėje, durų ten nėra. Ji nematė, bet girdėjo, nes pareigūnė labai garsiai kalbėjo. A. sakė, kad neatlieka manikiūro. Pareigūnė ieškojo manikiūro aparato, bet nerado. Jai nieko nepiešėme, ji sėdėjo kambaryje ir žiūrinėjo, kokio nori dizaino. Ji manikiūrą darė salone, atėjau jau su nulakuotais nagais. Jai spėjo tik nuimti viršutinį laką, ir tada atėjo pareigūnai. Kai ji parodė nagus, o tyrėja jai pažymėjimą, ji išsigando ir išėjo į virtuvę.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).

Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

ANK 127 straipsnio norma yra blanketinė, traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 633 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ 6 straipsnis numato, kad grožio paslaugų teikimo veikla gali būti vykdoma tik turint šiai veiklai išduotą leidimą-higienos pasą, išduotą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 „Dėl Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintą ir nustatytą tvarką. Leidimas-higienos pasas liudija, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Remiantis sąvokos turinio išaiškinimu (https://www.zodynas.lt/tarptautinis-zodziu-zodynas/M/manikiuras) „manikiūras“ – tai speciali rankų priežiūra, nagų valymas ir lakavimas, taip pat galimas panagių valymas, nagų karpymas ar poliravimas. Manikiūro atlikimas ir darymas priskiriamas grožio paslaugų teikimo veiklai.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad A. Š. pagrįstai patraukta atsakomybėn už tai, kad pažeisdama minėtų teisės normų reikalavimus be leidimo-higienos paso teikė manikiūro paslaugas. Tokiu būdu A. Š. neteisėtai vykdė ūkinę-komercinę veiklą.

Iš surinktos ir teismo ištirtos medžiagos matyti, kad Valstybinė darbo inspekcija gavo anoniminį pranešimą, jog A. Š. karantino laikotarpiu teikia manikiūro ir pedikiūro paslaugas bute, (duomenys neskelbtini). Tokį pranešimą Valstybinė darbo inspekcija persiuntė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentui (toliau – Vilniaus departamentas) (b. l. 18). Vilniaus departamento specialistė išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos persiųstą skundą ir nustatė, kad Vilniaus departamentas leidimo-higienos paso grožio paslaugų teikimo veiklai adresu (duomenys neskelbtini), nėra išdavęs. Be to, Vilniaus departamento specialistė nuvyko į vietą ir nustatė, kad ant namo fasado nėra išorinės reklamos, kurioje būtų nurodyta apie grožio paslaugų teikimą, darbo laiką. Specialistei paskambinus į telefonspynę, atsiliepęs asmuo prisistatė, kaip A. Š., tačiau neigė, kad atlieka nagų priežiūros paslaugas bute. Vilniaus departamentas minėtą informaciją, pagal kompetenciją, persiuntė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b. l. 19). Gavę tokią informaciją, policijos pareigūnai atliko patikrinimą ir apie jo rezultatus nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose. Juose Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai K. K. (b. l. 17), A. R. (b. l. 25) ir L. D. (b. l. 24) nurodė, kad įvykio vietoje buvo rasta įrengta darbo vieta ir priemonės manikiūro paslaugoms vykdyti, be savininkės rasta moteris galimai klientė A. K. – S.. Minėtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad A. Š. tyrimo metu su pažeidimu sutiko ir jai buvo paaiškinta, kur ji turėtų kreiptis, norint gauti leidimus teikti grožio paslaugas.

Siekdamas patikrinti tokio turinio informaciją teisme liudytojais buvo apklausti tyrimą atlikę pareigūnai A. R. ir L. D.. Šie liudytojai analogiškai parodė, kad butą buvo rasta įranga manikiūrui daryti, taip pat priemonės (lakai, dildės, nagų priauginimo reikmenys), moteris, kuriai buvo teikiamos paslaugos. A. Š. nurodė teikianti paslaugas draugei neatlygintinai, vėliau teigė, kad paslaugas teikia už šokoladą. A. Š. aiškino, kad studijuoja ir praktikuodamasi atlieka manikiūrinius darbus. Teisme apklausta net ir liudytoja A. K. – S. patvirtino, kad A. paprašė jai papuošti nagus, pareigūnams atėjus jai nuo nagų buvo nuimtas pirmas sluoksnis, ji nuotraukose rinkosi nagų piešinio dizainą. Teisme nagrinėjant skundą pati A. Š. pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti įvairūs ir gausūs nagų lakavimo, jų piešinių ir įvairaus papuošimo dizaino pavyzdžiai (b. l. 53-58).

Teismas neturi pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis, jų parodymais teisme. Pabrėžtina, jog teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima suabejoti policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų patikimumu, todėl teismas pagrįstai remiasi nesuinteresuotų pareigūnų, atlikusių jiems pavestas funkcijas parodymais užfiksuotais tarnybiniuose pranešimuose, kurie sutampa ir su kitais byloje esančiais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytomis aplinkybėmis, Vilniaus departamento raštu dėl teikiamų nagų priežiūros paslaugų. Visos minėtos aplinkybės liudija ir patvirtina bylos tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybės ir teisingą jų įvertinimą pripažįstant, kad A. Š. teikė grožio ir manikiūro paslaugas, neturėdama tam privalomo leidimo-higienos paso. Pačios A. Š. paaiškinimai teismui apie tai, kad tokiu būdu ji neva tik kūrė meną ir manikiūro paslaugų neteikė neatitinka tikrovės faktų ir pačios pripažintų aplinkybių tyrimo metu, dėl ko juos teismas įvertina kaip pažeidėjos gynybinę reakciją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės. Dėl to teismas pripažįsta, kad A. Š. padarė ir yra kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 615 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Tokiu būdu įstatymu privalomai reglamentuota, jog tas pats pareigūnas negali ir tirti administracinio nusižengimo bylos, apkaltinti asmenį ir priimti procesinio sprendimo dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, nebent tai būtų neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar bylą tiriančios ir nagrinėti įpareigotos institucijos struktūros. Toks reglamentavimas nėra rekomendacinio pobūdžio, jis privalomas visiems administracinės teisenos subjektams, dėl ko proceso metu egzistuojančios išimtys dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros turi būti pagrįstos, aptartos ir motyvuotos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnis reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka. Jame numatyta bendroji taisyklė, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą (1 dalis). Kartu minėtas straipsnis numato specialią normą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka (3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, kokiu būdu toks reikalavimas turėtų būti išreikštas, neįpareigoja asmenys tai daryti tik rašytine forma ar būtinai kitokiu privalomu būdu. Minėtas straipsnis privalomai numato tik tai, kad apie galimybę reikalauti bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi būti pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (3 dalis). Tokia normos konstrukcija leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka jeigu administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys per nustatytą terminą pateikia reikalavimą dėl žodinio proceso arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ir nukentėjusysis) atvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą. Tokią išvadą pagrindžia ir kompleksinis administracinių nusižengimų kodekso normų vertinimas, o būtent kodekse numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė būti išklausytam žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą (571 straipsnis), teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus (577 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Priimtame 2021 m. birželio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. D. nutarime nurodyta, kad byla buvo išnagrinėta dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Visgi, pačiame nutarime nėra užfiksuoti jokie A. Š. paaiškinimai ir nurodytos kitos aplinkybės, kurios tokiu atveju žodiniame procese neabejotinai turi būti vertinamos. Ši aplinkybė verčia pripažinti pagrįstais pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, kad atvykus į bylos nagrinėjimą su advokatu A. Š. nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti įstatymo numatyta teise dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus. Reikšminga ir keista šiuo atveju tai, kad nutarimą priėmusi pareigūnė L. D. apklausiama teisme nurodė, jog bylą ji išnagrinėjo rašytine tvarka, nes asmenys atvykę buvo, bet nebuvo pateikę prašymo, kad norėtų dalyvauti bylos nagrinėjime. Tokie pareigūnės parodymai patvirtina, kad bylos nagrinėjimo procedūra buvo ne tik netinkama, bet ir neteisėta, nes neatitiko Administracinių nusižengimų kodekse numatytų jau minėtų bylos nagrinėjimo nuostatų.

Be to, nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad nutarimą priėmusi pareigūnė L. D. tyrė gauta skundą, aktyviai dalyvavimo išaiškinto administracinio nusižengimo tyrimo veiksmuose, įvykio vietoje buvo pagrindinė ir svariausia faktines aplinkybes nustatinėjanti asmenybė. Dėl to vadovaujantis įstatymu L. D. kaip dalyvavusi bylos tyrime pareigūnė, nenurodydama įstatyme numatytų išimčių, nesant išskirtinių aplinkybių dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros pati negalėjo nagrinėti bylos ir priimti galutinio procesinio sprendimo, t. y. skundžiamo 2021 m. birželio 29 d. nutarimo. Išnagrinėjęs skundą teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant galima būtų nesilaikyti ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatytos bendrosios taisyklės. Dėl to teismas pripažįsta, kad šiuo atveju, kai nesant išskirtinių aplinkybių, buvo taikoma ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. teisė į teisingą ir nešališką procesą. Toks vertinimas pripažįstamas ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-460-898/2019).

Tokiu būdu, dėl minėtų įstatymo nuostatų pažeidimų priimtas skundžiamas 2021 m. birželio 29 d. nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta ir nuobauda paskirta nesilaikant įstatymu nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, bylą nesant įstatymo numatytoms išimtims išnagrinėjo pareigūnė, kuri neturėjo teisės to daryti. Teisėsaugos institucijų pareigūnai, įgalioti priimti sprendimus administracinių nusižengimų bylose, turi pareigą laikytis įstatymų bei nepažeisti asmenų teisėtų interesų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas priverstas priimtą nutarimą panaikinti.

Nustatyti pažeidimai buvo pašalinti nagrinėjant skundą teisme, kur teismo posėdyje buvo išklausyta atsakomybėn patraukta A. Š., buvo išspręsti jos prašymai dėl papildomų duomenų prijungimo prie bylos, buvo apklausti liudytojai. Dėl to panaikinus skundžiamą nutarimą nėra pagrindo bylą iš naujo gražinti institucijai, kurios pareigūnė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmė nutarimą byloje.

Aukščiau išdėstytų motyvų, nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų pagrindu teismas šiuo sprendimu pripažįsta A. Š. kalta dėl teisės normoms prieštaraujančios ir neteisėtos veikos, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Išnagrinėjus bylą A. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad pažeidėjui nuobaudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kita vertus, nagrinėjant bylą pagal nubausto asmens skundą teismas negali griežtinti ar bloginti šio asmens teisinės padėties ir pasekmių dėl pritaikytos administracinės atsakomybės.

A. Š. nusižengė pažeisdama ekonomikos ir verslo vykdymo tvarką, ji yra (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbanti, teismas nenustatė nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, „LITEKO“ duomenimis nėra teista praeityje. Atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus jau minėtas įstatymo nuostatas, draudžiančias sunkinti skundą dėl nutarimo pateikusio asmens teisinę padėtį, pažeidėjai skirtina minimali sankcijoje kaip administracinė nuobauda numatyta piniginė bauda. Pagrindo skirti švelnesnio pobūdžio nuobaudą švelninant pareiškėjo atsakomybę teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutarė:

A. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 18-ANR_N-865-2021 panaikinti.

Priimti naują nutarimą, ir A. Š. už teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį skirti 390 (trijų šimtų devyniasdešimties) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.