Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-03-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-126-1096/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-07
Bylos Nr.
II-126-1096/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01991-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Pažeidėjas
T. P.
Advokatai
Rasa Stankauskienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-126-1096/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01991-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. P. (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones), jo atstovei advokatei Rasai Stankauskienei (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Rasos Stankauskienės skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centras 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1943-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ Registrų centras (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1943-2024 (toliau – ir Nutarimas) T. P. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad būdamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse, paskirta T. P. 615 Eur dydžio bauda (b. l. 26-28).

Pareiškėjas T. P. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas sustabdyti skundžiamo VĮ Registrų centras 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1943-2024 vykdymą, bei panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria paskirta 615 Eur dydžio bauda, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti įspėjimą.

Skunde pareiškėjas teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai kasmet būdavo pateikiami laiku (tai patvirtina skundo priedas Nr. 2), tiesiog Bendrovė 2023 m. nevykdė jokios veiklos, nevykdo ir iki šiol, neturėjo jokių pajamų, ką patvirtina 2023 m. pelno (nuostolio) ataskaita, dėl ko neturėjo buhalterio, kuris galėjo parengti ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl siekio nuslėpti kažkokią finansinę informaciją nepateikė teisės aktų nustatytais terminais finansinės atskaitomybės dokumentų. Šiai dienai dokumentai yra pateikti.

Be to, VĮ Registrų centras 2024 m. spalio 15 d. elektroniniu paštu siuntė pranešimą ir administracinių nusižengimų protokolą su administraciniu nurodymu, pranešdamas apie galimybę bylą nagrinėti žodžiu ir pateikti paaiškinimus, tačiau T. P. būdamas ne vienos įmonės vadovu, o taip pat UAB (duomenys neskelbtini), kuri vykdo žemės gręžimo darbus, vadovu dėl didelio užsakymų skaičiaus ir darbų kiekio dažnai būna komandiruotėse, turi prižiūrėti statybos darbus (kaip ir tuo metu kada buvo atsiųstas laiškas, o taip pat ir anksčiau kuomet suėjo terminas finansinės atskaitomybės dokumentų teikimui), tai tiesiog laišką pastebėjo jau pavėluotai ir nepateikė paaiškinimų VĮ Registrų centrui dėl finansinių atskaitomybių pavėluoto teikimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia, kad finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė pavėluotai, tačiau tai buvo sąlygota objektyvių aplinkybių, o ne tyčinių veiksmų. Pareiškėjas visuomet laikėsi teisės aktų ir teikė finansinės atskaitomybes, ką patvirtina duomenys iš VĮ Registro centro, todėl fiksuotas pažeidimas buvo pirmas, jokios žalos niekam nesukėlė, todėl šį nusižengimą reikėtų vertinti kaip mažesnio pavojingumo laipsnio administracinį nusižengimą, dėl ko paskirta piniginė bauda yra per griežta.

Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, galima teigti, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą (b. l. 2-4).

Institucija pateiktu atsiliepimu į T. P. skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas neneigė ir neginčijo aplinkybės, jog jis yra subjektas, turėjęs pareigą per įstatymo nustatytą laiką JAR tvarkytojui pateikti 2023 m. Bendrovės metinių finansinių atskaitų rinkinį, taip pat neneigė aplinkybės, jog minėtų dokumentų JAR tvarkytojui nepateikė. Pareiškėjas nurodo, kad pažeidimas įvyko dėl objektyvių aplinkybių, bet ne dėl to Pareiškėjo tyčinės veiklos. Teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl neatsargumo. Aplinkybė, jog nebuvo nustatyta tyčinė Pareiškėjo kaltė, nėra pagrindas naikinti pagrįstą nutarimą. Skunde nurodoma, jog Bendrovė 2023 metais veiklos nevykdė, negavo pajamų, dėl ko negalėjo samdyti buhalterio. Iš pateikto 2023 m. Bendrovės balanso (analogiški duomenys pateikti ir JAR tvarkytojui) matyti, kad Bendrovė jau mažiausiai dvejus metus yra nemokumo būsenose. Bendrovės turto vertė 2023 m. pabaigoje sudarė 5 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 256 610 Eur. Praėjusio ataskaitinio laikotarpio (2022 m.) pabaigoje Bendrovės turtas sudarė 4 011 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 260 510 Eur. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 punktas numato, kad Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Šiuo atveju Bendrovės įsipareigojimai sudaro – 256 610 Eur, turto vertė – 5 Eur, taigi įsipareigojimai akivaizdžiai ženkliai viršija turto vertę. Pažymėtina, kad kaip matyti iš JAR išplėstinio išrašo su istorija, Pareiškėjas yra ne tik Bendrovės vadovas, bet ir vienintelis akcininkas (JAR išrašo 6 punktas). Taigi būtent Pareiškėjas turėtų atkurti Bendrovės mokumą.

Kritiškai vertinti skundo teiginiai, kad metinių finansinių ataskaitų rinkiniai nepateikti neturint tikslo nuslėpti Bendrovės finansinę būklę. Akivaizdu, kad potencialių kontrahentų susipažinimas su Bendrovės finansine situacija lemtų jų atsisakymą užmegzti ir palaikyti bet kokius teisinius santykius su Bendrove. Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė veiklos nevykdo, tačiau ši aplinkybė priklauso išimtinai nuo Pareiškėjo valios. Pareiškėjas savo valia gali bet kada Bendrovės veiklos vykdymą atnaujinti. Vien faktinis laikinas veiklos nevykdymas niekaip neapsaugo potencialių kreditorių interesų. Jų apsaugai įstatymų leidėjas numatė tam tikras vadovo ir akcininkų pareigas (kaip metinių finansinių ataskaitų rinkinių paviešinimas, pareiga padengti uždarosios akcinės bendrovės nuostolį akcininkų įnašais arba inicijuoti juridinio asmens likvidavimą), kuris šiuo atveju yra pažeidžiamos. Be to, Bendrovės vadovas negali pateisinti savo pareigų, susijusių su viešuoju interesu, nevykdymo savo užimtumu vykdant darbines ar vadovavimo funkcijas kitose įmonėse. Taip pat Pareiškėjo atsakomybės nešalina ir nešvelnina aplinkybė, kad Bendrovė neturi buhalterio, juo labiau, kad Pareiškėjas yra vienintelis Bendrovės akcininkas ir turėjo įstatyminę pareigą padengti Bendrovės nuostolį įnašu, kuris galėjo būti naudojamas be kita ko ir tinkamam buhalterinės apskaitos tvarkymui užtikrinti.

Akcentuotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 str. 1 d.), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 str. 3 d.). Taigi, Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Pareiškėjo teigimu, baudos dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į faktą, jog pažeidimo padarymu niekam nebuvo padaryta žalos, pažeidimas turėtų būt vertinamas kaip mažesnio pavojingumo. Konkreti žala nėra būtinasis administracinio nusižengimo požymis, kuris privalo būti nustatytas taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Kaip jau minėta, metinių finansinių ataskaitų nepateikimas registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė jau ilgą laiką yra nemokumo būsenos ir nėra laikomasi teisės aktų numatytų procedūrų dėl mokumo atkūrimo, prievolinių santykių su Bendrove kūrimas ir palaikymas yra itin finansiškai rizikingas, Bendrovės finansinės situacijos tinkamas ir savalaikis neišviešinamas negali būti pripažįstamas mažesnio pavojingumo nusižengimu.

Pažymėtina, kad priimant nutarimą buvo įvertinta, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjui skirtos baudos dydis yra artimas minimaliam ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos dydžiui, todėl tokio dydžio bauda, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, negali būti laikoma per griežta. Nesutiktina su Pareiškėjo teiginiais, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normą. Teismų praktikoje nurodoma, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas švelninti administracinę atsakomybę nėra (b. l. 49-52).

Pareiškėjas T. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neneigia, kad buvo padarytas pažeidimas. Prašo neskirti baudos, nes jo manymu, bauda yra per griežta ir per didelė. Per neapdairumą buvo padarytas pažeidimas. Nebuvo pažeistos kažkieno teisės, kadangi jis yra vienas Bendrovės akcininkas ir įmonė niekam nebuvo skolinga. Skundžia priimtą 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimą. Yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir vadovas. Įmonė įsteigta 2006-2007 m. Direktorius yra nuo 2007 m. gegužės 25 d., akcininkas – 2011 m., įmonėje kitų asmenų nėra. Įmonėje nėra buhalterės. Per visą valdymo laikotarpį pateikinėjo dokumentus valstybinėms institucijoms. Jam yra puikiai žinomas įstatyminis reglamentavimas, kas susiję su finansinėmis ataskaitomis. Žino, kad reikia teikti laiku finansines ataskaitas Registrų centrui. Supranta dėl ko yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jau minėjo, kad pripažįsta padarytą pažeidimą, buvo pamiršęs pateikti dokumentus, kadangi dar dirba kitoje įmonėje – vadovu, kuri yra veikianti, toje įmonėje yra darbuotojai ir vykdo veiklą. Anksčiau gaudavo pranešimus, įspėjimus apie ataskaitas. Kas susiję su UAB (duomenys neskelbtini), nėra darbinio pašto, yra tik jo asmenimis elektroninis paštas. Vėliau tik pamatė, kai buvo paskirta bauda, todėl iš karto pateikė tą pačią savaitę ataskaitas, tiesiog buvo iškritę iš galvos, kadangi įmonė realiai neveikia. Šiuo atveju ginčas kyla dėl paskirtos nuobaudos, nes Registrų centras paskyrė maksimalią baudą. Pažymi, kad kai tik pamatė atsiųstą pranešimą, iš karto pateikė visas ataskaitas. Todėl, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes nebuvo pažeistos nei Registrų centro, nei kitų trečiųjų asmenų teisės, niekam nebuvo padaryta žala. Mano, kad teismas turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Be to, pažymi, kad 2023 m. nebuvo įmonėje buhalterės, iki to momento visos ataskaitos buvo teikiamos laiku, nebuvo jokių pažeidimų. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu jam buvo siųstas, tačiau jo neįgyvendino, nes jam atsiuntė į jo asmeninį paštą ir jis jo nepamatė. Dirba kitoje įmonėje, kurioje yra daug komandiruočių į užsienį ir po Lietuvą, tuo metu greičiausiai buvo išvykęs į komandiruotę ir laiškas pasimetė.

Teismui pagarsinus administracinių nusižengimo registro duomenis, paaiškina, kadangi yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tai visos baudos automatiškai rašomos jam iki kol nėra pateikti duomenys apie vairuotojus, kurie už tas baudas atsakingi. Dėl 2024 m. sausio 20 d. nusižengimo, buvo bandyta taikyti sankcijas, tačiau atmetė visus kaltinimus ir nutraukė bylą. Buvo tokia kompanija (duomenys neskelbtini), tačiau jos nebėra. Pasisakant dėl elektroninio pašto, jo asmeninis elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). Buvo gavęs iš Registrų centro įspėjimus, tačiau per reklamas, kitus pranešimus, būtent šio pranešimo nepastebėjo (b. l. 74-75).

Pareiškėjo atstovė advokatė R. Stankauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimas buvo padarytas, bet šioje konkrečioje situacijoje, mano, kad paskirta bauda, nors ji yra minimali, šiuo atveju, ji neatitinka tų tikslų, kurie yra keliami administracinio nusižengimo procese, nes ji yra per griežta. Šiuo atveju, įmonė, kuri eilę metų pateikdavo finansines atskaitas laiku, apskritai nėra buvę šios įmonės istorijoje, kad nebūtų pateikta finansinė atskaitomybė ir vieninteliais 2023 m., kai visiškai nebebuvo vykdoma jokia veikla, šioje įmonėje jau 2023 m. nebuvo jokio buhalterio, nes nebuvo gaunamos jokios pajamos, nebuvo iš ko samdyti buhalterio, įmonėje yra vienintelis akcininkas ir vadovas. T. P. yra UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas, kuri iš tikrųjų užsiima rimta veikla, statybos, rangos darbais, būtent vykdo gręžimo darbus, yra pastovūs užsakymai, pastovi veikla, pastovūs vykimai į įvairius Lietuvos miestus, vykimai į Vokietiją, kur turima daug projektų ir užsienio valstybėse, nes veikla pasireiškia būtent gręžimo darbais, kur įvedinėjamas internetas, ryšio tinklai. Ši įmonė, kaip ir matyti iš į bylą pateiktos istorijos šiam asmeniui, kiek ir už ką jis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, matoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, kur iš tikrųjų jis vadovauja, nebuvo tokio atvejo, kad nebūtų pateiktos finansinės ataskaitos. Tai tik rodo, kad T. P. nėra linkęs nusižengti šioje srityje, kitaip tariant, finansinių atskaitų nepateikime. Tai yra atsitiktinis atvejis. Vien ta aplinkybė, kad T. P. nėra linkęs daryti tokių pažeidimų, apskritai leidžia šioje situacijoje veiką vertinti kaip atsitiktinę, visiškai beveik nepavojingą. Tokiu atveju, skirti tą nuobaudą, ją mažinti, ar jos neskirti, būtent pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, kur tiek teismų praktika, tiek ir kodekse labai aiškiai yra numatyti kriterijai, kad įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas gali skirti mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta specialiosios dalies sankcijoje arba administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės neskirti. Kitaip tariant, kodeksas yra numatęs teismui laisvę, teismas nėra apribotas būtent sankcijoje numatytomis baudomis ir poveikio priemonėmis, įvertinęs situaciją ir ginčo aplinkybes, teismas apskritai gali neskirti jokios nuobaudos arba gali skirti tiesiog įspėjimą. Kaip ir šiuo atveju, būtų visiškai logiška, protinga ir teisinga T. P. skirti įspėjimą, kad būtų pasiekti tikslai, t. y. atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo ir tikrai pakankama priemonė. Kitą kartą bus žinoma, kad už tokį pažeidimą gresia tos baudos ir piniginės sankcijos ir turbūt kitą kartą tikrai jau bus atidžiau žiūrima ir bus teikiamos tos finansinės atskaitos laiku. Šioje vietoje taip pat reikėtų įvertinti, kad šitas nusižengimas, finansinės ataskaitos nepateikimas ir ne tai, kad eilę metų, o tiesiog keli mėnesiai, yra visiškai nepavojingas ir nepadaryta žala niekam. Tai žmogiška klaida, kai anksčiau visa tai darydavo buhalteris, tai vadovas, taip, jis yra atsakingas už tai, bet visiškai suprantama, kad žmogus, kuris yra užsiėmęs veikiančia įmone, turi darbų, generuoja pajamas, pelną, tiesiog iškrito iš galvos. Iš tikrųjų Registrų centras siuntė vienintelį kartą pranešimą asmeniniu elektroniniu paštu ir iš tikrųjų puikiai žinome kiek dabar tų šiukšlių ir spam‘ų gaunama į tuos asmeninius elektroninius paštus. visiškai suprantamai, žmogiškai T. P. nepastebėjo to pranešimo, kad paskirta nuobauda (b. l. 75-77).

Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai praneštą apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, atsiliepime prašė nagrinėti skundą atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, skundas išnagrinėtas nedalyvaujant Registru centro atstovui.

Skundas netenkintinas

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Institucijos specialistė 2024 m. lapkričio 29 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1943-2024, kuriuo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė JAR tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse, paskirta T. P. 615 Eur dydžio bauda

T. P. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, neginčija, tačiau nesutinka su paskirta administracine nuobauda – bauda, jos dydžiu. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, Pareiškėjui paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali 615 Eur bauda, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į tai, jog asmuo turi galiojančių nuobaudų, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (b. l. 26-28).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta padarytą pažeidimą, ginčo dėl to nėra, tačiau mano, kad paskirta nuobauda yra per didelė, prašo skirti įspėjimą. Paaiškina, kad yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir vadovas. Įmonėje nėra buhalterės. Per visą valdymo laikotarpį pateikinėjo dokumentus valstybinėms institucijoms. Jam yra puikiai žinomas įstatyminis reglamentavimas, kas susiję su finansinėmis ataskaitomis. Žino, kad reikia teikti laiku finansines ataskaitas Registrų centrui. Ši įmonė yra neveikianti, pats dirba kitoje įmonėje – vadovu, kuri yra veikianti, toje įmonėje yra darbuotojai ir vykdo veiklą. Kas susiję su UAB (duomenys neskelbtini), nėra nurodyta darbinio pašto, yra tik jo asmeninis elektroninis paštas. Pranešimą iš Registrų centro pamatė tik, kai buvo paskirta bauda, todėl iš karto pateikė tą pačią savaitę ataskaitas, tiesiog buvo iškritę iš galvos, kadangi įmonė realiai neveikia (b. l. 74-75).

Teismas pritaria Institucijos cituojamai teismų praktikai, kurioje pabrėžiama, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, tai reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-744/2024). Nepaisant to, ar bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo bendrovę, kuri tvarkys jos buhalterinę apskaitą, bendrovės vadovas privalo kontroliuoti jų tinkamą darbą, todėl jų pareigų neatlikimas, savaime nešalina bendrovės vadovo kaltės (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-305-651/2019).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pavėluotas ataskaitų pateikimas rodo T. P., kaip įmonės vadovo, neatsakingą bendrovės vidinės veiklos organizavimą ir atsainų požiūrį į įstatyme numatytų pareigų teikti dokumentus valstybės institucijoms bei registro tvarkytojui vykdymą. Pareiškėjas būdamas įmonės vadovu bei žinodamas, jog pažeidžia įstatymą už laiku nepateiktas ataskaitas dėl buhalterinės įmonės tinkamai neatliktų darbų, turėjo pareigą tinkamai organizuoti įmonės vidinę veiklą, jog ataskaitų rinkiniai būtų įstatyme nustatyta tvarka pateikti Juridinių asmenų registrų tvarkytojui. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nusižengimas, numatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje, gali būti padarytas ne tik tyčine kaltės forma, tiek ir dėl neatsargumo.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde taip pat nurodo, jog Institucijos nutarimu paskirta bauda nėra tinkamai individualizuota, nebuvo atsižvelgta į tai, jog pažeidimas padarytas ne dėl tyčinių veiksmų. Be to, Pareiškėjas nurodo, kad tik sužinojęs apie tai, kad reikėjo pateikti 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentus iš karto pateikė. Pats Pareiškėjas neneigia, kad dokumentai buvo pateikti pavėluotai, tačiau tai buvo sąlygota objektyvių aplinkybių, bet ne tyčinių veiksmų. Pažymi, kad žalos niekam nesukėlė, todėl šį nusižengimą reikėtų vertinti kaip mažesnio pavojingumo laipsnio.

Pažymėtina ir tai, jog ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl vien pavėluotas ataskaitų rinkinio pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius. Dėl to neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl šio administracinio nusižengimo pavojingumo, skunde nurodytas argumentas, jog dokumentai JAR šiuo metu yra pateikti, įmonė nevykdo veiklos ir padarytu administraciniu nusižengimu nebuvo sukeltos neigiamos pasekmės. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar šiuo atveju padarytą administracinį nusižengimą pripažinti mažai pavojinga veika, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas praeityje yra baustas už analogiško administracinio pažeidimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą (b. l. 12-13). Šiuo atveju iš Administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad T. P. 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimu jau buvo nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už iš esmės analogišką administracinį nusižengimą (kitos jo vadovaujamos įmonės – UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų rinkinių savalaikį nepateikimą) ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur. Vis tik, minėta administracinė nuobauda įtakos pareiškėjo elgesiui nepadarė ir jis vėl, praėjus keliems metams padarė šį administracinį nusižengimą, būdamas kitos įmonės vadovu. Nepaisant buvusio baustumo bei aiškiai pareiškėjui žinomų neigiamų padarinių, T. P. padarė analogišką administracinį nusižengimą. Teigti, jog vien šis procesas T. P. bus pamoka arba prašomas paskirti įspėjimas, ir jis ateityje laiku ir tinkamai pateiks dokumentus JAR, nėra pagrindo. Teismas neįžvelgė asmens nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto ar kritiško savo veiksmų vertinimo, viso proceso metu kaltė buvo verčiama susiklosčiusioms aplinkybėms (didelis užimtumas, laiško pasimetimas tarp kitų laiškų, išvykimas į komandiruotę ir pan. (b. l. 3, 74), galiausiai ir pačiam Registrų centrui, kad šis tokį pažeidimą nustatė (b. l. 75-76).

Pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Teismas daro išvadą, jog byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad už ANK 233 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą T. P. paskirta administracinė nuobauda prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad vien tik T. P. nuomonė, jog jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Šiuo atveju, teismo vertinimu, administracinė nuobauda (bauda, minimalaus dydžio), individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnyje nustatytų kriterijų. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. P. atstovės advokatės Rasos Stankauskienės skundo netenkinti ir Valstybės įmonės Registrų centras 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1943-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė