- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- e2YT-7286-1174/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02656-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Klimaitė
- Pareiškėjas
- B. R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., V. V., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Jurijus Malininas
- Kategorijos
- 12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. R. V. pareiškimą, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė „Turto bankas“, V. V., J. Š., V. V., dėl juridinę reikšmę turinčio faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja B. R. V. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., mirusi (duomenys neskelbtini), gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdė tokį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu ir veranda; vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. R. V. faktiniu valdymu trijų mėnesių laikotarpyje po jos motinos S. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, tame tarpe nekilnojamąjį turtą, kurį valdė nuosavybės teise.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad S. P. gyvenusi, dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdė gyvenamąjį namą, vasarnamį, tvartą, tvartą, daržinę, pirtį, ūkinį pastatą, lauko tualetą, šulinį. (Duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) rajono ūkinėse knygose už 1973-1975 m. buvo pažymėta, kad minėti pastatai priklauso P. S., t. y. faktiškai ji valdė tuos pastatus nuosavybės teisėmis. Tų metų ūkinės knygos laikomos dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės teisę į statinius. Visi minėti statiniai išdėstyti viename žemės sklype 0,8200 ha plote, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjai B. R. V. Sodyboje, kurios pastatai priklausė S. P., gyveno jos vienintelė dukra pareiškėja B. R. V., jos sutuoktinis V. V. ir jų vaikai: V. V., J. Š. ir V. V.. Ūkinėse knygose (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) rajono už 1976-1990 metus buvo pažymėta, kad minėtas V. V., jo žmona B. R. V. su dukromis gyvena P. pastatuose. S. P. (duomenys neskelbtini) mirė, vienintelė jos įpėdinė pirmos eilės pagal įstatymą yra jos dukra B. R. V. Ji per notarą palikimą savo mirusios motinos S. P. nepriėmė, tačiau iškart po jos mirties liko gyventi minėtoje sodyboje, valdyti ir naudotis minėtais statiniais, juos prižiūrėti kaip savo, naudotis jais, remontuoti, mokėti mokesčius už elektrą ir kitus reikiamus mokesčius, už sekančius metus (1988 m.) sumokėjo žemės ir draudimo mokesčius. (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) rajono ūkinėse knygose už 1986-1990 metus S. P. asmeninėje sąskaitoje pažymėta, kad ji mirė (duomenys neskelbtini)., apie priklausančius pastatus pažymėta, kad paveldėjo V. V.. Duomenų, kad po S. P. mirties jos pastatus paveldėjo žentas, t. y. dukros sutuoktinis V. V., nėra. Pagal įstatymą jis paveldėti negalėjo, nes jis nėra jokios eilės įpėdinis, o testamento jo vardu jokio niekada nebuvo surašyta. Todėl laikytina, kad tas įrašas ūkinėse knygose, kad „Paveldėjo V. V.“ yra klaidingas ir neatitinka tikrovės. Į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti V. V. įpėdiniai - vaikai: V. V., J. Š., V. V., kurie yra ir pareiškėjos B. R. V. vaikai. Jie visi savo mirusio tėvo palikimo nepriėmė, o V. V. palikimą per notarą priėmė jo sutuoktinė pareiškėja B. R. V. Apie tai, kad pareiškėjos B. R. V. motina S. P. valdė nuosavybės teisėmis minėtus statinius, kitų dokumentų patvirtinančių tą faktą nėra, atkurti jų irgi neįmanoma, nes jų niekada nebuvo. VĮ Registrų centras atsisakė pagal esamus dokumentus registruoti minėtus pastatus ir nuosavybės teisę į juos. Todėl pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina S. P. minėtus pastatus ir statinius valdė nuosavybės teisėmis, tuo pačiu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. R. V. priėmė savo mirusios motinos S. P. palikimą per tris mėnesius nuo jos mirties pradėdama tą turtą valdyti, naudotis, rūpintis juo ir prižiūrėti, kad būtų galima VĮ Registrų centre įregistruoti minėtus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teisę į juos mirusios S. P. vardu, bei tam, kad notaras galėtų išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į minėtą turtą ir tai būtų įregistruota VĮ Registrų centre, kartu su paveldėta nuosavybe, kurią paveldėjo pareiškėja po savo motinos mirties.
Teismo posėdžio metu pareiškėja B. R. V. nurodė, kad yra S. P. dukra, kad nuo pat gimimo gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, jos mamai priklaususiuose pastatuose. Kiek jai žinoma, pastatus statė S. P. tėvai, tie pastatai buvo seni, todėl mirus mamai ir toliau su šeima liko gyventi tuose pastatuose, juos remontavo, tvarkė, mokėjo mokesčius, mama jokių pastatų dokumentų nepaliko.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos B. R. V. atstovas advokatas Jurijus Malininas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus visa apimtimi, papildomai nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog pastatai būtų statyti neteisėtai, priešingai, ūkinėse knygose esantys įrašai patvirtina S. P. nuosavybę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos dukra, S. P. anūkė, jog nuo gimimo gyveno tuose pastatuose, jog mama yra pasakojusi, kaip su močiute juo tvarkė, močiutei mirus jų šeima ir toliau ten gyveno, tvarkė, prižiūrėjo namus. Kiek jai žinoma, tie pastatai priklausė močiutei S. P., mama iki šiol ten ir gyvena.
Suinteresuotas asmuo V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos dukra, S. P. anūkė, kad namai, kuriuose šiuo metu gyvena pareiškėja, priklausė močiutei S. P., ji tuose namuose gimė ir užaugo. Pastatai buvo seni, po močiutės mirties tėtis su mama juos tvarkė, remontavo. Apie pastatų dokumentus nežino nieko, nes nėra kalbėję.
Liudytoja J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo jaunystės yra pareiškėjos kaimynė, kad ten gimė ir gyvena iki šiol, kad namai, kuriuose gyvena pareiškėja, priklausė jos mamai S. P., kaip S. P. juos įgijo, nežino. Paaiškino, kad pareiškėja po mamos mirties ir toliau gyvena tuose namuose, tvarko, prižiūri.
Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjos kaimynas, gyvena per vieną namą, (duomenys neskelbtini), kad pažinojo jos vyrą, jog yra girdėjęs, kad tie namai priklausė pareiškėjos mamai S. P., o kaip ši įgijo pastatus, nežino. Pareiškėja namais rūpinosi kaip savo, tvarkė juos remontavo.
Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo žemės sklypą šalia pareiškėjos (duomenys neskelbtini) kaime, augino gyvulius, daržoves, artimai bendravo su pareiškėjos šeima, kaip mamai jai buvo. Sodyboje gyveno su vyru, abu darbštūs buvo, tvarkė sodybą, remontavo pastatus. Pareiškėja ten gyvena iki šiol, jais rūpinasi. S. P. ji nežino, galimai jau buvo mirusi, kai jie gavo žemės sklypą ir pradėjo su pareiškėjos šeima bendrauti.
Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad gerai pažįsta pareiškėją ir jos vyrą nuo 1981 metų, nes šalia turėjo žemės sklypą, ateidavo jį prižiūrėti, daugiau bendravo su pareiškėjos vyru. S. P. nežino, kartu gyveno tik pareiškėjos vaikai, pareiškėjos vyras jam sakydavo, kad gyvena uošvių namuose, kad jei nebūtų tvarkęs, tai tie namai būtų nugriuvę. Pareiškėja ir šiuo metu ten gyvena, šventė 90 metų jubiliejų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškimui neprieštarauja, bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimo į pateiktą prašymą nepateikė, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Dėl valdymo fakto nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktai bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato teismui galimybę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka, yra pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tam, kad būtų nustatytas nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos A. T. 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje buvusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos A. T. 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).
Turto valdymo nuosavybės teise juridinis faktas gali būti teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka tik tada, kai turtas buvo įgytas praeityje ir pareiškėjas nurodo (ir įrodo) vieną iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų.
Iš pareiškėjos B. R. V. pareiškimo ir pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama S. P., mirusi (duomenys neskelbtini), iki savo mirties nuosavybės teisėmis valdė nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu ir veranda; vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju pirmosios sąlygos egzistavimą patvirtina pareiškėjos paaiškinimai, kad ji su mama S. P. gyveno S. P. tėvų statytuose pastatuose. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, proceso dalyvių, liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog pastatų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nėra išlikę ir jų negalima gauti, atkurti neteismine tvarka (antroji ir trečioji sąlyga), jog yra išlikę tik įrašai (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) rajono ūkinėse knygose už 1976 – 1978 metus, kad minėti pastatai priklauso P. S., vėlesnėse ūkinėse knygose nurodyta, kad V. V. ir B. R. V. šeima gyvena S. P. pastatuose, S. P. asmeninėje sąskaitoje pažymėta, kad ji buvo šeimos galva, kad mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nurodyta, kad statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), iš tiesų nuosavybės priklausė S. P. Vertinant ketvirtąją sąlygą, teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų ir teismas tokių neturi, kad šių pastatų statybos laikotarpiu buvo privalomas reikalavimas juos registruoti. S. P. gyvenant tėvų pastatuose tuometinės valstybinės/vietinės institucijos nekėlė abejonių pastatų statybos teisėtumu, tiek pastatus valdant S. P., tiek ir po jos mirties pastatus valdant B. R. V. niekam nekilo abejonių dėl šių pastatų statybos teisėtumo. Todėl teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju pastatų statyba buvo teisėta ir atitiko to meto įstatymuose keliamus statybos reikalavimus (ketvirtoji sąlyga). B. R. V. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl minėtų pastatų kadastro duomenų patikslinimo ir daiktinių teisių įregistravimo, tačiau VĮ Registrų centras 2025 m. birželio 27 d. sprendimu prašymą atmetė ir nurodė, kad senų statinių valdytojai, neturintys dokumentų būtinų registruojant seną statinį, kadastro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo arba teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Teismas nustatęs, jog nėra išlikusių dokumentų, patvirtinančių S. P. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu ir veranda; vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kad pareiškėja neturi ir negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių S. P. nuosavybės teises į minėtus pastatus, pripažįsta, jog yra visos sąlygos nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą bei nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė minėtus pastatus.
Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo
Pagal vėliau nuo 1964 m. galiojusio Civilinio kodekso (toliau – ir 1964 m. CK) 587 straipsnio 2 dalį, ir pagal šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos A. T. 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos A. T. 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos A. T. 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. R. V. mama S. P. mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie S. P. sutuoktinį nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. P. valdė nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu ir veranda; vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pateikti (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) rajono ūkinėse knygų išrašai patvirtina, kad minėti pastatai priklausė P. S., vėlesnėse ūkinėse knygose nurodyta, kad V. V. ir B. R. V. šeima gyvena S. P. pastatuose. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nurodyta, kad statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), iš tiesų nuosavybės priklausė S. P., jog po S. P. mirties palikimą faktiniu valdymu priėmė jos dukra B. R. V., kuri minėtu adresu gyvena iki šiol. Statiniai, kuriuos nuosavybės teise valdė S. P., buvo inventorizuoti 1989 m. sausio 11 d., inventorizavimo byloje savininku nurodyta B. R. V. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad S. P. priklausę pastatai yra žemės sklypo 0,8200 ha plote, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjai B. R. V.
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėjos mamos S. P. palikimas atsirado iki 2000 metų CK įsigaliojimo, todėl šalių paveldėjimo santykiams taikomas 1964 metų CK, kurio 573 straipsnis numatė, jog paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniais lygiomis dalimis buvo mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. S. P. palikimo atsiradimo momentu 1964 metų CK buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 metų CK 587 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme buvo įtvirtinta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 metų CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimas turėjo būti priimamas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 straipsnio 3 dalis).
Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjos S. P. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė. Vis tik, atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai, patvirtina, jog pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti, priėmė savo mamos S. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėja po motinos mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu 101/ž ir veranda 2al/ž; vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti, priėmė savo motinos S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi nuosavybės teisės įregistravimo į pastatus ir paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.