Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir 2003 m. Vidaus tvarkos taisyklės) (galiojusios iki 2020 m. sausio 21 d.) 11¹.1 papunktis nustatė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad jam turi būti taikoma 4 kv. m gyvenamojo plota norma, kuri numatyta pagal EŽTT praktiką, teismas pažymi, kad EŽTT suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiūros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimąsi konkrečia teise ar laisve ir tai lemia inter alia nacionalinės teisės vertinimą ir taikymą (LVAT 2019 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2649-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3627-502/2017); Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) nenumato nei konkrečių ploto normų kamerų tipo (ar palatos) patalpoms ar kitų konkrečių reikalavimų kamerų įrengimui, nei ginčų dėl žalos atlyginimo nacionaliniuose teismuose nagrinėjimo tvarkos. Tai numato tik kiekvienos valstybės narės, Konvencijos dalyvės nacionalinės teisės aktai (LVAT 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-850-261/2017). Todėl nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į šią LVAT praktiką, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovaujasi 2003 m. Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktyje ir 2020 m. vasario 5 d. įsakymo 2.1 papunktyje įtvirtintu reglamentavimu.

Nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpiu nenustačius minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo, pareiškėjo skundo teiginys, susijęs su teisės į nustatytą gyvenamojo ploto pažeidimą dėl patalpoje esančių baldų, atmetamas kaip nepagrįstas.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad gyvenamosios patalpos buvo rakinamos, teismas pažymi, kad tokia tvarka yra numatyta teisės aktuose. BVK 70 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. 2003 m. Vidaus tvarkos taisyklių 73² punkte buvo numatyta, kad iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką <...>. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintose ,,Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių pavirtinimo“ 16 punkte numatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), jei tai būtina jų laikymui atskirai užtikrinti arba jie dėl asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, kelti pavojų kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, arba jei tai būtina teisės ir režimo pažeidimų prevencijos tikslais. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad gyvenamosios patalpos buvo rakinamos, atmetamas kaip nepagrįstas. Svarbu pabrėžti ir tai, kad teisės aktai aiškiai numato atvejus kada nuteistieji iš gyvenamųjų patalpų yra išleidžiami.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad lovos buvo seno tipo dar iš sovietmečio laikų. Lovos buvo sustatytos po dvi, kas sudarė įvaizdį, kad du nuteistieji miega vienoje dvigulėje lovoje.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 32) nurodė, kad Marijampolės PN gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) (galiojo iki 2020 m. gruodžio 22 d.) ir aprūpintos inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo normos). Nurodė, kad kiekvienam nuteistajam yra skirta viengulė lova (gali būti dviaukštė).

Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad lovos buvo seno tipo dar iš sovietmečio laikų, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, kad jam skirta lova buvo netinkama naudoti. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui skirta lova buvo netinkama naudoti, pareiškėjo skundo teiginys, kad lovos buvo seno tipo dar iš sovietmečio laikų, atmetamas kaip nepagrįstas.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad lovos buvo sustatytos po dvi, kas sudarė įvaizdį, kad du nuteistieji miega vienoje dvigulėje lovoje, teismas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kokiu atstumu viena lova turi būti nuo kitos. Tačiau teismas pažymi, kad iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 83-89) matyti, kad nuteistieji savo lovas vieni nuo kitų atskiria audeklais, tą pataisos įstaiga nuteistiesiems leidžia daryti, todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, kad lovos buvo sustatytos viena šalia kitos, pagrindo nėra.

Sanitarinių įrenginių skaičių reglamentuoja Aprūpinimo normos. Aprūpinimo normos nustato, kad tualetas aprūpinamas klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 8-jame būryje, kuriame buvo laikoma iki 48 nuteistųjų, 8-jame būryje yra 3 unitazai ir 1 pisuaras (b. l. 33, 45).

Iš nurodytų duomenų daroma išvada, kad atsakovės atstovas nepažeidė Aprūpinimo normų reikalavimų, kadangi nagrinėjamu atveju 48 asmenims (įskaitant pareiškėją) buvo skirta naudotis 4 sanitariniais įrenginiais, todėl 12 asmenų teko 1 sanitarinis įrenginys (48 / 4 = 12).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginys dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Aprūpinimo normose nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir / ar kietasis inventorius. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Teisės normose nėra įtvirtinto ir reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti duris ar pertvaras. LVAT yra pažymėta, jog privatumo duše neužtikrina pertvarų nebuvimas. Nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Atsakovės atstovas pateikė nuotraukas (b. l. 103-105), iš kurių matyti, jog pertvaros dušinėje yra įrengtos, t. y. dušai iš abiejų pusių buvo atskirti pertvaromis. Taigi, teismo vertinimu, pagal LVAT praktiką pareiškėjui suteiktas privatumas naudojantis dušu buvo pakankamas. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pagrindo konstatuoti, jog dušinių įrengimas pažeidė galiojančius teisės aktus pagal bylos duomenis nėra.

Atsakovės atstovas pateikė nuotraukas (b. l. 100-102), iš kurių matyti, jog dušinė yra aprūpinta medinėmis grotelėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindo konstatuoti, jog dušinių įrengimas pažeidė galiojančius teisės aktus pagal bylos duomenis nėra.

Pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 34) nurodė, kad Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris priskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Marijampolės PN pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų susijusių su Higienos normų HN 134:2015 pažeidimu nesikreipė. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Marijampolės PN, žinodami apie tam tikrus patalpų (dušinės, tualetų) neatitikimus Higienos normų HN 134:2015 reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Teismo vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius teiginius. Pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias sveikatos saugos kontrolę, dėl Higienos normų HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančių patalpų (dušinės, tualetų), spręstina, jog pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl pelėsio veisimosi, prastos apšvietos, ventiliacijos, slidžių grindų nustatymas būtų teisiškai nereikšmingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad sanitariniame mazge ant lubų veisėsi pelėsis, dušuose grindys buvo slidžios, dušuose buvo prastas apšvietimas, prasta ventiliacija, atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žiūrėti, pavyzdžiui 2016 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016, 2019 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1598-662/2019, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovės atstovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ir panašiai) ir negali pateikti (žiūrėti, pavyzdžiui 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Pabrėžtina, kad teisės aktai neįpareigoja Marijampolės PN administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi nuteistieji, būklės.

Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punkte buvo numatyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiama batų ir drabužių džiovykla.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 36) nurodė, jog 8-jame būryje yra veikianti skalbykla ir džiovykla, kur sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti rūbus, avalynę, pateikė skalbyklos darbo grafiką (b. l. 60). Pareiškėjas skundų dėl drabužių, avalynės džiovinimo ar skalbimo pareigūnams ir administracijai neteikė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie teikiamas skalbimo paslaugas, drabužių, avalynės džiovyklos įrengimą, todėl analizuojamu aspektu neteisėti Marijampolės veiksmai nekonstatuotini.

Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtinto Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Priešgaisrinės saugos patikrinimo akto aprašas).

Iš atsakovės atstovo pateiktos 2020 m. balandžio 9 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl priešgaisrinės saugos Marijampolės pataisos namuose“ (b. l. 56) matyti, kad Marijampolės PN priešgaisrinė sauga yra užtikrinama. Iš byloje pateiktos nuotraukos (b. l. 82) matyti, kad gyvenamojoje patalpoje yra įrengtas dūmų jutiklis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugppjūčio 20 d. Marijampolės PN Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atliko planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą (b. l. 57). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 39) nurodė, kad priešgaisrinio techninio patikrinimo akto pateikti negali, nes Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba tokių aktų neišrašinėja, jeigu nebūna nustatyti pažeidimai. Teismas pritaria tokiam atsakovės atstovo nurodytam argumentui, nes Priešgaisrinės saugos patikrinimo akto aprašo 27 punkte numatyta, kad valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas, atlikęs objekto planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą ir nenustatęs eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, apie tai tarnybiniu pranešimu informuoja objekto patikrinimą atlikti įpareigojusį pareigūną. Vėliau šis pranešimas įsegamas į atitinkamo objekto priežiūros bylą. Kaip matyti iš Priešgaisrinės saugos patikrinimo akto aprašo 22 punkto, tik nustačius teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, surašomas privalomasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad Marijampolės PN nebuvo užtikrinama priešgaisrinės apsaugos reikalavimai, atmetamas kaip nepagrįstas.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad dėl netinkamos priešgaisrinės apsaugos jis jautė grėsmę savo gyvybei, teismas pažymi, kad skunde pareiškėjas nenurodė, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo kilęs gaisras, kurio metu jo saugumui buvo kilusi grėsmė, nenurodė, kad jam buvo kilęs poreikis pasinaudoti tam tikromis priešgaisrinėmis priemonėmis, tačiau to padaryti jis negalėjo dėl minėtų priemonių buvimo ar nebuvimo. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo teiginį, kad dėl netinkamos priešgaisrinės apsaugos Marijampolės PN jis jautė grėsmę savo gyvybei.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 4 punkte buvo numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemas – specialiai įrengta teritorija nuteistiesiems pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skyrius reglamentavo pasivaikščiojimo kiemų įrengimą. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punkte buvo numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 35) nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemas yra įrengtas laikantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentavo pasivaikščiojimo kiemo ir sporto salės ploto, pagrindo konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN analizuojamu aspektu nėra.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 35-36) nurodė, kad Kalėjimų departamentas pataisos namų

administracijoms nerekomenduoja leisti nuteistiesiems užsiimti tokiomis sporto šakomis kaip boksas, karatė, imtynės, siekiant tinkamai įgyvendinti nuteistųjų socialinės reabilitacijos programas.

Vertinant šį pareiškėjo skundo teismas pažymi, kad teisės aktai tiesiogiai nenustato, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti bokso maišą, kuris yra susijęs su smūginės technikos lavinimu, todėl atsakovės veiksmuose neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra. Nuteistųjų galimybės užsiimti koviniu sportu, susijusiu su smūgio technikos lavinimu, ribojimas kompensuojamas sąlygų sudarymu pataisos namuose užsiimti kitomis sporto šakomis, o nuteistųjų agresijos valdymui siūloma psichologinė pagalba (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3002/2012). Pažymėtina, jog Marijampolės PN yra patvirtintas sportinių užsiėmimų, vykstančių sporto aikštyne grafikas (b. l. 70), iš kurio matyti, jog nuteistiesiems sudarytos galimybės sportuoti sporto aikštyne.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 37) nurodė, kad ilgalaikių pasimatytų patalpos įrengtos laikantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Be to, kaip nurodė atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 34) visos Marijampolės PN patalpos yra nuolat prižiūrimos ir tvarkomos. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų ilgalaikio pasimatytų kambarių neteikė, todėl laikoma, kad pareiškėjas nemanė, kad šiuo aspektu buvo pažeidžiamos jo teisės. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundo teiginys, kad ilgalaikių pasimatymų kambarių durys yra nesandarios, atmetamas kaip nepagrįstas.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 31 punkte buvo numatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas, sanitarinis mazgas ir virtuvė įrengiama kiekvienam ilgalaikio pasimatymo gyvenamajam kambariui. Nesant techninių galimybių esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas įrengti pagal šiame punkte nustatytą reikalavimą, sanitariniai mazgai ir virtuvės gali būti įrengiami bendram naudojimui.

Atsižvelgiant į tai, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumatė pareigos pataisos įstaigoms kiekviename pasimatymų kambaryje įrengti sanitarinį mazgą, sanitarinis mazgas galėjo būti įrengtas bendram naudojimui, todėl analizuojamu aspektu pagrindo konstatuoti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų nėra.

Teismas pažymi, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių V skyrius reglamentavęs ilgalaikio pasimatymų patalpų įrengimą, nenumatė pareigos pataisos įstaigoms ilgalaikio pasimatytų patalpose įrengti pasivaikščiojimo kiemelius, reglamentavo kokio ploto turi būti ilgalaikio pasimatymo kambariai. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundo teiginiai, kad ilgalaikio pasimatymo patalpoje nėra pasivaikščiojimo kiemelio, kad ilgalaikio pasimatymo kambariai yra mažo ploto, atmetami kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Higienos normos HN 134:2015 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Įvertinus teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad teisės aktai įtvirtina draudimą rūkyti patalpose, kuriose nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, bet rūkymo ne patalpose nereglamentuoja. Įstaigos įpareigojamos rūkymui įrengti specialias patalpas (vietas) ir iškabinti jas nurodančius užrašus ar ženklus.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 39) nurodė, kad 8-jame būryje yra įrengta rūkymo vieta, kiekvienas nuteistasis yra supažindintas su Tabako kontrolės įstatymu, kuris nurodo, jog gyvenamosiose patalpose rūkyti griežtai draudžiama, būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Atsakovės atstovo atsiliepime nurodytus teiginius patvirtina byloje pateiktos nuotraukos (b. l. 75, 78-80).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Marijampolės PN administracija tinkamai veikė, siekdama užtikrinti, jog būtų rūkoma specialioje tam skirtoje vietoje. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas bei nepateikė ir nenurodė ar dėl rūkymo fakto kreipėsi į administraciją ar kitas institucijas. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad būtų raštu ar žodžiu kreipęsis į atsakovės atstovą informuodamas apie gyvenamosiose patalpose rūkančius asmenis, apie jam keliamus nepatogumus, o atsakovės atstovas į tokius prašymus nebūtų reagavęs, todėl, nesant tokių duomenų, Marijampolės PN negali būti laikomi pažeidę pareiškėjo teisę kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 37) nurodė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu patvirtintoje ,,Dėl Marijampolės pataisos namuose laikomų nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašo (Marijampolė)“ (toliau – Riboto interneto prieigos tvarka) nuteistieji gali lankytis 100 internetinių puslapių, tame tarpe ir E-TAR.LT, kurioje yra daug teisinės informacijos.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį dėl netinkamai užtikrintos teisės naudotis internetu, teismas pažymi, kad atsakovės atstovas pateikė per mažai duomenų, kad galėtų nuspręsti ar ši teisė pareiškėjui buvo užtikrinta tinkamai. Pažymėtina, kad į bylą atsakovės atstovas pateikė tik Riboto interneto prieigos tvarkos aprašą (b. l. 64) ir riboto interneto prieigos svetainių sąrašą (b. l. 66-68), tačiau konkrečių duomenų ar pareiškėjui buvo suteikta teisė naudotis riboto interneto prieiga nepateikė. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pareiškėjas skunde gana konkrečiai detalizavo internetu naudojimosi tvarką, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas riboto interneto prieiga norėjo naudotis. Pagal LVAT praktiką, tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žiūrėti pavyzdžiui LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2065-624/2019). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žiūrėti pavyzdžiui LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1685-822/2019 ir kita). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo skundo teiginio dėl ribotos galimybės pasinaudoti internetu, šis pareiškėjo skundo teiginys laikomas pagrįstu.

Pareiškėjas skunde nurodė Marijampolės PN ant bendrabučio pastato sienų ir stogo buvo sumontuoti mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginiai, kurie kenkė jo sveikatai.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 39) nurodė, kad Marijampolės PN mobiliojo ryšio slopinimo įranga neskleidžia tokių stiprių dažnių dėl kurių galėtų kilti pavogus žmogaus sveikatai Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. Pagal LVAT praktiką, suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-949-822/2017). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde teigė, kad dėl mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginių jam kildavo galvos skausmai, padidėdavo kraujospūdis, bėgdavo kraujas iš nosies. Teismas pažymi, kad bylos duomenys tokių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepatvirtina (b. l. 47). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos analizuojamu aspektu. Pareiškėjo skundo teiginys dėl mobiliojo ryšio signalo slopinimo įrenginių ir iš to kildinamų jo sveikatos sutrikimų, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje akivaizdžiai buvo sukeltos produktų kainos, produktai buvo nekokybiški.

Nustatyta, kad Marijampolės PN nuteistųjų apsiprekinimo paslaugas pagal paslaugų teikimo sutartį teikia UAB ,,Pontem“, byloje yra pateikti šios paslaugų sutarties priedai (b. l. 107-113, 115-116, 117-133, 134-136, 139, 140).

2003 m. Vidaus tvarkos taisyklių 78 punkte buvo numatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.

Laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kontrolės tvarką nustato Kalėjimų departamento 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-133 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų maisto produktų, būtiniausių ir kitų prekių kainų kontrolės taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šių taisyklių 3.1–3.5 punktai nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriui pareigą sudarant laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomų nuteistųjų asmenų apsiprekinimo paslaugų teikimo sutartį įtraukti į ją nuostatas dėl prekių asortimento ir kainų. Šių taisyklių III skyriaus 4 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose veikiančių parduotuvių prekių kainų kontrolę atlieka šių įstaigų direktorių sudarytos komisijos, III skyrius detalizuoja kainų kontrolės tvarką.

Teismas pažymi, kad atsakovės atstovas byloje nepateikė jokių duomenų kaip Marijampolės PN yra atliekama pataisos įstaigoje veikiančios parduotuvės parduodamų prekių kainų ir kokybės kontrolė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo skundo teiginio, kad Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje buvo sukeltos produktų kainų, produktai buvo nekokybiški, šis pareiškėjo skundo teiginys laikomas pagrįstu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN pareigūnai vykdydami planinę kratą 8, 14, 15 lokaliniuose sektoriuose neteisėtai iškirto medžius ir krūmus.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 39-40) nurodė, kad atliekant planines ar neplanines kratas, pareigūnai galėjo tikrinti ,,Žaliąją oazę“, jeigu turėjo pagrindo manyti, kad nuteistieji ten gali slėpti draudžiamus turėti pataisos įstaigoje daiktus. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde šį skundo teiginį išdėstė abstrakčiai, nenurodė, kaip minėta aplinkybė pažeidė jo teises. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad Marijampolės PN pareigūnai vykdydami planinę kratą 8, 14, 15 lokaliniuose sektoriuose neteisėtai iškirto medžius ir krūmus, atmetamas kaip nepagrįstas.

Likusieji pareiškėjo teiginiai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje M. S. prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). LVAT taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė tinkamai naudotis riboto interneto prieiga, nustatyta, kad Marijampolės PN neužtikrino pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainų ir kokybės kontrolės.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas prašė priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais dideliais nepatogumais, neigiamais išgyvenimais, emocine depresija ir panašiai. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žiūrėti, pavyzdžiui EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai (b. l. 47), nustačius, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų nesikreipė nei į pataisos įstaigos administracija, nei į kitas institucijas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimų pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose (neužtikrinta teisė tinkamai naudotis ribota interneto prieiga, Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje nebuvo užtikrinta parduodamų prekių kainų ir kokybės kontrolė), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.