Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. (nuosprendyje klaidingai nurodyta nuosprendžio priėmimo data 2008 m. birželio 2 d.) nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d. 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 9 d., šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta 110 MGL (14300 Lt) dydžio bauda. Į bausmę įskaityta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Nuosprendžiu A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad ,,panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo susilaikyti nuo veiksmų kaltininko naudai:

2008-06-17 apie 17.40 val. Tauragės r., kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, ties Joniškės kaimu, Tauragės r. PK VP EPS MKPB vyriausiajam patruliui Tomui Jonikui ir vyresniajam patruliui Mariui Merkeliui sustabdžius automobilį Mersedes Benz, vairuojamą A. P., ir paprašius vairuotoją pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, A. P. pateikė tik savo asmens pasą nurodydamas, kad kitų dokumentų nesivežioja, kadangi jo niekas nestabdo ir dokumentų neprašo. M. Merkeliui dar kartą paprašius pateikti reikalaujamus dokumentus, A. P. pasakė „ką, jūs manęs nepažįstat, ar jums nieko nesako mano pavardė“, po to jis pagrasino, kad jeigu dar kartą bus sustabdytas, tuomet atvažiuos ir padegs visus M. Merkelio ūkinius pastatus. Tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą bei grasindamas, A. P. reikalavo policijos pareigūno nesiimti jo atžvilgiu teisėtų veiksmų, t.y., nebausti administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą.“

A. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad ,,viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

2008-06-02 18.45 val. viešoje vietoje – Signalo gatvėje, Tauragėje iš chuliganiškų paskatų blokavo kelią R. M. vairuojamam automobiliui „Audi 80“, po ko išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo vairuojamo automobilio bei atidaręs jo dureles, matant R. M. nepilnamečiams vaikams, stipriai paėmė pastarajam už rankos bei skruosto, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, išvadino jį necenzūriniais žodžiais bei apspjovė R. M. automobilį už tai, kad nukentėjusysis neva per greitai važiavo žvyruotu keliu ir sukėlė dulkes“.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo skundas tenkintinas.

Su tokia apylinkės teismo išvada kolegija negali sutikti. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į įvykio aplinkybes, paskatinusias A. P. kritikuoti policijos pareigūnų veiksmus ir išsakyti grasinančio pobūdžio žodžius, neteisingai interpretavo A. P. žodžių turinį bei netinkamai įvertino policijos pareigūnų suvokimą apie susidariusią neva grėsmingą situaciją.

Policijos pareigūnas M. Merkelis parodė, kad jis dirba Tauragės r. policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio vyresniuoju patruliu. Vykdydamas savo pareigas, jis dirba vienoje komandoje su vyriausiuoju patruliu Tomu Joniku. 2008-06-17 jie gavo užduotį tikrinti kelių eismo priemonių langų stiklus, ar jie nėra užtamsinti. Dirbdami pagal šią užduotį, kelyje tarp Tauragės ir Skaudvilės jie pastebėjo juodos spalvos „Mercedes-Benz“ automobilį, kurio langų stiklai buvo panašūs į tamsintus, ir sustabdė jį patikrinti. Priėjęs prie vairuotojo, kuris nebuvo prisisegęs saugos diržo, prisistatė ir paprašė dokumentų, pasakęs ir sustabdymo priežastį. Vairuotojas vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos, techninės apžiūros ir draudimo dokumentų nepateikė, padavė pareigūnui tik savo pasą, kuriame šis perskaitė, jog jis yra A. P., o į raginimą pateikti su vairavimu susijusius dokumentus atsakė, kad jį visi pažįsta iš pavardės ir kitų dokumentų jis nepateiks. Jam (M. Merkeliui) kilo abejonių, kad vairuotojas yra neblaivus, todėl jis pakvietė jį į policijos automobilį blaivumui patikrinti, tačiau paaiškėjo, kad alkotesterio automobilyje nėra, todėl teko laukti, kol jį atveš. Tuo metu galinėje sėdynėje atsisėdęs kaltinamasis piktinosi sustabdymu, aiškino, kad jo niekas nestabdo, visi jį žino, ir jie neturėtų stabdyti, jei nenori užsitraukti jo nemalonės. Prasidėjus tokiems jo pareiškimams, jis (M. Merkelis), siekdamas užfiksuoti pokalbį, paspaudė automobilyje rasto diktofono įrašymo mygtuką, tačiau A. P. apie tai nepranešė. Atvežus alkotesterį, buvo patikrintas A. P. blaivumas ir paaiškėjo, kad jis yra blaivus. Tada jam buvo atiduotas pasas, o kaltinamasis išlipdamas pasakė: „jei tu, M. Merkeli, dar (necenzūrinis žodis) protą, tai degs jūsų ūkiniai pastatai“. Jis (M. Merkelis) girdėjęs, kad kažkokio policijos pareigūno automobilis yra sudegęs, todėl susiejo šį A. P. grasinimą su tiesiogine grėsme savo ir savo artimųjų turtui, o jo pasakytą frazę suprato kaip reikalavimą nebesikabinėti, nebestabdyti jo kelyje. Administracinio teisės pažeidimo protokolo jis nesurašė, kol nebus gauti alkotesterio parodymai, o iškart po to A. P. išlipo iš automobilio. Panašius parodymus davė ir T. Jonikas, patvirtindamas, kad A. P. elgėsi arogantiškai, išklausinėjo, iš kur jiedu yra, ir grasino sudeginti ūkinius pastatus, jei prie jo dar bus kimbama. Šį grasinimą T. Jonikas suprato kaip skirtą ir M. Merkeliui, ir jam, nes buvo vartojama daugiskaita, dėl jo išsigando, kadangi žinojo jį esant nusikalstamo pasaulio atstovą, kuris gali tokį grasinimą ir įvykdyti, todėl ir nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos 66 p. yra nurodyta, kad patrulis gali sustabdyti transporto priemonę, kai: 1) jos vairuotojas pažeidžia KET reikalavimus; 2) transporto priemonės išvaizda, techninė būklė, krovinio pritvirtinimas ar jo pervežimas akivaizdžiai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų; 3) reikia patikrinti vairuotojo ir transporto priemonės registracijos dokumentus, siekiant nustatyti ieškomus asmenis ir transporto priemones; 4) įtariama, kad vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos arba jis ar keleiviai dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą; 5) reikia patikrinti pervežamo krovinio dokumentus (pasverti krovinį); 6) reikia informuoti vairuotojus apie eismo sąlygų ypatybes ir pasikeitimus; 7) iškyla būtinybė suteikti pagalbą kitiems eismo dalyviams ar policijos patruliui pasinaudoti sustabdyta transporto priemone ar jos vairuotojo pagalba; 8) likviduojami stichinių nelaimių, avarijų ir kiti padariniai; 9) dalyvaujama policijos specialiosiose operacijose; 10) vykdoma transporto priemonių vairuotojų darbo ir poilsio režimo kontrolė; 11) vykdoma krovinių vežimo ar transporto priemonių techninės būklės kontrolė. Byloje duomenų apie A. P. padarytus KET pažeidimus, leidžiančius patruliui sustabdyti jo vairuojamą automobilį Policijos patrulių veiklos instrukcijos 66.1. p. pagrindu, nėra. Taip pat akivaizdu, kad patruliai neturėjo pagrindo sustabdyti A. P. vairuojamą automobilį ir pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 66.3.–66.8. bei 66.10.–66.11. p. Iš policijos pareigūnų M. Merkelio ir T. Joniko bei nuteistojo A. P. anksčiau išdėstytų parodymų matyti, kad policijos pareigūnai A. P. vairuojamą automobilį sustabdė įtarę, jog automobilio langai yra neleistinai užtamsinti. Taigi policijos pareigūnai A. P. vairuojamą automobilį sustabdė neva vadovaudamiesi Policijos patrulių veiklos instrukcijos 66.2. p. – kai transporto priemonės išvaizda, techninė būklė, krovinio pritvirtinimas ar jo pervežimas akivaizdžiai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tačiau įvertinus tas aplinkybes, kad patrulis M. Merkelis prie automobilio priėjo neturėdamas specialaus prietaiso langų tamsinimo faktui nustatyti (nors kaip jis pats teigė, toks prietaisas policijos automobilyje buvo), ir įsitikino, kad langai nėra tamsinti, tik akimirksniu pažvelgęs į juos, darytina išvada, kad patrulis M. Merkelis dar prieš stabdydamas automobilį gerai suvokė, kad A. P. vairuojamo automobilio priekinių stiklų pralaidumas šviesai visiškai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o tai savo ruožtu leidžia teigti, kad A. P. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas akivaizdžiai pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukcijos 66.2 p. reikalavimus. Bandydami pateisinti tokius savo veiksmus, policijos pareigūnai M. Merkelis ir T. Jonikas, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, apylinkės teisme parodė, kad A. P. vairuojamą automobilį jie sustabdė teisėtai reido „Tamsinti stiklai“ metu, tačiau šią jų versiją paneigė nuteistojo gynėjo į bylą pateiktas Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos raštas, kuriame nurodyta, kad 2008 metų birželio mėnesį Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos policijos pareigūnai Tauragės rajone specialiųjų operacijų ar reidų nevykdė (t. 2, b. l. 55). Taigi patruliai neturėjo pagrindo sustabdyti A. P. vairuojamą automobilį ir pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 66.9. p. Tolimesnė įvykių seka taip pat patvirtina A. P. versiją, jog policijos pareigūnai elgėsi provokuojamai, neturėdami tam pagrindo.

Taigi A. P. pakviečiamas į patrulių automobilį, pasak M. Merkelio, tam, kad išsiaiškintų, kodėl A. P. nepateikė reikalingų automobilio dokumentų, tik pasą, ir ar jis turi vairuotojo pažymėjimą (t. 2, b. l. 42). Pasak to paties M. Merkelio, tai patvirtino ir T. Jonikas, tik sėdėdami policijos automobilyje jie nusprendė patikrinti A. P. girtumą. Tokia policijos pareigūnų versija nėra įtikinama, nes garso įrašymo įrenginiu fiksuotame jų pokalbyje su A. P. nėra jokių užuominų apie reikiamų automobilio dokumentų nepateikimą ar tikrinimą duomenų bazėje, ar A. P. turi vairuotojo pažymėjimą, nors pokalbis buvo fiksuojamas beveik nuo pat A. P. įlipimo į patrulių automobilį. Šios aplinkybės patvirtina A. P. parodymus, kad jis į patrulių automobilį buvo iškart pakviestas pasitikrinti girtumo. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99 p. nurodyta, kad policijos pareigūnas gali įtarti, kad asmuo yra neblaivus (girtas) ir (ar) apsvaigęs esant šiems požymiams: 1) iš burnos sklinda alkoholio kvapas; 2) neadekvati elgsena; 3) nerišli kalba; 4) nekoordinuoti judesiai. Kadangi M. Merkelis parodė, kad jam mintis patikrinti A. P. girtumo kilo tik patrulių automobilyje, akivaizdu, kad M. Merkelis A. P. pakvietė pasitikrinti girtumo į patrulių automobilį taip pat be jokio pagrįsto pagrindo. Maža to, tokiam veiksmui atlikti policijos pareigūnai neturėjo alkotesterio, kurį vėliau atvežė kitas policijos ekipažas.

Išdėstytų aplinkybių, kurios rodo, kad A. P. pagrįstai policijos pareigūnų veiksmus įvertino kaip neteisėtus ir provokuojamus, kontekste visiškai kitaip vertintina ir A. P. frazė: „bet jeigu tu pradėsi pisti protą (necenzūrinis žodis), tai sakau, atvažiuosim į Telšių rajoną, (necenzūrinis žodis), visus ūkinius tavo pastatus išdeginsiu“. Apylinkės teismas šią frazę interpretavo taip, kad A. P. grasindamas sudeginti pastatus reikalavo policijos pareigūno nesiimti prieš jį teisėtų veiksmų, t. y. jo nebestabdyti, netikrinti jo dokumentų, neblaivumo, automobilio techninių charakteristikų atitikties norminių aktų reikalavimams, nebausti administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Įvertinus tai, kad policijos pareigūnai A. P. vairuojamą automobilį sustabdė ir A. P. girtumą tikrino be teisėto pagrindo, o tai papiktino ir išprovokavo A. P., taip pat nuteistojo apeliaciniame skunde paminėtų Lietuvių kalbos žodyne pateiktų posakio „pisti protą“ sinonimų reikšmes: dulkinti – vaisinti, lytiškai santykiauti; knisti – ieškoti priekabių, priekabiauti; rurinti – erzinti, akivaizdu, kad aptariama A. P. grasinančio pobūdžio frazė yra pernelyg emocingas atsakas į netinkamus policijos pareigūnų veiksmus, perspėjant juos, kad ateityje, jeigu jie priekabiaus, t. y. elgsis piktybiškai pažeidinėdami jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, gali turėti nemalonumų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. Merkelis po minėtos frazės ištarimo A. P. paklausė „dėl ko?“, o A. P. ramiai paaiškino, kad jo santykiai su policijos komisariato viršininku R. yra konfliktiški ir šis pareigūnas bando sukurti įvairias konfliktines situacijas, todėl jeigu jie (policijos pareigūnai M. Merkelis ir T. Jonikas) priekabiaus prie jo vykdydami savo viršininko nurodymus, jis imsis priemonių. Po šių žodžių A. P. draugiškai atsisveikino su policijos pareigūnais. Be to, nors policijos pareigūnai M. Merkelis ir T. Jonikas parodė, kad anksčiau aptartą A. P. frazę įvertino kaip grėsmę jų saugumui, tačiau iš jų tarpusavio pokalbio, kai jie jau atsisveikino su A. P., turinio bei intonacijos, ypač iš M. Merkelio frazės: „karoče, einu iš darbo ir važiuoju į užsienį“, akivaizdu, kad jie jokios grėsmės iš A. P. nepajuto, priešingai, netgi pasityčiojo iš susidariusios situacijos.

Išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad A. P. neturėjo jokio tikslo savo veiksmais (vykdydamas netgi Policijos patrulių veiklos instrukcijai prieštaravusius policijos pareigūnų reikalavimus, tačiau žodžiais išreikšdamas savo pasipiktinimą tokiais policijos pareigūnų veiksmais) sukurti tokią situaciją, kuri policijos pareigūnams M. Merkeliui ir T. Jonikui keltų nerimą ir verstų juos bijoti. Tokios situacijos nebuvimą patvirtina ir pačių policijos pareigūnų aptarta ironiška reakcija. Minėto pokalbio metu buvo keturi policijos pareigūnai ir A. P., todėl akivaizdu, kad jei pastarojo grasinimus policijos pareigūnai būtų vertinę kai realius, pastarąjį būtų sulaikę ir pristatę į policijos įstaigą. Taigi A. P. veiksmuose nėra BK 287 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, todėl dėl grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui A. P. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Iš dalies pagrįsti prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl A. P. chuliganiškų veiksmų.

BK 284 str. 1 d. nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

A. P. pagal BK 284 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, 2008-06-02 18.45 val. viešoje vietoje – Signalo gatvėje, Tauragėje, iš chuliganiškų paskatų blokuodamas kelią R. M. vairuojamam automobiliui „Audi 80“, po to išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo vairuojamo automobilio bei, atidaręs jo dureles, matant R. M. nepilnamečiams vaikams, stipriai paėmė pastarajam už rankos bei skruosto, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, išvadino jį necenzūriniais žodžiais bei apspjovė R. M. automobilį už tai, kad nukentėjusysis neva per greitai važiavo žvyruotu keliu ir sukėlė dulkes.

Apylinkės teismas, konstatavęs, kad A. P. išties siekė sudrausminti nukentėjusįjį kaip iki tol jam nepažįstamą vairuotoją, kad šis kuo lėčiau važiuotų dulkėta gatve, o jo tolimesni veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu – necenzūriniai žodžiai, pakeltas tonas, nepagarbus elgesys, jo kūno lietimas ir kt. – vertintini neigiamai, kaip pažeminę nukentėjusįjį prieš visa tai mačiusius ir girdėjusius jo vaikus, ir dėl tokio įžeidimo jis turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau jokių įrodymų, kad tuo būtų buvusi sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nėra (byloje nesurinkta jokių duomenų, kad dėl šių A. P. veiksmų būtų sutrikdytas eismas, sukelta panika, triukšmas, netvarka tarp tai stebėjusių asmenų), padarė išvadą, kad A. P. veiksmai neatitinka BK 284 str. 1 d. sudėties, juose nėra visų būtinų šios nusikalstamos veikos požymių.

Iš prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad jo prašymas A. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. yra grindžiamas tuo, kad A. P. veiksmai buvo įžūlūs, nes jis pavartojo smurtą – stipriai paėmė nukentėjusiajam už rankos bei skruosto, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kolegija visiškai sutinka su prokuroro teiginiu, kad viešoje vietoje fizinio smurto pavartojimas, kuris neatsiejamas nuo fizinio skausmo sukėlimo ar įvairaus masto sveikatos sutrikdymo, teismų praktikoje laikomas agresyviu veiksmu, šiurkščiai pažeidžiančiu ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir šokiruojantis aplinkui esančius žmones (kasacinės bylos Nr. 2K-205/2009, 2K-159/2009, 2K-34/2008, 2K-645/2007, 2K-652/2007). Tačiau prokuroro teiginys, jog prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas fizinis smurtas, sukėlęs nukentėjusiajam fizinį skausmą, neatitinka nukentėjusiojo parodymų. Jau pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. M. parodė, kad A. P. paėmė jam už rankos ir patraukė per skruostą, jokio smūgio į veidą nebuvo, skausmo praktiškai nejautė, tokie veiksmai jį labiau pažemino. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis vaizdžiai parodė, kaip A. P. patraukė per skruostą, ir dar kartą patvirtino, kad tai nebuvo smūgis į veidą, tik fizinis kontaktas, kuris jam fizinio skausmo nesukėlė. Taigi kolegija, priešingai nei mano prokuroras, nemato pagrindo A. P. veiksmus, pasireiškusius paėmimu už rankos ir patraukimu per skruostą, vertinti kaip akivaizdžiai agresyvius ir sutrikdžiusius visuomenės rimtį. Kolegija taip pat mano, kad ne tik aptarta A. P. veiksmų dalis, bet ir visa jų visuma savo intensyvumu, trukme ir padariniais negali būti pripažįstama įžūliais veiksmais. Byloje nustatyta, kad A. P. nukentėjusiojo automobilį sustabdė ne itin intensyvaus eismo, nereikšmingoje miesto gatvėje, nesukeldamas avarinės situacijos, tuo metu kelyje kitų transporto priemonių nebuvo, eismas nebuvo sutrikdytas, priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio, išsakė savo nepasitenkinimą jo veiksmais, pavartodamas ir kelis necenzūrinius žodžius, sugriebė už rankos ir skruosto, apspjovė langą bei nuėjo ir tai truko labai trumpą laiko tarpą (2–3 minutes). Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. veiksmuose nėra visų būtinų BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Tačiau kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog anksčiau aptarti A. P. veiksmai galėjo būti kvalifikuoti tik pagal BK 155 str. kaip įžeidimas. Kolegijos nuomone, A. P. veiksmų visuma akivaizdžiai viršija ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir neabejotinai sudaro BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

BK 284 str. 2 d. nustatyta: tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nepadorus elgesys – tai kibimas prie piliečių, nepadorių žodžių vartojimas, kiti amoralūs veiksmai. ATPK 174 str. nustatyta: nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. ATPK 9 str. 2 d. nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti, BK 284 str. 2 d. ir ATPK 174 str. dispozicijų turinys, apibūdinantis išorinius veikų požymius, yra panašus, griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų nėra (netgi sankcijos už atitinkamų veikų padarymą taip pat panašios). Visuomenės tvarkos ar rimties trikdymo aplinkybė yra vertinamasis nusikalstamos veikos požymis, todėl jis turi būti nustatomas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių tekstu, bet ir ATPK 9 str. 2 d. nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, viešosios vietos specifiką.

A. P. parodė, kad važiavo Signalo gatve pas kažkurį iš jos gyventojų, kai pamatė greitai važiuojantį raudonos spalvos automobilį „Audi 80“, paskui kurį kilo dulkių debesis. Supykęs dėl to, jis, aplenkęs šį automobilį, per kelis kartus pristabdydamas privertė jį sustoti ir, priėjęs prie automobilio vairuotojo, subarė jį už tai, kad greitai važinėdamas kelia dulkes ir taip kenkia gatvės gyventojams. Po to nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo. Nukentėjusiojo R. M. nelietė ir ant jo automobilio stiklo nespjovė, jei automobilyje ir buvo vaikų, jis jokio jų klyksmo negirdėjo ir vaikų neišgąsdino.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad jis važiavo savo raudonos spalvos automobiliu „Audi 80“, kartu su juo važiavo jo du mažamečiai vaikai J. ir P. M.. Važiavo negreitai, maždaug 30–40 km/val. greičiu, priekyje jo ypatingai lėtai važiavo „Mercedes“ markės automobilis ir jis sumanė pastarąjį aplenkti, parodė posūkį, persirikiavo kairiau, į priešingos krypties eismo juostą. Kai jau pradėjo lenkti, bet dar net nesusilygino su tuo automobiliu, pastarasis padidino greitį, užsuko priekį, jis irgi stabdė, pasisuko kairiau. Tada iš „Mercedes“ markės automobilio išlipo A. P., savo automobilio dureles paliko praviras, priėjo prie jo automobilio, atidarė vairuotojo dureles, pasakė: „kur leki, toks, šioks, anoks“, išvadino necenzūriniais žodžiais ir pasakė: „ar nematai, kad priekyje juoda mašina“, tada užtrenkė dureles, paėjo žingsnį į šoną, dar kartą atidarė dureles, sugriebė viena ranka jam už alkūnės, kita ranka už skruosto. Viskas įvyko labai greitai, jis tik pajuto, kad yra kūno kontaktas, tai nebuvo smūgis, tai buvo tvirtas vyriškas paėmimas, ne tiek siekiant sukelti fizinį skausmą, kiek siekiant pažeminti. Vaikai išsigandę mašinoje pradėjo šaukti, pamatė, kad iškilo pavojus. Tada A. P. pasakė: „tavo laimė, kad turi vaikų, o tai nežinau, ką būčiau padaręs“, labai stipriai užtrenkė mašinos dureles, užeidamas spjovė ant vairuotojo pusės stiklo, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Pats epizodas vyko labai trumpai.

Liudytojas, nukentėjusiojo sūnus P. M., ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad A. P. necenzūriniais žodžiais išvadino jo tėvą, sugriebė jam už alkūnės ir skruosto, priekaištavo dėl juodo mersedeso lenkimo ir apspjovė priekinį stiklą ir visa tai jį išgąsdino.

Liudytojas R. P. parodė, kad tą įvykio vakarą buvo kieme, jis vežė žemes, o žmona dirbo sode. Matė važiuojantį A. P. automobilį. Jis važiavo lėtai, dulkių nebuvo. Pravažiavo raudonos spalvos ,,Audi“ automobilis ir susidarė dulkės. Pamanė, kad dabar tai kažkas bus. Priekinė mašina sustojo, tuomet sustojo ir kita mašina. Kad bus incidentas, jis jautė, galvojo, pažiūrės. Iš priekinės mašinos išlipo A. P., nuėjo prie ,,Audi“ automobilio ir kažką jie ten kalbėjosi. Po to A. P. grįžo į automobilį ir nuvažiavo. Viskas vyko greitai, gal 2–3 minutes (t. 2, b. l. 38).

Nors A. P. ir neigia, kad su nukentėjusiuoju fiziškai kontaktavo, jį iškeikė necenzūriniais žodžiais ir apspjovė nukentėjusiojo automobilio langą, tačiau tokią jo versiją paneigia nuoseklūs, išsamūs ir visose proceso stadijose (ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijo teismuose) iš esmės vienodi nukentėjusiojo R. M. parodymai, kuriais netikėti kolegija neturi pagrindo. Kadangi byloje nėra nustatyta pašalinių asmenų, mačiusių A. P. veiksmus prieš R. M., nukentėjusysis, jei būtų siekęs sau naudos ar norėjęs pakenkti A. P., turėjo galimybę apkalbėdamas A. P. duoti žymiai nepalankesnius parodymus prieš jį, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Priešingai, davė tokius parodymus apie savo išgyvenimus, kokius tuo metu patyrė – dėl fizinio kontakto jokio fizinio skausmo nejuto, tik buvo streso būsenos dėl jį žeminančio elgesio. Be to, nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtino ir liudytojas, nukentėjusiojo sūnus P. M., ikiteisminio tyrimo teisėjui parodydamas, kad A. P. necenzūriniais žodžiais išvadino jo tėvą, sugriebė jam už alkūnės ir skruosto, priekaištavo dėl juodo mersedeso lenkimo ir apspjovė priekinį stiklą ir visa tai jį išgąsdino. Beje, R. M. nurodytos aplinkybės visiškai neprieštarauja ir paties A. P. bei iš toliau įvykį mačiusio liudytojo R. P. parodymams, jog A. P. sustabdė R. M. automobilį, prišoko prie nukentėjusiojo, kažką pasakė ir grįžo į savo automobilį.

Taigi iš nukentėjusiojo R. M., A. P., liudytojų P. M. ir R. P. parodymų matyti, kad A. P. nukentėjusiojo automobilį sustabdė iš esmės blokuodamas jam kelią dėl menkavertės priežasties – keliamų dulkių, kurių išvengti važiuojant žvyruotu keliu net ir nedideliu greičiu praktiškai neįmanoma, savo asmeninius interesus priešpastatydamas teisėtiems kitų eismo dalyvių interesams. Maža to, prišokęs prie nukentėjusiojo automobilio, jį įžeidinėjo necenzūriniais ir nepadoriais žodžais, sugriebė ne tik nukentėjusiajam stipriai už rankos, bet ir šiurkščiai patempė jam skruostą, tokiais veiksmais galbūt būtų neapsiribojęs, jei, pasak nukentėjusiojo, automobilyje nebūtų sėdėję vaikai, o galiausiai nueidamas dar apspjovė nukentėjusiojo automobilio langą. Tokie chuliganiški, su morale nesuderinami, amoralūs A. P. veiksmai ne tik išgąsdino ir suglumino su nukentėjusiuoju važiavusius vaikus, bet ir atkreipė gatvės gyventojų dėmesį (pasak liudytojo R. P., sukeldamas netgi susidomėjimą to įvykio eiga ir baigtimi), t. y. neabejotinai trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija nustato, kad A. P. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką – 2008 m. birželio 2 d., apie 18 val. 45 min., viešoje vietoje – Signalo gatvėje, Tauragėje, automobiliu ,,Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) blokavo kelią R. M. vairuojamam automobiliui „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po to išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo vairuojamo automobilio ir, atidaręs jo dureles, matant R. M. nepilnamečiams vaikams, stipriai paėmė pastarajam už rankos bei skruosto, išvadino jį necenzūriniais žodžiais bei apspjovė R. M. automobilį už tai, kad nukentėjusysis neva per greitai važiavo žvyruotu keliu ir sukėlė dulkes.

A. P. kaltė dėl šio baudžiamojo nusižengimo padarymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, kaltininkas privalo atsakyti. A. P. veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 2 d. kaip visuomenės rimties ir tvarkos trikdymas.

Skirdama bausmę, kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. A. P. anksčiau teistas, taip pat ir už viešosios tvarkos pažeidimą, taip pat anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, naują baudžiamąjį nusižengimą padarė paėjus keturiems mėnesiams po nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d., padarymo, už kurį nuteistas įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu, turėdamas vieną galiojančią administracinę nuobaudą (t. 1, b. l. 122), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi šeimą, dirba. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, A. P. asmenybę, kolegija mano, jog BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. P. baudą, nustatant maksimalų sankcijoje numatytą jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 2 p., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti nuosprendį:

A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 287 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

A. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., ir nubausti 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 9 d., šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudos bausme, ir galutinę bausmę nustatyti 100 MGL (13000 Lt) dydžio baudą. Į bausmę įskaityti pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nuosprendį atliktą bausmę bei vieną sulaikymo dieną (2008-06-03) ir nustatyti, kad per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuteistasis į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo sumokėti 6240 litų dydžio baudą.

Garso įrašymo įrenginį „Olimpus VN-240PC“ grąžinti Tauragės apskrities VPK.

Kompaktinę plokštelę „Verbatim“ su garso įrašu ir kompaktinę plokštelę „Live Star“ Nr. 18-09-208 su įrašais palikti saugoti byloje.