Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės skundas netenkintas ir Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. liepos 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. V. Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) direktoriaus pavaduotojo K. R. 2024 m. liepos 25 d. nutarimu nubausta už tai, kad ji 2024 m. balandžio 17 d., atstovaudama deklaruojamų prekių siuntėją, muitinei pateikė elektroninę eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo deklaruota grūdų valymo, rūšiavimo ir atrankos mašinų dalys (KN kodas 84379000). Muitinio įforminimo metu buvo paimti deklaruotos prekės mėginiai. Ištyrus mėginius, buvo nustatyta (Kauno teritorinės muitinės Prekių klasifikavimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kad deklaruota prekė neteisingai aprašyta, netikslus ir KN kodas (KN kodas 84379000 keičiamas į KN kodus: 84821090; 848320; 391740; 391732; 848390; 84839089; 848350). Kadangi šiais kodais žymimos prekės nurodytos 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ XXIII priede ir šias nurodytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudoti Rusijoje, todėl jų eksportas į Rusiją negalimas. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį. Šiais savo veiksmais K. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalyje ir jai paskirta 900 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinis skundas atmetamas

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas K. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, padarymą pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, teisinį K. V. veiksmų vertinimą, nurodo, kad ji pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį buvo nubausta nepagrįstai, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.

9. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs K. V. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Institucijos, tiek ir su apylinkės teismo išvadomis dėl K. V. kaltės jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliaciniame skunde pateiktu aptariamo įvykio faktinių aplinkybių vertinimu, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, į esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundo argumentus atsakyta, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms, neturi pagrindo daryti kitokias išvadas dėl duomenų byloje vertinimo ir jais nustatytų faktinių aplinkybių, nei tai darė apylinkės teismas. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.

12. Pateiktame apeliaciniame skunde ginčijant K. V. kaltę dėl ANK 212 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo aiškinama, kad Institucija, atlikdama patikrinimą nurodytas prekes tiesiog „išrinko“ visiškai ignoruojant su vienoje siuntoje esančiomis prekėmis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad siunčiamos detalės buvo išimtinai skirtos žemės ūkiui ir buvo konkrečios mašinos dalys ir būtent dėl to pareiškėja jas deklaravo vienu kodu – 84379000. Taigi, apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad K. V. tinkamai deklaravo vežamas prekes, o muitinės tyrimas buvo atliktas netinkamai, todėl buvo nustatyti netinkami prekių kodai. Su tokiais apeliantės argumentais sutikti nėra jokio pagrindo.

13. Iš byloje esančių Kauno teritorinės muitinės mėginių ėmimo protokolų matyti, kad muitinio tikrinimo metu buvo paimta vienuolika deklaruotos prekės mėginių, kuriuos ištyrus nustatyta, kad deklaracijoje nurodytos prekės turėjo būti deklaruotos ne vienu kodu 84379000, o visiškai kitais kodais: KN kodu 84821090; KN kodu 84320; KN kodu 391740; KN kodu 391732; KN kodu 848390; KN kodu 84839089; KN kodu 848350. Prekių kodai 84821090, 848320, 391740,848390, 84839089, 848350 patenka į Reglamento XXIII priedą – draudžiama tokias prekes tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje ar naudoti Rusijoje, todėl jų eksportas į Rusiją negalimas.

14. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/2364, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedo 15 straipsnio papildomų pastabų 1 straipsnyje numatyta, kad įrankiai reikalingi tam tikroms mašinoms surinkti arba aptarnauti, turi būti klasifikuojami kartu su tomis mašinomis, jeigu importuojami kartu su jomis. Keičiamieji įrankiai, importuojami kartu su mašinomis, taip pat turi būti klasifikuojami kartu su jomis, jeigu jie yra įprastinė mašinų įranga ir paprastai parduodami kartu su jomis. Analizuojamu atveju iš sutarties tarp OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad buvo susitarta dėl atsarginių dalių žemės ūkio technikai tiekimo, o ne dėl konkretaus aparato pirkimo. Vadinasi, vežamos detalės turėjo būti deklaruojamos atskirai, ką pagrįstai tikrinimo metu nustatė muitinės pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti klasifikavimo aktuose nustatytomis aplinkybėmis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių sąskaitų faktūrų nustatyta, kad Rusijos įmonei buvo parduota įvairių detalių, kurios, K. V. teigimu sudaro vieną grūdų džiovinimo aparatą. Vis dėl to, šią aplinkybę paneigia administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys: sąskaitos faktūros, kuriose aiškiai nurodyta, kad buvo siunčiami remontinis dalių komplektas, grūdų konvejerio pavara, radialinis ventiliatorius, ašis radialiniam ventiliatoriui su atraminiais tvirtinimo elementais, džiovinimo sekcijos modulis ir kitos detalės. Vien tai, kad pareiškėja teigia, kad buvo vežama vienas grūdų džiovinimo aparatas, kuris dėl savo dydžio buvo išardytas atskiromis dalimis ir buvo naudojamas išimtinai žemės ūkyje, savaime nereiškia, kad tai iš tiesų buvo vienas aparatas, kadangi sąskaitose faktūrose nurodytos atsarginės detalės buvo vežamos atskirai, ne kartu su mašina ir galėjo būti panaudotos ne vien žemės ūkyje naudojamoje mašinoje. Iš sąskaitų faktūrų taip pat matyti, kad prie vežamų detalių yra nurodyti skirtingi kodai, nenurodant, kad jos priklauso vienam aparatui, priešingai, nurodant, kad yra vežamos grūdų džiovyklų atsarginės dalys. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad sąskaitoje faktūroje nurodytos detalės buvo parduotos ar ketinamos eksportuoti į Rusiją kaip savarankiškos prekės, dėl ko privalėjo būti deklaruojamos atskirai, pagal atitinkamą kodą.

15. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad prekių klasifikavimo aktai yra nepagrįsti, nes pasak pareiškėjos būtent muitinės pareigūnai netinkamai nustatė prekių klasifikavimo kodus. Kaip savo atsiliepime nurodė Institucija, nesutikdama su muitinės klasifikavimo akte nurodytu prekių klasifikavimu, K. V. galėjo jį skųsti kartu su muitinės sprendimu neišleisti prekių. Taip pat, svarbu pabrėžti, kad nagrinėjamu atveju muitinio tikrinimo metu kilus įtarimų dėl deklaruojamų prekių iš Rusijos sankcijų taikymo, buvo paimtas prekių mėginys. Ištyrus mėginius nustatyta, kad prekės turėjo būti deklaruojamos ne vienu, o atskirais kodais. Tokia išvada padaryta ne tik ištyrus paimtą mėginį, bet ir vadovaujantis prekių klasifikavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, vertinant ir muitiniam įforminimui kartu su prekėmis pateiktus susijusius dokumentus. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti prekių nomenklatūros kodą nustačiusių vyriausiųjų inspektorių kompetencija, kas leistų abejoti atlikto tyrimo rezultatų patikimumu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pateikiama versija, kad muitinės specialistai netinkamai nustatė prekių kombinuotosios nomenklatūros kodus, laikytina gynybine versija, pateikta siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad prekės klasifikavimo aktus surašė ne vienas specialistas, o dvi skirtingos specialistės, todėl vien pareiškėjos įsitikinimas, kad tik ji teisingai klasifikavo eksportuojamas prekes, laikytinas nepagrįstu, juolab, kad to nepatvirtina byloje esanti medžiaga.

16. Pažymėtina, kad konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka. Būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog K. V. veikė tiesiogine tyčia. Tačiau tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė ar prekės gamintojas klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus.

17. Nagrinėjamu atveju, K. V. veikdama kaip muitinės tarpininko atstovė, privalėjo įsitikinti pateikiamoje deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumu, nepaisant to, kad eksporto procedūrai atlikti buvo nurodyta, kad yra pateikiami atsarginių detalių komplektai, skirti grūdų džiovykloms. Nėra abejonių, kad K. V. yra profesionali deklarantė, turinti ilgametę darbo patirtį, todėl prekių klasifikavimo tvarka jai turi būti žinoma. Vis dėlto, aptariamoje situacijoje ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė visų reikiamų priemonių teisingiems prekių kodams nustatyti ir juos įrašyti, pasitikėjo gamintojo ar tiekėjo pateikiamais duomenimis bei vieša informacija, jų netikrino, nors tokią galimybė turėjo. Visi reikalingi dokumentai, kuriais be kita ko rėmėsi ir muitinė, konstatuodama netinkamo kodo nurodymą, jai buvo prieinami. Be to, teisės aktų nuostatos numato deklarantams galimybę prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), jeigu kyla abejonių dėl prekių klasifikavimo teisingumo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju K. V. veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo, dėl ko šiuo atveju ir privalo prisiimti jai kylančias neigiamas pasekmes.

18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad K. V. parinko deklaruojamų prekių kodą vadovaudamasi viešai prieinamais šaltiniais ir turėtų būti laikoma, kad ji vadovavosi klaidinga oficialia konsultacija.

19. Pagal ANK 21 straipsnį neatsako asmuo, kuris šiame kodekse nustatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. ANK neapibrėžta klaidingos oficialios konsultacijos sąvoka ir sąlygos, kuriomis minėta konsultacija vadovavęsis asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, jos nustatomos kitais įstatymais.

20. ANK 21 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindas susijęs su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 32 straipsniu, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jei ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga), ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos. Šio straipsnio 3 dalis nustato išimtis, kai ši taisyklė netaikoma: 1) po konsultacijos pateikimo buvo keičiamas teisinis reglamentavimas, dėl kurio buvo konsultuota; 2) ūkio subjektas buvo informuotas, kad konsultacija klaidinga, ar kitu būdu turėjo realią galimybę gauti informaciją, kad konsultacija klaidinga, ir terminas nuo šios informacijos gavimo iki ūkio subjekto veiklos patikrinimo buvo pakankamas ūkio subjektui pažeidimams, kuriuos lėmė klaidinga konsultacija, ištaisyti; 3) jeigu poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti; 4) jeigu kituose ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose vadovavimasis klaidinga konsultacija yra nustatytas kaip ūkio subjekto atsakomybę lengvinanti aplinkybė skiriant ir (ar) taikant poveikio priemones.

21. Analizuojamu atveju K. V. nurodė, jog rėmėsi oficialiame Europos Sąjungos Europos vadovų tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos internetiniame puslapyje pateikta informacija, kurioje pateikiami atsakymai į klausimus dėl sankcijų, kurias Europos Sąjunga patvirtino reaguodama į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Minėtame tinklapyje, atsakant į klausimą, kaip ribojama Europos Sąjungos prekyba su Rusija nurodyta, kad eksporto ir importo apribojimai netaikomi pirmiausia vartojimui skirtiems produktams, taip pat produktams, susijusiems su sveikatos, farmacijos, maisto ir žemės ūkio sektoriais. Vis dėl to, net ir oficialiame puslapyje pateikiamų atsakymų į dažniausiai iškylančius klausimus negalima laikyti oficialia konsultacija, kadangi tokiuose atsakymuose yra pateikiama bendro pobūdžio informacija, neanalizuojant konkrečios situacijos. Be to, nurodydama, kad vadovavosi oficialiame internetiniame puslapyje pateikta informacija, pareiškėja nepateikė konkrečios nuorodos, kurioje perskaitė jos nurodytą informaciją. Taigi, vien apeliaciniame skunde pateikiamas interpretavimas, kad prekės buvo skirtos būtent žemės ūkio sektoriui, savaime nepatvirtina, kad buvo remiamasi oficialia konsultacija, juolab, kad pareiškėja taip ir nepateikė konkrečios nuorodos, kurioje perskaitė jos nurodomą informaciją. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sankcijos yra nustatytos ir jose nurodytų draudžiamų vežti prekių kodai yra nurodomi jau atsižvelgiant į tai, kad sankcijos žemės ūkio sričiai yra netaikomos . Todėl siekiant nustatyti, ar gabenamos prekės yra įtrauktos į sankcionuojamas, visų pirma turi būti tinkamai nustatomas deklaruojamų prekių kodas, o tik tuomet galima nustatinėti, ar šioms prekėms yra taikomos sankcijos ar ne.

22. Apeliaciniu skundu pareiškėjos K. V. atstovė advokatė Iveta Vitkutė-Zvezdinienė prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Europos Sąjungos teisingumo teismą dėl kombinuotosios nomenklatūros reglamento taikymo išaiškinimo, ar šiuo K. V. deklaracijoje, ar pagal Institucijos nurodytus muitinės laboratorijos tyrimo protokolus atveju turi būti taikomas kombinuotosios nomenklatūros kodas K.

23. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 267 straipsnyje teismams numatyta galimybė (tam tikrais atvejais teismai privalo) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, jeigu kyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo klausimai, ir pagrįstam teismo sprendimui priimti reikalingas ESTT išaiškinimas. Prejudicinis reiškia – preliminarus, patariamasis, t. y. ESTT išaiškina, kaip turėtų būti aiškinama ir taikoma Europos Sąjungos teisės norma ar teises aktas. Taigi nacionalinis teismas kreipiasi į ESTT iškilus klausimui dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo ar galiojimo, o po to, nacionalinis teismas atsižvelgdamas į pateiktą išaiškinimą taiko ES teisę bei tikrina nacionalinio teisės akto atitiktį ES teisei. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas vienintelis tiesiogiai žino bylos aplinkybes ir gali, atsižvelgdamas į jos ypatybes, geriausiai įvertinti, ar būtinas prejudicinis sprendimas, kad galėtų priimti savo galutinį sprendimą (1992 m. liepos 16 d. Sprendimo Meilicke, C-83/91, 23 punktą; 1994 m. liepos 7 d. Sprendimo McLachlan, C-146/93, 20 punktą; 1995 m. vasario 9 d. Sprendimo Leclerc-Siplec, C-412/93, 10 punktą; 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Inspire Art, C-167/01, 43 punktą, 2005 m. lapkričio 22 d. Sprendimas Mangold, C-144/04, 34 punktą).

24. Analizuojamu atveju akivaizdu, kad K. V. deklaruotos prekės turėjo būti deklaruojamos atskirais kodais, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad buvo vežamas ne grūdų džiovinimo aparatas, o atskiros, atsarginės jo dalys, todėl aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, prašymas kreiptis į ESTT yra perteklinis ir nepagrįstas. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teismo išvadų pagrįstumas, o pats įrodinėjimas negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų gavimas ir tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama spręsti dėl K. V. kaltės pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikus papildomus veiksmus, teismo išvados pasikeistų.

25. Tai, kad apeliantė ir jos atstovė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo K. V. veiksmuose. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.

26. Byloje pateiktas prašymas priimti iš esmės priešingą sprendimą, nei priėmė Institucija. Tai apibrėžia pačias plačiausias skundų nagrinėjimo ribas. ANK 652 straipsnio dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia įpareigojimą apeliacinės instancijos teismui patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės.

27. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

28. ANK 212 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 iki 1 900 Eur. Už šį nusižengimą K. V. buvo skirta 900 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta bauda buvo individualizuota tinkamai ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

29. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, apylinkės teismas, spręsdamas dėl paskirtos baudos dydžio pagrįstumo, įvertino tai, kad nebuvo nustatyta K. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, kad K. V. administracinio nusižengimo padarymo metu buvo du kartus bausta už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, šios nuobaudos yra galiojančios. Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad K. V. buvo pagrįstai paskirta didesnė nei minimali, tačiau mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis baudos bausmė.

30. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo aptartas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad K. V. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje padarė neatsargia kaltės forma, tačiau netinkamai buvo deklaruotas gana didelis prekių kiekis, vertinant tai, kad už ankstesnius analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos yra galiojančios, konstatuoja, kad K. V. institucija pagrįstai paskyrė 900 Eur dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokia nuobauda proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį keisti ar naikinti skunde nurodomais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Atitinkamai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos K. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.