- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Papildomas sprendimas
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- e2-10067-476/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00752-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- „N. F.“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išsprendė civilinėje byloje ieškovo „N. F.“, AB prašymą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė civilinėje byloje ištaisyti sprendime apsirikimo klaidą ir rezoliucinėje dalyje priteisti 286,15 Eur. tarpininkavimo mokestį.
2021-09-22 sprendimu ieškovo „N. F.“ AB ieškinys buvo patenkintas visiškai ir priteistas iš atsakovo V. B.. Sprendimo motyvuojamoje dalyje buvo vertinamas tarpininkavimo mokesčio pagrįstumas, pripažinta kad šioje dalyje ieškinys turi būti tenkinamas, bet rezoliucinėje dalyje 286,15 Eur suma neįrašyta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.).
Įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinio teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios susidariusios keblios situacijos, pašalinti vienokius ar kitokius teismo procesinio sprendimo netikslumus ar trūkumus, kliudančius šio sprendimo įvykdymui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Taigi kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010).
Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes (techninę klaidą). Byloje priimtu galutiniu procesiniu sprendimu sukurta faktinė situacija neatitinka realiai susiklosčiusios.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu
nusprendžia:
Iš atsakovo V. B. a.k (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui „N. F.“, AB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 286,15 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 15 centų) tarpininkavimo mokestį.
Šis sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.