Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „N. F.“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. gegužės 2 d. sudarė vartojimo kredito sutartį sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 2200,00 Eur vartojimo kreditas. Sutarties specialiosiose sąlygose numatytas 36 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo terminas, bendra vartojimo kredito suma – 3001,08 Eur, kurią sudaro 2200,00 Eur vartojimo kreditas, 15,92 procentų metinė palūkanų norma, 286,15 Eur tarpininkavimo mokestis. Atsakovas buvo raginimas sumokėti įsiskolinimą, jam nurodytos teisinės pasekmės tinkamai nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovė teismui pateikė detalizuotą pagal Sutartį kiekvieną mėnesį likusių mokėtinų sumų paskaičiavimą ir atliktų įmokų paskirstymą. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, ir po sutarties nutraukimo jokių mokėjimų neatliko.

Procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas) atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė 2021-09-17 pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėjama šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 2 d. atsakovas ir ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 2200,00 Eur vartojimo kreditas. Sutarties specialiosiose sąlygose numatytas 36 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo terminas, bendra vartojimo kredito suma – 3001,08 Eur, kurią sudaro 2200,00 Eur vartojimo kreditas, 15,92 procentų metinė palūkanų norma, 286,15 Eur tarpininkavimo mokestis. Atsakovas buvo raginimas sumokėti įsiskolinimą, jam nurodytos teisinės pasekmės tinkamai nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovė teismui pateikė detalizuotą pagal Sutartį kiekvieną mėnesį likusių mokėtinų sumų paskaičiavimą ir atliktų įmokų paskirstymą.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad jis savo sutartinius įsipareigojimus yra pilnai įvykdęs.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai nevykdė Sutarties, laiku ir tinkamai nemokėjo suteikto vartojimo kredito įmokų, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo negrąžinto kredito dalį yra pagrįstas.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 15,92 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 724,41 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 12 d.).

Kasacinio teismo praktikoje suformuota tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje pažymi, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Nagrinėjamu atveju šalys Sutartimi susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 15,92 procentų), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. balandžio 12 d. Ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo Sutarties vykdymo atveju. Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad atsakovui kyla civilinė sutartinė atsakomybė, dėl to, kad Sutartis nebuvo įvykdyta, ieškovė negavo suplanuotų gauti pajamų.

Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo negautas pajamas.

Dėl procentine išraiška prašomų priteisti negautų pajamų, pažymėtina, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. rugpjūčio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 12 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 15,92 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Be to, atsakovas turi teisę įsiskolinimą sumokėti anksčiau nei iki Sutartyje numatytos paskutinės grafiko mokėjimo dienos, o tokiu atveju, negautų pajamų suma gali kisti.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 286,15 Eur tarpininkavimo mokestį. Kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartimi atsakovas sutiko mokėti 286,15 Eur tarpininkavimo mokestį. Tokia pati tarpininkavimo mokesčio suma yra nurodyta Sutarties specialiosiose sąlygose ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, išdėstant šią sumą 36 mėnesiams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 286,15 Eur tarpininkavimo mokestį yra pagrįstas ir tenkinamas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 1 dalimi ir civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „N. F.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 724,41 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 41 centą) negrąžinto kredito dalį, 15,92 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 724,41 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-08-12) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. balandžio 12 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 223,00 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus ) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.