Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 20 d. nutarties G. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. 17.37 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam yra sustabdyta, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko kelio vingyje nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio atsitrenkė į pakelėje augusius medžius, juos pažeidė ir apvirto. Už šių administracinių nusižengimų padarymą jam paskirta galutinė 850 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. G. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas administracinių nusižengimų padarymo faktas, tačiau keliamas pakaltinamumo klausimas, prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą, nustačius, kad nusižengimą padarė ribotai pakaltinamas asmuo. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

8. G. M. savo nepakaltinamumą sieja su bandymu nusižudyti, turėjusiu įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti nusižengimo padarymo metu. Apeliantas akcentuoja, kad 2023 m. vasarą įvyko jo ir sutuoktinės skyrybos, buvo psichologiškai sunku, todėl nutarė nusižudyti ir savo vairuojamu automobiliu tyčia nuvažiavo nuo kelio. Šios aplinkybės, apelianto vertinimu, sudaro pagrindą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl jo nepakaltinamumo. Atmetant šiuos skundo teiginius, kaip nepagrįstus, atkreiptinas dėmesys į ANK įtvirtintą nepakaltinamumo sampratą. ANK 10 straipsnio 1 dalis numato, kad nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako. Vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 3 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas.

9. Įstatymų leidėjas asmens nepakaltinamumą sieja ne su bet kokiu asmens psichinės sveikatos būklės pablogėjimu, o su tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Asmens psichinės sveikatos vertinimas yra specialių žinių reikalaujanti sritis. Šiuo aspektu tiek baudžiamosios justicijos jurisprudencijoje, tiek ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nepakaltinamumui nustatyti reikalingos specialiosios medicinos ar teismo psichiatrijos žinios, ši aplinkybė negali būti įrodinėjama, pavyzdžiui, tik šio asmens žodiniais paaiškinimais. Esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichikos ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialiųjų žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Paprastai tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-697/2019).

10. Nagrinėjamu atveju, administracinių nusižengimų tyrimo metu, kilus abejonių dėl G. M. pakaltinamumo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, užduodant ekspertams klausimą: ar priešingos teisei veikos padarymo metu G. M. dėl galimo psichikos sutrikimo, galėjo suvokti veikų esmę arba valdyti savo veiksmus? Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad priešingos teisei veikos padarymo metu, 2023 m. rugpjūčio 26 d. 17.37 val., G. M. konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl galimo psichikos sutrikimo jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pirmosios instancijos teisme apklausta viena iš ekspertizės aktą pateikusių teismo psichiatrijos eksperčių, S. Š., patvirtinusi ekspertizės aktą, paaiškino, kad G. M. yra psichiškai sveikas, gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Nurodė, kad įvykio metu apeliantui buvo išsivysčiusi šeimoje traumuojanti situacija, gydymo įstaigoje buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini), po kurio jis greitai atsistatė, jokių psichozių, kliedesių, haliucinacijų, psichomotorinio sujaudinimo, kas galėtų patvirtinti apie sunkią psichinę būseną tuo metu, kad jis būtų negalėjęs suprasti to, ką jis padarė, nebuvo. Ekspertės vertinimu, pats įvykis buvo daugiau kaip ūmi reakcija į stresą, pasimetimas, kuris greit praėjo, tačiau tai nereiškia, kad įvykio metu G. M. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir nustatęs, kad darydamas ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus G. M. buvo pakaltinamas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo skundą atmetė.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ligoninėje gydytoja G. M. nustatė ūmią depresiją, po to buvo nukreiptas tolimesniam gydymui pas psichiatrą, depresijos epizodo metu kilęs noras nusižudyti užgožė bet kokį racionalų mąstymą, kadangi nesuvokė, jog šis elgesys gali turėti negrįžtamų pasekmių – jo mirtį. Vis dėlto, šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti G. M. nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu ir spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės netaikymo. Kaip minėta, duomenų, kad G. M., darydamas ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jo esmės arba valdyti savo veiksmų, ar to negalėtų suvokti dabartiniu metu (apylinkės teisme jo parodymai buvo logiški ir suprantami) nagrinėjamu atveju nėra. Akcentuotina, kad įstatymų leidėjas asmens nepakaltinamumą sieja ne su bet kokiu asmens psichinės sveikatos būklės pablogėjimu, o su tokiu psichikos sutrikimu, dėl kurio asmuo negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (ANK 10 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pagrindas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ar pradėtąją nutraukti yra asmens nepakaltinamumas uždraustos veikos metu, kurį lemia asmeniui diagnozuotas psichikos sutrikimas. Iš byloje esančių duomenų tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negalėjtų suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, G. M. administracinių nusižengimų padarymo metu nenustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. G. M., teikdamas paaiškinimą apie eismo įvykio aplinkybes, faktinius duomenis apie save nurodė teisingai, mintis dėstė logiškai, nuosekliai ir suprantamai, kas taip pat nesudaro pagrindo abejoti G. M. pakaltinamumu. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, G. M. teismo posėdyje minėjo, kad tuo metu nesuvokė savo veiksmų, tačiau taip pat nurodė, kad suvokė, kad nenori pakenkti aplinkiniams ir nenori atsitrenkti į kitą automobilį, dėl paminėtų priežasčių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, kad jis buvo nepakaltinamas arba ribotai pakaltinamas, vertinama kaip gynybinė, siekiant išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti. Vien tai, kad subjektyviu apelianto vertinimu jis administracinių nusižengimų padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, šiuo metu vartoja psichiatro paskirtus vaistus, nesudaro pagrindo pripažinti jį nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu. Pažymėtina, kad asmens pakaltinamumo klausimas sprendžiamas, įvertinus ne tik paties pažeidėjo paaiškinimus, bet ir vertinant objektyvius duomenis – ekspertizės aktą, ekspertų parodymus, gydytojų parodymus, medicininius dokumentus bei kitus administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus įrodymus. Kartu akcentuotina, kad objektyviai asmens psichologinę būklę gali įvertinti tik specialiųjų medicinos ar teismo psichiatrijos žinių turintys asmenys.

12. Nors apeliaciniu skundu prašoma skirti pakartotinę ambulatorinę psichiatrijos ekspertizę, tačiau šis prašymas netenkinamas. Pažymėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizę atliko 24 metus ekspertinio darbo stažą turinti ekspertė S. Š. ir 15 metų ekspertinio darbo stažo turinti ekspertė V. K., kurios yra įrašytos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Duomenų, kad ekspertės turėtų asmeninį suinteresuotumą šioje byloje, nėra. Apeliacinį skundą nagrinėjančiam apygardos teismui nekyla abejonių šių eksperčių kompetencija bei pateiktos išvados patikimumu. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, naujų įrodymų išreikalavimo ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ir negali būti ANK normų pažeidimas, jei teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-34-654/2024). Nagrinėjamu atveju surinktų ir ištirtų įrodymų pakako išvadai, jog G. M. administracinių nusižengimų darymo metu buvo pakaltinamas, t. y. galėjo suvokti priešingą teisei savo elgesį ir valdyti savo veiksmus, todėl skirti pakartotinę ekspertizę ir dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes, nėra pagrindo.

13. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant neskirti ar skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybę paskirti mažesnę baudą, nei ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti G. M. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti tik paliekant Institucijos nutarimu G. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą G. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta viena G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir dėl savo poelgio gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad G. M. iki inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo buvo du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų vieną kartą už itin šiurkštų nusižengimą – vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tinkamai pasirūpinti savo sergančia senyvo amžiaus motina, nuvykti į darbovietes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti G. M. galimybę pasirūpinti savo motina, tačiau asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra proporcingos padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Be to, apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent jis vienas rūpinasi savo motina ir niekas kitas be jo negalėtų nuvežti jos į gydymo įstaigas. Be to, asmeniniai apelianto ir jo motinos poreikiai gali būti užtikrinami naudojantis viešuoju transportu, pavežėjų paslaugomis ar padedant draugams/artimiesiems.

16. Teismų praktikoje aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, taip pat nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta galimybės G. M. apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, įvertinus tai, kad G. M. 6 dienos (2023 m. rugpjūčio 20 d.) iki pastarojo administracinio nusižengimo buvo nubaustas už vairavimą išgėrus ir dėl to buvo sustabdyta teisė vairuoti, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje suriktus įrodymus, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismas patikrino G. M. keliamą versiją dėl jo nepakaltinamumo ir šią versiją, remdamasis bylos įrodymais, argumentuotai atmetė. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tų pačių įrodymų, kuriuos ištyrė apylinkės teismas, vertinimu, nenurodant jokių naujų duomenų ar aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir šio teismo nebuvo įvertintos. Tai, kad apelianto netenkina priimtas procesinis sprendimas ir jis byloje surinktus duomenis vertina kitaip, nėra pagrindas pripažinti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai. Skundžiamoje nutartyje dėl visų esminių skundo argumentų yra motyvuotai pasisakyta ir apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, neturi pagrindo su nutartyje padarytomis išvadomis nesutikti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ne visus apelianto prašymus (skirti pakartotinę ekspertizę), neturi įtakos nutartyje padarytų išvadų pagrįstumui, kadangi teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo atveju byloje surinktų įrodymų pakako motyvuotoms ir abejonių nekeliančioms išvadoms dėl G. M. pakaltinamumo, todėl naujų įrodymų rinkimas nebuvo tikslingas. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.