Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Anita Sereikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/17/01420, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., išieškotoja Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2018 m. sausio 30 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo dėl 2018 m. sausio 16 d. patvarkymo dėl lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje, arešto panaikinimo ir skundą persiuntė teismui. Antstolis nurodė, kad vykdydamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkto nuostatas, priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje ir jį pateikė vykdyti Vilniaus pataisos namas. Antstolis, priimdamas patvarkymą, rėmėsi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017. Atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl faktinių aplinkybių

Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/17/01420 nustatyta, kad antstolio kontoroje vykdomas Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-25-317/2014 dėl mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6300“, kuris buvo paimtas 2011 m. lapkričio 22 d. pareiškėjo asmens kratos metu, konfiskavimo. Antstolis 2017 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. S-17-123-11120/S-12841 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 2–3). Apskaičiavęs vykdymo išlaidas, 2018 m. sausio 16 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 9–10). Tos pačios dienos nurodymu, nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo pareiškėjo sąskaitos (v. b. l. 11). 2018 m. sausio 16 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-18-123-566/S-585 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 20 procentų skolininkui priklausančių lėšų, kurios neviršija vienos MMA, ir 70 procentų skolininkui priklausančių lėšų, kurios viršija vieną MMA, gaunamų į įkalinimo įstaigos sąskaitą iki bus išskaityta 87,22 Eur vykdymo išlaidų (v. b. l. 12).

Dėl išieškojimo iš skolininko pajamų

Pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreiptu jį jam priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitose, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) sumą.

Pažymėtina, kad antstolis vykdymo procese privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tuo pačiu tinkamai apginti išieškotojo interesai nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) 4 punkto nuostatos).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Skunde keliamas klausimas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančių vienos MMA, teisėtumo.

Siekiant apsaugoti skolininkų interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmenų kasdieninius poreikius, CPK 668 straipsnyje numatyti tam tikri apribojimai išieškojimui iš fizinių asmenų turto. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas SVI. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas ir SVI 93.6 punkte.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, pradedant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-390-436/2018). Antstolis savo patvarkyme to nenurodė.

Kasacinis teismas išaiškino, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, ir kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių išieškojimas gali būti vykdomas pagal CPK LI skyriaus nuostatas.

Antstolis, priimdamas patvarkymą, kuriuo areštavo 20 procentų pareiškėjui priklausančių lėšų, kurios neviršija vienos MMA, gaunamų į įkalinimo įstaigos sąskaitą, privalėjo nustatyto visą skolininko turto masę ir patvarkyme nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vieną MMA dydį, o vėliau nukreipti išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ar kitas jam prilygstančias pajamas, t. y. vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, patvarkyme nurodanti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus.

Antstoliui patvarkymu areštavus 20 procentų skolininkui priklausančių piniginių lėšų, kurios neviršija vienos MMA, prilyginamų darbo užmokesčiui, kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų piniginių lėšų ir nenurodžius CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojimų, antstolio veiksmai, pripažintini neteisėtais.

Dėl įpareigojimo antstoliui grąžinti areštuotas lėšas

Pareiškėjas skunde prašo grąžinti antstolio areštuotas lėšas. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, o iš vykdomosios bylos taip pat nenustatyta, kokia areštuota pinigų suma buvo pervesta ir ar išvis buvo pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismas neturi galimybės nustatyti, dėl kokios sumos grąžinimo pareiškėjui turėtų būti sprendžiamas klausimas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas negali priimti neapibrėžto ir sąlyginio sprendimo (CPK 267 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl įpareigojimo antstoliui grąžinti areštuotas lėšas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo S. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais antstolio M. P. veiksmus, 2018 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. S-18-123-566/S-585 vykdomojoje byloje Nr. 0123/17/01420 taikant areštą S. V. piniginėms lėšoms, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartį išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.