Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šiaulių banko lizingas“ ieškinį atsakovui M. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas nagrinėjimui ieškovo UAB „Šiaulių banko lizingas“ ieškinys atsakovui M. U., kuriuo ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 20 199,88 Lt sumą nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnį, 17 straipsnį ir 178 straipsnį šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. liepos 18 d. buvo sudaryta trišalė UAB „Šiaulių banko lizingas“ (turto pirkėjo), UAB „Autotoja“ (turto pardavėjo) ir M. U. (kliento) Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 07/07/18 prie turto nuomos sutarties Nr. L-5-113080 (5-9, 30-32 b.l.). Šia sutartimi UAB „Šiaulių banko lizingas“ atsakovo M. U. prašymu nupirko iš UAB „Autotoja“ atsakovo parinktą lengvąjį automobilį Toyota Yaris 1,3 VVT-i, pgm. 2007 m., ir perdavė M. U. valdyti ir naudotis. Taigi sudaryti iš esmės du sandoriai tarp minėtų juridinių asmenų dėl automobilio įsigijimo, bei sandoris tarp ieškovo ir atsakovo dėl automobilio (išperkamosios) nuomos. Byloje nėra ginčo dėl juridinių asmenų susitarimo dėl automobilio įsigijimo, apmokėjimo už jį ar automobilio perdavimo naudotis trečiajam asmeniui, t.y. atsakovui, dėl automobilio kokybės, kompektiškumo ir pan.

Byloje kilo ginčas kaip vertinti UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir M. U. sudarytą susitarimą – ar kaip turto nuomos (lizingo) sutartį, sudarytą su atsakovu kaip su verslininku (advokatu) jo verslo tikslais (kaip teigia ieškovo atstovė), ar kaip automobilio pirkimo išsimokėtinai sutartį, sudarytą su atsakovu kaip su fiziniu asmeniu – vartotoju jo šeimos poreikiams tenkinti (kaip teigia atsakovas).

Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, be to aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.193 str. 2 d.). Kvalifikuojant sutartį svarbu išsiaiškinti, koks yra pagrindinis sutarties tikslas, t. y. kas dominuoja – nuosavybės (pirkimo) ar nuomos (naudojimosi) elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-154/2013).

CK 6.567 straipsnyje nustatyta, kad lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti. Pagal daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (CK 6.411 str. 1 d.).

Reikia pažymėti, kad remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas, ji nėra komercinė ūkinė. Sutinkamai su CK 2.4 straipsnio 2 dalimi verslininkais laikomi fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Nors ieškovo atstovė teigia, kad sutartis su atsakovu buvo sudaryta kaip su advokatu, t.y. kaip su verslininku, ir kad turto nuomos sutartys sudaromos tik su verslininkais ir juridiniais asmenimis, šiuo atveju nei pačioje trišalėje sutartyje kur nors atsispindi, kad atsakovas veikia kaip verslininkas, kad atsakovas yra advokatas, nei pagal minėtą įstatymą jis galėjo veikti kaip verslininkas.

Iš pateiktos ginčo šalių sudarytos sutarties analizės taip pat iš pačių šalių veiksmų: atsakovo kreipimosi į UAB „Šiaulių banko lizingas“, kad pilnai atsiskaityti su šia bendrove pagal sutartį, kad jam pereitų automobilio nuosavybės teisės (tą patvirtina atsakovas atsiliepime ir liudytojas R. R.), 2009-08-10 atsakovo sumokėjimo ieškovui likusios sumos bei tą pačią dieną UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudaryto nuosavybės teisių perdavimo akto, akivaizdu, kad šalys, detaliai aptarusios mokėjimo tvarką, siekė ne vien laikinai perduoti atsakovui naudoti automobilį, už tai mokant nuomos mokestį, tačiau siekė ir perduoti atsakovui nuosavybės teise į šį automobilį. Taigi dominavo automobilio pirkimo–pardavimo santykiai. Be to, ieškovas pripažįsta, kad atsakovas nori įgyti automobilį nuosavybėn ir nesiūlo šio turto pardavėjui atpirkti automobilį už sutartyje nurodytą likutinę vertę (trišalės sutarties 16 p.). Visa tai įvertinę teismas pripažįsta, kad ginčijama sutartis atitinka pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius ir turi būti kvalifikuojama kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, kurios apibrėžtį pateikia CK 6.411 straipsnis – pagal daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktu tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje nustatytos kainos. Šalys ginčo sutartį nepagrįstai įvardijo automobilio nuomos sutartimi, nes tokios sutartys gali būti sudaromos tik su juridiniais asmenimis ir verslininkais, o atsakovas kaip jau minėta tokiu nelaikytinas. Nenustatyta, kad atsakovas automobilį įsigijo verslui, laikytina, kad jis sutartį sudarė kaip fizinis asmuo savo asmeniniams (šeimos) poreikiams tenkinti. Vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Pažymėtina, kad atsakovui kaip vartotojui ieškovas privalo suteikti visą teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie automobilio įsigijimo sąlygas (CK 6.353 str. 2 d., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 3 p.).

Prie Sutarties 2007-07-18 d. buvo pasirašytas eurinis Mokėjimų grafikas, kuriuo iki 2012-07-17 dienos atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti ieškovui po 171,51 EUR (592,19 Lt) nuomos mokesčio sumą iki 2012-07-17 (28-29 b.l.). Šalys taip pat susitarė, jog visą veiklos nuomos laikotarpį t.y. 60 mėnesių atsakovas Lizingo bendrovei mokės kintamas (6 mėn. Euribor + 1,6 banko marža) palūkanas. Palūkanų norma buvo keičiama du kartus metuose. Per visą nuomos laikotarpj (penkeri metai) Euribor mažėjo, mažėjo ir palūkanos, todėl ieškovo atstovės teigimu galutinis nuomos mokestis, kurį atsakovas turėjo ieškovui sumokėti buvo - 11393,62 EUR (39.339,89 LTL) (pirminiame grafike, pasirašytame 2007-07-18 visas nuomos mokestis penkeriems metams buvo - 12.475,40 EUR (43.075.06 LTL)).

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančią taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo negu kad jų nebuvo.

Iš pateiktos trišalės sutarties 24 punkto, taip pat mokėjimų grafiko matyti, kad atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti iki 2007-07-18 pardavėjui 15 proc. pradinę automobilio įmoką (avansą) – 7425,00 Lt (2150,43 EUR), o pirkėjas (ieškovas) pardavėjui likusius 85 proc. Ieškovas pateikė įmokų sąrašą, iš kurio matyti, kad šį avansą atsakovas yra sumokėjęs (39 b.l.). Atsakovas sumokėjo ne tik avansą, tačiau ir kas mėnesį kaip pripažino ieškovo atstovė ir patvirtino liudytojas R. R., administravęs sutarties su atsakovu vykdymo sąlygas, mokėjo ieškovui įmokas: pagal ieškovo pateiktą įmokų sąrašą iki 2009-07-20 sumokėta 13 575,18 Lt, 2009-08-10 atsakovas sumokėjo 15952,83 Lt; viso atsakovas yra sumokėjęs 36 953,01 Lt (24, 40 b.l.).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad liko nesumokėta nuomos mokesčio dalis - 2389,88 Lt, be to atsakovui vėluojant mokėti nuomos mokestį buvo paskaičiuoji 47,41 Lt delspinigių. Dėl šios skolos sumokėjimo ieškovas ne kartą raštu kreipėsi į atsakovą Sutartyje nurodytu M. U. gyvenamosios vietos adresu Kretingos g. 27-60, Klaipėdoje su paraginimais (35-38 b.l.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pranešęs ieškovui apie pasikeitusį savo gyvenamosios vietos adresą, pranešimai siųsti paskutiniu žinomu adresu remiantis CK 2.17 str. 3 d. bei Turto nuomos sutarties 15.1 punktu laikomi įteiktais tinkamai. Reikia pažymėti, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovės ir liudininko teigimu nuomos mokestis su paskaičiuotomis palūkanomis vis tik buvo sumokėtas visas, tačiau nesumokėta automobilio likutinė vertė, kuri kaip šalys susitarė sudaro 35 procentai nuo 12.149,31 EUR (41.949,13 Lt) be PVM sumos, t.y. 14 682,19 Lt ir PVM.

Reikia pažymėti, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui 2009-08-10 UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarytą nuosavybės teisių perdavimo aktą, patvirtinantį, kad ši bendrovė jokių pretenzijų nuomininkui M. U. pagal lizingo sutarties Nr. L-5-113080 (2007-07-18) neturi. Kaip pripažino ieškovo atstovė šis aktas yra galiojantis, teismine tvarka nebuvo nuginčytas, taip pat ir dabar nagrinėjant bylą šio akto neprašoma pripažinti negaliojančiu, tik prašoma juo nesivadovauti, kadangi jis kaip teigia ieškovas pasirašytas per klaidą, nesant sumokėtai automobilio likutinei vertei, nesuderinus su buhalterija. Pažymėtina, kad aktą pasirašė UAB „Šiaulių banko lizingas“ Klaipėdos atstovybės vadovas R. R., aktas patvirtintas banko antspaudu (48 b.l.). Kaip patvirtino į teismo posėdį paliudyti atvykęs minėtas asmuo, tuo metu jis pagal pareigines instrukcijas turėjo teisę tokį aktą pasirašyti, nors tuo metu mokėjimai buvo derinami su buhalterija, šiuo atveju galimai buvo nesuderinta ir per klaidą patvirtinta, kad atsakovas yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu. Tačiau atsakovo pateikto dokumento nereikia suabsoliutinti ir remtis juo kaip vieninteliu ir neginčijamu atsakovo visiško atsiskaitymo su ieškovu liudijančiu dokumentu, kadangi atsakovas, pasirašydamas trišalę sutartį su turto nuomos sutartimi Nr. L-5-113080 bei prie šių sutarčių patvirtintą turto nuomos sutarties mokėjimų grafiką yra patvirtinęs, kad norėdamas nuomotą automobilį įsigyti nuosavybėn turi sumokėti ieškovui 35 proc. automobilio likutinę vertę, kuri lygi 14682,19 Lt+PVM. Atsakovas automobilio ieškovui negrąžino, automobiliu naudojasi nuo pat trišalės sutarties sudarymo. Ieškovo atstovės teigimu su atsakovu ne kartą buvo susisiekta ir siūlyta pasirašyti taikos sutartį dėl likusių nesumokėtų ieškovui sumų dengimo dalimis, tačiau atsakovas nors ir neginčijo, kad nėra pilnai atsiskaitęs su ieškovu, geranoriškai mokėti likusias sumas ieškovui atsisakė. Reikia pažymėti, kad atsakovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad už automobilį, kainavusį 41 949,15 Lt be PVM, sumokėjo ne tik nuomos mokestį, bet ir automobilio likutinę vertę, atsakovas nepateikė teismui jokių savo sąskaitų išrašų apart minėto akto, atsakovas neatvyko nei į vieną teismo posėdį ir nepateikė teismui jokių paaiškinimų apie jo atliktus mokėjimus ieškovui. Tokiu atveju nors 2009-08-10 perdavimo akto ieškovas neprašo pripažinti negaliojančiu, tačiau teismas įvertinęs nurodytą įžvelgia ieškovo buvusio darbuotojo suklydimą vienašališkai patvirtinant apie visišką atsakovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą (CK 1.90 str. 2 d.), todėl būtų neteisinga, nesąžininga ir neprotinga vadovautis tik minėtu aktu, kuris kaip matyti vadybininko, neturinčio teisinio išsilavinimo (kaip jis nurodė teismo posėdžio metu) yra nesuderintas su UAB „Šiaulių banko lizingas“ buhalterija, taip sudarant galimybes atsakovui nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita.

Kad atsakovas yra nesumokėjęs automobilio likutinės vertės patvirtina ne tik ieškovo rašytiniai paaiškinimai bei ieškovo atstovės žodiniai paaiškinimai ir liudytojo parodymai teismo posėdžio metu, tačiau ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ buhalterijos 2012-07-23 pažyma apie įsiskolinimą, atsakovo įmokų sąrašu bei 2012-09-28 buhalterijos išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. SBR000005018 17765,45 Lt sumai (34, 39-41, 57, 59 b.l.). Taigi remiamasi ne vien liudytojo parodymais. Kaip nurodė ieškovės atstovė ir liudytojas, atsakovui 2009-08-10 sumokėjus 15952,83 Lt, įmokų grafikas nebuvo pakeistas ir ši suma buvo naudojama užskaitymui toliau įmokoms pagal sutartį ir tik pasibaigus automobilio nuomos mokėjimų grafikui 2012 m. liepos mėn. pastebėta, kad akte šio darbuotojo klaidingai patvirtinta, kad atsakovas pilnai atsiskaitęs su ieškovu, nors likutinės automobilio vertės nebuvo sumokėjęs.

Teismas, įvertinęs nurodytą, atsakovo pateiktą notariškai patvirtintą UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarytą nuosavybės teisių perdavimo aktą laiko tik šio kreditoriaus išduotu pakvitavimu apie dalinį prievolių ieškovui įvykdymą, t.y. visų automobilio nuompinigių, palūkanų pagal sutartį ir avanso už automobilį sumokėjimą (CK 6.65 str.), todėl teismas atmeta ieškovo reikalavimus dėl 2389,88 Lt nuomos mokesčio ir nuo šio mokesčio paskaičiuotų 47,41 Lt delspinigių priteisimo kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu (CK 6.200 str. 6.205 str. 6.256 str. 1 d.). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant kreditoriaus pareikalavimo įvykdyti prievolę per nustatytą terminą neįvykdymą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 str.1 d. 4 p., 6.205 str.). Kadangi atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė 2012-07-10 sutartis buvo nutraukta ir ieškovas reikalauja iš atsakovo nuostolių atlyginimo (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.258 str., 20 b.l.).

Atsižvelgiant į prieš tai aptartą, kadangi byloje yra įrodymai, kad atsakovas ieškovui sumokėjo viso 36 953,01 Lt, tačiau nėra pilnai įvykdęs visų savo sutartinių įsipareigojimų ir nėra sumokėjęs automobilio likutinės vertės, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl automobilio likutinės vertės priteisimo laikomas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas, priteisiant iš atsakovo 14 682,19 Lt ieškovui.

Ieškovo atstovės teigimu remiantis Sutarties 2.8 p. atsakovas įsipareigojo padengti ieškovui mokestinius nuostolius susijusius su turto verte (pvz.: PVM, pelno mokesčio atstatymas ir pan.). Mokėjimų grafike nurodyta automobilio vertė - 12.149,31 EUR (41.949,14 Lt), taip pat nurodytas 2186,88 EUR pridėtinės vertės mokestis (toliau PVM), kuris Sutarties sudarymo metu buvo 18 procentų, vėliau PVM didėjo iki 21 proc. Ieškovas reikalauja sumokėti iš atsakovo ne tik automobilio likutinę vertę, bet ir 21 proc. PVM nuo šios sumos, t.y. 3083,26 Lt (20, 41 b.l.). Priteisus iš atsakovo automobilio likutinę vertę, atsižvelgiant į sutartines bei PVM įstatymo nuostatas iš atsakovo taip pat priteistina ir PVM 21 proc. nuo 14 682,19 Lt, t.y. 3083,26 Lt, bendra priteistina iš atsakovo automobilio likutinė vertė 17 765,45 Lt.

Kadangi atsakovas nėra pilnai atsiskaitęs su ieškovu, t.y. nesumokėta automobilio likutinė vertė, todėl atsakovui nuosavybės teisė į automobilį Toyota Yaris, kurį atsakovas įregistravo VĮ Regitra savo vardu, pereis tik nuo galutinio atsiskaitymo su ieškovu dienos. Pažymėtina, kad vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010).

Dėl kitų proceso dalyvių ir jų atstovų nurodytų argumentų teisėja nepasisako kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjant šią bylą.

Kadangi atsakovas pažeidė sutartinės prievolės įvykdymo terminus, todėl vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. atsakovas kaip fizinis asmuo privalo mokėti ieškovui 5 procentų įstatymines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos supaprastinta proceso tvarka iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl būtent tokio dydžio palūkanos yra priteistinos iš atsakovo, atmetant ieškovo reikalavimą dėl 6 proc. procesinių metinių palūkanų priteisimo, nes kaip jau minėta atsakovas nėra verslininkas, kad galima būtų tokio dydžio palūkanas iš jo priteisti (CK 6.210 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Ieškovo ieškinys patenkintas 87,95 proc., todėl iš atsakovo ieškovui priteisina atitinkamai 532,98 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 4, 27 b.l.). Ieškovui grąžintina 114,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už pareikšimą dėl teismo įsakymo išdavimo supaprastinta proceso tvarka, kuris galėjo būti įskaitytas už ieškininius reikalavimus po skolininko prieštaravimų išduotam teismo įsakymui (CPK 87 str. 1d. 1 p.).

Valstybės biudžetui 6,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 str., 270 str., 284 str .1d. 430 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Šiaulių banko lizingas“, į.k. 145569548, iš atsakovo M. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 17 765,45 Lt (septyniolika tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt penkis litus, 45 centus) automobilio likutinės vertės, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 17765,45 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 532,98 Lt (penkis šimtus trisdešimt du litus, 98 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovui UAB „Šiaulių banko lizingas“, į.k. 145569548, 2012-12-10 įmokos mokėjimo kvitu Nr. 12-000002968 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sumokėtą žyminį mokestį - 114,00 Lt (vieną šimtą keturiolika litų).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.