Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų

19. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas E. P. 2025 m. balandžio 25 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 77385637 (toliau – ir sutartis), jos pagrindu atsakovui skolintojų paskolinta 5 656,12 Eur suma (5 147,07 Eur paskolos suma ir 509,05 Eur sutarties sudarymo mokestis) 76 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, 509,05 Eur sutarties sudarymo mokestį įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, refinansavo atsakovo įsiskolinimus (232,36 Eur, 589,68 Eur, 285,77 Eur, 306,70 Eur, 191,97 Eur, 501,90 Eur, 258,30 Eur ir 346 Eur, 1 548,02 Eur sumomis), o 886,37 Eur paskolos sumą ieškovė pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pagal sutartį atliko 5 įmokas, atliktais mokėjimais bendrai padengta: 9,87 Eur administravimo mokesčio, 249,94 Eur palūkanų pagal grafiką, 93,87 Eur paskolos dalies, 20,07 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 0,01 Eur mokėjimo palūkanų. Atsakovui prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdant, ieškovė nuo 2025 m. gruodžio 12 d. sutartį vienašališkai nutraukė.

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė įgijo teisę į tam tikrą dalį sutarties administravimo mokesčio, tačiau ieškovės reikalavimą dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo atmetė nustatęs, kad ieškovė yra gavusi šio mokesčio 5,94 Eur permoką, kuri turi būti grąžinta atsakovui, šia suma sumažinant kitas ieškovei iš atsakovo priteistas sumas (palūkanų sumą).

22. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, tačiau nelaikoma blogesnio sprendimo priėmimu, kai sprendimas priimtas CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju (CPK 313 straipsnis). Apeliacinį skundą ieškovė pateikė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl sutarties sudarymo mokesčio ir sutarties administravimo mokesčio bei dalies delspinigių priteisimo. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi pranešė šalims apie ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti, ar šalių sudarytos sutarties nuostatos dėl administravimo mokesčio atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintus reikalavimus ir, atitinkamai, ar ieškovė turi teisę į sutarties administravimo mokestį, bei ar šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas tinkamai perskaičiavo iš atsakovo ieškovei priteistinas sumas; ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo 9 229,46 Eur sumos. Kadangi vartotojų teisių gynimas yra viešojo intereso dalykas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime pasisakys paminėtais klausimais, taip dėl viešojo intereso peržengdama apeliacinio skundo ribas.

Dėl VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytos išimties (ne)taikymo

23. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutarties sudarymo mokesčio sąlyga nėra neteisėta ir ieškovė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis minėtoje teisės normoje nurodyta išimtimi bei netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui. Taigi apeliantė kelia klausimą dėl VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytos išimties taikymo.

24. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos www.finbee.lt operatorė, įtraukta į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis, 25¹ straipsnio 1 dalis). VKĮ 25³ straipsnyje numatyti reikalavimai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui.

25. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualios šalių sutarties sudarymo metu galiojusios VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies ir 6¹ dalies redakcijos, galiojusios nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2026 m. balandžio 29 d. Pagal ginčui aktualią VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies redakciją, ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų; šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Ginčui aktuali VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis reglamentavo, kad šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos; vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.

26. Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 3.23 papunktį, organizatorius turi teisę investuoti į paskolos gavėjų paskolas aukcione, o tokio investavimo atveju organizatoriui taikoma pirmenybė – t. y. organizatoriaus siūlymas yra visuomet pirmas. Organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos ir užtikrina, kad visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu operatoriaus pagal paskolos sutartį paskolos gavėjui suteikta paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos paskolos sumos.

27. Apeliantė nurodo, kad ji veikia ne tik kaip tarpusavio skolinimo operatorė, tačiau ir pati investuoja į per platformą sudaromas paskolas, o jos, kaip skolintojos, investuota suma į su atsakovu sudarytą paskolos sutartį Nr. L-77385637 buvo 680 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 618,86 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12,02 proc. bendros vartojimo kredito sumos bei 61,14 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Apeliantė nurodo, kad savo veikloje laikosi tokios investavimo tvarkos, pagal kurią į visas paskolas investuojama ne mažiau kaip 12 proc. paskolos sumos. Apeliantė taip pat nurodo, kad bylai teikdama pažymą, kurioje nurodyti koinvestavimo duomenys nuo 2025 m. balandžio 25 d. iki 2025 m. gruodžio 12 d. (t. y. nuo paskolos sutarties su atsakovu sudarymo iki sutarties nutraukimo), pažymėjo, jog į tam tikras paskolas buvo investuota mažesnė procentinė dalis, nei nurodo VKĮ, tačiau tai sudaro nežymią dalį. Apeliantė kaip to priežastį nurodo, kad koinvestavimas yra automatizuotas, neinvestuota į nežymią dalį paskolų dėl techninių kliūčių, nesant ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo. Apeliantė laikosi pozicijos, kad esant mažareikšmiškumui jai neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi, taip pat reikalauti viso negrąžinto sutarties sudarymo mokesčio, sutarties administravimo mokesčio ir delspinigių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas, nei padarytos pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą sprendimą už akių.

28. Apeliaciniame skunde ieškovė remiasi kartu su ieškiniu pateikta pažyma apie UAB „Finansų bitė“ (skolintojo Nr. (duomenys neskelbtini)) investicijas į paskolas. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ir pritaria pirmosios instancijos teismo įvertinimui, kad ieškovės pažymos apie jos investicijas į paskolas laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 25 d. iki 2025 m. gruodžio 12 d. duomenys nepatvirtina, jog ieškovė į paskolas visais atvejais investuoja ne mažiau nei 12 proc. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad paminėtoje pažymoje yra nurodyti duomenys ne apie investicijas į konkrečias paskolas, o apie bendrus investicijų į paskolas dydžius ir atitinkamą mėnesį investuotos sumos vidutinius dydžius, taip pat iš pateiktų duomenų nustatyta, jog paskolų skaičius ir koinvestuotų paskolų skaičius ne visas mėnesiais sutampa. Taigi pateiktas įrodymas savo turiniu nepakankamas patvirtinti ieškovės pasirinktą veiklos modelį – investavimą į kiekvieną vartojimo kreditą ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos.

29. Apeliantė neginčija aplinkybės ir pati nurodo, kad į tam tikras paskolas buvo investuota mažesnė procentinė dalis, nei nurodo VKĮ. Apeliantės vertinimu, neinvestuota į nežymią dalį paskolų dėl techninių kliūčių, nesant ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo, todėl dėl mažareikšmiškumo neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovė, siekdama pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, turi investuoti ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą teikiamą vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kai ši investicijų suma nesiekia 12 proc., nėra pagrindo taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintos išimties. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė savo teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą išlygą egzistavimo (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi.

Dėl sutarties sudarymo ir sutarties administravimo mokesčių

30. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje numatė sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio taikymą. Taigi ieškovės atlygį sudarė dvi dalys: 509,05 Eur sutarties sudarymo mokestis, kurį ji nurodė taikanti už sutarties sudarymo metu teikiamas paslaugas, ir 169,16 Eur administravimo mokestis. Vertinant sutarties sudarymo mokestį ir administravimo mokestį sistemiškai kaip vieningą atlygį ieškovei (tarpusavio skolinimo platformos operatorei), nustatyta, kad bendra ieškovės atlygio suma sudarė 678,21 Eur (509,05 Eur + 169,16 Eur). Iš nurodytos bendros ieškovės atlygio sumos sutarties sudarymo mokestis sudarė 75,06 proc. (509,05 Eur x 100 / 678,21 Eur).

31. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 papunktį, sutarties sudarymo mokestis yra paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta paskolos grąžinimo grafike. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, jei taip nurodyta specialiosiose sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0.

32. Kaip minėta, pagal šiuo atveju taikytiną VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies redakciją, ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šiuo atveju sutarties sudarymo mokestis, kaip ieškovės atlygio dalis, sietina su sutarties sudarymo momentu, viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintinomis įmokomis, ribą, t. y. 25 procentus (VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, atmetami kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad sutarties sudarymo mokesčio sąlyga nėra neteisėta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi ir, įvertinęs nustatytą sutarties sudarymo mokesčio neteisėtumą, pagrįstai pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) bei atitinkamai atmetė su tuo susijusį ieškinio reikalavimą dėl šio mokesčio priteisimo.

33. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo. Šiuo aspektu apeliantė iš esmės rėmėsi tapačiais argumentais, kad apeliantė savo veikloje laikosi tokios investavimo tvarkos, pagal kurią į visas paskolas investuojama ne mažiau kaip 12 proc. paskolos sumos, dėl to atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi ir netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui, taip pat atitinkamai reikalauti ir viso negrąžinto sutarties administravimo mokesčio. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad apeliantė neįrodė, jog jai turi būti taikoma VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtis, vertindama ieškovės argumentus dėl reikalavimo dėl administravimo mokesčio priteisimo, remiasi ginčui aktualia VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi, kadangi administravimo mokestis patenka į VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo sritį.

34. Ginčui aktualioje VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią tam tikra tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalis sietina su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintomis įmokomis. Šiuo atveju taikytina VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies norma yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, nustatydama pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį reguliuojamą ne mažesnę kaip 75 proc. atlygio dalį, ieškovė neturėjo diskrecijos teisės nustatyti kitokios atlygio skaičiavimo bazės nei faktinės vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui grąžintos įmokos.

35. Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte ir www.finbee.lt portalo naudojimosi sutarties 2.1 punkte nurodyta, jog administravimo mokestis – Specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Minėtuose dokumentuose nėra detalizuojama administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarka.

36. Nagrinėjamu atveju sutarties administravimo mokestis sudaro 24,94 proc. viso ieškovės atlygio sumos (169,16 Eur x 100 / 678,21 Eur). Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad administravimo mokestis sudaro 0,07 proc. ir yra mokamas kas mėnesį. Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos skiltyje „Su vartojimo kredito sutartimi susijusios išlaidos“ nurodyta, kad bus taikomas, be kita ko, administravimo mokestis – 0,07 proc. (skaičiuojamas nuo paskolos likučio per mėnesį).

37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal šalių sudarytą sutartį sutarties administravimo mokestis buvo skaičiuojamas ne proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, kaip reikalauja VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje, bet proporcingai nuo paskolos gavėjo negrąžintos paskolos likučio. Kitaip tariant, buvo pasirinkta įstatymui prieštaraujanti sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo bazė. Toks sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo modelis yra nenaudingas kredito gavėjui (vartotojui), nes kredito gavėjas pradinėje kredito sutarties vykdymo stadijoje privalo mokėti didesnį sutarties administravimo mokestį nei turėtų mokėti tuo atveju, jei sutarties administravimo mokestis būtų apskaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties administravimo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir apygardų teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-637-1092/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2578-871/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1563-1092/2025).

38. Pastebėtina tai, kad sutarties administravimo mokestis šiuo atveju siekė tik 24,94 proc. ieškovės atlygio sumos, nors pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį, ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, sutarties administravimo mokestis šiuo atveju nesiekia nustatyto ne mažesnio kaip 75 proc. dydžio, todėl ir dėl šios priežasties jį būtų galima pripažinti negaliojančiu (dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms) net ir tuo atveju, jei jis būtų susietas su tinkama jo skaičiavimo baze – grąžintomis įmokomis, kaip nustatyta VKĮ.

Dėl su sutarties administravimo mokesčio permoka susietų priteistinų sumų perskaičiavimo

39. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, padarė išvadą, kad ieškovė gali reikalauti iš atsakovo tik sutarties administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovo vykdant sutartį sumokėtoms įmokoms, ir įvertino, kad ieškovė įgijo teisę į 3,93 Eur (169,16 Eur x 3,65 proc.) sutarties administravimo mokesčio; be to, kadangi gautomis įmokomis ieškovė įsiskaitė 9,87 Eur šio mokesčio, ieškovė neturi teisės į papildomą šio mokesčio sumą, bet ir yra gavusi 5,94 Eur (9,87 Eur – 3,93 Eur) permoką, kuri turi būti grąžinta atsakovui (ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovo priteistas sumas). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs 24 Eur permokos faktą, priteistiną palūkanų sumą sumažino iki 426,86 Eur (450,86 Eur – 24 Eur).

40. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 19,47 Eur delspinigius. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, atsižvelgė į tai, kad delspinigius ieškovė apskaičiavo ir už vėluojamą sumokėti neteisėto sutarties sudarymo mokesčio dalį, ir už įsiskolinimą, susidariusį dėl neteisėtai panaudotos 24 Eur permokos ir padarė išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiama delspinigių suma mažintina iki 15,05 Eur (6,16 Eur + 4,55 Eur + 2,98 Eur + 1,36 Eur).

41. Pastebėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė iš atsakovo gautomis įmokomis yra padengusi 20,07 Eur neteisėto sutarties sudarymo mokesčio dalį, kuri turi būti grąžinta atsakovui, ir nustatė, jog ieškovė yra gavusi 5,94 Eur (9,87 Eur – 3,93 Eur) administravimo mokesčio permoką, kuri turi būti grąžinta atsakovui, tačiau nurodė, kad bendra permokos suma yra 24 Eur (3,93 Eur + 20,07 Eur), t. y. klaidingai vietoje 5,94 Eur administravimo mokesčio permokos sumos įtraukė 3,93 Eur sumą.

42. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad ieškovė neturi teisės į neteisėtai nustatytą sutarties administravimo mokestį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė iš atsakovo gautomis įmokomis nepagrįstai yra įsiskaičiusi 9,87 Eur administravimo mokesčio įmokų ir jos turi būti grąžintos atsakovui. Taigi galutinė atsakovo permokos ieškovei suma yra didesnė – 29,94 Eur (20,07 Eur sutarties sudarymo mokesčio įmokų + 9,87 Eur administravimo mokesčio įmokų).

43. Byloje konstatavus atsakovo 29,94 Eur bendros permokos, kuri turi būti grąžinta atsakovui, faktą, vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punkte ir Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ dalyje pateikta įmokų paskirstymo tvarka, permoka yra padengiama iš atsakovo priteistina mokėjimo palūkanų suma ir ši priteistina palūkanų suma mažinama iki 420,92 Eur (450,86 Eur – 29,94 Eur).

44. Konstatavus, kad ieškovė neturi teisės į neteisėtai nustatytą sutarties administravimo mokestį, perskaičiuotina ieškovei priklausanti delspinigių suma, nes ieškovė nepagrįstai apskaičiavo juos ir nuo nesumokėtos sutarties administravimo mokesčio sumos. Papildomai pastebėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas delspinigius, įtraukęs bendrą permokos sumą į pirmąjį laikotarpį, nepagrįstai tą pačią apskaičiavimams jau panaudotą permokos sumą įtraukė ir į kitus laikotarpius.

45. Delspinigiai, pagal ieškovės pateiktą delspinigių apskaičiavimo pažymą, už 118 d. nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d. galėjo būti skaičiuojami už 95,19 Eur sumą (135,03 Eur – 29,94 Eur tuo metu buvusi permoka – 6,69 Eur sutarties sudarymo mokestis – 3,21 Eur administravimo mokestis) ir negalėjo viršyti 5,62 Eur (95,19 Eur × 0,05 proc. × 118 d.); už 87 d. laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami už 125,16 Eur sumą (135,36 Eur – 6,69 Eur sutarties sudarymo mokestis – 3,51 Eur administravimo mokestis) ir negalėjo viršyti 5,44 Eur (125,16 Eur × 0,05 proc. × 87 d.); už 57 d. laikotarpį nuo 2025 m. spalio 15 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 125,18 Eur sumą (135,36 Eur – 6,69 Eur sutarties sudarymo mokestis – 3,49 Eur administravimo mokestis) ir negalėjo viršyti 3,57 Eur (125,18 Eur × 0,05 proc. × 57 d.); už 26 d. laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 15 d. delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik už 125,20 Eur (135,36 Eur – 6,69 Eur sutarties sudarymo mokestis – 3,47 Eur administravimo mokestis) sumą ir negalėjo viršyti 1,63 Eur (125,20 Eur × 0,05 proc. × 26 d.). Taigi ieškovei iš atsakovo priteisiama delspinigių suma sudaro 16,26 Eur (5,62 Eur + 5,44 Eur + 3,57 Eur + 1,63 Eur).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

46. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, ieškovei iš atsakovo priteisė 22 procentų nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2031 m. rugpjūčio 15 d.), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 719,34 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas taip pat ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas, nurodant bendrą priteistą sumą – 9 229,46 Eur. Matyti, kad į nurodytą bendrą priteistą sumą (5 053,20 Eur + 426,86 Eur + 15,01 Eur + 3 719,34 Eur + 15,05 Eur = 9 229,46 Eur) įtraukta ir nuostolių atlyginimo suma iki kredito sutarties termino pabaigos, kuri nurodyta kaip neturinti viršyti 3 719,34 Eur sumos. Apeliantė 2026 m. balandžio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose sutiko, kad teismas šiuo aspektu klaidingai apskaičiavo priteistiną sumą, nuo kurios skaičiuojamos 5 procentų metinės procesinės palūkanos.

47. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju 3 719,34 Eur suma negali būti laikoma teismo priteista suma CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi jos faktinis dydis dar priklauso nuo to, kada bus išieškotas negrąžintas kredito likutis arba kada pats skolininkas grąžins šią sumą. Vartojimo kredito sutarties atveju aktualu ir tai, kad kreditorius (jo reikalavimo teisių perėmėjas) neturi ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys buvo sulygusios kredito sutartimi, todėl atsakovas pagal teismo sprendimą neprivalo nurodytą sumą visą ir iš karto sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, pakeičiama nurodant 5 505,39 Eur sumą (5 053,20 Eur negrąžinta paskola + 420,92 Eur palūkanos + 15,01 Eur nuostolių atlyginimas + 16,26 Eur delspinigių), už kurią skaičiuojamos priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir apibendrindamas išdėstytus argumentus konstatuoja, kad skundžiamo teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties administravimo mokesčio, delspinigių ir (iš dalies) procesinių palūkanų priteisimo bei nurodytos sumos, už kurią skaičiuojamos priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, nėra teisėta ir pagrįsta, todėl atitinkamai pakeistina, be kita ko, pripažįstant negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2025 m. balandžio 25 d. paskolos sutarties Nr. 77385637 sąlygas dėl sutarties administravimo mokesčio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

50. Apeliacinės instancijos teisme iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš atsakovo ieškovei priteistinos sumos pakitimas yra nežymus, iš esmės lieka patenkinta apie 93 proc. ((9 224,73Eur x 100 / 9 906,15 Eur) ieškinio reikalavimų, dėl to pirmosios instancijos teismo paskirstant bylinėjimosi išlaidas nustatyta ieškinio patenkinimo proporcija ir ieškovei iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteista bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma nekeistina.

51. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 23 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus tai, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl reikalavimų esmės yra atmestas, laikytina, kad teismo procesinis sprendimas nėra priimtas ieškovės naudai, dėl to apeliantei nurodytos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimą už akių pakeisti.

Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2025 m. balandžio 25 d. paskolos sutarties Nr. 77385637 sąlygas dėl sutarties administravimo mokesčio.

Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimu už akių ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo E. P. priteistą 426,86 Eur palūkanų sumą iki 420,92 Eur (keturių šimtų dvidešimt eurų 92 ct) sumos.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo E. P. priteista 15,05 Eur delspinigių, nurodant, kad priteisiama delspinigių suma sudaro 16,26 Eur (šešiolika eurų 26 ct).

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendime už akių nurodytą sumą, už kurią skaičiuojamos priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, vietoje 9 229,46 Eur sumos nurodant 5 505,39 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų penkių eurų 39 ct) sumą.

Likusią teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.