- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-1067-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00575-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- UAB „Draugų studija“
- Ieškovas
- UAB ,,RM Cargo Baltic“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Draugų studija“ apeliacinį skundą dėl 2013 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,RM Cargo Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „Draugų studija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB ,,RM Cargo Baltic“ (toliau - Ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Draugų studija“ (toliau - Atsakovas) 4 927 Lt skolą, 220 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis su atsakovu 2011 m. gruodžio 16 d. sudarė atlygintiną krovinio ekspedijavimo sutartį, t. y. telefonu ir internetu pateikė ieškovui prašymą skubiai suteikti transporto paslaugas ir nugabenti knygų krovinį į Jungtinę Karalystę, o ieškovas minėtą paslaugą suteikė. Krovinys buvo pakrautas Lietuvoje 2011 m. gruodžio 17 d. ir pristatytas krovinio gavėjui Jungtinėje Karalystėje 2011 m. gruodžio 19 d. minėtą aplinkybę pripažįsta ir atsakovas. Atsakovas suteiktas paslaugas priėmė, pretenzijų nereiškė. Sudarytos sutarties pagrindu ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 7 347, 12 Lt sumai. Atsakovas minėtos sąskaitos neapmokėjo. Atsakovas atsisakė mokėti, motyvuodamas tuo, kad jo netenkina suteiktų paslaugų kaina. Atsakovas dalį skolos sumokėjo, bankiniu pavedimu - 2 420 Lt sumą, kurios dydį nustatė pats ir įvardijo kaip apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Šalys neaptarė sutarties kainos, nors atsakovas žinojo, preliminarias rinkos kainas, todėl sutarties kaina turi būti tokia, kokia buvo krovinių pervežimo rinkoje 2011 m. gruodžio mėn. skubių krovinių pervežimo antžeminiu transportu maršrutu Vilnius (Lietuva) – Mančesteris (Didžioji Britanija) - Vilnius (Lietuva). Pažymėjo, kad atsakovas nurodė, kad jo manymu rinkos kaina yra 2 000 Lt, tačiau nepridėjo tai patvirtinančių įrodymų.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė su juo nesutinkantis. Nurodė, kad neneigia fakto, jog užsakė iš ieškovo transportavimo paslaugas, susitarė nugabenti knygas iš Kauno (Lietuva) į Mančesterį (Jungtinė Karalystė). Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nurodė maršrutą Vilnius (Lietuva) – Mančesteris (Didžioji Britanija) – Vilnius (Lietuva). Atsakovo teigimu ieškovas nurodo ne tą maršrutą dėl kurio buvo susitarta. Atsakovo manymu ieškovas netinkamai interpretuoja jų atsakymą dėl paslaugų kainos, nes atsakovas nurodė, kad telefonu buvo apklaustos transportavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šių bendrovių teigimu maksimali kaina už tokį transportavimą negali viršyti 2 000 Lt, neįskaičiavus pridėtinės vertės mokesčio. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pateiktuose transporto bei ekspedijavimo paslaugas teikiančių bendrovių atsakymuose pasiūlyta kaina yra akivaizdžiai mažesnė, nei ta, kurią atsakovas apmokėjo ieškovui. Be to, atsakovo manymu, kainos dėl infliacijos bei degalų kainos, 2011 m. pabaigoje turėjo būti proporcingai mažesnės nei prie atsiliepimo pateiktuose atsakymuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2013 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisė iš Atsakovo Ieškovui 4 927 Lt skolą, 220, 00 Lt palūkanų, 6 procentų procesines palūkanas bei 2 298 bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl transportavimo paslaugų kainos. Ieškovas 2011 m. gruodžio 23 d. už suteiktas transportavimo paslaugas išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 1112113 – 7 374, 12 Lt sumai (b. l. 34).
Atsiliepimas
Atsakovas nesutikdamas su ieškovo jam pateikta sąskaita faktūra pateikė ieškovui raštą, kuriame nurodė, kad atsakovo manymu, jo įmonei nebuvo pasiūlytas protingas ir pagrįstas kainos pasiūlymas (b. l. 36), todėl atsakovas 2012 m. gruodžio 17 d. mokėjimo pavedimu pervedė ieškovui 2 420 Lt (b. l. 37). Pretenzijų dėl netinkamo paslaugų suteikimo atsakovas neturi, krovinys pristatytas tinkamai ir laiku, todėl atsakovo atsisakymą pilnai apmokėti ieškovo išrašytą sąskaitą faktūrą nurodant, kad maksimali suma už tokį transportavimą turėtų būti 2 000 Lt (b. l. 36), pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, nes atsakovas, būdamas profesionalus verslo subjektas, kuriam buvo aktuali krovinio gabenimo kaina, galėjo imtis iniciatyvos ir tartis dėl krovinio gabenimo kainos iki ieškovui suteikus paslaugas ir pateikus sąskaitą faktūrą. Be to, kaip matyti iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su ieškovo darbuotoju (b. l. 67 - 68), atsakovo darbuotojas, ne siekė, kad būtų susitarta dėl paslaugos kainos, o priešingai nurodė, kad sąskaitą aptars vėliau.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas ginčydamas ieškovo reikalaujamą priteisti transportavimo paslaugų kainą pateikė transportavimo įmonių pateiktus atsakymus dėl transportavimo paslaugų (b. l. 70, 71, 72, 73, 74), kur nurodytos kainos ženkliai mažesnės nei ieškovo prašoma suma, tačiau pagal atsakovo UAB „Draugų studija“ paruoštą 2013 m. kovo 27 d. užklausą matyti, kad užklausa suformuluota netiksliai, nenurodant visų sąlygų, t. y. nenurodytas gabenimo laikotarpis (skubi siunta, krovinys pakrautas 2011 m. gruodžio 17 d., nugabentas 2013 m. gruodžio 19 d. ginčo dėl krovinio gabenimo laiko nėra), nenurodyta, kad krovinys gabentas atskira transporto priemone, neturint atgalinio krovinio. Be to, kaip matyti iš UAB „ACE Logistics“ pateikto atsakymo 1 600 kg krovinio maršrutu Vilnius – Mančesteris – Vilnius pervežimo kaina be PVM 5 290 Lt, krovinio tranzito maršrutu Vilnius – Mančesteris laikas 4 – 5 darbo dienos, krovinio tranzito laikas Mančesteris – Vilnius – 5-6 darbo dienos (b. l. 74), t. y. krovinio gabenimo trukmė daug ilgesnė, kaina neženkliai skiriasi nuo ieškovo nurodomos kainos, ieškovo išrašyta sąskaita skaičiuojant be PVM 6 072 Lt sumai (b. l. 34). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo pateikta sąskaita faktūra 7 347, 12 Lt sumai yra nepagrįsta. Tuo tarpu, iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas pateikė atsakovui detalų transportavimo paslaugų kainos paskaičiavimą: nurodydamas kilometrų skaičių: t. y. 4 872 km., kainą už 1 km – 1 Lt, kelto paslaugos 108 GBP (440 Lt), bendra suma, ieškovo skaičiavimu, yra 6 072 Lt plius PVM (b. l. 29 – 30), tokia sąskaita atsakovui ir buvo pateikta (b. l. 34). Ieškovas grįsdamas savo reikalavimą pateikė kitų įmonių siūlomas kainas už analogiško pobūdžio paslaugas, kurios iš esmės nesiskiria nuo ieškovo nustatytos krovinio gabenimo kainos (b. l. 83, 84). Pagal ieškovo pateiktus įrodymus galima spręsti, kad ieškovo nustatyta transportavimo paslaugų kaina atitiko vidutines rinkos kainas už analogiškas transportavimo paslaugas. Ieškovas bandė rasti krovinį, kurį reikėtų pargabenti iš Mančesterio, tačiau neradus krovinio, kurį reiktų pargabenti iš Mančesterio į Lietuvą, visos transportavimo išlaidos, susijusios su krovinio gabenimu, teko atsakovui. Dėl aplinkybės, kad ieškovo užsakytas transportas atgal vyko be krovinio, ginčo nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimą ir pripažinti atsakovą visiškai atsiskaičius su ieškovu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas, būdamas nesąžiningas, savavališkai nusprendė nelaukti krovinio į Lietuvą bei apkrauti apeliantą didesnėmis išlaidomis, tai yra apmokestinti apeliantą atgalinio grįžimo į Lietuvą mokesčiais, nors palaukus kelias dienas papildomų finansinių išlaidų susijusių su grįžimu į Lietuvą būtų išvengęs tiek apeliantas tiek ieškovas. Be to, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ir anksčiau su apelianto atstovu, skirtingose įmonėse derino ne mažiau kaip 10 krovinių pervežimų, dėl kurių apmokėjimo ir kitų sąlygų derinosi elektroninio ryšio priemonėmis ir nebuvo iškilusių jokių problemų. Taip pat apeliantas nurodo, kad ieškovo atstovas M. J. taip pat yra ir ieškovo akcininkas, todėl jis pats siekė sau asmeninės naudos.
Atsiliepimas
Ieškovas teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Šioje normoje nustatyta, kad sutartis nebūtinai turi būti sudaroma šalims aiškiai apsikeičiant oferta ir akceptu – sutarties sudarymą gali patvirtinti ir kitokie sutarties šalių veiksmai, pakankamai įrodantys jų ketinimus. Sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Kadangi CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, ši sutartis gali būti sudaryta ne tik surašant šalių pasirašomą dokumentą, bet apsikeičiant raštais, pranešimais, ar telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat žodžiu.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2011 m. gruodžio 23 d. už suteiktas transportavimo paslaugas išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. 1112113 – 7 374, 12 Lt sumai (b. l. 34). Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo jam pateikta sąskaita faktūra pateikė ieškovui raštą, kuriame nurodė, kad atsakovo manymu, jo įmonei nebuvo pasiūlytas protingas ir pagrįstas kainos pasiūlymas (b. l. 36), todėl atsakovas 2012 m. gruodžio 17 d. mokėjimo pavedimu pervedė ieškovui 2 420 Lt (b. l. 37).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinio pervežimo paslauga buvo suteikta (krovinys pristatytas). Pažymėtina, kad krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Taigi tiek ieškovas privalėjo tinkamai įvykdyti su krovinio pervežimu susijusią prievolę, tiek atsakovas privalėjo tinkamai įvykdyti savo prievolę sumokėti ieškovui užmokestį už įvykdytą krovinio pervežimo paslaugą. Ieškinio, taigi ir nagrinėjamos bylos, dalykas yra netinkamas atsakovo (užsakovo (siuntėjo)), pareigos atsiskaityti su ieškovu (vežėju) už krovinio pervežimą įvykdymas. Atsakovas neginčija paties krovinio pervežimo paslaugos suteikimo fakto. Kaip matyti iš šalių atstovų susirašinėjimo dėl krovinio pervežimo, atsakovui susitarimo dėl pervežimo metu nebuvo svarbi pervežimo kaina (b. l. 67-68), pretenzijos dėl kainos atsirado tik ieškovui pilnai įvykdžius pervežimą, todėl apeliantas, būdamas profesionalus verslo subjektas, jeigu jam buvo svarbi krovinio gabenimo kaina, privalėjo tartis su ieškovu dėl krovinio gabenimo kainos iki ieškovui suteikus paslaugas ir pateikus sąskaitą-faktūrą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo prašomą sumą, ją pagrįsdamas sprendime išdėstytais argumentais. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškinio aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Pripažįsta, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 straipsniai). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme - 1 050 Lt (b. l. 161-162).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Draugų studija“ ieškovui UAB ,,RM Cargo Baltic“ 1 050 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.