- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2YT-21011-1163/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12348-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Lekečinskienė
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas N. Š. (toliau – pareiškėja) patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, jog pareiškėjos tėvai G. Š. (V.) ir R. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). Jiems gyvenant santuokoje buvo pastatyti statiniai (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, šiltnamis, kiemo statiniai), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir įgytas (privatizuotas) žemės sklypas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat įgyti baldai, buitinė technika ir kiti namų apyvokos reikmenys. Išvardintas nekilnojamasis turtas buvo registruotas pareiškėjos tėvo R. Š. vardu. Po G. Š. mirties pareiškėjos tėvas R. Š. visą G. Š. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti velionės asmeninį ir sutuoktinių bendrą turtą – žemę, pastatus, name esančius baldus, buitinę techniką, mokėjo mokesčius, susijusius su turto išlaikymu. R. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Po savo tėvo R. Š. mirties pareiškėja priėmė palikimą, pateikiant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
3. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtino, prašė patikslintą pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo R. A. (toliau – suinteresuotas asmuo) pateikė byloje atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškėjos patikslintu pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Visi faktai patikslintame pareiškime nurodyti teisingai. R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jo senelis, kuris mirė (duomenys neskelbtini) G. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), yra suinteresuoto asmens senelė, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens seneliai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Kiek jam yra žinoma, namų valdoje esančius statinius suinteresuoto asmens seneliai pastatė santuokos metu, vėliau privatizavo žemės sklypą. Iki G. Š. mirties šiuo turtu suinteresuoto asmens seneliai kartu rūpinosi ir jį išlaikė iš bendrų lėšų. Nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas suinteresuoto asmens senelio R. Š. vardu. Po senelės mirties senelis ir toliau liko gyventi namų valdoje, ja rūpinosi ir mokėjo mokesčius. Bylą prašo nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkinamas visiškai.
5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalys numato, kad paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, civilinio kodekso reglamentavimas numato palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos tėvas R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė su G. Š., gimusia (duomenys neskelbtini) (Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). G. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (2021 m. rugpjūčio 5 d. valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-3282). R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (2021 m. kovo 15 d. Medicininis mirties liudijimas Nr. 21-15337777). G. Š. ir R. Š. susilaukė vieno vaiko – N. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) (2022 m. rugsėjo 13 d. VĮ Registrų centro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-8144). Santuokos metu G. Š. kartu su sutuoktiniu įgijo nuosavybės teises į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo įregistruoti R. Š. vardu (valstybės įmonės Registrų duomenų bazės išrašas). R. Š. po G. Š. mirties rūpinosi jos likusiais daiktais bei nekilnojamuoju turtu, mokėjo reikiamus mokesčius (atsiskaitymo knygelės ir kvitų kopijos). VĮ Registrų centro 2022 m. rugsėjo 9 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla neužvesta. Duomenų apie G. Š. testamentą byloje nėra. Galimas palikėjos G. Š. antros eilės įpėdinis, anūkas – suinteresuotas asmuo R. A., pretenzijų į palikimą neturi. Kitų įpėdinių, galinčių ar turinčių teisę priimti palikimą po G. Š. mirties – nėra.
7. R. Š. po G. Š. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Palikimą, po savo sutuoktinės G. Š. mirties, R. Š. priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti – faktiškai perėmė palikėjai G. Š. asmeninį ir sutuoktinių bendrą turtą – žemę, pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), name esančius baldus, buitinę techniką, mokėjo mokesčius, susijusius su turto išlaikymu nepraleisdamas įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, pareiškėja kreipėsi į teismą, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos tėvas R. Š. po savo sutuoktinės G. Š. mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuojama, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
8. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, mokesčių mokėjimas, gyvenimas bute ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjos tėvas R. Š. tuoj po savo sutuoktinės G. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti, patvirtina tai, kad jis liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi likusiais daiktais, baldais, namų apyvokos reikmenimis, kuriuos gyvendami santuokoje įgijo sutuoktiniai už bendras lėšas, mokėjo komunalinius mokesčius, į bylą pateikti įrodymai – atsiskaitymų knygelė ir kvitų kopijos už paslaugas. Ginčo dėl palikėjos turto nėra, suinteresuotas asmuo pretenzijų dėl palikimo nereiškia. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog (duomenys neskelbtini) mirus G. Š. visą po jos mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jos sutuoktinis R. Š., nes jis po G. Š. mirties nepertraukiamai turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos G. Š. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkinamas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.