- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2-708-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00088-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- D. G., R. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.2Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-648-796/2021 pagal ieškovų D. G. ir R. G. ieškinį atsakovui A. K. dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu ir nuosavybės teisės pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. G. ir R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K., kuriuo prašo: (1) pripažinti 11,16 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu ir ieškovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į šį žemės sklypą; (2) priteisti atsakovui iš ieškovų 50 000 Eur sumą (kainą) už žemės sklypą.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – uždrausti atsakovui perleisti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti 11,16 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovų teigimu, ieškinyje jie nurodė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus atsakovui, nurodo faktinį ir teisinį jų pagrindą, prideda rašytinius įrodymus. Ginčo nekilnojamasis turtas yra pas atsakovą, galintį juo disponuoti, o jis jau yra ėmęsis veiksmų, siedamas šį turtą parduoti. Taigi egzistuoja reali grėsmė ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, bylos nagrinėjimo užsitęsimui dėl pasikeitusios teisinės situacijos (perleidus ar kitaip suvaržius turtą) ar sudėtingesnio proceso (dėl naujų asmenų, perleidus ar kitaip suvaržius ginčo nekilnojamąjį turtą, įtraukimo į bylą būtinybės, naujų reikalavimų pareiškimo ar naujų teismo procesų inicijavimo poreikio).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino iš dalies: pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, t. y. 11,16 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo iki kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
5. Spręsdamas ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, kad ieškovai aiškiai suformulavo savo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, pagrindė juos ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atskleidė teisinius reiškiamo pareiškimo argumentus, todėl padarė išvadą, kad ieškinys preliminariai pagrįstas.
6. Atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamą praktiką, teismas nurodė, kad pirmiausia turi būti vertinamas atsakovo buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu. Teismo vertinimu, konkrečioje situacijoje atsakovo nesąžiningumą patvirtina faktas, kad jis, pažadėjęs parduoti žemės sklypą ieškovams už 50 000 Eur, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui pateikė pranešimą apie parduodamą Žemės sklypą už didesnę kainą – 67 000 Eur.
7. Įvertinęs tai, kad byloje nėra kitų duomenų apie atsakovo siekį suvaržyti nekilnojamąjį turtą (įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai), teismas sprendė, jog yra pagrindas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti tik iš dalies ir taikyti mažiausiai atsakovo teises varžančią laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo nekilnojamąjį turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos 2021 m. balandžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė ikisutartiniai, o ne pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Šalys nesusitarė dėl parduodamo turto kainos, todėl jų derybos dėl pagrindinės sutarties sudarymo nepasibaigė sutarties pasirašymu. Nors ieškovams buvo per notarą siunčiamas pareiškimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nurodant 50 000 Eur pardavimo kainą, atsakovas siekė kainos padidinimo – žodžiu kreipėsi į ieškovus ir pasiekė susitarimą, kad turtas bus parduodamas už 67 000 Eur. Vėliau ieškovai dėl nesuprantamų priežasčių apsigalvojo ir, siekdami sutaupyti atsakovo sąskaita bei pasinaudodami tuo, kad gavo iš notaro pasiūlymą turtą įsigyti už 50 000 Eur, atsisakė sudaryti sandorį jau už sulygtą didesnę kainą, o už atsisakymą pirmumo teisės pareikalavo atsakovo sumokėti 2 000 Eur atlygį.
8.2. Ieškovai nėra pervedę pinigų už perkamą turtą, o atsakovas nėra perdavęs jo valdyti ieškovams, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatų.
8.3. Ieškovų ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl nebuvo teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Jas pritaikius yra pažeista atsakovo teisė savo nuožiūra disponuoti turtu, teisėti lūkesčiai parduoti turtą už savo pasirinktą kainą, nors, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principą bei įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
Atsiliepimas
9. Ieškovai atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovai ieškinyje ne tik nurodė faktinį ieškinio pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus, bet nurodė ir teisinius pagrindus, o taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Taigi nėra pagrindo teigti, kad ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ar kad buvo pasirinktas akivaizdžiai neleistinas, objektyviai neįmanomas savo teisių gynimo būdas.
9.2. Atsakovo atskirojo skundo argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl nėra vertinami sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
9.3. Ginčo pobūdis leidžia pagrįstai spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti.
9.4. Egzistuoja reali grėsmė ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes ginčo objektas yra pas atsakovą, o jis jau ėmėsi veiksmų, siekiant ginčo nekilnojamąjį turtą parduoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis).
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi, iš dalies tenkindamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo abiejų būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, t. y. tiek ieškinio preliminarų pagrįstumą, tiek ir egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Apeliantas iš esmės nesutinka tik su viena teismo nustatyta aplinkybe, akcentuodamas, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019).
13. Pažymėtina, kad šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, o teismas šioje pradinėje proceso stadijoje negali daryti išvados, ar ieškinys (jo reikalavimai) yra pagrįstas ar, priešingai, nepagrįstas. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad ieškovų reikalavimai yra nepagrįsti, nes tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai, o sutartis, nesusitarus dėl parduodamo turto kainos, nebuvo ir negalėjo būti sudaryta, teisiškai neaktualūs.
14. Pasisakant dėl šių atskirojo skundo argumentų svarbu pažymėti, kad pradinėje bylos stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliekamas tik preliminarus pareikšto ieškinio pagrįstumo įvertinimas, kuris reiškia patikrinimą, ar ieškinys yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar yra pridedami šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Akivaizdu, kad apelianto teiginiai, susiję su ikisutartiniais šalių santykiais ir / ar derybomis dėl ginčo objekto, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio nėra ir negali būti nagrinėjami, nes jie sudaro šio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio argumentų nagrinėjimas jau pradinėje bylos proceso stadijoje prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui bei neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019).
15. Ne kartą teismų praktikoje pasisakyta ir tuo aspektu, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609- 407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
16. Šiuo konkrečiu atveju nėra abejonių, kad toks ieškovų reikalavimas dėl daiktinių teisių jiems pripažinimo materialiniu teisiniu aspektu yra galimas (teisiškai įmanomas). Ieškinio turinys leidžia įsitikinti, kad ieškovai suformulavo ir ieškinio faktinį pagrindą, susijusį su daiktinių teisių į žemės ūkio paskirties žemės sklypą pripažinimu, t. y. nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia tokius savo reikalavimus. Prie ieškinio pridedami ir rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku. Taigi, ieškinio preliminariam pagrįstumui pripažinti tokių duomenų visiškai pakako, o ar šie reikalavimai bus patenkinti, teismas pasisakys tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinęs faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visumą ir priėmęs dėl ginčo sprendimą. Todėl, priešingai nei nurodo apeliantas, ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
17. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais dėl proporcingumo principo pažeidimo ar prioriteto ieškovų interesams suteikimo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti išlaikyta proceso šalių interesų pusiausvyra, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, negu būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 straipsniai).
18. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad aktualioje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, vertinama, kad ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu egzistuoja tikimybė, jog atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas gali tapti sunkiai įmanomas.
19. Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017).
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tai, kad ieškovams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo įvykdymas galėtų tapti ir visiškai negalimu, jei ginčo objektas būtų perleistas sąžiningam trečiajam asmeniui, tačiau atsižvelgęs į tai, jog kitų grėsmę keliančių apelianto veiksmų ieškovai neįrodė, sprendė, kad yra pagrindas taikyti mažiausiai apelianto teises varžančias laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo, kol įsiteisės procesinis sprendimas byloje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iki ginčo galutinio išsprendimo teismo pritaikyti disponavimo ginčo objektu laikini suvaržymai būtent ir užtikrina proceso šalių interesų pusiausvyrą, jie neleidžia atsirasti naujiems teisiniams santykiams, kuriuos ieškovai taip pat turėtų ginčyti, bet nekliudo apeliantui įgyvendinti kitų savo teisių – naudojimo ir valdymo.
21. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, tačiau konkrečioje situacijoje apelianto atžvilgiu pritaikytas suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Taigi, atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeidžia apelianto teises ir jo lūkesčius už pasirinktą kainą parduoti turimą turtą. Tokius savo lūkesčius jis galės realizuoti jeigu ieškinys bus atmestas.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą teismų praktikoje. Atskirojo skundo argumentai pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1611-516/2017; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-186/2018). Tokią pačią poziciją dėl tarpinių nutarčių peržiūros metu atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-7-701/2018).
24. Ieškovai prašo priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidas patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla Nr. e2-648-796/2021 dar nėra išnagrinėta iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas nėra sprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą