Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Kornelijai Zamalytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Panevėžio AVPK) pareiškėjo naudai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad 2020 m. spalio 5 d., apie 23 val. 17 min. jis vairavo transporto priemonę VW Caddy (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keliu Rokiškis–Kupiškis, priklausančią seseriai, važiavo į Kupiškį iš darbo. Privažiuodamas Kupiškio miestą, automobilių stovėjimo aikštelėje jis pastebėjo stovintį policijos tarnybinį automobilį. Po to pamatė minėtą policijos automobilį važiuojant paskui jį. Jis įvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini) sustojo jos kieme, išjungė variklį, iš automobilio nelipo. Policijos automobilis privažiavo prie jo automobilio galinės dalies, buvo įjungtu varikliu, degė šviesos, tačiau policijos pareigūnai (toliau – ir pareigūnai) iš automobilio nelipo ir jam neteikė jokių reikalavimų. Policijos automobilis apie 3–4 min. prastovėjęs prie jo vairuojamo automobilio dalies išvažiavo iš degalinės aikštelės. Jis, taip pat išvažiavęs iš aikštelės už 5–10 min., pastebėjo tą patį policijos automobilį stovintį, šis vėl pradėjo važiuoti paskui jį, važiavo labai arti, galimai nesilaikydamas saugaus atstumo. Policijos automobilis važiavo paskui jį apie 2 km. Kadangi buvo nakties metas, dėl pareigūnų pirmiau nurodytų veiksmų jis jautė įtampą. Jam nebuvo žinomos tokios pareigūnų veiksmų priežastys. Jis vairavo transporto priemonę saugiai, kelių eismo taisyklių nepažeidė, tačiau dėl pareigūnų keliamos įtampos pasuko kitu keliu. Įvažiavus į Kupiškio miestą, policijos pareigūnai apie 23.45 val. jį sustabdė. Priėjęs Panevėžio AVPK Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Kupiškio rajono PK) Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. T. paaiškino, kad jis sustabdytas dokumentų patikrinimui, vėliau paaiškino, kad draudžiamų daiktų patikrinimui, kad vairuodamas transporto priemonę jis įtartinai manevravo. Patikrino automobilio bagažinę ir saloną. Jam nepasakė, kokių draudžiamų daiktų ieško, nepareikalavo juos pateikti. Paprašė pateikti avarinį ženklą, vaistinėlę, liemenę. Kadangi jis su savimi neturėjo pasiėmęs automobilio dokumentų, tai yra, transporto priemonės registracijos liudijimo ir draudimo dokumentų, pareigūnui pareikalavus, šiuos dokumentus atvežė draugė. Patikrinus dokumentus, jam leista važiuoti toliau. Pareiškėjas teigė, kad jo vairavimo stažas yra apie 18 metų. Jis vairavo transporto priemonę laikydamasis eismo saugumo reikalavimų, nesudaro prielaidų vertinti, kad jo vairavimas galėjo būti įtartinas ar pavojingas, dėl to mano, kad jo vairuojamo automobilio važiavimo pobūdis pareigūnams negalėjo kelti abejonių. Jo atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai neatliekami, jis nėra teistas, laikosi įstatymų, teisės pažeidimų nepadarė ir nesirengė jų atlikti. Jis nedisponuoja ir neketina disponuoti draudžiamais daiktais. Dėl to mano, kad pareigūnai negalėjo turėti realių duomenų apie daromas ar rengiamas nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus. Ne pirmas kartas, kai vairuodamas transporto priemones jis yra stabdomas Panevėžio AVPK, taip pat ir Kupiškio rajono PK policijos pareigūnų. 2020 m. vasario 23 d., 11 val. 15 min., Kupiškyje, jam vairuojant transporto priemonę BMW X6 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią jo motinai, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nors vairavo transporto priemonę laikydamasis eismo saugumo reikalavimų. Pareigūnai nepaaiškino jo automobilio sustabdymo priežasties ir vairuotojo pažymėjimo tikrinimo tikslo. Iki šio laiko jam nėra žinoma, kodėl jis buvo sustabdytas. Jis kreipėsi į Panevėžio AVPK 2020 m. vasario 28 d. su prašymu, kuriame taip pat nurodė, kad vyresnysis tyrėjas R. T. 2018–2020 m. laikotarpyje jį stabdė apie 10–15 kartų. Paduodamas prašymą, jis siekė, kad būtų ištirtas ir įvertintas policijos pareigūnų veiksmų teisėtumas stabdant jo vairuojamas transporto priemones, bei suteikta informacija, kokia buvo 2020 m. vasario 23 d. Kupiškyje jo stabdymo ir tikrinimo priežastis ir pagrindas. Į minėtą jo prašymą Panevėžio AVPK 2020 m. kovo 12 d. raštu pranešė, kad neįžvelgus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų veiksmų neatliktas, tačiau nepateikė prašomos informacijos – stabdymo ir tikrinimo priežasties ir pagrindo. Pareiškėjas teigė, kad reikalavimą atlyginti neturtinę žalą jis kildina iš Panevėžio AVPK Kupiškio PK policijos pareigūnų atliktų veiksmų, kai jam 2020 m. spalio 5 d., apie 23 val. 17 min., vairuojant transporto priemonę VW Caddy, kelyje Rokiškis–Kupiškis, be teisėto pagrindo policijos pareigūnų jis buvo persekiojamas, Kupiškio mieste sustabdytas, prievarta apžiūrėta jo vairuojama transporto priemonė. Pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 21–25 straipsnių nuostatas. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, pareiškėjas teigė, kad policijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kad 2020 m. spalio 5 d., apie 23 val. 17 min. vairuodamas transporto priemonę, jis buvo persekiojimas neteisėtai, jo vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta ir apžiūrėta nesant tam teisėto pagrindo, tokiems veiksmams nebuvo jokios pagrįstos ir realios būtinybės, pagrindo. Teigė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė nesaugumo jausmą, įtampą, stresą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, kurie jam sukėlė žymias neigiamas pasekmes, tai atsiliepė jo sveikatos būsenai, jis lankėsi pas gydytoją, vartojo vaistus. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 3000 Eur suma.

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdyje jo atstovė paaiškino, kad nuo 2020 m. spalio 5 d. 19 val. iki 2020 m. spalio 6 d. 7 val. ekipaže šaukiniu (duomenys neskelbtini) dirbo Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. T. ir tyrėja L. M.-R. Policijos pareigūnų vairuojama transporto priemonė iš tiesų buvo įvažiavusi į degalinės (duomenys neskelbtini) teritoriją, tačiau jokių policijos pareigūnų veiklos pažeidimų tuo nebuvo padaryta. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, pareigūnas neneigė paskui pareiškėją įvažiavęs į degalinės teritoriją, paaiškino tokių savo veiksmų reikalingumą: nurodė, kad pavojingai manevravusi transporto priemonė sukėlė įtarimų, įsuko į degalinės teritoriją ir sustojo už pastato, dėl to pareigūnui kilo pagrįstų dvejonių, ar įtartinai manevravusios transporto priemonės vairuotojas neketina persėsti į keleivio pusę, galbūt disponuoja draudžiamais daiktais. Pareigūno kelis kartus klausiamas, sustabdytos transporto priemonės vairuotojas nesugebėjo nurodyti konkrečios priežasties, kodėl nusuko iš kelio į minėtos degalinės teritoriją, buvo linkęs ginčytis, kad tai daryti jis gali. Atsakovės atstovas teigė, kad šioje situacijoje policijos pareigūnai elgėsi apdairiai ir teisėtais būdais įgyvendino jiems pavestas funkcijas. Pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnų vairuojama transporto priemonė nesilaikė saugaus atstumo ar darė kitokį spaudimą jam, nepagrįsti jokiais duomenimis, vertintini kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė, todėl atmestini. Atsakovės atstovas, remdamasis tyrėjos L. M.-R. 2020 m. lapkričio 18 d. tarnybiniu pranešimu, paaiškino, kad važiuojant keliu netoli žiedinės sankryžos, prie degalinės (duomenys neskelbtini) priekyje pareigūnų važiavęs automobilis (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įjungęs kairį posūkio signalą persirikiavo į kairę eismo juostą, ketindamas važiuoti į Kupiškio miestą. Jie, tuo metu važiuodami pagrindiniu keliu, turėjo įvažiuoti į žiedinę sankryžą. Tačiau prieš pat įvažiuojant į žiedinę sankryžą, priekyje važiavęs ir į dešinę eismo juostą pasukęs automobilis staiga pakeitė judėjimo kryptį ir net neįjungdamas kairiojo posūkio signalo įvažiavo prieš pat pareigūnus į pagrindinį kelią. Atsakovės atstovas paaiškino, kad pareiškėjas, atlikdamas neatsargius vairavimo manevrus, policijos pareigūnams sukėlė pagrįstų abejonių dėl tinkamo transporto priemonės vairavimo ir galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 patvirtinto Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 21.1 papunktis nustato, kad policijos pajėgų vienetas gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas), kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma neteisėtai, atmestini kaip nepagrįsti. Iš Administracinių nusižengimo registro duomenų matyti, kad pareiškėjas už įvairius kelių eismo pažeidimus yra baustas ne kartą. Prie bylos pridedami duomenys pareiškėją charakterizuoja neigiamai ir atskleidžia, kad jo teiginiai apie tinkamą ir atsakingą transporto priemonių vairavimą neatitinka realybės. Dėl pareiškėjo teiginio, kad policijos pareigūnų jis buvo stabdomas ne pirmą kartą, atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas dėl skunde minimo 2020 m. vasario 23 d. įvykio teikė prašymą 2020 m. vasario 28 d., į kurį policijos komisariatas jam atsakė 2020 m. kovo 12 d. raštais. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad policijos pareigūnai transporto priemones stabdyti patikrinimui turi teisę, vadovaujantis Aprašo ir Policijos įstatymo normomis. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), iš pareiškėjo pateikto gydytojo išrašo matyti, kad pareiškėjui yra nustatyta hipertenzinė liga, kada ši liga nustatyta – duomenų nepateikta, ir negalima daryti kategoriškos išvados, kad papildomi sveikatos negalavimai pasireiškė būtent dėl 2020 m. spalio 5 d. įvykio, pareiškėjo juntami simptomai – kraujospūdžio pakitimai, galvos skausmai esant tokiai jo sveikatos būklei, t. y. sergant hipertenzine liga, yra įprasta būsena. Policijos pareigūnai su pareiškėju bendravo taktiškai ir ramiai. Bendravimas su pareigūnu gali sukelti nežymią įtampą. Pareiškėjas neįrodė patirtų išgyvenimų masto tokiu lygiu, kad būtų galima juos vertinti kaip realią žalą.

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, 2020 m. spalio 5 d. sustabdžius bei apžiūrėjus jo vairuojamą transporto priemonę.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-509-629/2019, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1369-629/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1369-629/2019). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, būtina nustatyti, ar yra nagrinėjamu atveju valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma: valstybės valdžios institucijos darbuotojų, t. y. policijos pareigūnų, neteisėti veiksmai (neveikimas), pareiškėjui padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2020 m. spalio 5 d. 19 val. iki 2020 m. spalio 6 d. 7 val. Panevėžio AVPK Panevėžio PK Reagavimo skyriaus tyrėja L. M.-R. ir to paties skyriaus vyresnysis tyrėjas R. T. dirbo ekipaže, šaukiniu (duomenys neskelbtini) Kupiškio mieste ir jo prieigose.

Pareiškėjas kaip neteisėtus pareigūnų veiksmus nurodo tai, kad jo vertinimu, pareigūnai jį persekiojo, be teisėto pagrindo sustabdė jo vairuojamą automobilį bei prievarta atliko automobilio apžiūrą.

Šalių paaiškinimais bei byloje surinkta medžiaga nustatyta, ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, kad 2020 m. spalio 5 d. apie 23 val. kelyje Rokiškis- Kupiškis pareiškėjas R. S. vairavo automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėjant prie Kupiškio miesto, jam iš paskos pradėjo važiuoti policijos automobilis; pareiškėjo vairuojamam automobiliui įsukus į šalia miesto esančią degalinę, policijos automobilis taip pat įvažiavo į degalinę; pareiškėjo automobiliui iš degalinės teritorijos išvažiavus, policijos pareigūnų automobilis iš degalinės teritorijos taip pat išvažiavo, o abiem automobiliams pravažiavus žiedinę sankryžą, pareiškėjo vairuojamas automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas, patikrinti vairuotojo dokumentai bei apžiūrėtas automobilis.

Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves. Į bylą yra pateiktas 2020 m. spalio 5 d. vaizdo ir garso įrašas (toliau – vaizdo įrašas), kuriame yra užfiksuotas pareigūnų bendravimas su pareiškėju jį sustabdžius. Teismas, nagrinėdamas bylą, iš vaizdo įrašų nenustatė, kad policijos pareigūnai su pareiškėju bendravo nepagarbiai.

Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad policijos uždaviniai yra: asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas (2 punktas); nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija (4 punktas). Šio įstatymo 23 straipsnio 5 punktas nustato, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę: kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 yra patvirtintas Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašas. Pagal šį Aprašą 2.6 papunktį, policijos pajėgų vienetas – tai policijos pareigūnai (-as) su transporto priemone, pėsti, raiti ar dirbantys su šunimis, pajėgų išdėstymo plane nustatytu laiku tarnybos sektoriuje vykdantys pavestas funkcijas ir matomi (-as) Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje. Aprašo 21.1 papunktis nustato, kad policijos pajėgų vienetas gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai: vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė Kelių eismo taisykles, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. T. parodė, kad paskui automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai pradėjo važiuoti, įtarę, jog minėtą automobilį gali vairuoti M. A., kuris neturi teisės vairuoti, tačiau nakties metu neapšviestame kelio ruože neturėjo galimybės tuo įsitikinti; šiam automobiliui įsukus į degalinės teritorijos vidinį kiemą (už pastato) bei privažiavus policijos pareigūnams, automobilis jam stovėjo išjungtu varikliu, todėl neliko galimybės įsitikinti, kas automobilį vairavo, nes automobilyje buvę asmenys turėjo galimybę susikeisti vietomis. Tokius liudytojo R. T. parodymus patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. pareigūno kelis kartus klausiamas, sustabdytos transporto priemonės vairuotojas nesugebėjo nurodyti konkrečios priežasties, kodėl nusuko iš kelio į minėtos degalinės teritoriją, buvo linkęs ginčytis, kad tai daryti jis gali. Teismas, nagrinėdamas bylą, iš vaizdo įrašo nustatė, kad pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę sustabdęs vyresnysis tyrėjas R. T. į pareiškėjo klausimą, kokių jis sukėlė įtarimų policijos pareigūnams, paaiškino pareiškėjui, kad gal pareiškėjas turi draudžiamų daiktų (vaizdo įrašas, 23 val. 37 min. 03–24 sek.); gal jūs susikeitėt (vaizdo įrašas, 23 val. 55 min. 14–16 sek.); vyresnysis tyrėjas klausė pareiškėjo, kodėl jis pamatęs tarnybinį automobilį užvažiavo už degalinės pastato, pareiškėjas atsakė, kodėl jis negali užvažiuoti, ką jis blogo padarė (vaizdo įrašas, 23 val. 37 min. 37–52 sek.), vyresnysis tyrėjas klausė pareiškėjo kodėl jis sustojo už degalinės, pareiškėjas atsakė, kad jis bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) ten yra viešbutis, ten yra daug jo reikalų (vaizdo įrašas, 23 val. 53 min. 16–44 sek.).

Aplinkybė, kad automobilis VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degalinės teritorijoje sustojo ne prie kuro užpylimo kolonėlės, o už pastato esančiame vidiniame kieme, taip pat vaizdo įraše užfiksuoti pareiškėjo ir policijos pareigūno pokalbiai paneigia pareiškėjo paaiškinimus, kad į degalinę jis užvažiavo užsipilti kuro, tačiau policijos automobiliui užblokavus išvažiavimą, tai suprato kaip persekiojimą (grėsmę), ir iš automobilio piltis kuro neišlipo. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareiškėjas, kelis kartus pareigūno paklaustas, nenurodė konkrečios priežasties, kodėl jis užvažiavo už degalinės pastato, kodėl ten sustojo.

Remdamasis aukščiau išdėstytais įrodymais, teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnams kilo pagrįstų įtarimų, jog transporto priemonės VW Caddy, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai turi draudžiamų daiktų ar vairuoja automobilį neturėdamas tam teisės, todėl turėdami siekį patikrinti minėtą automobilį tinkamomis sąlygomis, policijos pareigūnai veikė pagal Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatas. Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo skundo teiginius, jog pareigūnai važiuodami paskui jį nesilaikė saugaus atstumo tarp automobilių. Liudytojo M. A. parodymai dėl nesaugaus policijos automobilio priartėjimo vertintini kritiškai, nes šį liudytoją su pareiškėju sieja artimi santykiai (pagal R. T. parodymus, šis liudytojas anksčiau naudojosi pareiškėjo vairuojamu automobiliu), jo parodymai prieštarauja liudytojų R. T. bei L. M.-R. parodymams, kurie yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo. Vien tik aplinkybė, kad policijos automobilis važiavo paskui pareiškėjo vairuojamą automobilį, nesudaro pagrindo tokius policijos pareigūnų veiksmus traktuoti kaip persekiojimą.

Iš pareiškėjo skundo, vaizdo įrašo, tyrėjos L. M.-R. 2020 m. lapkričio 18 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę policijos pareigūnai sustabdė, pravažiavus žiedinę sankryžą.

Tyrėjos L. M.-R. 2020 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, liudytojų R. T. bei L. M.-R. teismo posėdyje duoti parodymai patvirtina, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas todėl, kad jis pavojingai manevravo žiedinėje sankryžoje, o būtent: priekyje pareigūnų važiavęs automobilis (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įjungęs posūkio signalą, persirikiavo į kitą eismo juostą, ketindamas važiuoti į Kupiškio miestą; policijos automobiliui prieš pat įvažiuojant į žiedinę sankryžą, priekyje važiavęs ir į dešinę eismo juostą pasukęs automobilis staiga pakeitė judėjimo kryptį ir net neįjungdamas kairiojo posūkio signalo įvažiavo prieš pat pareigūnus į pagrindinį kelią. Tai iš dalies patvirtina ir paties pareiškėjo paaiškinimai, kad dėl tariamai pareigūnų keliamos įtampos jis buvo priverstas net pakeisti važiavimo kryptį. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jis nesuprato, dėl ko buvo sustabdytas, nes policijos pareigūnas mėtėsi ir sustabdymo priežasties negalėjo rišliai paaiškinti. Teismas iš vaizdo įrašo nustatė, kad pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę sustabdęs vyresnysis tyrėjas R. T. paaiškino pareiškėjui, kad: jį sustabdė keistai manevruojant, pareiškėjas rodė posūkį išvažiuoti iš sankryžos, bet nevažiavo, paskui pasirinko tiesiai važiuoti (vaizdo įrašas, 23 val. 35 min. 30–38 sek.), dėl vairavimo prie sankryžos, įtartinai manevruojant, nes pareiškėjas susimėtė – važiavo į priekį, į šoną (vaizdo įrašas, 23 val. 38 min. 14–22 sek.), pareiškėjas suko į dešinę, paskui pareigūnams beveik užvažiavo į priekį, beveik avarinę situaciją sudarė (vaizdo įrašas, 23 val. 38 min. 35–42 sek.), pareiškėjas sukėlė įtarimų, dėl to sustabdytas patikrinimui (vaizdo įrašas, 23 val. 35 min. 39–41 sek.), yra du pagrindai – patikrinti, jeigu sukelia pagrįstus įtarimus, ir dėl dokumentų patikrinimo, pagal policijos vienetų veiklos instrukciją (vaizdo įrašas, 23 val. 35 min. 55 sek. – 36 min. 14 sek.). Sustabdęs vyresnysis tyrėjas paprašė pareiškėją pateikti dokumentus (vaizdo įrašas, 23 val. 35 min. 28–29 sek., 41–42 sek.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) XVIII skyrius nustato važiavimo per sankryžas tvarką, XI skyrius – įspėjamųjų signalų rodymo tvarką. Pareiškėjas skunde nors ir teigė, kad jo vairuojamos transporto priemonės važiavimo pobūdis policijos pareigūnams negalėjo kelti abejonių, tačiau policijos pareigūnų nurodytų aplinkybių dėl netinkamų manevrų vairuojant nepaneigė.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui keistai, įtartinai manevruojant žiedinėje sankryžoje, policijos pareigūnams galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl tinkamo transporto priemonės vairavimo, t.y. galimo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl to pareigūnai, vadovaudamiesi Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, 23 straipsnio 5 punkto, Aprašo 21.1 punkto nuostatomis, teisėtai pareiškėjo vairuojamą automobilį sustabdė patikrinti sukėlus pagrįstus įtarimus ir patikrinti dokumentus.

Kelių eismo taisyklių 16 punktas nustato, be kita ko, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Kelių eismo taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalis nustato, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pagal Kelių eismo taisyklių 16 punktą, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5, 7 ir 8 dalis, motorinės transporto priemonės vairuotojas, kuris vairuoja ne jam nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę, privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti privalomosios techninės apžiūros dokumentą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), transporto priemonės registravimo dokumentą.

Iš vaizdo įrašo matyti, kad: sustabdytas pareiškėjas padavė vyresniajam tyrėjui R. T. patikrinti vairuotojo pažymėjimą (vaizdo įrašas, 23 val. 39 min. 40–45 sek.); pareigūno klausiamas, kieno automobilis, pareiškėjas atsakė, kad automobilis yra jo sesers; pareigūnas pasakė, kad tuomet pareiškėjas turi pateikti automobilio dokumentus, nes yra nuostata, kad jeigu automobilis registruotas ne vairuotojo vardu, tai vairuotojas turi pateikti su vairuotojo pažymėjimu ir automobilio dokumentus; pareiškėjas pareigūnui atsakė, kad automobilio dokumentus tuojau atveš; pareigūnas atsakė – gerai, laukiam (vaizdo įrašas, 23 val. 39 min. 55 sek. – 40 min. 22 sek.). Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilio dokumentai buvo atvežti, pareigūnas juos pasižiūrėjo (vaizdo įrašas, 23 val. 52 min. 36–52 sek.). Pareiškėjas skunde taip pat paaiškino, kad automobilis yra jo sesers, ir kad jis su savimi neturėjo automobilio dokumentų, tai yra, transporto priemonės registracijos liudijimo ir draudimo dokumentų, todėl pareigūnui pareikalavus, šiuos dokumentus atvežė draugė.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytas pagal Kelių eismo taisyklių 16 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5–8 dalių nuostatas, daroma išvada, kad pareigūnas, sustabdęs pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę, teisėtai paprašė pareiškėją pateikti asmens dokumentus, o kadangi pareiškėjo vairuojama transporto priemonė priklausė ne pareiškėjui, pareigūnas teisėtai paprašė, kad pareiškėjas pateiktų ir automobilio dokumentus (transporto priemonės registracijos liudijimą ir draudimo dokumentą).

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina ir iš to, kad sustabdytas jo vairuojamas prievarta apžiūrėtas ( per pusę valandos ‚iškratytas“).

Minėta, kad pagal Policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punktas nustato, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę apžiūrėti automobilį.

Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad: pareiškėjas pareigūno paklausė – „automobilį norėjote apžiūrėti dar?“, pareigūnas jam atsakė – „taip, išlipkite, parodykite salono šitą dalį ir bagažo skyrių“ (vaizdo įrašas, 23 val. 41 min. 21–28 sek.); pareiškėjas išlipo iš automobilio, pats atidarė automobilio salono užpakalines dešines dureles, pareigūnas pasižiūrėjo į saloną, po to pareiškėjas pats atidarė automobilio bagažinę, pareigūnas pasižiūrėjo į bagažinę; pareigūnas paklausė pareiškėją, ar yra automobilio vaistinėlė, liemenė, avarinis ženklas; pareiškėjas atsakė – taip; pareigūnas paprašė juos parodyti, tuomet pareiškėjas, o po to kitas su pareiškėju važiavęs vyras jų ieškojo automobilio bagažinėje ir salone (vaizdo įrašas, 23 val. 41 min. 29 sek. – 44 min. 24 sek., 52 min. 56 sek. – 53 min. 28 sek.). Automobilyje buvo rastas avarinis ženklas, pareigūnas pasakė pareiškėjui kitus daiktus – vaistinėlę ir ryškiaspalvę liemenę – įsigyti, nes jie būtini (vaizdo įrašas, 23 val. 55 min. 28 sek. – 56 min. 00 sek.).

Nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pats paklausė pareigūno, ar pareigūnas nori apžiūrėti automobilį, pats pareiškėjas atidarė automobilio saloną ir bagažinę, kad pareigūnas pasižiūrėtų, pats pareiškėjas, o po to – kartu su juo važiavęs vyras ieškojo prašomų pateikti daiktų (automobilio vaistinėlės, liemenės, avarinio ženklo). Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilio apžiūra, įskaitant laiką, kol pareiškėjas su keleiviu ieškojo vaistinėlės, liemenės, avarinio ženklo, vyko tik 14 min. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo prievarta apžiūrėta. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, 23 straipsnio 5 punkto, Aprašo 21.1 papunkčio nuostatas, daro išvadą, kad pareigūnai pareiškėjo vairuojamą automobilį patikrino teisėtai.

Kelių eismo taisyklių 231 punktas nustato, be kita ko, kad eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos) turi būti avarinio sustojimo ženklas ir tiek gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių, kiek nustato techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai; kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais.

Atsižvelgiant į nurodytą Kelių eismo taisyklių 231 punkto nuostatą, daroma išvada, kad pareigūnas, sustabdęs pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę, teisėtai paprašė pareiškėją pateikti avarinio sustojimo ženklą, pirmosios pagalbos rinkinį, t. y. vaistinėlę, ryškiaspalvę liemenę. Pareiškėjas neturtinės žalos nekildina iš šių aplinkybių, kad pareigūnas paprašė pateikti minėtus daiktus.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo skundo teiginį, kad jis visuomet laikosi įstatymų, Kelių eismo taisyklių nepažeidinėja, o pareigūnas R. T. be pagrindo jį pastoviai stabdo, nors jokių pažeidimų nenustato. Iš pateikto 2020 m. kovo 12 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui (R. S.) registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad: policijos pareigūnas 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. birželio 11 d., 2016 m. rugsėjo 15 d., 2018 m. gegužės 28 d. priėmė nutarimus, kuriuo pripažino pareiškėją kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 straipsnio 1 dalyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 124¹ straipsnio 8 dalyje, t. y. administracinius teisės pažeidimus transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje, pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, t. y. administracinį nusižengimą, susijusį su transporto ir kelių ūkiu, t. y. padarius galimai Kelių eismo taisyklių pažeidimus; policijos pareigūnas pareiškėjui 2018 m. vasario 2 d., 2018 m. vasario 22 d., 2018 m. kovo 27 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. liepos 14 d. surašė protokolus su administraciniu nurodymu sumokėti baudą dėl ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, 416 straipsnio 4 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, t. y. už administracinius nusižengimus, susijusius su transporto ir kelių ūkiu, t. y. galimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog policijos pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu dėl skunde nurodytų aplinkybių atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtinųjų sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.