Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovams Marcelinai G. P. ir G. B., tretiesiems asmenims antstolei R. P., antstoliui R. S. dėl žalos atlyginimo, kilnojamų daiktų sugrąžinimo natūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų Marcelinos G. P. ir G. B. solidariai 159 291,01 Eur už nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimą, pripažinti 2014 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą apsimestiniu ir negaliojančiu. Ieškovė nurodė pageidaujanti atgauti iš atsakovo G. B. savo daiktus – medžius, vartus, vartelius, trinkeles, plieninius su stiklu balkonus, kaltinius turėklus, raudonmedžio laiptus, fontaną, namo apšiltinimą su stogo pakalimais, prašanti išduoti teismo įsakymą kilnojamiesiems daiktams atgauti natūra.

2. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

3. 2020 m. sausio 27 d. Kauno apygardos teisme gautas ieškovės procesinis dokumentas, kuriuo ieškovė nurodė šalinanti teismo nustatytus ieškinio trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

5. Teismas sprendė, kad nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovei buvo išaiškinta, jog iš ieškinio turinio nėra galimybės įvertinti, kokiu konkrečiu būdu ieškovė siekia apginti jos galimai pažeistas teises. Ieškovė, teikdama ginčo teisena nagrinėjamą procesinį dokumentą – ieškinį, kartu prašo išduoti teismo įsakymą, t. y. taikyti specialią, supaprastintą bylos nagrinėjimo teiseną. Savo teisių pažeidimą siedama su teisių į nekilnojamojo turto pagerinimus praradimu, ieškovė vienu metu reikalauja ir žalos atlyginimo, ir turto grąžinimo natūra, ir turto pardavimo iš varžytynių akto, su kuriuo siejamas teisių praradimas, pripažinimo negaliojančiu, tačiau, teikdama procesinį dokumentą, kuriuo nurodė šalinanti ieškinio trūkumus, ieškovė nurodė palaikanti savo prašymą išduoti byloje teismo įsakymą. Teismas taip pat pažymėjo, kad reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi aplinkybės, jog pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo negali būti teikiamas apygardos teismui, o ieškovės nurodomo turinio reikalavimas nenagrinėtinas bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nustatyta tvarka, jai buvo išaiškintos tiek Kauno apygardos teismo, tiek kitų teismų nagrinėtose bylose sprendžiant ieškinio priėmimo klausimus.

6. Nors sutartyje dėl trūkumų šalinimo teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Kauno apygardos teisme 2018 m. birželio 25 d. yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1160-436/2018 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams Marcelinai G. P., G. B., trečiajam asmeniui antstolei R. P. dėl 2014 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, todėl pakartotinai tapatus reikalavimas negali būti reiškimas, teikdama dokumentą, kuriuo nurodė šalinanti ieškinio trūkumus, ieškovė nurodė tokį reikalavimą reikšianti tol, kol jis bus patenkintas. Tokia pozicija, teismo vertinimu, taip pat atskleidžia ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, akivaizdų proceso taisyklių ignoravimą.

7. Nutartimi dėl trūkumų šalinimo ieškovė buvo įpareigota aiškiai įvardinti, kokiu pagrindu yra reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo: kaip savarankiškas reikalavimas, ar kaip 2014 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto nuginčijimo pasekmė (restitucija). Ieškovei buvo išaiškinta, kad ieškinyje nėra įvardintas joks savarankiškas žalos atlyginimo priteisimo pagrindas, tačiau ieškovė nurodė, jog tokių pagrindų egzistavimo neįrodinėja, akcentuodama, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėtų būti vertinamas kaip reikalavimo dėl 2014 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu patenkinimo pasekmė. Kadangi teismas pripažino, kad toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi teismine tvarka jau yra įvertintas, teismas sprendė, kad ieškovė neįvykdė CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardintos pareigos nurodyti savarankišką reikalavimo atlyginti žalą pagrindą.

8. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovė neįvykdė pareigos aiškiai įvardinti, dėl kokių priežasčių ji reikalauja, kad taikant restituciją 159 291,01 Eur suma, kaip žalos atlyginimas, jai iš atsakovų turi būti priteista solidariai. Šią aplinkybę, teismo nuomone, patvirtina ir ieškovės dokumente, kuriuo ji nurodo šalinanti ieškinio trūkumus, pateikta nuoroda, kad ji prašo „iš atsakovų priteisti solidariai po 80 000 Eur“, t. y. ne tik nemotyvuotai akcentuoja prievolės solidarumą, bet ir nurodo kiekvieno atsakovo atsakomybės dalis.

9. Be kita ko, naujai pateiktame procesiniame dokumente ieškovė įvardino naują reikalavimą priteisti 33 000 Eur už ieškovės tvirtinimu jai priklausančių daiktų panaudą. Šis reikalavimas ne tik nebuvo nurodytas pradiniame ieškinyje, tačiau ir jį ieškovė suformulavo netinkamai, kadangi iš pateikto dokumento turinio nėra aišku, iš ko ieškovė reikalauja nurodytos sumos.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat neįvykdė teismo reikalavimo aiškiai įvardinti prašomus natūra išreikalauti daiktus bei pateikti poziciją ir įrodymus, kodėl jų vertė yra siejama su 2014 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nurodyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina, nors ši informacija reikalinga galimybei įvertinti, kokių konkrečiai daiktų reikalauja ieškovė ir ieškinio patenkinimo atveju juos identifikuoti formuluojant teismo įpareigojimą bei įvertinti rūšinį reiškiamo reikalavimo teismingumą. Ieškovė ne tik nepateikė konkretaus išreikalautinų daiktų sąrašo, bet, priešingai, prie dokumento, kuriuo nurodė šalinanti ieškinio trūkumus, pridėjo išlaidas patvirtinančius dokumentus, kuriuose užfiksuotas įvairaus pobūdžio ir paskirties daiktų, kurie neįvardijami ieškinyje, įsigijimas.

11. Savarankišku pagrindu atsisakyti priimti ieškinį teismas pripažino aplinkybę, kad ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepašalino teismo nurodytų prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą trūkumų. Ieškovė tepridėjo jos pačios užpildytą patvirtinimą, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. ji neturėjo pajamų. Teismas nenustatė, kad jos pateiktas dokumentas buvo teikiamas mokesčių administratoriui, įrodymų, jog jo turinys atitinka tikrovę, kad ieškovė, kuri nurodo gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, nedirba ar negauna kitokio pobūdžio pajamų.

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo nušalinti Kauno apygardos teismo teisėją M. B. nuo užimamų pareigų ir išnagrinėti ieškovės ieškinį iš esmės Lietuvos apeliaciniame teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškovė abejoja ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu, nurodo kokiais tesiėjo priimtais procesiniais sprendimais ji nepatenkinta.

12.2. Teigia, kad ieškovė pašalino visus trūkumus, kuriuos nustatė Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi. Ieškovė kaip materialinio teisinio rezultato nurodo siekianti susigrąžinti savo daiktus ir būsto įrangą natūra arba pinigais, jeigu tie daiktai jau sunaikinti arba sugadinti. Dėl žyminio mokesčio atidėjimo ieškovė pateikė savo 0 Eur pajamų deklaraciją. Taip pat pateikė visas sąskaitas faktūras išrašytas jos vardu patvirtinančias, kad minimi daiktai, kuriuos ji nori susigrąžinti natūra – yra jos ir teisėjas apsimetinėja, kad jis nesupranta kokiu konkrečiu būdu ieškovė siekia apginti jos galimai pažeistas teises.

12.3. Ieškovė, teikdama ginčo teisena nagrinėjamą procesinį dokumentą – ieškinį, kartu prašo išduoti teismo įsakymą, t. y. taikyti specialią, supaprastintą bylos nagrinėjimo teiseną.

12.4. Savo teisių pažeidimą siedama su teisių į nekilnojamojo turto pagerinimus praradimu, ieškovė vienu metu reikalauja ir žalos atlyginimo, ir turto grąžinimo natūra, ir turto pardavimo iš varžytynių akto, su kuriuo siejamas teisių praradimas, pripažinimo negaliojančiu, nes buvo padaryti visi minimi jos teisių pažeidimai, kurie turi būti teisminiu būdu atlyginti ir ištaisyti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

14. Ieškiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialieji reikalavimai, išdėstyti CPK 135 straipsnyje. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

15. Apeliantė nurodo, kad ji pašalino visus trūkumus, kuriuos nustatė Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi, o teismas skundžiamoje nutartyje nedetalizavo, ką ieškovė nurodė netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš atskirojo skundo turinio nėra aišku ir atskirajame skunde nenurodyta, kokiais konkrečiais teisiniais argumentais ir kaip apeliantė įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą, kadangi atskirajame skunde iš esmės kritikuojamas pirmosios instancijos teismo teisėjas.

16. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog ji teikdama ginčo teisena nagrinėjamą procesinį dokumentą – ieškinį, kartu prašo išduoti teismo įsakymą, t. y. taikyti specialią, supaprastintą bylos nagrinėjimo teiseną. Kaip apeliantei jau buvo išaiškinta teismo, bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos CPK 431–440 straipsniuose nustatyta tvarka. CPK 431 straipsnio 6 dalyje, bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai. CPK 431 straipsnyje įtvirtinta, jog teismo įsakymo institutas taikomas tik bylose, kuriose reiškiamas piniginis reikalavimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik kreipėsi į Kauno apygardos teismą, pažeisdama teismingumo taisykles, tačiau ir reiškia nepiniginius reikalavimus – reikalauja teismo įsakymu išreikalauti iš atsakovo G. B. jai priklausantį turtą natūra. Tai, jog apeliantė negali tuo pačiu ieškiniu reikšti ir reikalavimo dėl teismo įsakymo išdavimo, apeliantei buvo išsamiai išaiškinta ne tik Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartimi, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, bet ir kitų teismų procesiniais sprendimais, kuriuos pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamoje nutartyje.

17. Taip pat pirmosios instancijos teismas išsamiai ieškovei išaiškino, jog ji negali reikšti reikalavimų, kurie yra išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tačiau, ieškovė, ignoruodama pagrindines civilinio proceso taisykles, primygtinai reiškia reikalavimą dėl 2014 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad ieškinį atsisakoma priimti, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1160-436/2018 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams Marcelinai G. P., G. B., trečiajam asmeniui antstolei R. P. dėl 2014 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu atmetė ieškovės reikalavimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-363-781/2019 sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, sprendimas yra įsiteisėjęs ir yra privalomai vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Vien tai, kad apeliantė nesutinka su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nėra pagrindas pakartotinai reikšti tapatų ieškinio reikalavimą, kol galiausiai teismo procesinis sprendimas tenkins apeliantę, t. y. atitiks jos asmeninius įsitikinimus. Priešingas aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui.

18. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ji neįvykdė teismo reikalavimo aiškiai įvardinti prašomus natūra išreikalauti daiktus, kadangi, jos vertinimu, ji teismui pateikė viską, kas yra reikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė ieškiniu konkrečiai neįvardina, kokius daiktus ji siekia išreikalauti. Procesiniuose dokumentuose ji nurodo, kad siekia išreikalauti visus medžius, vartus, vartelius, trinkeles, plieninius su stiklu balkonus, kaltinius turėklus, raudonmedžio laiptus ir fontaną, tačiau šių daiktų neindividualizuoja, o prie procesinio dokumento, kuriuo nurodo šalinanti trūkumus, apeliantė prideda išlaidas patvirtinančius dokumentus, kuriuose užfiksuotas įvairių daiktų, kurie nėra nurodomi ieškinyje, pirkimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai niekaip nesusiję su ieškovės reiškiamu reikalavimu. Teismas, neturėdamas duomenų apie prašomus išreikalauti daiktus, negali nustatyti ieškinio sumos, kuri aktuali ne tik siekiant nustatyti mokėtino žyminio mokesčio dydį, bet ir sprendžiant bylos teismingumo klausimą (CPK 27 straipsnio 1 punktas), taip pat neindividualizavus daiktų, nebūtų įmanoma tenkinti ieškovės reikalavimo, o taip pat ir įvykdyti sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovei.

19. Byloje reiškiamas ir fakultatyvus reikalavimas tuo atveju, jei atsakovai atsisako sugrąžinti ieškovės nurodomus daiktus natūra arba juos sugadino ir sunaikino, prašoma iš atsakovų priteisti 159 291,01 Eur – po 80 000 Eur solidariai. Pažymėtina, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių išimčių nenurodo, tačiau papildomai konkretizuoja prašomų priteisti sumų dydį kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu, o tai dalinės prievolės požymis. Kadangi pirmosios instancijos teismas šiuos trūkumus nurodė 2020 m. sausio 24 d. nutartyje, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumui, o apeliantė šių trūkumų nepašalino – teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

20. Apeliantė nurodo, kad ji pateikė teismui savo 0 Eur pajamų deklaraciją, kurios turėjo pakakti įrodyti būtinybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. CPK 84 straipsnis numato, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo būtinumą. Asmuo, siekiantis pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį, turi pateikti kuo daugiau duomenų, iš kurių teismas galėtų susiformuoti neabejotiną įsitikinimą apie asmens turtinę padėtį ir prašymo pagrįstumą. Ieškovė teismui pateikė tik savo pačios pildytą deklaraciją, kurios tikrumas kelia abejonių, nes nėra duomenų, jog ši deklaracija buvo pateikta mokesčių administratoriui, ieškovė nenurodė aplinkybių apie galimą jos finansinės padėties pagerėjimą, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepašalino trūkumų, susijusių su žyminio mokesčio mokėjimu.

21. Apibendrinus nutartyje nurodytus motyvus, daroma išvada, kad ieškovė, siekdama savo galimai pažeistas teises, netinkamai įgyvendina teisę kreiptis į teismą – teismui pateikė procesinį dokumentą, neatitinkantį procesiniam dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų, nepašalino teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartyje nustatytų trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

Dėl kitų apeliantės prašymų

22. Apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovės atskirajame skunde pareikšto prašymo dėl bylą pirmosios instancijos teisme ieškovės ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjusio teisėjo nušalinimo pagrįstumo, kadangi toks prašymas turi būti pareikštas pagal CPK 64-69 straipsniuose nustatytas taisykles ir jo nagrinėjimas nepriskirtas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai. Samprotavimai apie pirmosios instancijos teismo teisėjo neteisėtus veiksmus nėra pagrįsti ar patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, nelaikytini teisiškai reikšmingais teisingam šios bylos išnagrinėjimui, neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

23. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja tik apeliacinius ir kitus skundus dėl neįsiteisėjusių apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių civilinėse ir baudžiamosiose bylose, todėl apeliantės prašymas, kad jos pareikštą ieškinį iš esmės išnagrinėtų būtent Lietuvos apeliacinis teismas, negali būti tenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ši nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.