- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-363-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04615-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Gintaras Pečiulis, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- M. G. P., G. B.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1160-436/2018 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams M. G. P., G. B., trečiajam asmeniui antstolei R. P., dėl 2014 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. F. (toliau - ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2014 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą (toliau – turto pardavimo aktas) vykdomojoje byloje Nr. 0183/14/00254 negaliojančiu ir taikyti restituciją.
2. Ieškovė nurodė, kad turto pardavimo aktu atsakovė M. G. P. (toliau - atsakovė) pardavė žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui G. B. (toliau - atsakovas). Atsakovė pardavė ne savo, o mažiausiai 37 procentus ieškovei priklausančio turto ir taip neteisėtai praturtėjo. Atsakovas nupirko iš atsakovės namą, kai jame gyveno ieškovė su mažamečiais vaikais. Trečiasis asmuo antstolė R. P. (toliau - antstolė) taip pat nesutikrino faktinių aplinkybių ir ieškovei nežinant pardavė jos ir jos vaikų būstą už močiutės skolą. Parduotas namas buvo neatidalintame nuo kaimyno žemės sklype. Šiame žemės sklype yra ieškovės pasodinti medžiai bei pastatyta aklina tvora. Ieškovei priklausantys nekilnojami daiktai yra namo sienos, stogas, vartai, trinkelės, laiptai, laidai, vamzdžiai, šimtai medžių, tvora, fontanas, vaikų žaidimų aikštelė. Ieškovė mano, kad šalys nesiekė sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio, o siekė tik iškeldinti ieškovę iš nekilnojamojo turto, kuris iš esmės buvo pastatytas ir įrengtas bei išlaikomas iš jos asmeninių piniginių lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 400 Eur bei atsakovui 1 210 Eur atstovavimo išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė turto pardavimo aktą ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnyje (apsimestinis sandoris) nurodytu pagrindu. Konstatavo, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo aktą pagal ieškinyje ir teismo posėdyje išdėstytas faktines aplinkybes atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio 1 ir 7 punktuose numatytus pagrindus (jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas, jeigu turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises).
5. Vertindamas ieškovės pareikštą ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) bei aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio pagrindą), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, ginčydama turto pardavimo aktą, iš esmės siekia susigrąžinti iki tol buvusią jos padėtį, t. y. kad ji nebūtų iškeldinta iš jos pastangomis ir lėšomis iš esmės pagerinto būsto.
6. Pripažino, kad ieškovė niekada nebuvo parduoto turto savininkė, o aplinkybės, kad ieškovė savo lėšomis yra atlikusi esminius parduoto turto pagerinimus, pripažintos neįrodytomis.
7. Teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad pripažinus turto pardavimo aktą negaliojančiu ir taikius restituciją, ginčo turtas sugrįžtų atsakovės nuosavybėn, dėl ko ieškovė į šį turtą neįgytų daugiau teisių, nei turi šiuo metu. Ieškinio tenkinimas ieškovei nesukurtų jokių teisinių padarinių. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas pripažino esant pagrindui ieškinį atmesti vadovaujantis CPK 5 straipsniu, t. y. neįrodžius, kad ieškovės teisė pažeidžiama ar ginčijama ir, kad ji turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Visos sąskaitos – faktūros už namo pagerinimą yra išrašytos ieškovės vardu, o tai įrodo ieškovės teisę į turto pardavimo aktu realizuotą turtą.
8.2. Antstolė, realizavusi turtą, neteisingai jį aprašė, nenurodė ieškovės atliktų turto pagerinimų.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė neturi teisės į ieškinį, kadangi ji nebuvo nei skundžiamo akto šalis, nei asmuo, kuriam šis aktas sukelia kokias nors teisines pasekmes.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad tenkinus ieškinį ji įgytų teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl gyvenamojo namo ar žemės sklypo dalių priteisimo yra nepagrįsti.
9.3. Teismas pagrįstai nenagrinėjo ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl turto pardavimo akto sudarymo apsimestinumo, kadangi ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko.
9.4. Teigia, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą turto pardavimo aktui ginčyti. Šis aktas buvo pasirašytas 2014 m. rugpjūčio 12 d. Ieškovė apie jį sužinojo ne vėliau kaip gavusi atsakovo ieškinį dėl iškeldinimo ir nekilnojamojo turto atlaisvinimo. Ieškovė 2015 m. birželio 29 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, o ieškinį nagrinėjamoje byloje pareiškė 2017 m. vasario 27 d., t. y. daugiau nei po vienerių metų nuo sužinojimo apie turto pardavimo aktą.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
13. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė Imperatoriškojo koledžo sveikatos centro pažymą apie jos sveikatos būklę. Sprendžiant šio dokumento pridėjimo prie bylos klausimą vertintina, kad jis neturi jokio sąsajumo su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, todėl teisėjų kolegija šios pažymos nepriima ir prie bylos neprideda.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-1602 atsakovas nusipirko atsakovei nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77). Nekilnojamojo turto pardavimo metu minėtame name gyveno atsakovės sūnaus buvusi sutuoktinė – ieškovė su nepilnamečiu vaiku. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovas, ieškovei neatlaisvinus namo, kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovę ir ieškovę iš minėto gyvenamojo namo su visu joms priklausančiu kilnojamuoju turtu. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė per 30 dienų nuo Kauno apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškeldinti ieškovę iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiu kilnojamuoju turtu. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Antstolis R. S., vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. išduotą vykdomąjį raštą, priverstinai iškeldino ieškovę iš atsakovo nupirkto namo (1 t., b.l. 114-116).
Dėl ieškinio reikalavimų įtakos ieškovės subjektinėms teisėms
15. Ieškovė nagrinėjamoje byloje siekia nuginčyti turto pardavimo aktą ir prašo taikyti restituciją, t. y. turto pardavimo aktu realizuotą turtą grąžinti atsakovei. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad pareikšto ieškinio patenkinimas nesukurs ieškovei jokių teisinių padarinių.
16. Turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktų pripažinimą negaliojančiais pagrindus ir tvarką reglamentuoja CPK 602 straipsnis. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teisė kreiptis į teismą dėl turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais suteikta asmenims, turintiems suinteresuotumą vykdymo procese. Pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį suinteresuotais asmenimis vykdymo procese laikomi asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia ar gali sukelti teisines pasekmes. Kiti gi asmenys taip pat gali pareikšti ieškinius dėl civilinės teisės, jeigu jie yra susiję su turto, iš kurio yra išieškoma, priklausymu (CPK 603 straipsnio 1 dalis), pasirinkdami pažeistų teisių gynimo būdus.
17. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės atitikimą suinteresuoto asmens statusą CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme. Atsakovui parduotas turtas nuosavybės teise priklausė atsakovei, ir jo perleidimas neturėjo įtakos ieškovės turimų teisių apimčiai. Tokiu būdu ji negali pasinaudoti CPK 602 straipsnyje numatyta teise kreiptis į teismą dėl turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais.
18. Kaip minėta anksčiau, kiti asmenys (ne suinteresuoti) gali pareikšti ieškinius dėl civilinės teisės, jeigu jie yra susiję su turto, iš kurio yra išieškoma, priklausymu. Iš ieškovės teismui pateikto ieškinio, apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nors ir remiasi argumentu, jog turto pardavimo aktu buvo parduota dalis (visas) jai priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau reikalavimo pripažinti jos nuosavybės teises į realizuotą turtą ieškovė nesuformulavo. Taigi ieškovės pareikštas ieškinys nagrinėjamoje byloje neišspręs ginčo dėl turto pardavimo aktu perleisto turto priklausomumo. Ieškinio tenkinimo atveju atsakovai grįžtų į iki turto pardavimo akto sudarymo buvusią padėtį, t. y. atsakovas privalėtų grąžinti atsakovei žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad turto pardavimo akto nuginčijimas ir parduoto nekilnojamojo turto grąžinimas atsakovei, kaip to reikalauja ieškovė, niekaip neįtakos ieškovės subjektinių teisių apimties, neįrodys jos teisių į realizuotą turtą. Be to, patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad teismuose nėra ieškovės inicijuotų bylų dėl jos nuosavybės teisių pripažinimo į atsakovui parduotą turtą.
19. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas –įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.
20. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
21. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei nepareiškus reikalavimo dėl nuosavybės teisių į parduotą turtą pripažinimo, taip pat nenustačius turto pardavimo akto nuginčijimo įtakos ieškovės teisėms, nekilnojamojo turto perleidimas atsakovui nesuponuoja teisminės gynybos poreikio dėl šio veiksmo apskundimo, t. y. ieškovės teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme.
Dėl ieškinio senaties taikymo
22. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties institutą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pakartojo savo prašymą. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, atsakovo apeliavimas į ieškinio senatį neturi teisinės reikšmės.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, kadangi jie yra daugiau deklaratyvūs, grindžiami emocijomis, o ne įrodymais. Todėl teisėjų kolegija atskirai ir plačiau dėl jų nepasisako.
24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
26. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovai turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 847 Eur, o atsakovė – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą), todėl netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, nurodytos atsakovų patirtos išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.