Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios V. M. gamybinės komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ieškinį atsakovei G. M., atstovaujamai V. M., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarei G. K., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo teisių ir daiktinių teisių įregistravimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. sutuoktinio bankrutavusios V. M. gamybinės – komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje teismams leidus nukreipti išieškojimą ne tik į įmonės savininko, bet ir jo sutuoktinės, t. y. atsakovės G. M., turtą nėra galimybės tai padaryti, kadangi atsakovė, atstovaujama savo sutuoktinio, sąmoningai ir tyčia elgdamasi nesąžiningai neužbaigia paveldėjimo procedūros ir neregistruoja turto viešame registre, ko pasėkoje nėra galimybės turtą parduoti.

G. M. yra nustatytas neveiksnumas, jos turto administratoriumi paskirtas sutuoktinis V. M., kuris turėdamas pareigą veikti kaip G. M. atstovas, elgiasi nesąžiningai, būtinų veiksmų neatlieka.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2020 m. gegužės 30 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės atstovas 2020-06-25 d. pateikė prašymą atnaujinti ir pratęsti terminą atsiliepimui pateikti iki 2020 m. liepos 1 d. Nurodytas prašymas teismo patenkintas ir terminas atsiliepimui pateikti pratęstas iki 2020 m. liepos 1 d. įskaitytinai. Tačiau ir per teismo nustatytą papildomą terminą atsakovas (jos atstovas) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad G. M. dar 2013 m. kovo 18 d. yra priėmusi palikimą po savo motinos S. K. mirties, tačiau paveldėto turto viešame registre neregistruoja. Palikimą kartu su G. M. taip pat yra priėmęs jos brolis – G. K.. Teismui pateikiame nekilnojamojo turto registrų išrašus, iš kurių matyti, kad S. K. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas: 1) 0,1014 ha žemės sklypas; 2) 119,03 kv. m. pastatas gyvenamasis namas su priklausiniais esantys (duomenys neskelbtini) Klaipėda, kurių vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 69 986,00 Eur, o faktinė rinkos vertė yra dar didesnė. 3) S. K. vardu yra registruotas laivas (duomenys neskelbtini). Atsakovė, priėmusi S. K. palikimą, turi teisę prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl turto, bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įregistruoti nuosavybės teises į nurodytą turtą nekilnojamojo turto registre, tačiau šia savo teise atsakovė nepasinaudoja.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris išduodamas, suėjus 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), o paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018).

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, įpėdinis neturi teisės disponuoti paveldėtu turtu, todėl ir išieškojimas gali būti vykdomas tik iš įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių, o ne konkrečių paveldimą turtą sudarančių nekilnojamų daiktų ar teisių į juos, paveldėjimo teisės liudijimas suteikia galimybę ne tik įpėdiniui, bet ir jo kreditorių naudai išieškojimą vykdančiam antstoliui disponuoti paveldėtu turtu, tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą, todėl tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018).

Taigi, įstatymas suteikia teisę, bet ne nustato pareigą paveldėtojams kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įstatymas nenustato terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas. Tačiau CK 1.137 straipsnyje numatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesu ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė G. M. yra priėmusi palikėjos S. K. palikimą, tačiau jai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Atsakovė atsiliepimo nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad iškėlus šią bylą ji ir ją atstovaujantis V. M. atliko aktyvius veiksmus siekiant užbaigti paveldėjimo procedūras, tai yra kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, atsakovė neturi teisės disponuoti paveldėtu turtu bei negali būti vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje kreditoriaus (ieškovės) naudai. Atsakovė, nerealizuodama savo teisės gauti paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidžia ieškovės teises.

Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį savininko teisių turinį sudaro jo teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šias teises asmuo įgyja tapdamas savininku. Įstatymo norma sukuria daikto savininkui ne tik teises, bet ir pareigas valdant savo nuosavybės teisės objektą nepažeisti ir kitų asmenų teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo ir kilnojamojo turto savininke ir neįregistruodama savo nuosavybės teisių į paveldėtą turtą elgiasi nesąžiningai, pažeidžia ieškovės interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant apginti ieškovės teises vykdant priverstinį skolos išieškojimą, ieškinys tenkintinas, atsakovė įpareigotina per nustatytą terminą užbaigti paveldėjimo procedūrą, tai yra kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei įpareigoti atsakovę įregistruoti turtą VĮ „Registrų centras“ ir Lietuvos transporto saugos administracijoje. Jai minėtų veiksmų neatlikus, ieškovei suteiktina teisė atsakovės vardu ir lėšomis užbaigti paveldėjimo procedūrą - kreiptis į Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo bei pagal notaro išduotą liudijimą įregistruoti daiktines teises į atsakovės G. M. paveldėtą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą VĮ „Registrų centras“ ir Lietuvos transporto saugos administracijoje (CK 1.138 straipsnis, CK 5.66 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 271 straipsnis, 273 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamą V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užbaigti paveldėjimo procedūrą pagal Klaipėdos miesto 10-ajame notarų biure pradėtą paveldėjimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į S. K. palikimą, bei įregistruoti daiktines teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centre ir Lietuvos transporto saugos administracijoje.

Atsakovei G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo ir neatlikus veiksmų, susijusių su paveldėjimo teisių ir daiktinių teisių įregistravimu, ieškovei bankrutavusiai V. M. gamybinei – komercinei firmai „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), suteikiama teisė atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu kreiptis į Klaipėdos miesto 10-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo į S. K. palikimą, G. M. lėšomis ir išieškoti reikiamas lėšas iš G. M. bei pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą įregistruoti daiktines teises į atsakovės G. M. paveldėtą nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centre ir Lietuvos transporto saugos administracijoje.

Priteisti iš atsakovės G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.