- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- e2-2536-671/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00541-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- M. J.
- Advokatai
- Rasa Valiukienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui M. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus H. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo M. J. išlaikymą sūnui H. J. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti, kad nepilnamečio H. J. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise administruos ieškovė; priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2018 m. Nuo to laiko ėmė bendrauti, susitikinėti, o netrukus ir kartu apsigyveno jos mamos namuose. Gyvendami kartu su atsakovu vedė bendrą ūkį ir planavo bendrą ateitį. Kiek vėliau sužinojo, kad laukiasi kūdikio. Šią žinią pranešus atsakovui, kartu nusprendė ieškoti kito gyvenamojo būsto, tinkamesnio jiems ir jų vaikui. Netrukus susirado ir išsinuomojo gyvenamąją patalpą, į kurią kartu su atsakovu persikėlė gyventi. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. J., kurio atžvilgiu atsakovas tėvystę pripažino, notarų biure pateikdamas pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Gimus vaikui santykiai tarp jų dar kurį laiką klostėsi pakankamai sklandžiai. Ji rūpinosi ir prižiūrėjo sūnų, o atsakovas ieškojo darbo, dirbo užsienyje, stengėsi išlaikyti šeimą. Tačiau situacija šeimoje ėmė prastėti nuo 2020 m. vasaros. Atsakovas vis dažniau ėmė jai reikšti nepagrįstus įtarimus neištikimybe, dėl ko jų namuose barnių ir nesutarimų tik daugėjo. Galiausiai jų bendras gyvenimas su atsakovu nutrūko 2020 m. rugsėjo mėn., kada atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, o ji liko viena rūpintis jų sūnumi. Ieškovas visą šį laikotarpį, kol gyvena atskirai, niekuomet pats savo iniciatyva nesidomėjo, kaip sekasi jų sūnui, kokia jo sveikata ar kitos jo gyvenimo aktualijos. Visą svarbiausią informaciją apie vaiką atsakovui pateikia ji pati savo iniciatyva, su atsakovu susisiekdama socialinių tinklų pagalba. Kadangi atsakovas nesuvokia, jog reikia betarpiškai ir kuo daugiau dalyvauti vaiko auginime ir auklėjime, siekdama vaikui saugumo, visapusės jo interesų, sveikatos apsaugos, šiuo ieškiniu prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad sūnus dar yra labai mažas, tarp jos ir jo, neabejotinai, yra susiklostęs glaudus ir tamprus emocinis ryšys, ji stengiasi sudaryti kuo palankesnes vaiko vystymuisi sąlygas, juo rūpintis, auginti ir prižiūrėti, todėl protingiausia būtų, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja. Jos turimais duomenimis, atsakovas šiuo metu dirba užsienyje ir galimai gauna nemažą darbo užmokestį, todėl, mano, kad turėtų atitinkamai prisidėti ir prie vaiko išlaikymo. Jos materialinė padėtis yra labai sunki. Dirbti negali, nes augina mažametį vaiką. Šiuo metu jos pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmokos vaikui. Neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamo turto, todėl nuomojasi gyvenamą būstą. Sūnus auga, jo poreikiai nuolat keičiasi, todėl išlaidos, skirtinos vaiko išlaikymui, tik didės, dėl ko vis sunkiau bus jai vienai jį išlaikyti. Mano, kad atsakovas bent jau materialiai turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo, siekiant jį užauginti, išlavinti bei išauklėti pilnaverte asmenybe.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad įvertinus tai, kad ieškovė tinkamai įgyvendina tėvų valdžią, nėra pagrindo abejoti jos galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančiam sūnui sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas, todėl skyrius nekelia prieštaravimų dėl H. J. gyvenamosios vietos nustatymo su motina A. P. jos gyvenamojoje vietoje.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, kai nutrūko jos ir atsakovo santykiai, atsakovas sūnumi nesidomi, o nuo 2020 m. gruodžio mėnesio neteikia ir jokio išlaikymo. Jos mėnesines pajamas sudaro apie 360 Eur, iš kurių 200 Eur per mėnesį skiria buto nuomos mokesčiui. Taip pat ji neseniai susilaukė dar vieno vaiko, kuriam išlaikymą teikia jo tėvas. Jos ir atsakovo sūnui kas mėnesį reikia skirti pinigų maistui, rūbams, sauskelnėms, vaistams, kitoms būtinoms prekėms. Ji informavo atsakovą apie teikiamą ieškinį ir jo reikalavimus, tačiau atsakovas į tai nereagavo.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad įvertinus pateiktus duomenis apie šalių sūnų H. J. ir žinant šių dienų vaikų išlaikymui ir kasdieniniams poreikiams reikalingas išlaidas, vertina, jog prašoma priteisti iš atsakovo 250 Eur suma vaikui išlaikyti šiuo atveju yra tinkama. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo, šiuo metu netikslinga nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų H. J., gimusį (duomenys neskelbtini) Vaikas yra beveik dvejų metų amžiaus, nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio gyvena tik su ieškove A. P..
Iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas nesirūpina sūnumi ir jo neišlaiko. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nepateikė atsiliepimo, todėl jo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra žinoma. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Esant tokioms aplinkybėms, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis), kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 468 Eur (atskaičius mokesčius)). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Ieškovė teismo posėdžio metu nenurodė konkrečios vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos sumos, tačiau pažymėjo, kad kiekvieną mėnesį reikalingos lėšos sūnaus maistui, rūbams, sauskelnėms, vaistams, kitoms būtinoms prekėms. Taip pat nurodė, kad kiekvieną mėnesį 200 Eur išleidžia buto nuomos mokesčiui. Šalių sūnus specialiųjų poreikių neturi.
CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pažymėtina ir tai, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, jos mėnesines pajamas sudaro 260 Eur socialinė pašalpa ir 100 Eur išmoka vaikui. Be sūnaus H. J. ieškovė taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką. Atsakovė neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto, su vaikais gyvena nuomojamame bute. Objektyvių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra, kadangi atsakovas teisminiame procese nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimą jam buvo pranešta tinkamai.
Pažymėtina, jog tiek vaiko tėvas, tiek motina turi dėti visas įmanomas pastangas, kad išlaikytų vaiką ir užtikrintų jo kasdienių poreikių patenkinimą. Atsakovui neatskleidus savo turtinės padėties, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra prastesnė nei ieškovės ir kad jis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti mažesne dalimi. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų apie turtinę padėtį, jo mėnesines pajamas ir išlaidas. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos būklę byloje nėra, todėl jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Nesant byloje įrodymų, paneigiančių nurodytą informaciją, akivaizdu, jog šiuo atveju šalių turtinė padėtis skiriasi, atsakovas turi geresnes galimybes prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo, tuo tarpu aplinkybė, kad šalių sūnus dar nelanko darželio, apriboja ieškovės, vienos auginančios vaiką, galimybes šiuo metu dirbti ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo finansine prasme. Svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovui nepateikus išsamių duomenų apie turtinę padėtį, visos abejonės dėl jo turtinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, remiantis visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis bei atsižvelgiant į tai, kad išlaidos šalių vaikui augant neabejotinai didės, darytina išvada, kad ieškiniu prašoma iš atsakovo priteisti išlaikymo vaikui suma po 250 Eur kas mėnesį, yra protinga ir atitinka vaiko poreikius. Įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių sūnaus poreikius ir jų patenkinimui reikalingas išlaidas, ieškovės ir atsakovo galimybes juos tenkinti, yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui H. J. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.200 straipsnis).
Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio reikalavimus atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalie 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-533-2013). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkintam ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vieto nustatymo atsakovui tenkantis žyminis mokestis sudaro 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo žyminis mokestis sudaro 68 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 198 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 143 Eur žyminio mokesčio ir 198 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio H. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 143 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris Eur) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 198 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.