Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjęs I. O. (I. O.) prašymą baudžiamojoje byloje Nr. T-504-903/2022 dėl priteistos neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo termino nustatymo, mokant periodinėmis įmokomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžiu I. O. (I. O.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Tuo pačiu nuosprendžiu iš nuteistojo I. O. nukentėjusiajam V. Č. (V. C.) priteista 2 200 Eur neturtinės žalos ir 700 Eur turėtų proceso išlaidų advokato padėjėjo pagalbai atlyginimo.

Nuteistasis I. O. prašo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymą išdėstyti tokia tvarka: nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2023 m. spalio 11 d. sumokėti nukentėjusiajam 2 900 Eur skolą, mokant kas mėnesį po 242 Eur sumą. Prašyme nurodyta, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, jo gaunamas darbo užmokestis yra vidutiniškai apie 260 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, todėl jam teko skolintis pinigų iš kitų asmenų, kad padengti bent dalį įsiskolinimo nukentėjusiajam ir šiuo metu jis yra jam pervedęs 750 Eur sumą. Dėl turimų sveikatos sutrikimų (dėl stuburo skausmų) jis tedirba nepilną darbo dieną ir todėl jo pajamos nesiekia net vidutinio mėnesio darbo užmokesčio. Kad ir kaip norėdamas, jis šiuo metu neturi jokių finansinių galimybių sumokėti visą skolą nukentėjusiajam iš karto, tačiau šios savo prievolės jis nevengia bei neišsižada, todėl nori sąžiningai su juo atsiskaityti, bet nori padaryti tai tokiu būdu, kad pats neatsidurtų ties skurdo riba.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Nors nuteistasis prašyme nurodė, jog šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, o savo prievolės nevengia bei neišsižada, nori sąžiningai atsiskaityti, tačiau nepateikė jokių patikimų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų teigti, jog išdėsčius sprendimą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas sprendimo įvykdymas. Pats I. O. savo prašyme nurodė, kad dėl turimų sveikatos sutrikimų (dėl stuburo skausmų) dirba nepilną darbo dieną, iš ko teismas sprendžia, kad jo galimybės uždirbti daugiau pajamų ateityje yra itin menkos.

Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo vykdymo išdėstymas iš esmės pažeistų nukentėjusiojo interesą gauti nusikaltimų padarytos žalos atlyginimą bei dėl to vykdytame procese patirtų išlaidų atlyginimą ir neleistų pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyros. Tai neatitiktų teisingumo bei protingumo principų, o reikštų kaltininko interesų iškėlimą aukščiau nukentėjusiojo interesų, norą pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką. Tai, kaip minėta, neabejotinai neatitinka nukentėjusiosios interesų bei teisėtų lūkesčių gauti dėl nusikalstamos veikos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nuteistojo I. O. prašymas atidėti ar išdėstyti sprendimo dėl neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo vykdymą yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Esant išdėstytam, pažymėtina ir tai, jog šalims nedraudžiama tartis dėl priteistos sumos mokėjimo dalimis vykdymo procese.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

I. O. (I. O.) prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.