Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-278-935/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-06-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-08-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-12
Bylos Nr.
II-278-935/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06043-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Advokatai
Augustinas Vaičiūnas
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-278-935/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06043-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2., 45.4.7., 52.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K.,dalyvaujant atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 124² straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį (du pažeidimai).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. balandžio 23 d. nutarimu J. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis 2015 m. sausio 9 d., 8.30 val., Elektrėnų savivaldybėje, kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, vairuodamas automobilį AUDI Q7, v. n. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 82.2, 95.3 punktų reikalavimus, akino priešais važiuojančio automobilio vairuotoją, važiuojantį antra eismo juosta, tolimomis automobilio šviesomis, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, staigiai įvažiavo į pirmą eismo juostą, vėl nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, prieš pat važiuojantį automobilį, spausdamas garsinį signalą, įvažiavo į antrą eismo juostą, taip priversdamas antra eismo juosta važiuojančio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, tokiu būdu sukeldamas pavojingą situaciją.

Minėtu nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio nuostatomis, J. K. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje (du pažeidimai), padarymą buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 120 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Skunde J. K. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą nutraukti.

Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas tinkamai nepasiruošus bylos nagrinėjimui, kadangi jį priėmęs pareigūnas visiškai neatsižvelgė į teiktus prašymus, kurių išsprendimas turėjo reikšmės vertinant byloje surinktus įrodymus.

J. K. tvirtina, jog jis nepažeidė KET 9, 82.2 ir 95.3 punktų reikalavimų. Nutarime visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai nurodoma, kad byloje aptariamu laiku ir vietoje buvo padaryti KET pažeidimai.

J. K. aiškina, kad 2015 m. sausio 9 d., vairuodamas automobilį AUDI Q, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Apie 08.15 val., kelio atkarpoje, esančioje už Vievio gyvenvietės, važiuojant link Kauno, dešine eismo juosta, neviršijant leistino greičio, priartėjo prie kito ta pačia eismo juosta važiuojančio automobilio ir persirikiavo į kairę eismo juostą. Važiuodamas kaire eismo juosta priartėjo prie ta pačia eismo juosta lėčiau važiavusio automobilio VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. G.. Dešinė eismo juosta tuo metu buvo laisva. J. K. teigia, kad kurį laiką važiavo paskui minėtą VW PASSAT, kadangi tikėjosi, jog šio automobilio vairuotojas persirikiuos į dešinę eismo juostą ir leis greičiau važiuojančiam automobiliui jį aplenkti. VW PASSAT vairuotojas nesitraukė iš kairiosios eismo juostos, nors dešinioji eismo juosta buvo laisva. Tada J. K. įjungė kairį automobilio posūkio signalą, tokiu būdu duodamas kitam vairuotojui ženklą, kad prašo jo persirikiuoti į dešinę – laisvą – eismo juostą, tačiau VW PASSAT ir toliau važiavo kaire eismo juosta. Po kiek laiko kelis kartus buvo mirktelta itin trumpais, net sekundės netrunkančiais, mirksniais tolimosiomis automobilio šviesomis, tokiu būdu buvo siekiama atkreipti VW PASSAT vairuotojo dėmesį ir paraginti jį laikytis KET reikalavimų, tačiau VW PASSAT ir toliau važiavo kaire eismo juosta. Tada J. K. persirikiavo į dešinę eismo juostą, pralenkė kaire eismo juosta važiavusį VW PASSAT ir toliau važiavo dešine eismo juosta. Važiuodamas dešine eismo juosta ir susilyginęs su kaire eismo juosta važiavusiu VW PASSAT automobiliu, J. K. trumpu garso signalu atkreipė VW PASSAT vairuotojo dėmesį į jo daromus KET reikalavimų pažeidimus.

Skunde nurodoma, kad priartėjus prie lėčiau ta pačia eismo juosta važiavusio kito automobilio, pasižiūrėjus į kairį šoninio vaizdo veidrodėlį ir įsitikinus, kad kaire eismo juosta, šalia ar netoli nevažiuoja joks kitas automobilis, kuriam persirikiuodamas į kairę eismo juostą galėtų sukliudyti ar sudaryti kliūtį, buvo ramiai persirikiuota į kairę eismo juostą.

J. K. aiškina, kad vėliau, nuvažiavus apie šešis kilometrus, jo vairuojamą automobilį pasivijo ir paskui pradėjo važiuoti tamsios spalvos automobilis, kuris buvo be policijos ar kitų skiriamųjų ženklų, tačiau su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvų švyturėliais. J. K. sustojo kelkraštyje, o automobilis su įjungtais švyturėliais sustojo už jo automobilio. Tai buvo tas pats VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) Iš VW PASSAT išlipo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo A. G., kuris vilkėjo civiliais drabužiais, ant kurių buvo užsidėjęs policijos pareigūno striukę, t. y. striukę su užrašu „POLICIJA“. A. G. priėjo prie automobilio ir ėmė šaukti, reikalavo paaiškinti, kodėl taip greitai buvo važiuojama, nepaisoma signalo sustoti. Dėl šiurkštaus ir nemandagaus A. G. elgesio kilo konfliktas. Kartu su J. K. buvusi sutuoktinė ėmė klausinėti A. G., kodėl jis taip elgiasi. A. G. nieko neaiškino, o tik pakeltu tonu pareikalavo teisių ir automobilio dokumentų. Po 20 minučių atvažiavo uniformuoti A. G. pavaldiniai, kurie, A. G. išvykus, surašė ir įteikė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad iš karto po šio įvykio jis kreipėsi į Elektrėnų policijos komisariatą dėl administracinio teisės medžiagos kopijos pateikimo ir Policijos departamento Imuniteto valdybai pateikė skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų.

J. K. pabrėžia, kad jis automobilį vairuoja jau daug metų ir eismo įvykių išvengia, kadangi vairuoja saugiai ir laikosi KET reikalavimų. Jis yra įsitikinęs, kad, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, jokių KET reikalavimų nepažeidė, jokiais veiksmais, jokio pavojaus niekam nesukėlė ir jokios kliūties nesudarė.

Skunde nurodoma, kad A. G. ir kartu su juo važiavusio B. K. paaiškinimai neatitinka tikrovės ir yra aiškiai melagingi, jie buvo duoti tik siekiant bet kokiu būdu išlieti savo pyktį dėl pamirksėjimo automobilio šviesomis ir patraukti J. K. kuo griežtesnėn atsakomybėn už nepadarytus teisės pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jis tolimosiomis automobilio šviesomis tik mirktelėjo, tačiau tikrai nevažiavo paskui A. G. vairuojamą automobilį jas įjungęs ilgesnį laiką.

Skunde aiškinama, kad J. K. buvo inkriminuojami su atsargumo priemonių tariamu nesilaikymu, įspėjamųjų posūkio signalų tariamu nerodymu ir tolimųjų šviesų naudojimo tariamu pažeidimu susiję pažeidimai, tačiau nebuvo inkriminuojamas joks su persirikiavimu į gretimą eismo juostą susijęs KET pažeidimas. J. K. yra įsitikinęs, kad net ir padarius prielaidą, jog jis padarė jam inkriminuojamus pažeidimus, vertinant kiekvieno jų pobūdį, jie niekaip neperžengia tokio pavojingumo laipsnio, kurį įstatymų leidėjas įtvirtino Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tarp J. K. ir A. G. kilo konfliktas, todėl A. G. gali siekti jį apkalbėti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis tik A. G. ir jo pavaldinio identiškai tarnybiniais pranešimais, kurių negali užtekti tam, kad būtų konstatuota, jog buvo padarytas koks nors teisės pažeidimas. Be to, pažymima ir tai, kad A. G., vairuodamas VW PASSAT, nebuvo įjungęs avarinės šviesos signalizacijos ir nemažino greičio, niekada ir niekaip nesignalizavo, o tai aiškiai patvirtina, kad tolimosiomis šviesomis jis nebuvo akinamas, persirikiuojant į kitą eismo juostą jam nebuvo kliudoma, jis nebuvo priverstas nei keisti važiavimo greičio, nei krypties, nei imtis kitų veiksmų savo ir kitų eismo dalyvių saugumo užtikrinimui.

Motyvuojamoji dalis

J. K. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Kelių policijos poskyrio specialistė 2015 m. sausio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog J. K. 2015 m. sausio 9 d., 08.30 val., Elektrėnų savivaldybėje kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda A1D 42 kilometre, vairuodamas automobilį, tolimosiomis automobilio šviesomis akino priešpriešais važiuojančio automobilio vairuotoją, važiuojantį antra eismo juosta. Nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų staigiai įvažiavo į pirmą eismo juostą. Vėl nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų prieš pat vairuojamą automobilį, spausdamas garso signalą, įvažiavo į antrą eismo juostą, taip priversdamas antra eismo juosta važiuojantį automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, tokiu būdu sukeldamas pavojingą situaciją. Savo veiksmais vairuotojas pažeidė KET 9, 82.2, 95.3 punktų reikalavimus. Šis administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų J. K. paaiškinimų matyti, jog jis, važiuodamas iš Vilniaus į Kauną, netoli Elektrėnų privažiavo automobilį, kuris važiavo antra eismo juosta. Norėjo važiuoti greičiau, todėl parodė kairį posūkio signalą, leisdamas suprasti kitam vairuotojui, jog nori jį aplenkti. Kito automobilio vairuotojas į tokius veiksmus nereagavo, todėl J. K. įjungė tolimąsias automobilio šviesas ir apvažiavo automobilį iš dešinės. Vėliau aplenktasis automobilis jį pasivijo ir sustabdė. (b. l. 8-9)

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, jog jis buvo surašytas vadovaujantis pateiktame tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis. Protokole nėra nurodyta, kas surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo buvo remtasi surašant protokolą.

Byloje yra A. G. 2015 m. sausio 9 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2015 m. sausio 9 d. A. G. važiavo keliu Vilnius – Kaunas – Klaipėda, D. J. vairavo automobilį VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) kartu važiavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus specialistas B. K.. Kelyje eismo sąlygos buvo labai sudėtingos. Dėl snygio kelio danga buvo padengta šlapiu sniegu, slidi, vietomis provėžuota. Apie 08.30 val., minėto kelio 42 kilometre antra eismo juosta važiavo apie 90 km/h greičiu, kadangi pirma eismo juosta važiavo sunkiasvoriai automobiliai. Pro automobilio užpakalinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad iš galo dideliu greičiu atvažiuoja automobilis AUDI Q7. Priartėjusio automobilio vairuotojas pradėjo jį akinti perjunginėdamas automobilio tolimąsias žibintų šviesas, o po to tolimąsias žibintų šviesas įjungė degti nuolat ir važiavo iš paskos. A. G. tarnybiniame pranešime aiškino, jog pasitraukti iš antros eismo juostos į pirmą neturėjo galimybės, kadangi ja gerokai mažesniu greičiu, važiavo kiti automobiliai. Apvažiavus pirma juosta važiuojantį automobilį jis ruošėsi persirikiuoti į pirmą eismo juostą, tačiau to padaryti nespėjo, kadangi AUDI Q7 vairuotojas staiga padidindamas važiavimo greitį ir spausdamas garso signalą pirmas persirikiavo į pirmą eismo juostą ir apvažiavo A. G. vairuojamą automobilį iš dešinės. Po to, nerodydamas įspėjamojo kairiojo posūkio signalo, AUDI Q7 vairuotojas apie vieno metro atstumu įvažiavo į antrą eismo juostą prieš pat A. G. vairuojamą automobilį, taip sukeldamas pavojingą situaciją, kadangi dėl neatsakingų šio vairuotojo veiksmų A. G., vengdamas susidūrimo, privalėjo staigiai stabdyti ir sukti vairą į kairę pusę. A. G. vairuojamas automobilis tapo sunkiai valdomas, iš po automobilio AUDI Q7 ratų ant priekinio A. G. vairuojamo automobilio stiklo šliūkštelėjo gausus šlapio sniego ir purvo mišinys, todėl pablogėjo kelio matomumas. Tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad ties Elektrėnų miestu automobilis AUDI Q7 buvo sustabdytas ir buvo nustatyta, jog minėtą automobilį vairavo J. K.. Tarnybiniame pranešime taip pat aiškinama, kad A. G. priėjęs prie vairuotojo prisistatė ir paaiškino sustabdymo priežastį. Vairuotojas J. K. į klausimą, kodėl pavojingai vairavo esant tokioms sudėtingoms eismo sąlygoms, nieko neaiškino. A. G. apie sustabdytą transporto priemonę ir sustabdymo priežastį iškarto pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato budėtojui. Po to į įvykio vietą atvyko Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnai, kurie tęsė Kelių eismo taisyklių pažeidimo forminimą. (b. l. 13-14)

Kartu su A. G. važiavęs B. K. savo 2015 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes. (b. l. 15) Čia pastebėtina, jog A. G. ir B. K. tarnybinių pranešimų turinys yra beveik visiškai identiškas. Šis faktas akivaizdžiai leidžia teigti, jog vėliau surašytas tarnybinis pranešimas buvo rašomas remiantis anksčiau surašytu tarnybiniu pranešimu, kadangi nekyla jokių abejonių, jog skirtingi asmenys negali surašyti iš esmės identiško turinio dokumentų net ir aprašinėdami tas pačias aplinkybes. Tuo pačiu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad tarnybiniai pranešimai buvo surašyti ne juos pasirašiusių asmenų. Nustatinėti, kokiomis tiksliai aplinkybėmis buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, nėra tikslinga, kadangi, kaip jau minėta, tarnybinių pranešimų autorytė teismui abejonių nekelia.

Teisme apklausiamas A. G. nurodė, jog šių metų pradžioje, sausio mėnesį, jis kartu su kolega B. K., kuris nėra jam pavaldus ir dirba kriminalinės policijos skyriuje, važiavo keliu Vilnius – Kaunas. Apie 8.30 val., buvo šviesu, tačiau oro sąlygos buvo labai sudėtingos, kelias buvo apsnigtas, tik su provėžomis, galimai snigo. Eismo intensyvumas buvo didelis, pirma juosta važiavo krovininiai automobiliai. Ties 42 km pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad prie jo vairuojamo automobilio artėja kitas automobilis, kuris junginėjo tolimąsias šviesas. Tuo metu liudytojas važiavo antra eismo juosta apie 80-90 km/h greičiu, nes pirma juosta buvo užimta, ja lėčiau važiavo sunkiasvoriai automobiliai, jie važiavo vienas po kito su nedideliais tarpais tarp jų. Paskui važiuojantis automobilis jį akino junginėdamas tolimąsias šviesas. Suprato, kad kitam automobiliui reikia kelio, tačiau negalėjo persirikiuoti į pirmą eismo juostą, nes ta juosta buvo užimta. Iš pradžių paskui važiuojantis automobilis junginėjo tolimąsias šviesas, o vėliau ir važiavo jas įjungęs, prisiartinęs apie 3-4 metrus pradėjo spausti. A. G. mano, jog jis trumpam buvo įjungęs avarinį signalą, rodydamas, kad negali persirikiuoti, avarinį signalą įjungė iš karto kai kitas automobilis pradėjo mirksėti tolimosiomis šviesomis. Apvažiavus pirma eismo juosta važiavusius sunkiasvorius automobilius, kai tik atsirado tarpas, liudytojas pabandė persirikiuoti į pirmą eismo juostą, ruošėsi atlikti manevrą. Šito manevro nespėjo atlikti, kadangi per galinį ir dešinį vaizdo veidrodėlį pamatė, jog kitas automobilis staiga, nerodydamas posūkio signalo, išvažiavo į pirmą eismo juostą, pradėjo apvažinėti jį iš dešinės. Automobilis į pirmą juostą įvažiavo iškarto, kai tik atsirado tarpelis tarp sunkiasvorio automobilio ir liudytojo vairuojamo automobilio. Liudytojas tvirtino, kad rodė posūkio signalą, tokiu būdu rodydamas, jog ketina persirikiuoti. Apvažiuojantis automobilis pradėjo užkirtinėti kelią, nerodydamas posūkio signalo ir spausdamas garso signalą įvažiavo į antrą juostą priešais liudytojo vairuojamą automobilį. Apvažiuojantis automobilis manevrą pradėjo atlikti visiškai nepravažiavęs pro liudytojo vairuojamą automobilį, kelią užkirto kampu. Atstumas tarp automobilių buvo apie metrą ar pusantro metro, šis atstumas buvo nuo liudytojo vairuojamo automobilio priekinio buferio iki apvažiuojančio automobilio. Toks kito automobilio manevras A. G. buvo netikėtas, staigus, dėl to jis privalėjo sukti vairą į kairę. Staigiai pasukus vairą į kairę, automobilis tapo nevaldomas, priekį pradėjo mėtyti, liudytojas pradėjo „gaudyti kelią“, iš po apvažiavusio automobilio ratų ant vairuojamo automobilio atsidūrė sniego ir purvo masė, dėl kurios nesimatė kelio. Atstumas tarp abiejų automobilių buvo labai mažas. Jei liudytojas nebūtų stabdęs ir sukęs vairą į kairę, neišvengiamai būtų įvykęs autoįvykis. A. G., suvaldęs vairuojamą automobilį, pamatė, kad kitas automobilis pradėjo didinti greitį. Jo vertinimu, buvo padarytas šiurkštus eismo taisyklių pažeidimas, kitą automobilį vairuojantis asmuo galėjo būti apsvaigęs, todėl, įjungęs garso ir šviesos signalus, pradėjo jį persekioti. Kol sustabdė kitą automobilį, turėjo važiuoti keletą kilometrų. Išlipęs iš automobilio, priėjo prie sustabdyto automobilio, paaiškino kitam vairuotojui sustabdymo priežastį, paklausė, kodėl taip pavojingai vairavo, kodėl sudarė pavojingą situaciją. Kitas vairuotojas nieko į tai neatsakė, tik sėdėjo ir tylėjo, lyg ir su šypsenėle. Paprašė pateikti dokumentus, jis juos pateikė. Pasakė laukti automobilyje, grįžęs į savo automobilį pranešė nustatyta tvarka ir iškvietė patrulius į įvykio vietą. Atvykusiems pareigūnams liudytojas pateikė dokumentus, paaiškino situaciją, pateikė tarnybinį pranešimą, kurį buvo surašęs vietoje. Iš pradžių aptarė aplinkybes, o paskui surašė tarnybinį pranešimą, pareigūnų automobilyje buvo kompiuteris. Liudytojas rašė savo tarnybinį pranešimą, o B. K. savo. Rašydami aptarė aplinkybes, tai nėra draudžiama. Kas pirmas rašė, liudytojas neprisiminė. Garso ar vaizdo įrašai įvykio metu nebuvo daromi.

Teisme apklausimas B. K. parodė, jog 2015 m. sausio 9 d., apie 8.30 val., kartu su A. G. važiavo keliu Vilnius – Kaunas. Automobilį vairavo komisariato viršininkas, kuriam liudytojas tiesiogiai nėra pavaldus. Pravažiavus maždaug 42 kilometrą viršininkas pasakė, kad kažkas važiuoja iš paskos ir labai skuba. Liudytojas pažiūrėjo į veidrodėlį ir pastebėjo, kad prie jų automobilio artėja automobilis Audi, mirksi tolimosiomis šviesomis. Tuo metu jie važiavo antra juosta, nes pirma juosta buvo užimta. Buvo blogos važiavimo sąlygos, blogas matymas, šlapias sniegas su ledu. Tas automobilis mirksėjo, o po to pastoviai įjungė tolimąsias šviesas, kad tolimosios šviesos buvo įjungtos pastoviai liudytojas pamatė per galinį automobilio langą. Automobilis Audi važiavo keletą metrų nuo jų automobilio, o kai atsirado tarpas, viršininkas norėjo persirikiuoti į pirmą juostą, bet Audi vairuotojas spėjo greičiau, aplenkė jų automobilį iš dešinės pusės ir išvažiavo į antrą eismo juostą, spausdamas garsinį signalą, Audi į antrą juostą įvažiavo įstrižai. Automobilio Audi vairuotojas nerodė posūkio, pralėkė metro ar pusantro metro atstumu nuo jų automobilio bamperio. Šlapiu sniegu ir purvu buvo aplaistytas jų automobilio stiklas, viršininkui teko pristabdyti, nes mašina buvo labai arti. Audi greitis padidėjo ir jis nuvažiavo toliau. B. K. teigė, jog tuo metu, kai aplenkė pirmoje juostoje važiavusius sunkvežimius, A. G. įjungė dešinio posūkio signalą, norėjo pasukti, A. G. sakė, jog tuoj pasuks į pirmą juostą, norėjo praleisti žmogų, tačiau nespėjo. A. G. įjungė posūkį pravažiavus sunkvežimius, važiavusius pirma juosta. Prieš tai buvo įjungtos automobilio šviesos – priekiniai ir galiniai žibintai. K. A. persirikiavo iš antros juostos į pirmą nepastebėjo. Po Audi automobilio sustabdymo viršininkas susisiekė su Elektrėnų komisariato budėtoju, atvyko kelių policijos ekipažas. Viršininkas po sustabdymo buvo nuėjęs prie Audi automobilio. Liudytojas matė, kaip vairuotojas atidarė langą, A. G. stovėjo prie vairuotojo ir kalbėjo. Ką jie kalbėjo, negirdėjo. Po to viršininkas grįžo į automobilį, atsinešė dokumentus. Jie kartu aptarė įvykį. Tarnybiniai pranešimai buvo rašomi, kai atvažiavo patrulis, jų automobilyje buvo nešiojamas kompiuteris. Pirmas tarnybinį pranešimą rašė viršininkas. Kaip kalbėjo, taip ir buvo parašyta. Tarnybiniai panašūs, nes kartu važiavo, sėdėjo vienoje mašinoje. Rašydamas matė viršininko tarnybinį pranešimą. Įvykį aptarė ir su kelių policijos pareigūnais. B. K. paaiškino, jog tarnybiniame pranešime nurodė, kad A. G. priėjo prie vairuotojo ir paaiškino sustabdymo priežastį, kadangi A. G. taip pastoviai daro, kai pakeliui ką sustabdo. Taip pat B. K. nurodė, jog A. G. vienu metu buvo įjungęs avarinį signalą, nes jį akino iš paskos važiavęs automobilis. Ši aplinkybė tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kadangi tuo metu ji neatrodė reikšminga.

J. K. teismo posėdžio metu parodė, jog 2015 m. sausio 9 d. jis kartu su žmona iš Vilniaus važiavo į Kauną. Pravažiavus Gariūnus buvo gausesnis snigimas, o pravažiavus Vievį kelio danga nebuvo sudėtinga, ji buvo šlapia, snyguriavo. J. K. teigė, kad įkalnėje jis pasivijo VW Passat automobilį, kuris važiavo antrąja eismo juosta. Įkalnėje dešine puse važiavo sunkusis transportas. Užvažiavę ant kalniuko parodė kairįjį posūkio signalą, tokiu būdu prašydamas duoti kelią. Matydamas, kad VW Passat nereaguoja, nors dešinė eismo juosta buvo laisva, sumirksėjo du kartus tolimosiomis šviesomis, duodamas suprasti, kad VW Passat pasitrauktų, tačiau į tokius veiksmus nebuvo sureaguota. Paskui juos važiavo kelios mašinos, kurios irgi pradėjo mirksėti dėl to, kad nebuvo traukiamasi į laisvą dešinę juostą. VW Passat vairuotojas nebuvo įjungęs avarinio signalo, iš kurio būtų galima suprasti, kad jis negali persirikiuoti. J. K. paaiškino, jog jis įsitikinęs, kad pirma juosta yra laisva, parodė posūkį ir persirikiavo į pirmą eilę, šia eile ir važiavo. Pavijęs antra eile važiuojantį automobilį VW Passat, norėdamas atkreipti jo dėmesį, kad jis pažeidinėja taisykles – nevažiuoja laisva dešiniąja puse, porą kartų signalizavo. Toliau važiavo pirma eile. Priešais važiavo kitos mašinos, todėl parodė posūkį, įsitikino, kad pervažiuoti į kitą eismo juostą yra saugu ir lėtai persirikiavo, veidrodėlyje matė VW Passat, kuris buvo toliau nuo jo vairuojamo automobilio. Tuo metu kai persirikiavo į antrą eismo juostą, tarp jo vairuojamo automobilio ir VW Passat buvo apie 40-50 metrų atstumas. Jam persirikiuojant į antrą eismo juostą, kitas automobilis nemirksėjo, nesignalizavo. Prieš persirikiuodamas į antrą eismo juostą kurį laiką važiavo pirma eismo juosta, t. y. iki kliūties, kurią turėjo apvažiuoti. Tai buvo apie 45 kilometras, ties posūkiu į Abromiškes. Toliau važiavo antra juosta, o kai atsilaisvindavo pirma juosta, persirikiavo į pirmą. Vėliau pastebėjo, kad iš paskos važiuoja automobilis su įjungtom mirksinčiomis šviesomis, persirikiavo į pirmą juostą ir sustojo kelkraštyje ties Elektrėnų riba. Sustojus prie automobilio priėjo pareigūnas, pradėjo šiurkščiai šaukti, aiškino, jog buvo per greitai važiuojama, jam reikėjo kelis kilometrus vytis. Žmona priėjusio pareigūno paklausė, kodėl jis taip šiurkščiai elgiasi, šaukia. Pareigūnas paprašė pateikti teises ir automobilio dokumentus, pasakė sėdėti ir laukti. Tuomet po 15-18 minučių privažiavo policijos ekipažas. Apie 10-15 minučių pareigūnai bendravo kartu. Vėliau atvažiavusio ekipažo pareigūnas priėjo prie J. K. automobilio, prisistatė, pasisveikino, paprašė nueiti į tarnybinį automobilį. Jam atsisėdus į tarnybinį automobilį, pareigūnė jau turėjo surašiusi protokolą, jį perskaitė, tarnybinis pranešimas nebuvo parodytas. J. K. teigė, kad tai buvo eilinis važiavimas, kai priekyje pasitaikė vairuotojas, kuris trukdė kitų eismą. Atrodė, jog incidentas buvo provokuojamas specialiai. Konfliktas įvyko, kai automobilis buvo sustabdytas. Pareigūnas kalbėjo pakeltu balsu, rėkė. J. K. teigė, jog paaiškinime nenurodė, jog įvyko konfliktas, kadangi tai buvo trumpas paaiškinimas, pareigūnė nurodė, kad aplinkybes jis detaliau galės nurodyti vėliau, be to, ilgesniam paaiškinimui surašyti nebuvo vietos. Taip pat J. K. paaiškino, jog jis kaip konfliktinę situaciją vertina tai, kad asmuo nevažiavo pagal taisykles, neužleido kelio, privertė įsukti į dešinę juostą, taip pat bendravimą pakeltu balsu. Pretenzijos jam buvo reiškiamos dėl per didelio greičio.

Teisme apklausiama I. K. parodė, jog šių metų sausio mėnesio pradžioje, ryte, ji su vyru važiavo autostrada iš Vilniaus į Kauną. Oras iš ryto buvo prastas, lyg snyguriavo. Važiuojant dešiniąja puse privažiavo sunkiasvorę transporto priemonę, tada vyras parodė posūkį į kairę, persirikiavo į antrą kelio juostą. Pralenkė kitas transporto priemones ir toliau važiavo antra juosta. Tuomet privažiavo tamsų automobilį. Pirma juosta tuo metu buvo tuščia. Važiavo paskui tamsų automobilį, pravažiavo gerą kelio galą, kadangi priekyje buvęs automobilis važiavo negreitai, galvojo, kad jis pasitrauks, tačiau šis lyg specialiai nesitraukė. Automobiliui nesitraukiant iš kelio, vyras parodė posūkį į dešinę ir persirikiavo į pirmą juostą ir nuvažiavo toliau. I. K. negalėjo pasakyti, ar jos vyras ėmėsi kokių nors veiksmų, kad priekyje važiuojantis automobilis pasitrauktų iš kelio. Sakė vyrui, jog gal reikia važiuoti į šoną, nes tas automobilis nepasitrauks. Tada vyras pasuko į pirmą juostą. Važiuojant link Elektrėnų, vyras pradėjo važiuoti į šalikėlę. Paklausus kodėl, vyras pasakė, jog jį stabdo. Pasisukusi liudytoja pamatė tą patį tamsų automobilį, iš jo išlipo žmogus, priėjo ir labai grubiai pradėjo rėkti, kad buvo per greitai važiuojama. Tada liudytoja paklausė, kodėl jis taip grubiai rėkia, ką jie tokio padarė. Šis vyras nieko neatsakė ir toliau rėkė. Jis nei prisistatė, nei pasakė, kas toks yra. Liudytoja nurodė, jog ji neprisimena, ar jiems kas trukdė persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Teigė, kad jos vyras elgėsi ramiai, kadangi jis nėra karštakošis, jis nepuolė atlikti kažkokių veiksmų, nebuvo emocijų. Elgėsi, kaip įprastai. Taip pat pažymėjo, jog privažiavus tamsų automobilį, jiems kiti automobiliai mirksėjo iš galo, kadangi norėjo, kad jie pasitrauktų. Tamsus automobilis jokių ženklų nerodė.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-310/2012, Nr. N575-718/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-27-976/2015, 2AT-40-976/2015, Nr. 2AT-7-3-2013 ir pan.).

Nagrinėjamu atveju egzistuoja dvi skirtingos pozicijos dėl J. K. elgesio apvažiuojant A. G. vairuojamą automobilį. J. K. viso proceso metu tvirtino, jog jis jokių taisyklių nepažeidė, važiuodamas paskui A. G. vairuojamą automobilį, tik porą kartų mirktelėjo tolimosiomis šviesomis, jų nuolatos nebuvo įjungęs, įvažiuodamas į pirmą eismo juostą rodė posūkio signalą, apvažiuodamas A. G. automobilį trumpai buvo paspaudęs garso signalą, taip siekdamas atkreipti dėmesį į netinkamą kito vairuotojo elgesį, o persirikiuodamas į antrą juostą įsitikino, kad tokį manevrą atlikti yra saugu, rodė posūkio signalą ir ramiai atliko manevrą. J. K. nurodomas aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojos I. K. parodymai. Tuo tarpu A. G. ir B. K. tvirtino, jog J. K. buvo įjungęs tolimąsias šviesas ir tokiu būdu akino A. G., taip pat J. K. vairuojamas automobilis staigiai, nerodydamas posūkio signalo, įvažiavo į pirmąją eismo juostą, vėliau nerodydamas posūkio signalo prieš pat A. G. vairuojamą automobilį, spausdamas garso signalą, įvažiavo į antrą eismo juostą, taip priversdamas A. G. staigiai stabdyti, sukti vairą į kairę, tokiu būdu sukeldamas pavojingą situaciją. Konstatuotina, jog abi skirtingų asmenų nurodomos įvykio versijos yra tikėtinos.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatyti tik keturi asmenys, kurie gali duoti ir davė parodymus apie administracinei bylai nagrinėti reikšmingas aplinkybes (šių asmenų paaiškinimai yra užfiksuoti byloje esančiose dokumentuose (tarnybiniuose pranešimuose, administracinio teisės pažeidimo protokole ir kt.)). Be jokių abejonių, nagrinėjamą įvykį galėjo matyti ir kiti asmenys (pavyzdžiui, įvykio metu greta važiavusių transporto priemonių vairuotojai), tačiau jie nėra nustatyti ir šiuo metu nėra jokių galimybių juos nustatyti bei apklausti. Jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų J. K., I. K., taip pat jiems prieštaraujančius A. G. bei B. K. parodymus, nėra. Galimybės gauti kokių nors objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų paminėtų proceso dalyvių teiginius, šiuo metu nėra. Taigi aiškinantis Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas gali vadovautis tik jau minėtų asmenų teiginiais, kurie buvo išdėstyti teismo posėdžio metu bei iš esmės analogiškais jų paaiškinimais, kurie yra užfiksuoti byloje esančiuose dokumentuose.

Skundą nagrinėjantis teismas neranda jokių argumentų, kurie leistų konstatuoti, jog A. G. ir B. K. nurodytų aplinkybių egzistavimas pasitvirtino, o J. K. ir I. K. nurodyta įvykių eiga buvo paneigta. Vien tai, jog A. G. ir B. K. yra policijos pareigūnai, nesuteikia jų parodymams didesnės įrodomosios galios. Taip pat konstatuotina, kad nesivadovauti J. K. parodymais vien tik darant prielaidą, jog jo parodymai yra nulemti galimo siekio išvengti atsakomybės už jam inkriminuojamų pažeidimų padarymą, nėra pakankamo pagrindo. Tuo labiau, kad galima kelti ir hipotezę, jog J. K. siekia išvengti ne jam gresiančios atsakomybės už padarytus pažeidimus, o iš tikrųjų siekia to, kad jis nebūtų nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tas pats pasakytina ir apie I. K. galimą hipotetinį siekį pagelbėti savo vyrui.

Visiškai tikėtina, jog net ir tie veiksmai, kurių atlikimą J. K. pripažįsta, t. y. mirksėjimą ilgosiomis šviesomis, garsinio signalo naudojimą, A. G. vairuojamo automobilio apvažiavimą pirma eismo juosta, galėjo kito automobilio vairuotojui sukelti neigiamas emocijas, susierzinimą, nepasitenkinimą ir nulemti neadekvatų situacijos vertinimą. Konstatuotina, jog J. K. nurodoma situacija iš tikrųjų vertintina kaip konfliktinė, todėl teigtina, kad joje dalyvavę asmenys gali nebebūti pakankamai objektyvūs vertindami savo bei priešingos pusės veiksmus.

Be jokių abejonių, A. G. ir B. K. parodymai bei tarnybiniai pranešimai tarpusavyje sutampa net pakankamai smulkiuose dalykuose, vis tik manytina, jog kitaip ir negali būti, kadangi po automobilio AUDI sustabdymo, A. G. ir B. K. aptarinėjo įvykį, B. K. savo tarnybinį pranešimą rašė matydamas anksčiau surašytą A. G. tarnybinį pranešimą. Taigi visiškai tikėtina, kad B. K. teiginiai yra nulemti ne vien to, ką jis iš tikrųjų matė ar galėjo matyti, o taip pat ir A. G. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų bei jų pokalbio apie įvykį turinio. Pastebėtina ir tai, kad nei A. G., nei B. K. tarnybiniuose pranešimuose nebuvo nurodę, kokiu būdu J. K. buvo bandoma parodyti, kad A. G. vairuojamas automobilis negali persirikiuoti į pirmą juostą, tačiau teisme jie abu jau nurodė, jog A. G. buvo įjungęs avarinį signalą, be to, A. G. tvirtino, jog norėdamas persirikiuoti į pirmą eismo juostą rodė posūkio signalą. Toks pakankamai svarbios aplinkybės nurodymas tik teismo posėdyje leidžia suabejoti duodamų parodymų patikimumu, ypač įvertinus tai, kad dėl J. K. skundo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo vertinami A. G. bei kitų policijos pareigūnų veiksmai, t. y. J. K. veiksmai po eismo įvykio padidino A. G. suinteresuotumą bylos baigtimi.

A. G. yra parodęs, kad priėjus prie J. K., po to kai buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis, ir informavus apie sustabdymo priežastis, J. K. tylėjo, nieko nesakė. Ši aplinkybė leidžia manyti, jog iš tikrųjų J. K. nesuprato, dėl kokių priežasčių buvo sustabdytas. Taip pat ši aplinkybė leidžia teigti, jog mažų mažiausiai J. K. neveikė tyčia. Pastebėtina, jog ir I. K. yra nurodžiusi, kad jai nebuvo aišku, dėl kokių priežasčių buvo sustabdytas automobilis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. G. parodymai leidžia teigti, jog J. K. staigiai, kai tik atsirado tarpelis, įvažiavo į pirmą eismo juostą, kuria važiavo sunkiasvoris automobilis. Vis tik nei vienas iš teisme apklaustų asmenų nenurodė, jog pirma eismo juosta važiuojantis sunkiasvoris automobilis kokiu nors būdu būtų parodęs, kad toks manevras kėlė kokių nors nepatogumų. Taigi ši aplinkybė taip pat leidžia manyti, jog A. G. parodymai gali ne visiškai atitikti objektyvias įvykio aplinkybes.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-990/2006). Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad J. K. padarė jam inkriminuojamus pažeidimus, nepateikė, teismui taip pat nepavyko surinkti tokių įrodymų. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuotina, jog esant tik dviejų pusių (vieną įvykio versiją nurodo asmenys susiję šeiminiais ryšiais, o kitą įvykio versiją nurodo asmenys susiję darbiniais ryšiais (kolegos)) priešingiems parodymams ir nesant jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, teismas daro išvadą, kad J. K. negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jam nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 straipsniais,

nutarė:

J. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis