- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-07
- Bylos Nr.
- e2A-488-459/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01730-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- S. Š.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir akcinei bendrovei „Panevėžio specialus autotransportas“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo atsakovei S. Š., tretiesiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir akcinei bendrovei „Panevėžio specialus autotransportas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama 1) pakeisti atsakovę S. Š. atsakingą už (duomenys neskelbtini) kapavietės (kvartalas (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą ir paskirti ieškovę R. S. atsakinga už nurodytos kapavietės priežiūrą; 2) teismui netenkinus pirmojo reikalavimo prašo nustatyti ieškovės teisę būti palaidotai (duomenys neskelbtini) kapavietėje be atsakingo asmens S. Š. sutikimo; 3) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, jog kreipėsi į teismą, kadangi su atsakove nepavyksta susitarti dėl atsakingo už (duomenys neskelbtini) kapavietės, kvartalas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kapavietė, (duomenys neskelbtini) kapavietė), kur yra palaidoti ieškovės tėvai ir sesuo N. Z., priežiūros. Iki sesers mirties, ji (t. y. sesuo) buvo paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą. Ieškovė seseriai esant gyvai padėjo prižiūrėti kapavietę, jokių nesutarimų tarpusavyje nebuvo. Mirus seseriai, jos dukra, t. y. atsakovė, persirašė kapavietės priežiūrą sau, t. y. tapo atsakinga už kapavietės priežiūrą, tačiau tai ji padarė nieko nepranešusi ieškovei. Pagal Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 24 punktą, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta, kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, tačiau tokio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo. Persirašiusi kapavietės priežiūrą, atsakovė kapaviete nesirūpina, jos neprižiūri. Be to, atsakovė, persirašydama (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą savo vardu, nuo už kapinių priežiūrą atsakingų asmenų nuslėpė, jog yra ir kiti artimi giminaičiai, t. y. ieškovė, kuri taip pat galėtų būti paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą. Ieškovė taip pat nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovės iškilus ginčui dėl leidimo būti palaidotai (duomenys neskelbtini) kapavietėje, ieškovė prašo, jog teismas nustatytų ieškovės teisę būti palaidotai (duomenys neskelbtini) kapavietėje be atsakovės sutikimo, nes pagal Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 41 punkte nustatytą reglamentavimą, be atsakingo už kapavietės tvarkymą sutikimo leidimas laidoti kapavietėje neišduodamas. Pabrėžė, jog (duomenys neskelbtini) kapavietėje yra palaidoti jos artimiausi žmonės – tėvai ir sesuo, todėl ieškovė nori būti palaidota šioje kapavietėje šalia savo artimųjų.
4. Ieškovė pabrėžė, jog atsakovė, kreipdamasi dėl atsakingo už (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo, nesikreipė į ieškovę ir su ja nepasitarė, nors tikrai žinojo jos kontaktinius duomenis (t. y. tel. Nr.), be to, už kapinių administravimą atsakingiems asmenims nuslėpė informaciją apie ieškovę. Ieškovė turi pirmenybę būti atsakinga už (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą, kadangi šioje kapavietėje yra palaidoti jos tėvai, taip pat sesuo. Nors ieškovė nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), tai nebūtų kliūtis jai būti atsakingai už kapavietės priežiūrą, kadangi ji kartą ar du per metus grįžta į Lietuvą, be to, galėtų samdyti asmenis, kurie prižiūrėtų šią kapavietę, kad ji būtų tvarkinga. Pripažino, jog šiuo metu kapavietė yra sutvarkyta ir prižiūrėta, tačiau tai buvo padaryta tik po ieškinio pateikimo teismui. Pažymėjo, jog su seserimi jos buvo sutarusios, jog po sesers mirties, būtent ieškovė taps atsakinga už kapavietės priežiūrą. Kadangi šiuo metu iškilo ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą, be to, atsakovė teigė nesutiksianti, kad ieškovė būtų palaidota (duomenys neskelbtini) kapavietėje, būtina nustatyti ieškovės teisę būti palaidotai šioje kapavietėje be atsakovės sutikimo, jei teismas netenkintų reikalavimo dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, leidimas laidoti kapavietėje išduodamas tik su atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimu. Kaip matyti iš esamos situacijos, dėl to kilo ginčas, todėl teismas turėtų tai išspręsti, kadangi (duomenys neskelbtini) kapavietėje yra palaidoti ieškovės artimiausi šeimos nariai.
Šalies argumentai
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) kapavietėje yra palaidoti jos seneliai, taip pat mama. Kaip mirė senelis, ji aplinkybių nurodyti negali, nes buvo tik vienerių metų amžiaus, tačiau kai mirė močiutė, laidojimu rūpinosi atsakovės mama ir pati atsakovė. Iki mamos mirties, atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu buvo įrašyta atsakovės mama. Po mamos mirties, atsakovė rūpinosi mamos laidotuvėmis, gavo leidimą laidoti, taip pat, mirus mamai, ji buvo įrašyta žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu. Atsakovės mama mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovė į Lietuvą grįžo tik 2023 m. gruodžio 20 d., tiesiai į laidotuves. Atsakovė ieškovei anksčiau buvo pranešusi apie mamos ligą, kad yra komoje, vėliau apie mamos mirtį iš karto informavo ieškovę per Messenger. Atvykus ieškovei į laidotuves, tą dieną ir vėliau jokių aptarimų su ieškove dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens nebuvo, ji jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Po mamos mirties atsakovė su sutuoktiniu sutvarkė kapavietę, užsakė paminkle iškalti raides, t. y. mamos vardą ir mirties datą, ir šiuo metu kapavietę prižiūri ir ja rūpinasi. Tuo tarpu ieškovė, kuri nuolat gyvena užsienyje, faktiškai niekada neprižiūrėjo kapavietės, tik kartą per metus ar du ją aplanko. Ieškovė nei po senelio palaidojimo, nei po močiutės palaidojimo ar mamos laidotuvių nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl kapavietės priežiūros, taip pat niekada neišreiškė noro būti atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu. Dar mamai būnant gyvai, mama faktiškai nebendravo su ieškove, jokių susitarimų dėl (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūros su ieškove nebuvo. Gavus leidimą laidoti mamą, kapinių atsakingi darbuotojai klausė jos apie artimuosius giminaičius, tai atsakovė nurodė, kad ji yra vienintelė mirusiosios dukra, taip pat nurodė tetą. Įvertinus tai, kad atsakovė yra vienintelė mirusiosios, kuri buvo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, dukra, todėl po jos mirties buvo įrašyta žurnale kaip atsakinga už kapavietės priežiūrą asmeniu. Atsakovė pabrėžė, jog niekada nebuvo kalbos, kad ji neleis ieškovei būti palaidotai kapavietėje, tačiau šiuo metu, kai ieškovė taip pasielgė, paduodama į teismą, tiek visko prikalbėjusi apie atsakovę, atsakovė nurodė nieko bendro nenorinti turėti su ieškove.
6. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra ir dėl ginčo esmės nepasisakė, kadangi ginčas yra kilęs tarp šalių ir jokių teisių ar pareigų Savivaldybės administracijai nesukels. Atsiliepime pabrėžė, jog pagal Taisyklių 15 punktą, šiai dienai Panevėžio miesto kapinių prižiūrėtoju ir administratoriumi yra paskirta AB „Panevėžio specialus autotransportas“. Savivaldybės administracijai pateiktais duomenimis, kapinių administratorius nėra gavęs jokių nusiskundimų, kad kapavietė būtų apleista, netvarkinga ar neprižiūrima.
7. Trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra, kadangi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, trečiasis asmuo, kaip Panevėžio miesto kapinių prižiūrėtojas, atsako tik už Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – Žurnalas) įrašytų duomenų atitiktį pateiktiems dokumentams, o civilinių ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens nesprendžia, nes tai yra teismo kompetencija. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) mirus ankstesniam už kapavietės priežiūrą atsakingam asmeniui N. Z., jos dukra atsakovė S. Š. tvarkė laidojimo dokumentus, 2023 m. gruodžio 19 d. kapavietės priežiūros prašyme atsakovė nurodė, kad yra teta, su kuria nebendrauja ir nežino, kur jos ieškoti, be to, kad yra vienintelė velionės dukra, o kapavietėje yra palaidoti atsakovės seneliai V. Z. ir A. Z.. Atsakovė prašyme patvirtino, kad yra atsakinga už prašyme nurodytų duomenų teisingumą ir jei ateityje iškiltų ginčų dėl kapavietės priežiūros, prisiima visą atsakomybę, pažada su giminaičiais iš naujo susitarti. Nurodė, jog dėl laidojimo į kapinių prižiūrėtoją kreipėsi tik atsakovė, ieškovė jokių rašytinių ar žodinių prašymų kapinių prižiūrėtojui nepateikė. Atsakovė į Žurnalą dėl atsakingo už kapavietę asmens buvo įrašyta kaip laidojantysis asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovei priteista 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ir trečiajam asmeniui AB „Panevėžio specialus autotransportas“ 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
8.1. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kapavietėje palaidoti abiejų šalių artimieji, o iki mirties už jos priežiūrą buvo atsakinga N. Z.. Jai mirus, laidotuves organizavo atsakovė, ji gavo leidimą laidoti, kreipėsi į kapinių administratorių ir buvo įrašyta atsakinga už kapavietės priežiūrą.
8.2. Teismas konstatavo, kad atsakovė, nors ir turėjo realią galimybę susisiekti su ieškove, tinkamai nesilaikė taisyklių reikalavimo artimiesiems susitarti dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens. Tačiau vien šis procedūrinis pažeidimas nesudaro pagrindo pakeisti atsakingą asmenį.
8.3. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl atsakingo asmens pakeitimo būtina vertinti ne tik paskyrimo procedūrą, bet ir faktinę kapavietės priežiūrą. Byloje nustatyta, kad kapavietė nėra apleista, yra tvarkoma ir prižiūrima atsakovės, o ieškovė nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvyksta retai, neprisidėjo prie sesers laidotuvių ir nuolatinės kapavietės priežiūros.
8.4. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jos teisės būtų pažeistos ar kad atsakovė trukdytų jai lankyti, tvarkyti ar prižiūrėti artimųjų kapą. Kartu teismas pabrėžė, kad tai, jog ieškovė nėra įrašyta atsakingu asmeniu, nepanaikina jos teisės lankyti kapavietę ir rūpintis artimųjų kapais.
8.5. Teismas taip pat nustatė, kad tarp šalių yra ginčas dėl ieškovės galimybės ateityje būti palaidotai (duomenys neskelbtini) kapavietėje, tačiau konstatavo, jog ieškovė savo valią dėl palaikų laidojimo gali išreikšti įstatymo nustatyta tvarka – testamente arba notaro patvirtintame rašytiniame valios pareiškime.
8.6. Teismas pažymėjo, kad pagal Panevėžio kapinių tvarkymo taisykles leidimas laidoti esamoje kapavietėje išduodamas kapavietę prižiūrinčio asmens prašymu arba esant jo rašytiniam sutikimui. Įvertinęs atsakovės faktinę kapavietės priežiūrą, ieškovės neprisidėjimą prie jos tvarkymo, šalių konfliktiškus santykius ir ieškovės nepagarbų elgesį atsakovės atžvilgiu, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti ieškovės teisę būti palaidotai kapavietėje be atsakovės sutikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovė (toliau ? ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė buvo paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą pažeidžiant Taisyklių ir Panevėžio kapinių taisyklių reikalavimą artimiesiems susitarti, tačiau nepagrįstai šiam pažeidimui nesuteikė teisinių pasekmių. Teismas, konstatavęs pažeidimą, jo nepašalino ir tokiu būdu faktiškai pateisino atsakovės vienašališkus veiksmus, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas.
9.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino atsakovės faktinę kapavietės priežiūrą, nors byloje nėra pakankamai įrodymų apie jos realias investicijas ar išlaidas. Priešingai, nebuvo įvertinta, kad didžioji kapavietės įrengimo darbų dalis buvo atlikta anksčiau, o jų kaštus dengė ieškovė kartu su seserimi. Taip pat neatsižvelgta į kapavietės specifiką, kuri nereikalauja intensyvios priežiūros.
9.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovės gyvenimą užsienyje kaip neigiamą aplinkybę, nors teisės aktai nenumato tokio ribojimo. Be to, ieškovės nesikreipimas į kapinių administratorių nepanaikina jos teisės ginti interesus teisme.
9.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi šališku liudytojo (atsakovės sutuoktinio) parodymu, jų kritiškai neįvertino ir nepagrindė kitais objektyviais įrodymais. Dėl to nepagrįstai konstatuotos aplinkybės apie ieškovės elgesį, jos nusišalinimą nuo laidotuvių ar netinkamą elgesį. Pabrėžia, kad teismas neteisingai aiškino laidojimo teisinius santykius, konstatuodamas, jog ieškovė nusišalino nuo laidotuvių, nors pagal įstatymą būtent atsakovė, kaip mirusiosios dukra, turėjo organizuoti laidotuves.
9.5. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo iš esmės dėl laidojimo teisės, palikdamas situaciją neapibrėžtą ir priklausomą nuo atsakovės valios, nors tarp šalių akivaizdus konfliktas. Toks sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei sudaro sąlygas piktnaudžiauti teise.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
10.1 . Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne vien formalų susitarimo dėl kapavietės priežiūros nebuvimą, bet ir visas reikšmingas aplinkybes: kas faktiškai organizavo laidotuves, kas prižiūrėjo kapavietę, kokia yra kapavietės būklė ir ar ieškovės teisės realiai buvo pažeistos.
10.2 . Akcentuoja, kad mirus N. Z., būtent ji, kaip mirusiosios dukra, turėjo teisę ir pareigą organizuoti laidotuves, gauti leidimus bei spręsti su laidojimu susijusius klausimus. Ieškovė tuo metu Lietuvoje nebuvo, laidotuvėmis nesirūpino ir jokių klausimų dėl atsakingo asmens paskyrimo nekėlė.
10.3 . Nurodo, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik praėjus maždaug pusantrų metų po N. Z. mirties, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tikrojo jos siekio tapti atsakinga už kapavietės priežiūrą.
10.4 . Teigia, kad ieškovė nereikalavo pripažinti neteisėtu ir panaikinti įrašo, kuriuo atsakovė įrašyta atsakinga už kapavietės priežiūrą, nors toks įrašas sukelia teisines pasekmes ir turėtų būti ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka.
10.5 . Pabrėžia, kad byloje nustatyta, jog kapavietė yra prižiūrima, nėra apleista, o atsakovė kartu su motina ją tvarkė nuo 2015 m., rūpinosi močiutės ir vėliau motinos palaidojimu, užsakė įrašus paminkle ir faktiškai vykdo atsakingo asmens pareigas.
10.6 . Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ši perdavė 300 Eur paminklo raidžių iškalimui, nes tokios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodytos ir nėra pagrįstos įrodymais.
10.7 . Nurodo, kad ieškovė niekada nebuvo paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą, nesikreipė į kapinių administratorių, nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvyksta retai, o byloje esantys duomenys patvirtina konfliktiškus šalių santykius ir nepagarbų ieškovės elgesį.
10.8 . Dėl alternatyvaus reikalavimo atsakovė pažymi, kad pati neginčija bendros ieškovės teisės būti palaidotai, tačiau tokia teisė būtų aktuali tik po jos mirties. Ieškovė savo valią dėl palaikų laidojimo gali išreikšti įstatymo nustatyta tvarka – testamente arba notaro patvirtintame rašytiniame valios pareiškime. Pažymi, kad teisės aktai numato, jog laidoti esamoje kapavietėje galima tik esant atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens rašytiniam sutikimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo nustatyti ieškovės teisę būti palaidotai kapavietėje be atsakovės sutikimo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
11.1. Pažymi, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir kapinių prižiūrėtojas veikia tik teisės aktų nustatytose ribose ir neturi kompetencijos spręsti artimųjų tarpusavio ginčų ar vertinti jų santykių, todėl šio ginčo esmė priskirtina išimtinai teismo kompetencijai.
11.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino teisinį reglamentavimą, konstatuodamas, jog nors formaliai nebuvo pilnai laikytasi reikalavimo artimiesiems susitarti dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens, teisės aktai nenustato aiškaus mechanizmo, kaip spręsti situaciją, kai toks susitarimas nepasiekiamas. Dėl to teismas pagrįstai vertino ne vien formalų pažeidimą, bet visų reikšmingų aplinkybių visumą.
Šalies argumentai
11.3. Akcentuoja, kad teismas nustatė faktinę kapavietės priežiūrą, t. y. kad kapavietė nėra apleista, yra tinkamai tvarkoma, o kapinių administratoriui nebuvo pateikta jokių nusiskundimų dėl jos būklės. Šią aplinkybę patvirtina ir kapinių administratoriaus pateikta informacija.
11.4. Pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo ieškovės neįrodytą teisių pažeidimą – ieškovė nepateikė duomenų, jog jai būtų trukdoma lankyti kapavietę ar ją prižiūrėti, taip pat neįrodė, kad atsakovė netinkamai vykdytų savo, kaip atsakingo asmens, pareigas.
11.5. Pabrėžė, kad Savivaldybės administracija neužima pozicijos dėl ginčo esmės, nevertina šalių tarpusavio santykių ir pateikia tik paaiškinimus dėl taikytino teisinio reglamentavimo, palikdama sprendimo priėmimą teismo diskrecijai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
13. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo ir alternatyvaus reikalavimo nustatyti ieškovės teisę būti palaidotai (duomenys neskelbtini) kapavietėje be atsakingo asmens atsakovės sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kapinių, esančių (duomenys neskelbtini) yra palaidoti V. Z., miręs (duomenys neskelbtini) m., t. y. ieškovės tėvas ir atsakovės senelis, A. Z., mirusi (duomenys neskelbtini) m., t. y. ieškovės motina ir atsakovės močiutė, N. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės sesuo ir atsakovės motina. Iki mirties N. Z. buvo paskirta atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu. Mirus atsakingai už kapavietę N. Z., pagal atsakovės 2023 m. gruodžio 19 d. prašymą laidoti Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei 2023 m. gruodžio 19 d. išduotas leidimas laidoti Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2023 m. gruodžio 19 d. Kapinių administratoriui AB „Panevėžio specialus autotransportas“ (toliau – Kapinių administratorius) pateikė prašymą dėl kapavietės priežiūros Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama įrašyti ją atsakinga už kapavietės priežiūrą, prašyme nurodė, jog „buvusi atsakinga už kapavietės priežiūrą N. Z. mirė (duomenys neskelbtini), su teta R. S. nebendrauju ir nežinau kur ieškoti. Esu vienintelė dukra ir daugiau artimesnių giminių nėra. Šioje kapavietėje palaidoti senelis V. Z. (duomenys neskelbtini) ir močiutė A. Z. (duomenys neskelbtini)“. Žurnale atsakovė buvo įrašyta kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo. Ieškovė prašė: 1) pakeisti atsakovę atsakingą už (duomenys neskelbtini) kapavietės ((duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą ir paskirti ieškovę atsakinga už nurodytos kapavietės priežiūrą; 2) teismui netenkinus pirmojo reikalavimo prašė nustatyti ieškovės teisę būti palaidotai (duomenys neskelbtini) kapavietėje be atsakingo asmens atsakovės sutikimo. Pirmosios instancijos teismas šių ieškovės reikalavimų netenkino ir ieškovės ieškinį atmetė.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Žmonių palaikų laidojimo sąlygas ir tvarką nustato Laidojimo įstatymas, kurio 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir paslaugų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė, o paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą nepriskirti statiniams, įrengimo kapavietėse tvarką nustato Kapinių tvarkymo taisyklės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų yra ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas. Pagal Laidojimo įstatymo 31 straipsnį, savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą.
17. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtino Kapinių tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės), kuriose reglamentuota leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių priežiūros ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Šių taisyklių 20 punktas nustato, kad už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę ar kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Panevėžio miesto taryba 2006-12-21 sprendimu Nr. 1-58-8 patvirtino Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisykles (toliau – Panevėžio kapinių taisyklės, 2022-11-24 sprendimo Nr. 1-395 redakcija), kurių 22 punktas nustato, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių Taisyklių 82 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą, jeigu jį turi; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą) kapinių prižiūrėtojas įrašo Žurnale. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus asmenis supažindina su šiomis Taisyklėmis ir Savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos.
18. Laidojimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mirus asmeniui, kuris šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo, laidojimą organizuoja: 2) mirusiojo asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, - kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą.
19. Apeliantė nesutikdama su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė buvo paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą pažeidžiant Taisyklių ir Panevėžio kapinių taisyklių reikalavimą artimiesiems susitarti, tačiau nepagrįstai šiam pažeidimui nesuteikė teisinių pasekmių. Teismas, konstatavęs pažeidimą, jo nepašalino ir tokiu būdu faktiškai pateisino atsakovės vienašališkus veiksmus, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas.
20. Įvertinusi byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.
21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neignoravo ir jos nepateisino. Priešingai, teismas ją aiškiai identifikavo, įvertino ir konstatavo, kad atsakovė, turėdama galimybę susisiekti su ieškove, dėl atsakingo asmens paskyrimo su ja nesitarė. Tačiau vien šios aplinkybės nustatymas savaime nereiškia, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas — paskirti ją atsakinga už kapavietės priežiūrą vietoje atsakovės — yra pagrįstas ir proporcingas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Taisyklių 21 punkte ir Panevėžio kapinių taisyklių 23 punkte įtvirtinta pareiga artimiesiems susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą mirus anksčiau atsakingam asmeniui. Vis dėlto šios nuostatos nereglamentuoja, kokios konkrečios pasekmės kyla tais atvejais, kai toks susitarimas nėra pasiekiamas arba kai vienas iš artimųjų kreipiasi į kapinių prižiūrėtoją anksčiau nei kiti. Nurodytos taisyklės taip pat nenustato, kad susitarimo nebuvimas automatiškai lemia jau įrašyto atsakingo asmens pakeitimą kitu asmeniu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokio ginčo atveju būtina vertinti ne vien formalų susitarimo nebuvimą, bet ir visas reikšmingas faktines aplinkybes.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčuose dėl šeimos kapavietės priežiūros lemiamą reikšmę turi ne formalus siekis nubausti vieną iš artimųjų už procedūrinį trūkumą, bet poreikis užtikrinti kapavietėje palaidotų asmenų atminimo pagarbą, kapavietės tinkamą priežiūrą ir artimųjų interesų pusiausvyrą. Būtent todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kas faktiškai organizavo N. Z. laidotuves, kas po jos mirties rūpinosi kapaviete, ar kapavietė yra prižiūrima, ar yra nusiskundimų dėl jos būklės, ar ieškovei trukdoma lankyti bei tvarkyti artimųjų kapą.
24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad po N. Z. mirties laidotuvių organizavimu rūpinosi atsakovė, ji gavo leidimą laidoti, kreipėsi į kapinių administratorių ir faktiškai prisiėmė kapavietės priežiūros pareigas. Taip pat nustatyta, kad kapavietė nėra apleista, yra prižiūrima, o kapinių prižiūrėtojui nebuvo pateikta nusiskundimų dėl jos būklės. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės įrašymas atsakingu asmeniu, nors ir atliktas nesilaikant visų susitarimo procedūros reikalavimų, nesukėlė tokių neigiamų pasekmių, kurios pagrįstų atsakingo asmens pakeitimą.
25. Apeliantė iš esmės siekia, kad formalus procedūrinis trūkumas būtų vertinamas kaip pakankamas pagrindas tenkinti jos reikalavimą, tačiau toks aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Civilinių teisių gynimas negali būti savitikslis ir turi būti siejamas su realiu teisės ar teisėto intereso pažeidimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovės paskyrimo atsakingu asmeniu ji neteko galimybės lankyti kapavietę, ją tvarkyti ar rūpintis artimųjų kapais. Taip pat neįrodyta, kad atsakovė netinkamai vykdytų atsakingo asmens pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad konstatuotas procedūrinis trūkumas pats savaime nėra pakankamas pagrindas pakeisti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį. Priešingas aiškinimas reikštų, kad kiekvienas formalus susitarimo procedūros pažeidimas automatiškai lemtų atsakingo asmens pakeitimą, neatsižvelgiant į tai, ar kapavietė faktiškai prižiūrima, ar kito asmens teisės realiai pažeistos, ar prašomas teisių gynimo būdas yra proporcingas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės normų, o pagrįstai taikė jas kartu su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
26. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino atsakovės faktinę kapavietės priežiūrą ir nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis apie atsakovės investuotas lėšas.
27. Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo esmė yra ne vien tai, kuris asmuo praeityje prisidėjo prie kapavietės įrengimo darbų, bet tai, kuris asmuo realiai, nuolatos ir tinkamai vykdo kapavietės priežiūrą šiuo metu. Kapavietės priežiūros santykiuose faktinė kapavietės būklė, jos tvarkymas, rūpinimasis palaidotų asmenų atminimu ir atsakingo asmens pareigų vykdymas yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas vertino.
28. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė rūpinosi N. Z. laidotuvėmis, gavo leidimą laidoti, po laidotuvių pasirūpino kapavietės sutvarkymu, užsakė paminkle iškalti mirusiosios duomenis ir toliau prižiūri kapavietę. Šias aplinkybes patvirtina ne vien atsakovės paaiškinimai, bet ir byloje esantys duomenys, trečiųjų asmenų paaiškinimai bei tai, kad kapinių administratorius nėra gavęs nusiskundimų dėl kapavietės nepriežiūros, netvarkingumo ar apleistumo. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad atsakovė realiai vykdo atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pareigas.
29. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad dalis kapavietės įrengimo darbų buvo atlikta anksčiau, o prie jų galimai prisidėjo ieškovė kartu su seserimi, savaime nepaneigia atsakovės faktinės priežiūros ir nesudaro pagrindo ją pakeisti kitu atsakingu asmeniu. Net jei ieškovė praeityje prisidėjo prie tam tikrų kapavietės įrengimo išlaidų, tai nereiškia, kad šiuo metu atsakovė kapavietės neprižiūri ar kad ji nėra tinkamas atsakingas asmuo.
30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantės teiginiai dėl 300 Eur perdavimo atsakovei paminklo raidžių iškalimui nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, šios aplinkybės, iš esmės nekeistų ginčo teisinio vertinimo, nes vienkartinis prisidėjimas prie konkretaus darbo neįrodo nuolatinės kapavietės priežiūros ir nepaneigia atsakovės faktinio rūpinimosi kapaviete.
31. Nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, kad dėl kapavietės specifikos — dekoratyvinės skaldos, mažo gėlių sodinimui palikto ploto ir mažesnio priežiūros intensyvumo — atsakovės atliekama priežiūra neturėtų būti laikoma reikšminga. Tai, kad kapavietei galbūt nereikia itin intensyvios kasdienės priežiūros, nepaneigia pareigos ją prižiūrėti ir neužkerta kelio vertinti, kuris asmuo šią pareigą realiai vykdo. Kapavietės priežiūra apima ne tik fizinį gėlių sodinimą ar dažną lankymą, bet ir kapavietės būklės stebėjimą, jos tvarkos palaikymą, būtinų darbų organizavimą ir atsakomybę prieš kapinių administratorių. Svarbu ir tai, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog atsakovė kapavietę prižiūri netinkamai, kad kapavietė būtų apleista ar kad atsakovė nevykdytų atsakingam asmeniui tenkančių pareigų. Priešingai, byloje nustatyta priešinga faktinė aplinkybė — kapavietė yra sutvarkyta ir prižiūrima. Todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad atsakovės faktinė priežiūra buvo nepagrįstai sureikšminta.
32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovės atliekamą faktinę kapavietės priežiūrą kaip vieną iš esminių kriterijų sprendžiant dėl atsakingo asmens pakeitimo. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl ankstesnių kapavietės įrengimo darbų, galimo vienkartinio finansinio prisidėjimo ar mažesnio kapavietės priežiūros intensyvumo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė šiuo metu tinkamai rūpinasi kapaviete.
33. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas jos gyvenimą užsienyje vertino kaip neigiamą aplinkybę, ribojančią jos teisę būti paskirtai atsakinga už kapavietės priežiūrą.
34. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės gyvenamosios vietos aplinkybę vertino ne kaip savarankišką teisinį ribojimą ar kliūtį, bet kaip vieną iš faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl realaus kapavietės priežiūros užtikrinimo. Teisės aktuose iš tiesų nėra nustatyta reikalavimo, kad atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalėtų gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau tai nepaneigia teismo pareigos vertinti, ar konkretus asmuo faktiškai gali užtikrinti tinkamą kapavietės priežiūrą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino ne vien apeliantės gyvenamąją vietą, bet ir su ja susijusių aplinkybių visumą: kad apeliantė nuolat gyvena užsienyje, į Lietuvą atvyksta retai (kartą ar du per metus ar net rečiau), nesirūpino sesers laidotuvėmis, nepateikė duomenų apie nuolatinę kapavietės priežiūrą bei iki ginčo kilimo nesikreipė į kapinių administratorių dėl paskyrimo atsakingu asmeniu. Šios aplinkybės buvo vertintos kompleksiškai, siekiant nustatyti, kuris asmuo realiai vykdo ar gali vykdyti kapavietės priežiūrą.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas nėra formalus ar deklaratyvus – jis suponuoja nuolatines pareigas užtikrinti kapavietės tvarkingumą, organizuoti jos priežiūrą, bendrauti su kapinių administratoriumi ir spręsti su kapavietės naudojimu susijusius klausimus. Todėl sprendžiant dėl tokio asmens paskyrimo ar pakeitimo yra pagrįsta vertinti ne tik teisinę galimybę, bet ir faktinį gebėjimą bei realų įsitraukimą į kapavietės priežiūrą.
36. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad kapavietę galima prižiūrėti ir per trečiuosius asmenis, tačiau byloje ji nepateikė jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad faktiškai organizavo ar organizuotų kapavietės priežiūrą tokiu būdu. Vien deklaratyvus teiginys apie galimybę samdyti kitus asmenis negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti jos realų pasirengimą vykdyti atsakingo asmens pareigas, ypač kai byloje nustatyta, kad šias pareigas faktiškai vykdo atsakovė.
37. Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, kad jos nesikreipimas į kapinių administratorių neturi reikšmės. Nors ši aplinkybė savaime nepanaikina teisės kreiptis į teismą, ji yra reikšminga vertinant apeliantės elgesį ir jos realų suinteresuotumą būti atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu. Byloje nustatyta, kad po N. Z. mirties apeliantė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų šiam statusui įgyti, o į teismą kreipėsi tik praėjus reikšmingam laikotarpiui. Tai pagrįstai buvo įvertinta kartu su kitomis aplinkybėmis.
38. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės gyvenimą užsienyje vertino ne kaip ribojantį veiksnį, o kaip vieną iš objektyvių faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant dėl kapavietės priežiūros užtikrinimo. Toks vertinimas atitinka įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ir nepažeidžia materialinės teisės normų.
39. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi atsakovės sutuoktinio E. Š. parodymais, jų kritiškai neįvertino ir jų pagrindu nepagrįstai konstatavo aplinkybes dėl apeliantės elgesio, jos nedalyvavimo laidotuvių organizavime bei kapavietės priežiūroje.
40. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įstatymas nenustato, kad liudytojo parodymai vien dėl jo giminystės, santuokinio ryšio ar kitokio artimo santykio su viena iš šalių savaime būtų neleistini ar neturėtų įrodomosios reikšmės. Tokia aplinkybė gali būti reikšminga vertinant parodymų patikimumą, tačiau ji savaime nesudaro pagrindo jų atmesti. Todėl vien tai, kad liudytojas yra atsakovės sutuoktinis, nepaneigia jo parodymų įrodomosios reikšmės, juolab kad pirmosios instancijos teismas juos vertino ne izoliuotai, o kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
41. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad teismo išvada dėl atsakovės tinkamumo prižiūrėti kapavietę nebuvo grindžiama vien liudytojo parodymais. Teismas vertino šalių paaiškinimus, trečiųjų asmenų – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ – poziciją, kapinių administratoriaus duomenis, rašytinius įrodymus, aplinkybę, kad kapavietė nėra apleista, taip pat tai, kad nusiskundimų dėl jos būklės nebuvo gauta. Taigi teismo išvados buvo padarytos įvertinus įrodymų visumą, o ne suteikus lemiamą reikšmę vienam liudytojui. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes tyrė ir vertino įrodymų visumą, pagrįstai atsižvelgė į faktines aplinkybes dėl laidotuvių organizavimo, kapavietės priežiūros ir šalių santykių, o apeliantės nesutikimas su tokiu vertinimu nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą.
42. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo dėl jos teisės būti palaidotai šeimos kapavietėje ir paliko situaciją priklausomą nuo atsakovės valios.
43. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą išnagrinėjo ir dėl jo pasisakė. Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) kapavietė yra šeimos kapavietė, kurioje palaidoti abiejų šalių artimieji, tačiau kartu pagrįstai vertino, ar yra teisinis pagrindas iš anksto nustatyti ieškovės teisę būti palaidotai šioje kapavietėje be atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimo.
44. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas veiksnus asmuo turi teisę pareikšti valią dėl savo palaikų laidojimo ir paskirti laidojantį asmenį. Tokia valia gali būti pareikšta testamente arba notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens patvirtintame rašytiniame valios pareiškime. Taigi įstatymas numato specialią asmens valios dėl būsimo laidojimo išreiškimo tvarką. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė savo valią dėl palaikų laidojimo gali išreikšti būtent įstatymo nustatyta forma.
45. Kita vertus, asmens valios pareiškimas dėl laidojimo vietos savaime nepanaikina kapinių tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų sąlygų. Panevėžio kapinių taisyklėse nustatyta, kad leidimas laidoti esamoje kapavietėje išduodamas kapavietę prižiūrinčio asmens prašymu arba esant šio asmens rašytiniam sutikimui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo teismo sprendimu iš anksto eliminuoti teisės aktuose aiškiai įtvirtintą atsakingo asmens sutikimo reikalavimą. Apeliantės pozicija iš esmės reiškia siekį teismo sprendimu sukurti išimtį iš galiojančio teisinio reglamentavimo ir nustatyti, kad ateityje, jai mirus, leidimas laidoti konkrečioje kapavietėje turėtų būti išduodamas be atsakingo asmens sutikimo. Tačiau toks reikalavimas negali būti tenkinamas vien remiantis prielaida, kad ateityje atsakovė galėtų nesutikti. Civilinių teisių gynimas turi būti siejamas su realiu, o ne hipotetiniu teisės pažeidimu. Atsakovės nurodytas nenoras bendrauti su ieškove, atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, savaime negali būti prilygintas jau įvykusiam teisės pažeidimui ar piktnaudžiavimui teise.
46. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sudaro sąlygas atsakovei piktnaudžiauti teise, yra deklaratyvūs. Piktnaudžiavimas teise turi būti įrodytas konkrečiais veiksmais, rodančiais, kad subjektinė teisė įgyvendinama priešingai jos paskirčiai, nesąžiningai ar siekiant be pagrindo pažeisti kito asmens teises. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nenustatyta. Vien atsakovės kaip atsakingo asmens statusas ir šalių tarpusavio konfliktas savaime nereiškia piktnaudžiavimo teise. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė, nebūdama atsakinga už kapavietės priežiūrą, nepraranda teisės lankyti savo artimųjų kapo ir juo rūpintis. Ši teisė išlieka nepriklausomai nuo to, kas įrašytas atsakingu asmeniu. Todėl teismo sprendimas nepanaikina ieškovės ryšio su šeimos kapaviete ir neužkerta kelio jai įstatymo nustatyta tvarka pareikšti savo valią dėl būsimo laidojimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas alternatyvų ieškinio reikalavimą išnagrinėjo, tinkamai taikė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo bei kapinių tvarkymo taisyklių nuostatas ir pagrįstai nenustatė ieškovės teisės būti palaidotai kapavietėje be atsakovės sutikimo.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį pakeisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
48. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
50. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
51. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas parengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus atsakovės atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos 350,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.