Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo atsakovei S. Š., tretiesiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu, kurį patikslino, prašo: 1) pakeisti atsakovę S. Š. atsakingą už (duomenys neskelbtini) kapavietės (kvartalas (duomenys neskelbtini), eilės Nr. (duomenys neskelbtini), kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini)). Esančios (duomenys neskelbtini), priežiūrą ir paskirti ieškovę R. S. atsakinga už nurodytos kapavietės priežiūrą; 2) teismui netenkinus pirmojo reikalavimo prašo nustatyti ieškovės R. S. teisę būti palaidotai (duomenys neskelbtini) kapavietėje be atsakingo asmens S. Š. sutikimo; 3) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog kreipėsi į teismą, kadangi su atsakove nepavyksta susitarti dėl atsakingo už (duomenys neskelbtini) kapavietės, kvartalas (duomenys neskelbtini), eilės Nr. (duomenys neskelbtini), kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kapavietė, (duomenys neskelbtini) kapavietė), kur yra palaidoti ieškovės tėvai ir sesuo N. Z., priežiūros. Iki sesers (duomenys neskelbtini) mirties, ji (t. y. sesuo) buvo paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą. Ieškovė seseriai esant gyvai padėjo prižiūrėti kapavietę, jokių nesutarimų tarpusavyje nebuvo. Mirus seseriai (duomenys neskelbtini), jos dukra, t. y. atsakovė, persirašė kapavietės priežiūrą sau, t. y. tapo atsakinga už kapavietės priežiūrą, tačiau tai ji padarė nieko nepranešusi ieškovei. Pagal (duomenys neskelbtini) kapinių tvarkymo taisyklių 24 punktą, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta, kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, tačiau tokio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo. Persirašiusi kapavietės priežiūrą, atsakovė kapaviete nesirūpina, jos neprižiūri. Be to, atsakovė, persirašydama (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą savo vardu, nuo už kapinių priežiūrą atsakingų asmenų nuslėpė, jog yra ir kiti artimi giminaičiai, t. y. ieškovė, kuri taip pat galėtų būti paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą. Ieškovė taip pat nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovės iškilus ginčui dėl leidimo būti palaidotai (duomenys neskelbtini) kapavietėje, ieškovė prašo, jog teismas nustatytų ieškovės teisę būti palaidotai (duomenys neskelbtini) kapavietėje be atsakovės sutikimo, nes pagal (duomenys neskelbtini) kapinių tvarkymo taisyklių 41 punkte nustatytą reglamentavimą, be atsakingo už kapavietės tvarkymą sutikimo leidimas laidoti kapavietėje neišduodamas. Pabrėžė, jog (duomenys neskelbtini) kapavietėje yra palaidoti jos artimiausi žmonės – tėvai ir sesuo, todėl ieškovė nori būti palaidota šioje kapavietėje šalia savo artimųjų. Prašo ieškinį, kurį patikslino, tenkinti visiškai ir priteisti jai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašo patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinti. Pabrėžė, jog atsakovė, kreipdamasi dėl atsakingo už (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo, nesikreipė į ieškovę ir su ja nepasitarė, nors tikrai žinojo jos kontaktinius duomenis (t. y. tel. Nr.), be to, už kapinių administravimą atsakingiems asmenims nuslėpė informaciją apie ieškovę. Atstovo teigimu, ieškovė turi pirmenybę būti atsakinga už (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą, kadangi šioje kapavietėje yra palaidoti jos tėvai, taip pat sesuo. Nors ieškovė nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), tai nebūtų kliūtis jai būti atsakingai už kapavietės priežiūrą, kadangi ji kartą ar du per metus grįžta į Lietuvą, be to, galėtų samdyti asmenis, kurie prižiūrėtų šią kapavietę, kad ji būtų tvarkinga. Atstovas pripažino, jog šiuo metu kapavietė yra sutvarkyta ir prižiūrėta, tačiau tai buvo padaryta tik po ieškinio pateikimo teismui. Atstovas taip pat paaiškino, jog ieškovė yra minėjusi, jog su seserimi (duomenys neskelbtini) jos buvo sutarusios, jog po (duomenys neskelbtini) mirties, būtent ieškovė taps atsakinga už kapavietės priežiūrą. Kadangi šiuo metu iškilo ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą, be to, atsakovė teigė nesutiksianti, kad ieškovė būtų palaidota (duomenys neskelbtini) kapavietėje, būtina nustatyti ieškovės teisę būti palaidotai šioje kapavietėje be atsakovės sutikimo, jei teismas netenkintų reikalavimo dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, leidimas laidoti kapavietėje išduodamas tik su atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimu. Kaip matyti iš esamos situacijos, dėl to kilo ginčas, todėl teismas turėtų tai išspręsti, kadangi (duomenys neskelbtini) kapavietėje yra palaidoti ieškovės artimiausi šeimos nariai. Prašo ieškinio reikalavimus tenkinti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

4. Atsakovė su ieškiniu ir jo patikslintu reikalavimu nesutinka ir prašo ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovė atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) kapavietėje yra palaidoti jos seneliai, taip pat mama. Kaip mirė senelis, ji aplinkybių nurodyti negali, nes buvo tik vienerių metų amžiaus, tačiau kai mirė močiutė, laidojimu rūpinosi atsakovės mama ir pati atsakovė. Iki mamos mirties, atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu buvo įrašyta atsakovės mama. Po mamos mirties, atsakovė rūpinosi mamos laidotuvėmis, gavo leidimą laidoti, taip pat, mirus mamai, ji buvo įrašyta žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu. Atsakovės mama mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovė į Lietuvą grįžo tik (duomenys neskelbtini), tiesiai į laidotuves. Atsakovė ieškovei anksčiau buvo pranešusi apie mamos ligą, kad yra komoje, vėliau apie mamos mirtį iš karto informavo ieškovę per Messenger. Atvykus ieškovei į laidotuves, tą dieną ir vėliau jokių aptarimų su ieškove dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens nebuvo, ji jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Po mamos mirties atsakovė su sutuoktiniu sutvarkė kapavietę, užsakė paminkle iškalti raides, t. y. mamos vardą ir mirties datą, ir šiuo metu kapavietę prižiūri ir ja rūpinasi. Tuo tarpu ieškovė, kuri nuolat gyvena užsienyje, faktiškai niekada neprižiūrėjo kapavietės, tik kartą per metus ar du ją aplanko. Ieškovė nei po senelio palaidojimo, nei po močiutės palaidojimo ar mamos laidotuvių nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl kapavietės priežiūros, taip pat niekada neišreiškė noro būti atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu. Dar mamai būnant gyvai, mama faktiškai nebendravo su ieškove, jokių susitarimų dėl (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūros su ieškove nebuvo. Gavus leidimą laidoti mamą, kapinių atsakingi darbuotojai klausė jos apie artimuosius giminaičius, tai atsakovė nurodė, kad ji yra vienintelė mirusiosios dukra, taip pat nurodė tetą (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad atsakovė yra vienintelė mirusiosios, kuri buvo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, dukra, todėl po jos mirties buvo įrašyta žurnale kaip atsakinga už kapavietės priežiūrą asmeniu. Atsakovė pabrėžė, jog niekada nebuvo kalbos, kad ji neleis ieškovei būti palaidotai kapavietėje, tačiau šiuo metu, kai ieškovė taip pasielgė, paduodama į teismą, tiek visko prikalbėjusi apie atsakovę, atsakovė nurodo nieko bendro nenorinti turėti su ieškove. Prašo ieškovės reikalavimus atmesti.

5. Atsakovės atstovas prašo ieškovės reikalavimus atmesti visiškai. Pabrėžė, jog atsakovės mama palaidota (duomenys neskelbtini), tuo tarpu konfliktas tarp šalių kilo tik (duomenys neskelbtini). Iki to laiko ieškovė nė karto nesikreipė į atsakovę dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo, neturėjo jokių pretenzijų dėl kapavietės prižiūrėjimo ir tvarkymo. Be to, pati ieškovė niekada nebuvo paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą asmeniu, nors tiek po jos tėvo mirties, tiek po jos motinos mirties tą galėjo padaryti. Iš karto po atsakovės motinos mirties, atsakovė informavo ieškovę apie tai, tačiau ieškovė jokių veiksmų nesiėmė, kad būtų paskirta atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, ji nesirūpino laidojimu, taip pat kapavietės sutvarkymu. Byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) kapavietė būtų neprižiūrėta ar apleista, priešingai, byloje esantys duomenys, taip pat trečiųjų asmenų paaiškinimai ir liudytojo parodymai patvirtina, jog kapavietė yra prižiūrima ir tvarkoma, todėl nėra jokio pagrindo keisti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį. Dėl ieškovės alternatyvaus reikalavimo nustatyti ieškovės teisę būti palaidotai kapavietėje be atsakovės sutikimo, pabrėžė, jog niekas neginčija, kad ieškovė turi teisę būti palaidota, kremuota ar balzamuota, tačiau tokia teisė atsiras tik po jos mirties, todėl teismas neturėtų nustatinėti ieškovės palaidojimo teisės. Be to, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas (toliau – Laidojimo įstatymas) numato, kad kiekvienas veiksnus ar riboto veiksnumo asmuo turi teisę pareikšti valią dėl savo palaikų laidojimo ir paskirti laidojantį asmenį, kuris, jam mirus, organizuos laidojimą. Tokia valia gali būti išreikšta testamente ar notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens patvirtintame rašytiniame valios pareiškime. Todėl, atstovo teigimu, alternatyvus ieškovės reikalavimas yra suformuluotas ydingai ir turėtų būti vertinamas kritiškai.

6. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra ir dėl ginčo esmės nepasisako, kadangi ginčas yra kilęs tarp šalių ir jokių teisių ar pareigų Savivaldybės administracijai nesukels. Atsiliepime pabrėžė, jog pagal Taisyklių 15 punktą, šiai dienai (duomenys neskelbtini) kapinių prižiūrėtoju ir administratoriumi yra paskirta AB „Panevėžio specialus autotransportas“. Savivaldybės administracijai pateiktais duomenimis, kapinių administratorius nėra gavęs jokių nusiskundimų, kad kapavietė būtų apleista, netvarkinga ar neprižiūrima. Atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir dėl ginčo esmės palieka spręsti teismui.

7. Trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra, kadangi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, trečiasis asmuo, kaip (duomenys neskelbtini) kapinių prižiūrėtojas, atsako tik už Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – Žurnalas) įrašytų duomenų atitiktį pateiktiems dokumentams, o civilinių ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens nesprendžia, nes tai yra teismo kompetencija. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) mirus ankstesniam už kapavietės priežiūrą atsakingam asmeniui N. Z., jos dukra atsakovė S. Š. tvarkė laidojimo dokumentus, (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūros prašyme atsakovė nurodė, kad yra teta (duomenys neskelbtini), su kuria nebendrauja ir nežino, kur jos ieškoti, be to, kad yra vienintelė velionės dukra, o kapavietėje yra palaidoti atsakovės seneliai V. Z. ir A. Z.. Atsakovė prašyme patvirtino, kad yra atsakinga už prašyme nurodytų duomenų teisingumą ir jei ateityje iškiltų ginčų dėl kapavietės priežiūros, prisiima visą atsakomybę, pažada su giminaičiais iš naujo susitarti. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl laidojimo į kapinių prižiūrėtoją kreipėsi tik atsakovė, ieškovė jokių rašytinių ar žodinių prašymų kapinių prižiūrėtojui nepateikė. Atsakovė į Žurnalą dėl atsakingo už kapavietę asmens buvo įrašyta kaip laidojantysis asmuo. Atstovas dėl ginčo esmės palieka spręsti teismui.

8. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. Š. parodė, jog po uošvienės N. Z. mirties jo sutuoktinė S. Š. kartu su juo rūpinasi kapaviete, ją prižiūri ir tvarko. Būtent jis su sutuoktine nuo to laiko, kai mirė uošvienės mama (duomenys neskelbtini), tvarko tą kapavietę. Ieškovė visiškai neprisidėjo prie kapavietės tvarkymo ir priežiūros, nei anksčiau, kaip mirė jos motina, nei po sesers mirties, jokiais laidojimo ar kapavietės priežiūros reikalais nesirūpino. Atvykusi į sesers laidotuves elgėsi neadekvačiai, buvo neblaivi, kėlė konfliktus. Ieškovės santykiai su atsakove, taip pat kol buvo gyva N. Z., buvo konfliktiški. Liudytojas nežino apie jokį susitarimą, kad jo uošvienė buvo sutarusi su ieškove dėl kapavietės priežiūros.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilės (duomenys neskelbtini) kapavietėje yra palaidoti V. Z., miręs (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės tėvas ir atsakovės senelis, A. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės motina ir atsakovės močiutė, N. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės sesuo ir atsakovės motina. Iki mirties N. Z. buvo paskirta atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu. Mirus atsakingai už kapavietę N. Z., pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) prašymą laidoti Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laidoti Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė (duomenys neskelbtini) Kapinių administratoriui AB „Panevėžio specialus autotransportas“ (toliau – Kapinių administratorius) pateikė prašymą dėl kapavietės priežiūros Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama įrašyti ją atsakinga už kapavietės priežiūrą, prašyme nurodė, jog „buvusi atsakinga už kapavietės priežiūrą N. Z. mirė (duomenys neskelbtini), su teta R. S. nebendrauju ir nežinau kur ieškoti. Esu vienintelė dukra ir daugiau artimesnių giminių nėra. Šioje kapavietėje palaidoti senelis V. Z. (duomenys neskelbtini) ir močiutė A. Z. (duomenys neskelbtini)“. Žurnale atsakovė buvo įrašyta kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo.

10. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo.

11. Pažymėtina, jog šios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Taigi, sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiūra, būtina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valią.

12. Žmonių palaikų laidojimo sąlygas ir tvarką nustato Laidojimo įstatymas, kurio 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir paslaugų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė, o paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą nepriskirti statiniams, įrengimo kapavietėse tvarką nustato Kapinių tvarkymo taisyklės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų yra ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas. Pagal Laidojimo įstatymo 31 straipsnį, savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą.

13. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtino Kapinių tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės), kuriose reglamentuota leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių priežiūros ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Šių taisyklių 20 punktas nustato, kad už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę ar kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Panevėžio miesto taryba 2006-12-21 sprendimu Nr. 1-58-8 patvirtino Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisykles (toliau – Panevėžio kapinių taisyklės, 2022-11-24 sprendimo Nr. 1-395 redakcija), kurių 22 punktas nustato, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių Taisyklių 82 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą, jeigu jį turi; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą) kapinių prižiūrėtojas įrašo Žurnale. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus asmenis supažindina su šiomis Taisyklėmis ir Savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos.

14. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Laidojimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mirus asmeniui, kuris šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo, laidojimą organizuoja: 2) mirusiojo asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, - kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą.

15. Remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, byloje nustatyta, kad ieškovė nebuvo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, kai kapavietėje buvo palaidoti jos tėvai, nes atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą buvo N. Z., t. y. ieškovės sesuo ir atsakovės motina. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad mirusioji (N. Z.) buvo, kaip numato įstatymas (raštu), išreiškusi savo valią dėl palaikų laidojimo organizavimo, todėl laidojimą organizuoti turėjo atsakovė, t. y. mirusiosios pilnametė dukra. Būtent nagrinėjamu atveju ir susiklostė tokia situacija, kad mirus N. Z., leidimą laidoti ją gavo atsakovė, tuo pačiu, nesant kitų asmenų prašymų, ji buvo paskirta atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu. Taip pat pažymėtina, jog tuo metu ieškovė buvo nusišalinusi nuo sesers laidojimo, kapavietės priežiūros, todėl atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu buvo paskirta atsakovė kaip N. Z. laidojantis asmuo. Šio fakto ieškovė neginčija, taip pat neginčija, jog prie sesers laidojimo neprisidėjo. Įvertinus aukščiau nurodytą, teismas sprendžia, kad buvusioje situacijoje leidimas laidoti atsakovei mirusiąją N. Z. išduotas pagrįstai.

16. Taisyklių 21 punktas numato, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui. Analogiška nuostata numatyta ir Panevėžio kapinių taisyklių 23 punkte, kuriame nustatyta, kad „jeigu asmuo, įrašytas Žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta, atsisako prižiūrėti kapavietę arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis.“

17. Pagal minėtą reglamentavimą, mirus asmeniui, žurnale įrašytam atsakingu už kapavietės priežiūrą, turi būti susitarimas tarp mirusiojo giminaičių, sutuoktinio arba (ir) kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičių ir sutuoktinių dėl to, koks asmuo bus atsakingas už kapavietės priežiūrą ateityje. Aptartas teisinis reglamentavimas nenumato, kaip turėtų būti sprendžiama situacija, kai artimieji nesusitaria dėl tolimesnės kapavietės priežiūros, tačiau šios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Taigi, sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiūra, būtina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valią.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys dėl to, kas ateityje prižiūrės kapavietę po N. Z. (iki mirties buvusios atsakinga už kapavietės priežiūrą) mirties, nesitarė. Sprendimo 15 punkte aptarta, jog mirus N. Z., kuri buvo atsakinga už kapavietės priežiūrą asmeniu, leidimą laidoti ją gavo atsakovė, t. y. mirusiosios dukra, tuo pačiu, nesant kitų asmenų prašymų ir atsakovei (duomenys neskelbtini) kapinių administratoriui pateikus prašymą, atsakovė buvo paskirta atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu. Nors ieškovės atstovas teigė, kad atsakovė nuslėpė nuo kapinių administratoriaus duomenis apie ieškovę, tačiau šie teiginiai laikomi nepagrįstais. Byloje esantis atsakovės Prašymas dėl kapavietės priežiūros Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog šiame prašyme atsakovė nurodė, jog „...su teta R. S. nebendrauju ir nežinau, kur jos ieškoti...“, tai, rodo, jog ji neslėpė, jog yra dar vienas artimas asmuo teta R. S.. Tačiau, teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovė į ieškovę dėl reikalingo sutikimo nesikreipė, nors, tikėtina, kad realią galimybę turėjo, kadangi, kaip pati pripažino teismo posėdyje, ieškovei pranešė tiek apie N. Z. ligą, tiek ir apie pastarosios mirtį. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovę paskiriant atsakinga už kapavietės priežiūrą nebuvo tinkamai laikomasi Taisyklių, (duomenys neskelbtini) kapinių taisyklių nuostatų, numatančių reikalavimą artimiesiems susitarti dėl to, kuris asmuo bus paskirtas atsakingu už kapavietės priežiūrą mirus asmeniui, iki tol prižiūrėjusiam kapavietę.

19. Tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo pakeisti asmenį, atsakingą už kapavietės priežiūrą, turėtų būti vertinamos aplinkybės, ne tik susijusios su atsakovės paskyrimu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, susijusios su kapavietėje palaidotais asmenimis, vykdyta ir vykdoma kapavietės priežiūra.

20. Tiek šalių ir jų atstovų paaiškinimai, tiek trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimai, liudytojo parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvusios už kapavietės priežiūrą N. Z. laidotuvėmis rūpinosi atsakovė, ji palaidojo savo motiną, vėliau sutvarkė kapavietę, užsakė iškalti raide paminkle. Ir šiuo metu kapavietė nėra apleista ir yra tinkamai prižiūrima atsakingo asmens, t. y. atsakovės. To, kad kapavietę prižiūrėjo atsakovė su velione mama, neneigė ieškovės atstovas. Ieškovės atstovas be kita ko neneigė ir aplinkybės, kad ieškovė į Lietuvą atvyksta kartą ar du per metus, ar netgi rečiau, aplanko kapavietę, tačiau pripažino, jog ieškovė sesers laidotuvėmis nesirūpino, taip pat nesirūpino kapavietės tvarkymu, nuolatine kapavietės priežiūra, todėl spręstina, kad atsakovė yra tinkamesnis asmuo nei ieškovė prižiūrėti kapavietę. Teismas taip pat pažymi, jog trečiojo asmens AB „Panevėžio specialus autotransportas“ atstovas parodė, jog į kapinių prižiūrėtoją ieškovė su prašymu ją paskirti atsakingu už (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą asmeniu nesikreipė.

21. Teismas daro išvadą, jog buvusioje situacijoje leidimas laidoti atsakovei mirusiąją N. Z. išduotas pagrįstai, taip pat ji pagrįstai įrašyta kaip už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo.

22. Sprendžiant ginčą dėl kapavietės priežiūros, ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir siekdama apginti savo pažeistas teises, turėjo įrodyti, kad jos teisės yra pažeidžiamos ir turėtų būti ginamos ieškinyje nurodytu būdu (paskiriant ją vieninteliu už kapavietę atsakingu asmeniu), tačiau ieškovė įrodymų, kad atsakovė trukdytų vykdyti kapavietės priežiūrą, nepateikė.

23. Įvertinus aukščiau nurodytą, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas paskirti ją atsakinga už kapavietės priežiūrą, pakeičiant atsakinga S. Š., yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

24. Tuo pačiu teismas pažymi, jog teisę rūpintis artimųjų kapais išsaugo visi asmenys. Todėl vien tai, kad ieškovė nėra įrašyta už kapavietės priežiūrą asmeniu, neeliminuoja jos teisės lankyti artimųjų kapo ir jį tvarkyti. Teismas sprendžia, jog ieškovei yra brangus jos mirusių tėvų ir sesers atminimas, todėl suprantama, jog ji nori, kad kapavietė būtų tinkamai prižiūrėta ir sutvarkyta. Svarbu pabrėžti ir tai, kad atsakovė taip pat neįgyja teisės be teisinio pagrindo varžyti ar pažeisti ieškovės norą rūpintis tėvų kapais, kuriuose taip pat palaidota ir ieškovės sesuo.

25. Alternatyviu ieškinio reikalavimu ieškovė prašo nustatyti jos teisę būti palaidotai (duomenys neskelbtini) kapavietėje be atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens S. Š. sutikimo.

26. Byloje nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini) kapavietė yra būtent šeimos kapavietė, kurioje palaidoti šalių artimieji, t. y. ieškovės tėvai ir sesuo, atsakovės – seneliai ir motina. Abi šalys turi tiesioginį giminystės ryšį su (duomenys neskelbtini) kapavietėje palaidotais asmenimis, taip pat turi teisę būti palaidotos šeimos kapavietėje. Parengiamajame posėdyje atsakovė neginčijo ieškovės teisės būti palaidotai (duomenys neskelbtini) kapavietėje, tačiau jau bylą nagrinėjant iš esmės nurodė, jog nenori nieko bendro turėti su ieškove, kai ji taip su ja pasielgė, t. y. padavė į teismą, nežino, ar sutiktų, kad ieškovė būtų palaidota (duomenys neskelbtini) kapavietėje.

27. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad tarp šalių yra ginčas, ar ieškovė galės būti palaidota (duomenys neskelbtini) kapavietėje, todėl šis ginčas turi būti išspręstas.

28. Pažymėtina, jog Laidojimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas veiksnus asmuo turi teisę pareikšti valią dėl savo palaikų laidojimo ir paskirti laidojantį asmenį, kuris, jam mirus, organizuos laidojimą. Asmuo valią dėl savo palaikų laidojimo gali pareikšti ir laidojantį asmenį paskirti: 1) Civilinio kodekso nustatyta tvarka sudarytame testamente, išskyrus riboto veiksnumo asmenį; 2) Civilinio kodekso nustatyta tvarka notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens patvirtintame rašytiniame valios pareiškime. Mirus asmeniui, kuris šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja: 1) kai asmens valia dėl laidojimo pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, jeigu iki testamento paskelbimo valią pareiškęs asmuo nepalaidotas; 2) mirusio asmens sutuoktinis, partneris, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą.

29. Iš nustatyto teisinio reglamentavimo daroma išvada, jog ieškovė valią dėl savo palaikų palaidojimo gali išreikšti testamente ar rašytiniame valios pareiškime, patvirtintame notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens.

30. (duomenys neskelbtini) kapinių taisyklių 38 punktas nustato, kad Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje išduodamas, kai kapavietę ar kolumbariumo nišą prižiūrintis asmuo pateikia prašymą (ar esant šio asmens rašytiniam sutikimui).

31. Taigi, norint palaikus palaidoti esamoje kapavietėje yra reikalingas kapavietę prižiūrinčio asmens prašymas ar rašytinis sutikimas.

32. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog atsakovė, nors nebuvo paskirta kapavietę prižiūrinčiu asmeniu, jau nuo 2015 m. kartu su motina N. Z., kuri buvo atsakinga už kapavietės priežiūrą, prižiūrėjo kapavietę, rūpinosi močiutės, kuri palaidota (duomenys neskelbtini) kapavietėje, laidojimu, tvarkė ir iki šiol tvarko kapavietę, taip investuodama pinigines lėšas. Tuo tarpu ieškovė niekada nebuvo paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą, tokio prašymo kapinių administratoriui neteikė. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžta kartą ar du per metus, ar net rečiau. Be to, byloje atsakovės pateiktas garso įrašas su atsiliepimu į patikslintą ieškinį, iš kurio nustatyta, jog ieškovė, galimai būdama neblaivi, skambina atsakovei ir ypatingai įžeidžiančiai kreipiasi į atsakovę, su ja bendrauja nepagarbiai, vadina ją keiksmažodžiais. Tai rodo, jog ieškovės ir atsakovės santykiai yra itin komplikuoti ir įtempti. Tą patvirtina ir liudytoju teismo posėdyje apklausto (duomenys neskelbtini) parodymai, kuomet jis parodė, jog atsakovė su ieškove nebendrauja, ieškovė, atvykusi į N. Z. laidotuves, sukėlė konfliktą, elgėsi neadekvačiai, buvo neblaivi. Liudytojas taip pat parodė, jog ieškovė nei savo darbu, nei finansais neprisidėjo prie (duomenys neskelbtini) kapavietės tvarkymo ir jos priežiūros. Byloje tai paneigiančių duomenų nėra, tokių nepateikė ir ieškovė ar jos atstovas.

33. Aptartas ieškovės elgesys ir veiksmai nelaikytini atitinkantys geros moralės ir pagarbaus, etiško elgesio standartus, netgi priešingai, rodo jos priešišką nusistatymą prieš atsakovę.

34. Įvertinus aukščiau nurodytą, taip pat vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės alternatyvų reikalavimą ir nustatyti ieškovės teisę būti palaidota (duomenys neskelbtini) kapavietėje be atsakovės sutikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Byloje pateikta, kad ieškovė patyrė 911,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 111,00 Eur žyminis mokestis; atsakovė patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ patyrė 250,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Atmetus ieškinį, ieškovės procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir kurių dydis neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti tokio pobūdžio bylose sumų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).).

36. Šioje byloje teismas nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nes procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas atsakovei S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas trečiajam asmeniui AB „Panevėžio specialus autotransportas“, juridinio asmens kodas 247025610.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.