Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kompleksinė statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kompleksinė statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Hidrostatyba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 2 681,04 Eur skolos, 150,00 išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai, kurių pagrindu ieškovė teikė atsakovei impregnuotus kietmedžio tašus, o atsakovė turėjo už tiekiamas prekes su ieškove atsiskaityti. Už tiekiamas prekes atsakovė su ieškove atsiskaitydavo pagal ieškovės išrašytas sąskaitas. Paskutinių dviejų sąskaitų, t. y. 2015 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 33 (1 240,29 Eur sumai) ir 2015 m. spalio 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 35 (1 440,75 Eur sumai), atsakovė neapmokėjo ir iš viso liko skolinga 2 681,04 Eur. Visas prekes priėmė UAB „Hidrostatyba“ darbuotojai L. V. ir S. P.. Dėl tinkamai pristatytų ir perduotų impregnuotų kietmedžio tašų jokių pretenzijų atsakovė niekada nereiškė, tačiau be pateisinamų priežasčių piktybiškai vengia atsiskaityti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Kompleksinė statyba“ pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo ir prašė panaikinti sprendimą bei priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti. Skundo motyvai.

4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai daikto susigrąžinimo prievolę perkėlė jai. Ginčo byloje nėra, kad buvo tik žodinis susitarimas su atsakove, jog ši gavo prekes ir liko neatsiskaičiusi už 14 tašų pagal 2 PVM sąskaitas faktūras. Nesant šalių sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų aptarta netinkamos kokybės daiktų grąžinimo tvarka, reikėjo vadovautis bendrais principais, t. y. atsakovė turėjo grąžinti prekes pardavėjui. Negrąžinusi šių prekių, ji turi pareigą atlyginti jų vertę. Suma galėjo būti mažinama atsižvelgus į daiktų trūkumus, tačiau atsakovė to nedarė.

Atsakovė UAB „Hidrostatyba“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė šio skundo netenkinti. Atsiliepimo motyvai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos žodinės pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo.Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys buvo sudariusios žodinę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė UAB „Kompleksinė statyba“ teikė atsakovei UAB „Hidrostatyba“ impregnuotus kietmedžio tašus (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Šalys šios aplinkybės neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Nesant rašytinės sutarties, aiškinantis šalių tarpusavio prievolinius teisinius santykius, atsižvelgiama į šalių paaiškinimus, byloje esančius netiesioginius rašytinius įrodymus (CK 6.6.193 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nustatyta, kad pagal nusistovėjusią praktiką tarp šalių ieškovė pati ar per UAB „Skinest Baltija“ pristatydavo kietmedžio tašus į objektą, o atsakovė atsiskaitydavo pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Rašytinė bylos medžiaga – byloje pateikti medžiagų atkrovimo aktai patvirtina, kad dalį, tai yra 435 vienetus kietmedžio tašų, per UAB „Skinest Baltija“ į objektą pateikė UAB „Kompleksinė statyba“ (b. l. 31, 32, 34, 36, 37). Pagal medžiagų atkrovimo aktus 2014 m. spalio 2 d. AT Nr. 2014-10-02/01, 2014 m. spalio 3 d. Nr. 2014-10-03/02, 2014 m. spalio 13 d. Nr. 2014-10-13/01, 2014 m. spalio 24 d. Nr. 2014-10-24/01 ir 2014 m. spalio 23 d. Nr. 2014-10-23 ir faktiškai priimtų medžiagų kiekį buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2014 m. spalio 9 d. Nr. 12, Nr. 13, 2014 m. spalio 15 d. Nr. 14, Nr. 15, 2014 m. spalio 23 d. Nr. 18, 2014 m. spalio 24 d. Nr. 19. Ginčo byloje nėra, kad atsakovė pagal visas 2014 metais ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras yra atsiskaičiusi (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Ginčas byloje kilo dėl ieškovės išrašytų ir atsakovės neapmokėtų 2015 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 33 (1 240,29 Eur sumai) ir 2015 m. spalio 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 35 (1 440,75 Eur sumai). Ši suma yra apskaičiuota už 14 vienetų kietmedžio tašų. Iš atsakovės UAB „Hidrostatyba“ sudarytos Iš UAB „Kompleksinė statyba“ gautų ir priimtų medžiagų akto-suvestinės (b. l. 30) matyti, kad 14 vienetų buvo defektuoti, įvertinti kaip netinkami. Byloje ginčo, kad šios sąskaitos yra išrašytos už 14 kietmedžio tašų, nėra. Šalys šioje byloje kėlė klausimą, ar ieškovė pati turėjo pasiimti šias prekes, ar atsakovė kaip pirkėja pati turėjo grąžinti ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesant rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties ir veikdama per tarpininkę UAB „Skinest Baltija“ ieškovė turėjo pareigą atsiimti pati 14 vienetų kietmedžio tašų, kurie buvo pripažinti kaip netinkamos kokybės. Apeliantė su tokiu teismo motyvu nesutiko ir nurodė, jog teismas nepagrįstai atsakomybę perkėlė jai, nes pagal bendrą principą pirkėjas turi grąžinti netinkamos kokybės daiktą. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad neturi pareigos atsiskaityti už šias prekes, nes jos dėl netinkamos kokybės nebuvo priimtos ir nebuvo įvykdytas daiktų perdavimas. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktą; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.). Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Iš tarp šalių susiklosčiusios praktikos matyti, kad atsakovė atsiskaitydavo tik už tuos kietmedžio tašus, kuriuos komisija, sudaryta iš užsakovės UAB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo, techninę priežiūrą vykdžiusio inžinieriaus, medžiagų tiekėjos ir rangovės UAB „Hidrostatyba“ atstovų, pripažindavo kaip tinkamos kokybės. Kad 14 vienetų kietmedžio tašų buvo pripažinti esantys netinkamos kokybės, ginčo byloje nėra. Atsakovė 2015 m. spalio 22 d. rašte Nr. 108-S-B0192 nurodė, kad nepasirašo PVM sąskaitų faktūrų, nes šių prekių nepriima. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog po objekto perdavimo neįmanoma nustatyti, kas pasiėmė išbrokuotus tašus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu.Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenis pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.).Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kietmedžių tašus pristatydavo pati ar per UAB „Skinest Baltija“. Vertinant, kas pristatė netinkamos kokybės kietmedžio tašus, matyti, jog pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo. Nenustačius, kas šiuos tašus pristatė, neaišku, kas turi reikalavimo teisę dėl skolos priteisimo. Be to, atsakovė nurodė, jog tašai buvo pristatomi ir grąžinami į UAB „Pabėgis“ pagal krovinio važtaraščius. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad važtaraščių apie 14 vienetų netinkamos kokybės tašų grąžinimą UAB „Pabėgis“ byloje nėra. Nesant šių duomenų, negalima spręsti, ar tašai buvo grąžinti UAB „Pabėgis“, ar iš UAB „Pabėgis“ šiuos tašus kas nors atsiėmė. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skolos priteisimo, neišsiaiškino esminių faktinių aplinkybių ir nepagrįstai nurodė, jog neįmanoma nustatyti, kas tašus pasiėmė, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė. Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė esminių šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y. neišsiaiškino, kas, t. y. pati ieškovė ar UAB „Skinest Baltija“, pristatė atsakovei 14 kietmedžio tašų, ar jie buvo grąžinti UAB „Pabėgis“, ar iš UAB „Pabėgis“ šiuos tašus kas nors pasiėmė. Atsižvelgiant į tai, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjant bylą iš naujo, būtina įvertinti, ar į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti UAB „Skinest Baltija“, UAB „Pabėgis“, nes būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.Panaikinus sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.