Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. C. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. C. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“. Nurodė, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė paskola būstui (sodo namui) įsigyti iš „Swedbank“, 2008 m. jos finansinė padėtis pablogėjo – finansinei krizei paveikus statybų sektorių, pareiškėjas buvo atleistas iš darbo; pareiškėjas užsiregistravo darbo biržoje, ieškojo darbo savarankiškai, tačiau jo susirasti nesisekė, todėl ėmė strigti atsiskaitymai bankui, teko mokėti netesybas ir tos papildomos sumos vis didėjo. UAB „Būsto paskolų draudimas“ metus laiko už pareiškėją atliko mokėjimus bankui, tačiau ir jam atsirado įsiskolinimai; pareiškėjas užsiima individualia veikla statybų srityje, gauna apie 100-200 Eur per mėnesį, tačiau visų tų lėšų nepakanka mokėti įsiskolinimus ir pragyventi. Atsakovo įsigytas už paskolą turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse, tačiau dar nėra realizuotas; mokumą mažinančių sandorių pareiškėjas nesudarė, jo nemokumas atsirado ne dėl išlaidavimo ar nenoro bei vengimo atsiskaityti su kreditoriais; pareiškėjas neteistas, baustas administracine nuobauda už minėtą kelių eismo pažeidimą, skolininkų (debitorių) neturi, jo įsiskolinimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, bendra suma daugiau kaip 43 000 Eur; pareiškėjas turi realizuotino turto – sodo namą su sklypu, kurį pardavus dalinai bus atsiskaityta su kreditoriais; daugiau paskolų ar kreditų pareiškėjas neturi, kiti kreditoriai yra išieškojimus vykdantys antstoliai ir elektros energiją teikusi AB „LESTO“ (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“), su kuriais neišgali pilnai atsiskaityti; bankroto procedūrai reikalingą pinigų sumą duos užsienyje dirbantis pareiškėjo brolis; mokumo planui prašo skirti maksimalų terminą.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo K. C. patikslintą pareiškimą tenkino (t. 2, b. l. 33-38).

Iškėlė pareiškėjui K. C. bankroto bylą.Paskyrė pareiškėjo K. C. bankroto administratoriumi UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė Kaune, (duomenys neskelbtini)).Nustatė nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos 30 dienų terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens K. C. bankroto bylos iškėlimo dienos.Patvirtino 697,14 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo K. C. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.Patvirtino 275 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo K. C. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.Leido pareiškėjui K. C. iki pirmojo kreditorių susirinkimo vykdyti individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo kodus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba, specializuota statybos veikla), kuriai vykdyti reikalinga pinigų suma 100 Eur. Nustatė 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens K. C. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas K. C. pagal savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas faktiškai negali įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma (43 000 Eur), kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA, kas reiškia, kad jis yra nemokus. Sprendė, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą, todėl būtina nustatyti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų aplinkybių. Teismas vertino, kad duomenų apie pareiškėjo K. C. per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudarytus CK 6.67 straipsnyje nurodytus sandorius, dėl kurių pareiškėjas būtų tapęs nemokiu, nėra ir teismui tokie sandoriai nežinomi. Nėra duomenų apie nubaudimą už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 str., jo teistumą bei jo tapimą dėl to nemokiu, o pareiškėjas turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą dėl 2015-02-22 padaryto administracinio teisės pažeidimo ATPK 127 straipsnio 3 dalis, 130 straipsnio 1 dalis (jam skirta bauda ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones 48 mėnesius atėmimas). Teismas neturi duomenų, kad nuo fizinio asmens K. C. bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos būtų nepraėję 10 metų, ar kad pareiškėjui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla, ar kad pareiškėjas tapo nemokiu dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų, kt.), o byloje pateiktos pažymos tokias aplinkybes paneigia. Pardavus pareiškėjo K. C. turimą nekilnojamąjį turtą, didelė įsiskolinimo dalis sumažės. Vienkartinis eismo įvykis išgėrus nepatvirtina asmens žalingų įpročių turėjimo, o alkoholio pirkimas-pardavimas ir vartojimas nedraudžiamas; duomenų apie piktnaudžiavimą alkoholiu, analogiškas paminėtai nuobaudas ar kitokį žalingų įpročių, juolab, sukėlusių pareiškėjo nemokumą, fiksavimą ar turėjimą byloje nepateikė. Visos pareiškėjo skolos iš esmės yra susijusios su bandymu įsigyti gyvenamąjį būstą. Duomenų, kad pareiškėjas sąmoningai, siekdamas išvengti skolų mokėjimo kreditoriams, sunkino savo turtinę padėtį, slėpė ar slepia savo turtą, byloje nėra. Priešingai, pareiškėjas nurodė nuolat dirbęs, ieškojęs papildomo ir geriau apmokamo darbo, dėjęs pastangas atsiskaityti su kreditoriais, o ir kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš esmės tai patvirtina. Šiuo metu byloje nėra pateikta duomenų, kurie neginčijamai galėtų nuneigti asmens sąžiningumo prezumpciją, tai laikytina, jog pareiškėjas yra sąžiningas, o teismas, neturėdamas duomenų bei konkrečių įrodymų apie pareiškėjo K. C. nesąžiningumą, negali vadovautis trečiųjų asmenų nurodytomis prielaidomis. Nesant duomenų apie nors vienos iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų aplinkybių egzistavimą, pripažino, jog yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatė FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-14179-528/2016 ir bankroto bylos iškėlimo klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą K. C. (t. 2, b. l. 67-69).

atlikus bylų patikrinimą buvo nustatyta, kad 2013 m. spalio 29 d. pareiškėjui priklausė trys nekilnojamieji turtai: ½ buto su rūsiu, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune (viso buto vidutinė rinkos vertė – 90 900 Lt (26 326,46 Eur)); ½ žemės sklypo su statiniais, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune (viso turto vidutinė rinkos vertė – 67 895 Lt (19.663,75 Eur)), bei žemės sklypas su statiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno raj. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso tik žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. Taigi per mažiau nei tris metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas realizavo dali jam priklausiusio nekilnojamojo turto, tačiau teismui ši informacija nebuvo pateikta. Pareiškėjas jau nuo pat pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo nebuvo sąžiningas, kadangi nepateikė teismui duomenų apie realizuotus nekilnojamuosius turtus, t. y. nenurodė, jog buvo sudaręs nekilnojamojo turto sandorius, kurie turėjo esminę įtaką galėjimui atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjui priklausiusio ir realizuoto nekilnojamojo turto rinkos vertė galėjo būti apie 22 995,11 Eur (vertė apskaičiuota atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui priklausė tik ½ realizuoto turto). Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėjo įsiskolinimas kreditoriams yra virš 43 000 Eur. 2015 m. gegužės 28 d. buvo atliktas dabar pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas ir nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė – 20 300 Eur. Taigi viso per pastaruosius 3 metus pareiškėjo turėto (turimo) nekilnojamojo turto vertė yra praktiškai lygi pareiškėjo įsiskolinimo dydžiui. Tačiau dalis nekilnojamojo turto buvo realizuota, o gautos lėšos nebuvo panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. Pareiškėjas sąmoningais veiksmais sumažino savo nekilnojamojo turto masę, tikėdamasis išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Perleidus nekilnojamąjį turtą fiktyviai buvo sukurta nemokumo būsena.

Pareiškėjas K. C., atstovaujamas advokato A. D., prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-14179-528/2016 dėl bankroto iškėlimo K. C. (t. 2, b. l. 89-91).

K. C. buvo reiškiamos pretenzijos ne vien tik dėl paimto kredito iš AB Swedbank, bet ir kitų kreditorių (kurie kaip suinteresuoti asmenys yra šioje byloje), todėl buvo pigiai realizuotas turtas ir visiems išieškotojams bandoma padengti atitinkamą dalį. Atskirajame skunde nurodyto pareiškėjo turėto turto vertė neatitinka tikrosios turto vertės. Ir ½ dali buto, ir ½ dalis žemės sklypo buvo parduota pusvelčiui kitos ½ dalies savininkams, nes reikėjo skubiai dengti įsiskolinimus. Tai buvo po tėvo mirties paveldėtas turtas. Parduoti visą butą ir visą žemės sklypą nesutiko bendrasavininkai, tuomet būtų gauta didesnė pinigų suma.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėjas per mažiau nei per tris metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimo buvo nesąžiningas, nes sudarydamas sandorius realizavo dalį jam priklausančio nekilnojamojo turto, taip sąmoningai sumažindamas savo nekilnojamojo turto masę. Taigi, nagrinėjamu atveju aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Pasisakydamas dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos kasacinis teismas išaiškino, kad teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu asmuo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl kiekvienu individualiu atveju juos kvalifikuoti kaip nesąžiningus turi bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis CK nuostatomis ir kasacinio teismo suformuota šių įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgdamas į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitinka sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis, nes pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-969/2015). Būtent šitaip nurodyta teisės norma, t. y. kad sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, nuosekliai aiškinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015 ).

Pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, pateikė poreikių lentelę bei kreditorių sąrašą. 2016-09-01 teismui adresuotame dokumente nurodė, kad yra nemokus, nes jo skolos (43 000 Eur) viršija 25 MMA (9 500 Eur), taip pat nurodė, kad yra sąžiningas, nes nesudarinėjo jokių nesąžiningų sandorių, tačiau nepateikė jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pažymėjo, kad duomenų apie pareiškėjo K. C. per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudarytus CK 6.67 str. nurodytus sandorius, dėl kurių pareiškėjas būtų tapęs nemokiu, nėra ir teismui tokie sandoriai nežinomi.

Apeliantas atskirajame skunde nurodė aplinkybes, jog pareiškėjas per mažiau nei 3 metus iki pareiškimo teismui pateikimo dienos yra sudaręs sandorius ir tokiu būdu realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį turtą (mažindamas turto mastą elgėsi nesąžiningai). Pareiškėjas, siekdamas paneigti atskirojo skundo argumentus, nurodė, kad turėjo tik ½ dalį buto ir ½ dalį žemės sklypo, tačiau nurodytą turtą pusvelčiui pardavė kitos ½ dalies buto ir žemės sklypo savininkams, nes reikėjo skubiai dengti įsiskolinimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs VĮ ,,Registrų centras“ duomenis daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai iš esmės neatitinka faktinės situacijos.

Pažymėtina, kad šiuo atveju aktualu nustatyti pareiškėjo K. C. laikotarpiu nuo 2013-05-13 iki 2016-05-13 sudarytų sandorių turinį, pobūdį bei įvertinti pareiškėjo veiksmų sudarant sandorius sąžiningumą.

Iš VĮ ,,Registro centras“ duomenų matyti, kad pareiškėjas K. C. 2011-02-24 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kitą ½ dalį į nurodytus objektus tuo pačiu 2011-02-24 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo T. C.. Tiek T. C., tiek K. C. (pareiškėjas) 2013-10-25 mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teisę į nurodytus objektus perleido L. V.-F. ir tos pačios mainų sutarties pagrindu iš L. V. – F. įgijo nuosavybes teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, t. y. T. C. ir K. C. asmenine nuosavybės teise įgijo po ½ dalį nurodyto buto. Taigi K. C. ir T. C. 2013-10-25 mainų sutarties pagrindu savo turėtas po ½ dalį žemės sklypo, išmainė į butą, t. y. kiekvienas iš jų įgijo po ½ dalį nuosavybės teisės į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kurio vardu nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, įregistruota 2013-10-28, jam asmeninės nuosavybes teise priklausančią buto dalį 2013-11-06 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo T. C. (kitos ½ dalies buto savininkui, nors nurodė, kad savo ½ dalį pardavė). Perleisdamas T. C. (tikėtina giminaičiui) ½ dalį buto negavo jokių pajamų, kaip nurodo, tikslu padengti kreditorių įsiskolinimams. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teikdamas pareiškimą (atskirąjį skundą) pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją (ar ją nutylėjo).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjo veiksmus (neveikimą) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, t. y. laikotarpiui nuo 2013-05-13 iki 2016-05-13 ir nustatyti, ar pareiškėjo nurodyti veiksmai buvo (ne) sąžiningi ir lėmė K. C. nemokumą. Šiuo atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tik pažymėjo, kad duomenų, apie pareiškėjo K. C. per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudarytis CK 6.67 str. nurodytus sandorius, dėl kurių pareiškėjas būtų tapęs nemokiu, nėra ir teismui tokie sandoriai žinomi, tačiau išsamiau nurodytų aplinkybių nesiaiškino. Teismas nevertino VĮ ,,Registrų centras“ ir kt. duomenų, nepasinaudojo trūkumų šalinimo institutu, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta teismo galimybe įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus ir nesiėmė kitų procesinių priemonių, tikslu išsiaiškinti, ar realiai nėra FABĮ 5 straipsnyje 8 dalyje bent vienos iš reglamentuotų sąlygų (šiuo atveju 2 punkte numatytos sąlygos).

Kadangi teismas netinkamai nustatė fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui reikšmingų sąlygų turinį, netyrė šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis naikintina, o bankroto bylos K. C. iškėlimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.