Alytaus apylinkės teismo nutartis

2014-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-207-780/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-14
Bylos Nr.
2-207-780/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
R. B.
Civilinė byla Nr. 2-207-780/2014;proceso Nr. 2-27-3-00109-2014-1;procesinio sprendimo kategorijos: 99.3; 99.7;
(S)117.1; 117.2; 118.5.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 14 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokie­nei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlai­ky­mo nepil­na­mečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu buvo prašoma nustatyti nepilnametės U. B. gyvenamąją vietą su mo­tina R. K., pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo R. B. išlai­kymą nepilnametei dukrai U. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 litų kas mėnesį mokamomis perio­dinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukra taps pilname­te, išmokas indek­suo­jant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant R. K.; priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymo įsiskolinimą – 17 500 Lt (b. l. 2-5).

2014 m. gegužės 13 d. teisme gautas šalių prašymas civilinę bylą Nr. 2-207-780/2014 dėl išlai­kymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo nutraukti, patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Šalys taikos sutartyje nurodo, kad sutartis atitinka šalių valią. Bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos (b. l. 42-44).

Šalims apie posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta (b. l. 35, 39).

Motyvuojamoji dalis

Civilinio proceso ko­dek­so (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje pro­­ceso sta­di­joje šalys gali baig­ti bylą taikos sutartimi.

Teisėjas sprendžia, kad taikos sutartis tvirtintina, nes ji neprieštarauja imperatyvioms įsta­ty­mo nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia ieškovės, atsakovo, jų nepilnamečio vaiko įsta­ty­mo saugomų inte­resų (CPK 42 straipsnis), civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Taikos sutarties 6, 7, 9-11 punktai nėra susiję su ieškovės reikalavimais, yra procesinio pobū­džio, todėl jie netvirtintini, šie klausimai išspręstini CPK nustatyta tvarka.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra 18,50 Lt. Žyminis mo­kestis sudarytų 216 Lt (72 Lt – už išlaikymo priteisimą (200 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) bei 144 Lt už neturtinį reikalavimą – vaiko gyvenamosios vietos nustatymą). Jeigu šalys su­da­ro taikos sutartį, grą­žinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Taikos su­tar­tis sudaryta, todėl turėtų būti sumokėta 25 procentai žyminio mokesčio, t. y. 54 Lt. Taikos sutar­timi šalys susitarė, kad atsakovas padengia pašto išlaidas ir kiekviena iš šalių pasidengia turėtas by­li­nėjimosi išlaidas (sutarties 8 punktas). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tarny­bos sprendimu ieškovei buvo teikia­ma antrinė teisinė pagalba, ieškovė 100 procentų at­leis­ta nuo žymi­nio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 6). Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mo­kė­ji­mo neat­leistas, todėl iš atsakovo R. B. valstybei priteistina 27 Lt žyminio mokesčio ir 18,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Nors taikos sutartimi šalys susitarė, kad kiekviena iš šalių pasidengia kitas turėtas byli­nė­ji­mo­si išlaidas, tačiau valstybės garantuojamos tei­si­nės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės ga­ran­tuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieško­vei advo­ka­tą, valstybė, o ne ieškovė patyrė išlaidų, todėl ieškovė negali nuspręsti dėl išlaidų (valsty­bės išlai­dų), kurių ji nepaty­rė. Pažymėtina, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti impe­­r­atyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.157 straipsnis). CPK 96 ir 99 straipsniuose imperatyviai įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atly­gi­ni­mas valstybei. CPK 99 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos išlaidų atly­gi­ni­mo tvarką, nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos vals­tybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus vals­tybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos vals­ty­bės garantuojamos teisi­nės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Byloje pateikta Kauno valstybės ga­ran­tuo­jamos teisinės pagal­bos tarnybos pažyma Nr. TP-7(2.10)-1430, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagal­bos teikimą ieškovei sudaro 620,43 Lt (b. l. 45).

CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis el­ge­­­­sys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi šioje tei­sės normoje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priežasties teorija, kurią atitinka ir CPK 96 straips­nio 1 dalies aiškinimas, kad atsakovo pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlai­das, nuo ku­rių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nesiejama su teismo sprendimo priėmimu. Teismų praktikoje sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą bylą pabaigus be teismo sprendimo dėl ginčo esmės pripažįstama, kad CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta atsakovo pareiga atlyginti vals­tybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nesiejama su teismo sprendimo pri­­­ėmimu, o esminės sąlygos, kurioms esant ši atsakovo pareiga atsiranda, yra tokios: 1) ieškovas bu­­vo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo; 2) atsakovas nuo jų mokėjimo nėra atleistas (CPK 96 straipsnio 4 dalis); 3) atsakovas visus arba dalį ieškinio reikalavimų patenkino (Lietuvos ape­lia­cinio teismo 2004 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2072004). Ir nors šiuo atveju buvo pasisakyta dėl CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo tuo atveju, kai ieškovas atsisakė ieš­ki­nio dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino geruoju, tačiau spręs­tina, kad CPK 96 straipsnio 1 dalis analogiškai taikytina ir tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis. Toks šios teisės nor­­mos aiškinimas tais atvejais, kai byla pabaigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, atitinka by­linėjimosi išlaidų paskirstymo priežasties teoriją, kurios įtakoje susi­for­mavo CPK 94 straipsnio pirmosios dalies nuostatos ir kuri įsitvirtina Lietuvos teismų praktikoje bei civilinio proceso teisės dok­trinoje (Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-435-343/2013).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal priežasties teoriją, paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo prie­žas­tin­gumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieš­ki­nio padavimą ir ieškovo reikalavimų ginčijamą iki jam kreipiantis į teismą. Priežasties teorijos tai­ky­mas skirstant bylinėjimosi išlaidas, kai byla baigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, ati­tin­ka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2004, 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-411/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-758/2007).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė į teismą kreipėsi būtent dėl atsakovo netinkamų veiks­mų, dėl to, kad jis nevykdė tėvo pareigos ir neteikė išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, atsakovas nuo byli­nėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleistas, todėl jis yra atsakingas už bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei ir iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su valstybės ga­­­ran­tuo­ja­mos antrinės teisinės pagalbos teikimu šioje byloje (620,43 Lt) (CPK 99 straips­nis).

CK 6.985 straipsnyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tačiau at­siž­vel­giant į teismui pateiktos taikos sutarties dalyką, pažymėtina, kad, vado­vau­jantis CK 3.201 straips­niu, šalims ateityje išlieka teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punk­­tu, 294 straipsniu, teisėjas

nutaria:

Patvirtinti ieškovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsako­vo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutar­tį civilinėje byloje Nr. 2-207-780/2014 tokiomis sąlygomis:

Nepilnametės U. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti nepilnametei dukrai U. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2011 m. kovo 7 d., išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmo­ko­mis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukra taps pilnametė, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)R. K. įsipareigoja netrukdyti atsakovui R. B. matytis ir bendrauti su dukra, o taip pat ir dalyvauti jos auklėjime.R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisako ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, t. y. 17 500 Lt (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų litų). Šalys susitaria, kad atsakovas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) padengia pašto išlaidas ir kiekviena iš šalių pasidengia kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 45,50 Lt (keturiasdešimt penkis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspek­ci­jai prie Lietuvos Res­pub­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 620,43 Lt (šešis šimtus dvidešimt litų 43 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (antrinės teisinės pagalbos iš­lai­dos) jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pa­ja­mų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Civilinę bylą Nr. 2-207-780/2014 nutraukti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skun­džia­­ma atski­ruoju skun­du Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylin­kės teis­mą.

Teisėjas Ramūnas Šarka