- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- 2-207-780/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- R. B.
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu buvo prašoma nustatyti nepilnametės U. B. gyvenamąją vietą su motina R. K., pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymą nepilnametei dukrai U. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukra taps pilnamete, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant R. K.; priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymo įsiskolinimą – 17 500 Lt (b. l. 2-5).
2014 m. gegužės 13 d. teisme gautas šalių prašymas civilinę bylą Nr. 2-207-780/2014 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo nutraukti, patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Šalys taikos sutartyje nurodo, kad sutartis atitinka šalių valią. Bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos (b. l. 42-44).
Šalims apie posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta (b. l. 35, 39).
Motyvuojamoji dalis
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.
Teisėjas sprendžia, kad taikos sutartis tvirtintina, nes ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia ieškovės, atsakovo, jų nepilnamečio vaiko įstatymo saugomų interesų (CPK 42 straipsnis), civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).
Taikos sutarties 6, 7, 9-11 punktai nėra susiję su ieškovės reikalavimais, yra procesinio pobūdžio, todėl jie netvirtintini, šie klausimai išspręstini CPK nustatyta tvarka.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra 18,50 Lt. Žyminis mokestis sudarytų 216 Lt (72 Lt – už išlaikymo priteisimą (200 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) bei 144 Lt už neturtinį reikalavimą – vaiko gyvenamosios vietos nustatymą). Jeigu šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartis sudaryta, todėl turėtų būti sumokėta 25 procentai žyminio mokesčio, t. y. 54 Lt. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas padengia pašto išlaidas ir kiekviena iš šalių pasidengia turėtas bylinėjimosi išlaidas (sutarties 8 punktas). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 6). Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas, todėl iš atsakovo R. B. valstybei priteistina 27 Lt žyminio mokesčio ir 18,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Nors taikos sutartimi šalys susitarė, kad kiekviena iš šalių pasidengia kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne ieškovė patyrė išlaidų, todėl ieškovė negali nuspręsti dėl išlaidų (valstybės išlaidų), kurių ji nepatyrė. Pažymėtina, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.157 straipsnis). CPK 96 ir 99 straipsniuose imperatyviai įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei. CPK 99 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką, nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Byloje pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. TP-7(2.10)-1430, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei sudaro 620,43 Lt (b. l. 45).
CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priežasties teorija, kurią atitinka ir CPK 96 straipsnio 1 dalies aiškinimas, kad atsakovo pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nesiejama su teismo sprendimo priėmimu. Teismų praktikoje sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą bylą pabaigus be teismo sprendimo dėl ginčo esmės pripažįstama, kad CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta atsakovo pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nesiejama su teismo sprendimo priėmimu, o esminės sąlygos, kurioms esant ši atsakovo pareiga atsiranda, yra tokios: 1) ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo; 2) atsakovas nuo jų mokėjimo nėra atleistas (CPK 96 straipsnio 4 dalis); 3) atsakovas visus arba dalį ieškinio reikalavimų patenkino (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2072004). Ir nors šiuo atveju buvo pasisakyta dėl CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo tuo atveju, kai ieškovas atsisakė ieškinio dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino geruoju, tačiau spręstina, kad CPK 96 straipsnio 1 dalis analogiškai taikytina ir tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis. Toks šios teisės normos aiškinimas tais atvejais, kai byla pabaigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, atitinka bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priežasties teoriją, kurios įtakoje susiformavo CPK 94 straipsnio pirmosios dalies nuostatos ir kuri įsitvirtina Lietuvos teismų praktikoje bei civilinio proceso teisės doktrinoje (Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-435-343/2013).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal priežasties teoriją, paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą ir ieškovo reikalavimų ginčijamą iki jam kreipiantis į teismą. Priežasties teorijos taikymas skirstant bylinėjimosi išlaidas, kai byla baigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2004, 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-411/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-758/2007).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė į teismą kreipėsi būtent dėl atsakovo netinkamų veiksmų, dėl to, kad jis nevykdė tėvo pareigos ir neteikė išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleistas, todėl jis yra atsakingas už bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei ir iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimu šioje byloje (620,43 Lt) (CPK 99 straipsnis).
CK 6.985 straipsnyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tačiau atsižvelgiant į teismui pateiktos taikos sutarties dalyką, pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, šalims ateityje išlieka teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teisėjas
nutaria:
Patvirtinti ieškovės R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-207-780/2014 tokiomis sąlygomis:
Nepilnametės U. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti nepilnametei dukrai U. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2011 m. kovo 7 d., išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukra taps pilnametė, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)R. K. įsipareigoja netrukdyti atsakovui R. B. matytis ir bendrauti su dukra, o taip pat ir dalyvauti jos auklėjime.R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisako ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, t. y. 17 500 Lt (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų litų). Šalys susitaria, kad atsakovas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) padengia pašto išlaidas ir kiekviena iš šalių pasidengia kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 45,50 Lt (keturiasdešimt penkis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 620,43 Lt (šešis šimtus dvidešimt litų 43 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (antrinės teisinės pagalbos išlaidos) jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Civilinę bylą Nr. 2-207-780/2014 nutraukti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.