- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-215-651/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47929-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Daiva Jazbutienė
- Nuteistasis
- M. Č., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Lapinskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo
M. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – areštas 20 (dvidešimčiai) parų. Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo bausmės atlikimui pagal nuosprendį dienos. Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš nuteistosios M. Č., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 235,42 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 42 ct) padarytai turtinei žalai atlyginti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. Č. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, o būtent: ji 2024 m. lapkričio 22 d. apie 17:20 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), alkoholinių gėrimų skyriuje nuo lentynų paėmė šiuos alkoholinius gėrimus: 1 vnt. konjako „HENNESSY VS“ 40 proc., 0,35 l talpos, 19,99 Eur vertės, 1 vnt. konjako „HENNESSY VS“ 40 proc., 0,5 l talpos, 27,95 Eur vertės, 1 vnt. viskio „MONKEY SHOULDER MALT“ 40 proc., 0,7 l talpos, 31,95 Eur vertės, prekybinėje salėje nuo lentynų paėmė šias prekes: 4 vnt. pieštukinių dezodorantų „OLD SPICE/WOLFTHORN“ bendros 21,16 Eur vertės (vieneto vertė 5,29 Eur ), 3 vnt. rutulinių dezodorantų moterims „GARNIER MINERAL ACTION THERMIC“ bendros 16,47 Eur vertės (vieneto vertė 5,49 Eur ), 6 vnt. „IKI lašišinių žuvų kuprių ikrų po 100 g“ bendros 71,94 Eur vertės (vieneto vertė 11,99 Eur), 2 vnt. „GHEE lydytų sviesto NISHANA” po 500 g“ bendros 21,98 Eur vertės (vieneto vertė 10,99 Eur), 2 vnt. „Liliputo puskiečio sūrio 50 %“ po 500 g“ bendros 23,98 Eur vertės (vieneto vertė 11,99 Eur), visas šias prekes įsidėjo į su savimi atsineštą krepšį ir į dėvimos striukės kišenę ir iš parduotuvės išėjo jų nepateikdama apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės 235,42 Eur vertės turtą, padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 235,42 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji M. Č. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. birželio 10 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti konstatavus, kad dėl to paties kaltinimo yra įsiteisėjęs kitas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 26 d. apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu.
2.1. Skunde nurodoma, kad priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo atsižvelgta į tai, kad M. Č. kitoje byloje jau nuteista įsiteisėjusiu nuosprendžiu už tęstinę veiką, kurios sudėtine dalimi (epizodu) turėjo būti pripažinta vagystė, už kurią ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Pakartotinį neteisėtą nuteisimą už tą pačią nusikalstamą veiką lėmė netinkamas baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 63 straipsnio 10 dalies ir BK 2 straipsnio 6 dalies taikymas. Būtent Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-234-416/2025 apeliantė buvo nuteista 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pripažinus M. Č. kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl tęstinės veikos (vagytės), susidedančios iš 4 epizodų, t. y., jog pagrobė svetimą turtą 2024 m. lapkričio 18 d., 2024 m. lapkričio 24 d., 2024 m. lapkričio 28 d. ir 2024 m. gruodžio 5 d. Skundžiamu nuosprendžiu veika kvalifikuota kaip tęstinė, padarius išvadą, kad grobdama svetimą turtą M. Č. veikė tokiu pačiu būdu ir schema, t. y. vagystes vykdė iš tai pačiai bendrovei priklausančių prekybos centrų, sistemingai, tikslu įgyti lėšų narkotinėmis medžiagoms, vagystės buvo pragyvenimo šaltinis, veiksmai atlikti artimu vienas kitam laiku, tai yra M. Č. veikė vieninga tyčia.
2.2. Skunde teigiama, kad tęstinės veikos sampratos aiškinimai kasacinės instancijos teismo praktikoje patvirtina, kad šiuo atveju skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas. Veika, už kurios padarymą M. Č. yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu ne tik nėra nutolusi laiko atžvilgiu, tačiau netgi patenka į tęstinės veikos, už kurią ji yra nuteista Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, veikos laikotarpį. Nurodoma, kad vagystę Rietave esančioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje darė, nes tuo metu buvo priklausoma nuo narkotikų, juos vartojo kas dieną, dėl ko jai buvo nuolat reikalingi pinigai jiems įsigyti, o gaunamų legalių pajamų (pašalpos) narkotinėms medžiagoms būtų pakakę tik porai dienų. Taigi tuo metu būdama laisvėje įvairiose vietovėse nuolat vogė iš parduotuvių. Šiuos parodymus patvirtina minėto Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio, kuris yra įsiteisėjęs, išvados. Pažymima, kad darant tęstinę veikę, už kurią yra nuteista Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, ji sistemingai vagiliavo iš tam pačiam prekybos tinklui priklausančių parduotuvių, kaip ir šios bylos atveju, kėsinamasi buvo į iš esmės tapačius dalykus, t. y. brangesnius ir dėl to tinkamus realizavimui siekiant gauti pajamų narkotinėms medžiagoms įsigyti alkoholinius gėrimus, maisto produktus, asmens higienos reikmenis. Duomenų visuma rodo, kad vagystė Rietave yra ne tik analogiška Marijampolėje įvykdytai tęstinei vagystei, tačiau siejama su ja vieningo sumanymo, t. y. ta pati tęstinė veika. Neatsižvelgimas į reikšmingas ankstesniame nuosprendyje konstatuotas aplinkybes lėmė netinkamą BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatų taikymą ir pakartotinį, BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatų, draudžiančių bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, M. Č. nuteisimą už tą pačią veiką, t. y. veikos epizodą, kuris vieninga tyčia jungiasi su tęstine veika, už kurią jau yra nuteista Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu.
Šalies argumentai
2.3. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartyje baudžiamojoje byloje 2K-P-51-719/2023 aiškinant pasikartojančių vagysčių iš parduotuvių kvalifikavimo BK 63 straipsnio 10 dalies kontekste klausimą, pasisakyta, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrą išteisintojo sumanymą daryti kaltinime nurodytus veiksmus, nepagrįstai akcentavo, kad vagystės buvo daromos iš skirtingų šaltinių (skirtingų parduotuvių, esančių skirtingose vietose), skirtingą pagrobto turto vertę, ilgą laiko tarpą, per kurį jos buvo padarytos, ir net tai, kad išteisintasis nuo 2019 m. rugpjūčio 5 el. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. atliko realias 20 ir 40 parų arešto bausmes pataisos įstaigoje, todėl jo sumanymai toliau tęsti nusikalstamą veiką jokiu būdu negalėjo būti realizuojami. Atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą, to, kad išteisintasis niekur nedirba, neturi legalaus ir pastovaus pajamų šaltinio, buvo priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų, kurioms įsigyti jam nuolat buvo reikalingos lėšos, ir kad vagystės buvo bene vienintelis pajamų šaltinis.
2.4. Skunde pažymima, kad draudimas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą įtvirtintas tiek tarptautiniu. tiek nacionaliniu lygmeniu, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, kuris numato, kas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorė Liudmila Paulienė prašo nuteistosios M. Č. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. birželio 10 d. nuosprendį.
3.1. Nurodoma, kad šioje byloje iš esmės nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad M. Č. veiksmus jungė jos vieningas sumanymas veikti vieninga tiesiogine tyčia, tai yra, kad ji turėjo pradinį sumanymą per laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 8 d. skirtingais intervalais, iš skirtingų juridinių asmenų valdomų parduotuvių, esančių netgi skirtinguose vietovėse (Rietave ir Marijampolėje), už skirtingas sumas pagrobti įvairių prekių. Pažymima, kad nuteistoji be šių dviejų apeliaciniam skunde minimų bylų, už svetimo turto vagystes iš parduotuvių dar yra teista ir kitais nuosprendžiais ir tų vagysčių laikotarpis yra nuo 2024 metų spalio iki gruodžio mėnesių, vagysčių laikotarpis yra pernelyg ištęstas, laiko atžvilgiu vagystės iš esmės viena nuo kitos pernelyg nutolusios, kad galima būtų spręsti, jog asmuo veikė esant vieningam sumanymui. Be to, kitas vagystes nuteistoji įvykdė veikdama bendrai ir su kitais asmenimis. Pažymima ir tai, kad nuteistoji 2025 m. gegužės 27 d. apklausos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 10 d. į Rietavo miestelį nuvyko susipažinti su žmogumi ir taip gavosi, kad į tą parduotuvę nuėjo, pirma galvojo, kad kažką nusipirks, bet pamačiusi, kad nėra apsauginio, pasiėmė prekių ir išėjo už jas nesusimokėjusi, pavogtas prekes pardavė Kauno mieste. Būtina įvertinti šiuos nuteistosios paaiškinimus apie vagytės šioje baudžiamojoje byloje tiriamos veikos aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įvykdžiusi vieną vagystę M. Č. turėjo pagrindą spręsti, jog tuo metu parduotuvėje buvusi apsauga nėra pakankama, kad sutrukdytų vagystėms, tačiau ji iškart ar tą pačią dieną į tą pačią parduotuvę negrįždavo ir savo veiksmų netęsė, kas rodytų jos veiksmų tęstinumą ir tikslą; į kitas parduotuves ji beveik visais atvejais sugrįždavo ir vėl įvykdydavo vagystes praėjus bent vienai dienai, dviem savaitėms, ar ilgesniam laiko tarpui, o kai kuriais atvejais – keliems mėnesiams, o tai patvirtina M. Č. parodymus, kad pavogtas prekes ji parduodavo pigiau, pinigus išleisdavo narkotinėms medžiagoms, maistui ir tik tada, kilus poreikiui įsigyti narkotinių medžiagų, nuspręsdavo vėl vogti. Taigi, tai rodo, kad nuteistosios M. Č. apsisprendimas vėl vogti iš skirtingų parduotuvių susiformavo iš naujo ir jį lėmė ne pradinis sumanymas pavogti konkretų kiekį ir konkrečios rūšies prekių, o pasibaigę pinigai ir poreikis vartoti narkotines medžiagas. Vertinant visumą įvykdytų vagysčių, laiko tarpus tarp jų, skirtingas ir vieną nuo kitos nutolusias vietoves, šiuo atveju neįžvelgtina sistemingumo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistoji M. Č. neginčija nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo faktinių aplinkybių, taip pat pripažįstama ir kaltė, tačiau teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu ji nepagrįstai nuteista, kadangi jos padaryti veiksmai turėjo būti kvalifikuojami ne kaip atskiras baudžiamasis nusižengimas, tačiau kaip tęstinė nusikalstama veika, už kurios padarymą ji jau nuteista Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu. Pasak nuteistosios, visos veikos buvo padarytos per trumpą laiko tarpą, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d., tuo pačiu būdu, t. y. grobiant svetimą turtą iš to pačio tinklo – „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių, todėl jos veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip viena tęstinė veika. Todėl, nuteistosios M. Č. manymu, ji skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pakartotinai nuteista. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.
5. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje, priimant sprendimus konkrečiose bylose.
6. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-P-31-788/2021ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Veiksmai su skirtingais (alternatyviais) nusikaltimo dalykais gali būti laikomi pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), jeigu juos jungia bendras kaltininko sumanymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-976/2022). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021).
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu M. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl tęstinės veikos, susidedančios iš 4 epizodų, t. y. už tai, kad grobė svetimą turtą iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d. Skundžiamu nuosprendžiu ji taip pat nuteista už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, dėl turto grobimo iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės 2024 m. lapkričio 22 d., t. y. už veiksmus, padarytus tuo pačiu laikotarpiu, už kurį ji jau buvo nuteista Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai, kad visos veikos, už kurių padarymą ji nuteista Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, padarytos laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d turėtų būti vertinamos kaip tęstinė nusikalstama veika, o ne atskiri nusikaltimai, kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti. Nors iš dalies sutiktina su pozicija, kad M. Č. gyvenimo stilius buvo susijęs su pastoviu svetimo turto grobimu, ką pagrindžia jos praeities teistumai, vien tik tai savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti šioje byloje nagrinėjamą jos baudžiamąjį nusižengimą ir nusikalstamas veikas, už kuras ji nuteista Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, tęstinėmis. Pastebėtina, kad, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu ji nuteista už tęstinę veiką, kurios visų keturių epizodų padarymo vieta UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Marijampolėje. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu M. Č. nuteista už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, kurį padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Rietave. Taigi veikos padarytos skirtinguose miestuose. Vien tik tai, jog M. Č. atlikti nusikalstami veiksmai savo pobūdžiu yra panašūs, o nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiką, tai nesuponuoja išvados, kad įvykdytas vagystes sieja bendras sumanymas, kuris susiformavo dar iki 2024 m. lapkričio 18 d. vagystės įvykdymo, taigi nėra ir vieno iš būtinųjų tęstinės veikos požymių. Vien tai, jog nuteistoji M. Č. vogė iš to pačio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių, nesuponuoja išvados, jog nuteistoji nuo pat pirmosios vagystės turėjo konkretų sumanymą iš kur, kada ir kiek pagrobs svetimo, jai nepriklausančio materialaus turto. Dėl to spręstina, jog šiuo atveju iš esmės nėra jokio pagrįsto pagrindo pripažinti jos nusikalstamus veiksmus tęstiniais. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistosios M. Č. tyčia šiuo konkrečiu atveju formavosi iš naujo, nusikalstamų veikų ir baudžiamojo nusižengimo, padarytų skirtingose vietovėse, nejungė bendra tyčia ir bendras sumanymas. Todėl M. Č. veiksmai skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai kvalifikuoti kaip atskiras baudžiamasis nusižengimas nuosavybei pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
9. Apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju M. Č. yra baudžiama antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem), apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstą. Nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu M. Č. nebuvo nuteista už veiksmus, už kuriuos ji yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Vien tai, jog jos nusikalstamų veiksmų, už kuriuos ji nuteista skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, padarymo laikas sutampa su nusikalstamų veiksmų, už kuriuos ji nuteista Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, padarymo laikotarpiu, nereiškia, jog už tą patį nusikaltimą yra baudžiama antrą kartą.
10. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skirtingai nei teigiama nuteistosios M. Č. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas M. Č. veiksmus kaip atskirą baudžiamąjį nusižengimą, teisės taikymo klaidos nepadarė. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistosios M. Č. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios M. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.