Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dantransa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dantransa“ ieškinį atsakovui UAB „Baltijos varikliai“ ir pagal UAB „Baltijos varikliai“ priešieškinį UAB „Dantransa“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas UAB „Baltijos varikliai“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-31171-235/2017, prašydamas priteisti iš ieškovo 32 211,20 EUR skolą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui atsakovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neareštavus ieškovo turto, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Pažymi, kad priešieškinio reikalavimo suma yra pakankamai didelė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-09-04 nutartimi nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovui priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-09-04 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašo iš ieškovo priteisti 32 211,20 EUR skolą, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovui suteikė variklio remonto paslaugas, tačiau ieškovas neatsiskaitė su atsakovu. Savo reikalavimą grindžia rašytiniais įrodymais: elektroniniais laiškais siųstais ieškovui su eiga apie variklio remontą, komerciniu pasiūlymu dėl variklio detalių kainų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant priešieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie jo pateiktus duomenis, negalima daryti išvados, kad ieškovui pagal priešieškinį palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas. Tokią išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir pirmosios instancijos teismas. Sutiktina su apeliantu, kad teismas nutartyje neišdėstė motyvų dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau atsižvelgus į tai, kad teismas nustatė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas preliminariai pagrindė priešieškinio reikalavimus. Kiti apelianto argumentai dėl priešieškinio preliminaraus nepagrįstumo yra susiję su priešieškinio reikalavimais iš esmės, preliminariai vertinant priešieškinio pagrįstumą, kas yra būtina sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi vertinti pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo, nes tai atliekama išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo stadijoje, ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisiškai kvalifikavus šalių teisinius santykius (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatęs, kad atsakovo priešieškinis nėra akivaizdžiai nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškiniu prašo iš ieškovo priteisti 32 211,50 EUR dydžio sumą, taigi tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas.Šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Taigi didelės vertės pareikštas reikalavimas savaime negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui dėl to, kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą ieškinį, masės ar jo vertės.Atsakovas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui motyvavo didele priešieškinio suma. Nurodė, kad ieškovas iki šiol nėra sumokėjęs atsakovui skolos už variklio remontą. Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis). Taigi vien priešieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog priešinga šalis vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti ieškovo teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas, prašydamas areštuoti ieškovo turtą, nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrįstai manyti, kad dėl turto arešto ieškovo atžvilgiu netaikymo teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Priešingai, iš ieškovo pateikto balanso matyti, kad įmonė vykdo veiklą, iš vykdomos veiklos gauna pajamas, todėl esant atsakovui palankiam sprendimui, ieškovė turėtų galimybę įvykdyti sprendimą. Atsakovui neįrodžius ieškovo nesąžiningumo, nesant duomenų, jog ieškovas ketina perleisti, apsunkinti turimą turtą ar pan., tik atsakovo akcentuojama reikalavimo suma nesudaro pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, šiuo atveju neįrodyta (CPK185 straipsnis). Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.Patenkinus ieškovo atskirąjį skundą, ieškovui iš atsakovo priteisiamas sumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos varikliai“ (į.k. 303231990) ieškovo UAB „Dantransa“ (į.k. 302300437) naudai 38 EUR (tridešimt aštuoni eurai) sumokėtą žyminį mokestį už atskirąjį skundą.