- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- I1-1715-780/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02270-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. S. kreipėsi į teismą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių 1-asis kalėjimas) laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2021-12-21 buvo padaryta neturtinė žala, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų: Pravieniškių 1-ajame kalėjime jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, neįrengtos dušo kabinos, kaupėsi pelėsis dušinėse, buvo neįrengta persirengimo patalpa. Dėl tokių įstaigos administracijos veiksmų ar neveikimo pareiškėjas teigė patyręs orumo pažeminimą, rimtą diskomfortą, emociškai jautėsi prislėgtas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jame išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos yra nepagrįsti. Atsiliepime nurodė, kad dušuose, kuriais naudojosi pareiškėjas ginčo laikotarpiu, matomumą ribojančių sienelių nebuvo įrengta. Įstaiga, atsižvelgdama į nuteistųjų prašymus ir siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas, bendrojo naudojimo dušinėse įrengė pertvaras nuo 2022-10-14. Nurodė, jog teisės aktai nenumato pertvarų tarp maudymosi vietų nuteistųjų dušinėse įrengimo. Atsakovės atstovė akcentavo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti atskiros persirengimo patalpos dušinėse. Persirengimo vieta įrengta pačioje dušinėje. Dėl ventiliacijos dušinėse ir pelėsio, atsakovės atstovė nurodė, jog dušinėse yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus. Atsakovės atstovas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas nagrinėjamu ginčo laikotarpiu į įstaigos psichologus dėl jaučiamos emocinės depresijos, psichologinės būklės pablogėjimo, kurią galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Atitinkamai pareiškėjo keliamus argumentus dėl neturtinės žalos vertino kaip nepagrįstus ir atmestinus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2021-12-21, atlyginimo.
Dėl neturinės žalos atlyginimo teisinio reguliavimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog pataisos įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte (iki 2023-01-01 – BVK 7 straipsnio 1 dalyje) įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, nustatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. EŽTT yra pateikusi išaiškinimą, kad valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, užtikrinančiomis jų orumo gerbimą, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą teisminę praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį, kurio vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių - elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Dėl atskiros dušo persirengimo patalpos
Pareiškėjas skundžiasi, kad įstaigos dušo patalpose nebuvo persirengimo kambario.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo teisės aktai nenumato.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), įsigaliojusios 2015 m. lapkričio 1 d., nuostatos nenumato atskirų persirengimo kabinų (patalpų) duše įrengimo, todėl šiuo aspektu atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nurodydamas šį reikalavimą, konkrečiai nenurodė, kokius teisės aktus įkalinimo įstaiga pažeidė neįrengdama duše atskiros persirengimo patalpos. Apie tai, kad teisės aktai nenumatė, kad duše būtų įrengtos atskiros persirengimo kabinos (patalpos), savo praktikoje yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį Nr. A-1917-629/2019).
Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo daryti išvadą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir konstatuoti pareiškėjui neturtinės žalos atsiradimą šiuo aspektu.
Dėl privatumo užtikrinimo dušo patalpoje
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu, jam atliekant bausmę Pravieniškių 1-jame kalėjime, įstaigos dušuose, nebuvo įrengtų matomumą ribojančių pertvarų, todėl besimaudant duše pareiškėją galėjo stebėti kiti nuteistieji bei pataisos namų darbuotojai, kas pažeidė jo privatumą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje buvo laikomas atskirais laikotarpiais nuo 2021-06-04 iki 2021-06-29, nuo 2021-07-02 iki 2021-09-21, 2021-10-04 iki 2021-10-12, nuo 2021-10-18 iki 2021-12-14 ir nuo 2021-12-20 iki 2021-12-21. Kitais laikotarpiais pareiškėjas buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir Vilniaus pataisos namuose.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-čiame sektoriuje iki 2022-10-14 nebuvo dušų pertvarų. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenumatė įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse, tačiau, siekdamas pagerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, nuo 2022-10-14 įrengė dušinėse pertvaras.
Atsakovės atstovas 2023-10-25 teikdamas papildomus duomenis teismui nurodė, jog pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, trečiame sektoriuje, paprastosios grupės sąlygomis, laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2021-12-21, dušu galėjo naudotis ne rečiau kaip kartą per savaitę, kadangi buvo nedirbantis. Kartu pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023-09-28 pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2021-12-21, gyvendamas 1-mame, 2-ame būriuose galėjo naudotis dušais kiekvieną dieną (grafikai nebuvo sudaromi), kadangi dušai įrengti minėtuose būriuose, užtikrinant asmens higienos laikymąsi.
Vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių 1-ajį kalėjimą nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-462-525/2023 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021; 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-462-525/2023).
Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Pažymėtina, kad atsakovės atstovas savo veiksmų teisėtumą sieja tik su tuo argumentu, jog teisės aktai neįpareigoja įrengti dušo pertvarų, tačiau ginčo metu galiojantis teisės aktas yra paties už bausmės vykdymą atsakingo viešojo administravimo subjekto (Kalėjimų departamento) priimtas įsakymas, o ne kitų valdžios institucijų vykdytinas teisės aktas. Tai reiškia, kad vykdydama pozityvią pareigą užtikrinti kaliniams minimalų privatumą buvęs Kalėjimų departamentas (dabar Kalėjimų tarnyba) galėjo atitinkamus reikalavimus numatyti savo priimtuose teisės aktuose ir nėra (nebuvo) priklausomas nuo kitų valdžios institucijų.
Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjo privatumas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-čiame sektoriuje naudojantis dušu atskirais laikotarpiais nuo 2021-06-04 iki 2021-06-29, nuo 2021-07-02 iki 2021-09-21, 2021-10-04 iki 2021-10-12, nuo 2021-10-18 iki 2021-12-14 ir nuo 2021-12-20 iki 2021-12-21 (viso 114 dienų) buvo pažeistas.
Dėl pelėsio dušo patalpoje
Pareiškėjas skunde nurodė, jog ginčo laikotarpiu Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-iojo sektoriaus dušinėse kaupėsi pelėsis.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai; Higienos normos 37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 39).
Higienos normos HN 134:2015 39 punkte numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovės atstovas į bylą nepateikė jokių duomenų paneigiančių pareiškėjo skundo aplinkybes susijusias su pelėsio kaupimusi dušinėse (pvz.: foto nuotraukų, patikrinimo aktų), todėl teismas neturi sąlygų konstatuoti, kad įkalinimo įstaiga ginčo laikotarpiu tinkamai vykdė švaros bei tvarkos kontrolės funkcijas.
Be to, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021-11-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-6455-780/2021 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-12-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-1124-815/2022 buvo konstatuotas to paties Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-iojo sektoriaus dušų neatitikimas higienos normų dėl pelėsio ant lubų faktas ir pripažintas Lietuvos higienos normų pažeidimas, konstatuotas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2021-06-21 raštu Nr. (2-12 4.80)2-94496, kas patvirtina pareiškėjo teiginius šioje byloje, nes bausmę jis atliko tame pačiame Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-iajame sektoriuje ir tuo pačiu metu kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2021-06-21 raštu Nr. (2-12 4.80)2-94496 buvo nustatyta pažeidimas.
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl dušo patalpoje besiveisiančio pelėsio ir atsakovės atstovo nepaneigtos skundo aplinkybės šiuo aspektu bei minėti teismų sprendimai, teismui leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Teismas pripažįsta, kad pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu sukelia jam diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, jis gali jaustis nejaukiai kai yra stebimas kitų nuteistųjų tuo metu, kai prausiasi duše. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai neužtikrinant pareiškėjo privatumo prausiantis duše (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.250 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).
Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju taip pat būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą.
Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dušu naudojosi bent 114 kartų, todėl, teismo vertinimu, ne mažiau nei 114 dienų buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo skundo argumentų susijusių su pelėsio kaupimusi dušinėse, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas 114 dienų naudojosi dušų patalpomis kurios neatitiko Higienos normų 134:2015 39 punkto reikalavimų.
Teismui nekyla pagrįstų abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas užtikrinti pareiškėjui privatumą prausiantis duše ir tinkamai prižiūrėtas dušo patalpas, vadovaujantis CK 6.271 str., neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).
Teismui nustačius, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu ne mažiau kaip 114 dienų buvo pažeistas privatumas naudojantis dušu bei buvo neužtikrinti Higienos normų 134:2015 39 punkto reikalavimai (kaupėsi pelėsis dušinėje), spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.
Teismas, vadovaudamasis aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu bei tinkamų sąlygų dušinėse neužtikrinimas), mastą ir trukmę trukmę (pareiškėjo privatumas 114 dienų naudojantis dušu buvo pažeidžiamas kiekvieną dieną), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 1 140 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti. Analogiška teismų praktika dėl tokio pažeidimo yra formuojama ir naujausiose LVAT išnagrinėtose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. TA-1124-815/2022, Nr. TA-337-556/2023, Nr. TA-465-821/2023).
Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad analogiškoje byloje dėl tų pačių dušo patalpų, tik pagal kito nuteistojo skundą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-1124-815/2022 buvo pripažinta, kad priteista 250 Eur neturtinės žalos suma už 25 kartus naudojantis dušu be pertvarų yra proporcinga ir teisinga kompensacija, todėl ir šioje byloje teismas vadovaujasi tais pačiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, t. y. 10 Eur už vieną kartą naudojantis dušu be pertvarų, kuriame kaupiasi pelėsis (250 Eur / 25 kartai = 10 Eur). Todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas ne mažiau kaip 114 dienų, pareiškėjui priteistina 1 140 Eur neturtinės žalos suma (114 kartai x 10 Eur = 1 140 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti E. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 140 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą dalį skundo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.