- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- TA-465-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01621-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. liepos 13 d. (skundo padavimo teismui diena) Pravieniškių PN-AK buvo grubiai pažeidžiamos pareiškėjo subjektinės teisės. Dušo patalpose nebuvo įrengtos dušo kabinos, todėl nebuvo užtikrinamas vizualinis privatumas maudantis duše. Pravieniškių PN-AK pareigūnai, besimaudant nuteistiesiems, atidarydavo duris ir klausdavo ar nuteistieji greitai baigs maudytis, o tai labai trikdydavo, kadangi nebuvo įrengta jokių matomumą ribojančių pertvarų. Pareiškėjas duše maudėsi tris kartus per savaitę – pirmadienį, antradienį ir penktadienį.
2.2. Dėl atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant privatumo maudantis duše, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis.
Atsiliepimas
2.3. Atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas akcentavo, kad dėl prastų kalinimo sąlygų ir patiriamų išgyvenimų buvo kreipęsis psichologinės pagalbos, taip pat buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją su skundu dėl neįrengtų matomumą ribojančių pertvarų 9 būrio dušinėje.
3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:
3.1. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. liepos 8 d. laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo 9 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje (drausmės grupėje). Pataisos namų 3 sektoriaus bendro naudojimo dušo patalpose pertvaros neįrengtos. Teisės aktai nenumato pertvarų tarp maudymosi vietų nuteistųjų dušinėse įrengimo, tačiau gerinant nuteistųjų gyvenimo sąlygas sprendžiamas privatumo užtikrinimo klausimas bendro naudojimo dušinėse. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų Resocializacijos skyriaus psichologus nesikreipė.
3.2. Nenustačius jokių kitų pažeidimų, vien tik privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertinamas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau, atsakovo atstovo teigimu, tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą.
3.3. Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus psichologė patikslintoje pažymoje dėl nuteistojo A. T. informavo, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu pas psichologinės pagalbos specialistę dėl kalinimo įstaigoje patiriamų išgyvenimų ir nepatogumų, susijusių su veiklos ir privatumo trūkumu, prastomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjas dėl minėtų problemų 2022 m. birželio 2 d. buvo konsultuotas pataisos namų psichologų.
II.
4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
5. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį.
6. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. liepos 13 d., pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, įstaigos dušuose nebuvo įrengtų matomumą ribojančių pertvarų, besimaudant duše pareiškėją galėjo stebėti pataisos namų darbuotojai. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą neneigė, kad dušuose pertvaros yra neįrengtos ir sutiko, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją dėl žalos atlyginimo.
7. Teismas, atsižvelgęs į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, darė išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas, o atsakovas nevykdė pozityvios pareigos užtikrinti pareiškėjo privatumą maudantis duše. Tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.
8. Teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pripažino, kad pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu sukelia jam diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, jis gali jaustis nejaukiai, kai yra stebimas kitų nuteistųjų tuo metu, kai prausiasi duše. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai neužtikrinant pareiškėjo privatumo prausiantis duše (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).
9. Teismas, vertindamas pareiškėjo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. liepos 13 d. turėjo teisę pasinaudoti dušu ne mažiau kaip 44 kartus, iš bylos duomenų galima suprasti, kad šis pažeidimas nėra pašalintas (dušai vis dar be pertvarų), todėl, teismo vertinimu, ne mažiau kaip 44 kartus buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu.
10. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas ne mažiau vieną kartą per savaitę), aplinkybę, jog pareiškėjas dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją, Pravieniškių PNA-AK Resocializacijos skyriaus psichologus, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas ir teismų praktiką, į tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, darė išvadą, kad pareiškėjui priteistina 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti, atsižvelgiant į jo teisų pažeidimo pobūdį.
III.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
12.1. Teismas klaidingai nustatė prausimosi duše skaičių. Pareiškėjas buvo prašęs teismo išreikalauti reikalingus įrodymus - išvedimo į dušą apskaitos žiniaraštį.
12.2. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu patvirtintos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (2022 m. rugpjūčio 1 d. redakcija) 7.5 punkte nustatyta, jog galima praustis duše kasdien.
12.3. Pareiškėjas į dušą eidavo dažniau nei kartą per savaitę.
12.4. Pareiškėjas nesutinka su teismo apskaičiuotu neturtinės žalos dydžiu. Pareiškėjo psichologinė būklė pablogėjo, kol jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK.
Atsiliepimas
13. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą pažymima:
13.1. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo jog pareiškėjui nebuvo leista pasinaudoti teisės aktuose numatyta galimybe ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę praustis duše, todėl pareiškėjo argumentai jog pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino prausimosi duše skaičių, atmestini.
13.2. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad priteista suma netenkina pareiškėjo, negali būti pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų (neužtikrintas privatumas, naudojantis dušu) laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. liepos 13 d., atlyginimo priteisimo.
15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas neneigė, jog pertvarų dušinėse nebuvo, konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas ne mažiau vieną kartą per savaitę), aplinkybę, jog pareiškėjas dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją, Pravieniškių PNA-AK Resocializacijos skyriaus psichologus, priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas neteisingai nustatė aplinkybes, kiek kartų pareiškėjas buvo vedamas į dušą, teismas neišsireikalavo išvedimo į dušą apskaitos žiniaraščio, taip pat neteisingai apskaičiavo neturtinės žalos dydį.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės siekia, kad jam būtų priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas pinigais teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo neturtinės žalos dydį. Atsižvelgusi į tai, kad byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų nėra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių aplinkybių nevertina ir detaliau dėl jų nepasisako.
18. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino privatumo pareiškėjui naudojantis dušu.
20. Pasisakydama dėl pareiškėjui priteisto 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija, pirmiausiai, pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
21. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
22. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1294-822/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; kt.).
23. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, be kita ko, atsižvelgia į nustatytų neteisėtų veiksmų pobūdį, mastą, trukmę bei intensyvumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-455-415/2023, 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-263-789/2023).
24. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu įvertinti nustatyto privatumo pažeidimo, naudojantis dušu, mastą ir intensyvumą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio vertino tai, jog pareiškėjas buvo vedamas į dušą ne rečiau nei kartą per savaitę (ginčo laikotarpiu buvo vedamas į dušą ne mažiau nei 44 kartus). Pareiškėjas akcentuoja, kad į dušą buvo vedamas tris kartus per savaitę, tačiau į bylą atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių šiuos pareiškėjo skundo teiginius. Taigi, byloje nėra duomenų, kaip dažnai pareiškėjas buvo vedamas į dušą. Nesant byloje duomenų, kaip dažnai pareiškėjas buvo vedamas į dušą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali įvertinti nustatyto pažeidimo masto, be kita ko, ir tai, ar pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis (150 Eur) yra teisinga ir proporcinga kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
25. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 86 straipsnio 1–3 dalyse numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Šiuo atveju teismas visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl pareiškėjo išvedimo į dušą dažnumo neišsiaiškino ir jų tinkamai neįvertino, neišsireikalavo visų ginčui spręsti reikšmingų duomenų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis negali būti vertinama kaip teisėta, pagrįsta.
26. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Kaip minėta, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, iš kurių pareiškėjas kildino prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.