- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-375-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27243-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- A. A. L.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- T. Š., J. L.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. L. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, tretieji asmenys T. Š., J. L. (Š.) bei antstolis D. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. L. pateiktu ieškiniu prašė leisti vykdyti išieškojimą iš atsakovui AB SEB bankui hipoteka įkeisto skolininkės J. L. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. A. L.: atsakovo AB SEB bankas naudai 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiojo asmens J. L. naudai 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai 62,72 Eur teismo patirtų išlaidų.
3. Teismas darė išvadą, kad ieškovas pilnai neįrodė tų aplinkybių, kurios yra nurodytos ieškovo ieškinyje, t. y. ieškovas neįrodė, jog hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja savo nesutikimo teise.
4. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad trečiųjų asmenų sutartinės prievolės pagal kredito sutartį, nepaisant nurodytų neesminių pradelsimų, yra vykdomos tinkamai, t. y. nenukrypstant nuo kredito sutarties sąlygų ir iš esmės jų nepažeidžiant. Be to, byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog tretieji asmenys pažeidė / pažeidžia esmines kredito sutarties sąlygas ir yra taip pat sutiko su atsakovo argumentais, kad sutarties tinkamas / netinkamas vykdymas ir jo teisinis įvertinimas yra šalių kompetencijos ribose, o ne pašalinių trečiųjų asmenų, juolab, jeigu tokios sutarties vykdymo / nevykdymo sąlygos visiškai tenkina abi sutarties šalis, todėl šioje dalyje ieškovo argumentus atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus.
Šalies argumentai
5. Teismas darė išvadą, kad trečiųjų asmenų veiksmai, pateikiant 2019-03-26 prašymą dėl kredito įmokų sąskaitos pakeitimo, yra teisėti, sąžiningi bei nepažeidžia trečiųjų asmenų ir kreditorių interesų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad nėra laikytina sutarties vykdymo pažeidimu, kai šalys susitarė, jog įmokas bankui už skolininkus laikinai kurį laikotarpį arba nuolatinai mokės kiti tretieji asmenys, t. y. toksai rašytinis šalių susitarimas egzistuoja bei šis šalių susitarimas nėra negalimas tiek sutarties pagrindu, tiek materialinių normų prasme.
7. Teismas vertino, kad šioje civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų, jog tokie veiksmai, t. y. kaip mokėjimo prievolės perdavimas tretiesiems asmenims, yra piktnaudžiavimas atsakovo ar trečiųjų asmenų savo teisėmis kitų asmenų atžvilgiu.
8. Teismas darė išvadą, jog šioje dalyje nėra nustatyti jokie esminiai pažeidimai, kurie tiesiogiai įtakotų privalomą kredito sutarties nutraukimą bei iš kurių būtų taip pat galima daryti išvadą, kad šiuo atveju atsakovas, kaip hipotekos kreditorius, piktnaudžiauja savo teisėmis.
9. Teismas darė išvadą, jog šioje civilinėje byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, kurie galimai pagrįstų tai, kad trečiasis asmuo J. L. realiai pardavinėjo ginčo butą.
10. Teismas darė išvadą, jog šiuo atveju, jeigu būtų įvykdytas vienintelio ir paskutinio gyvenamojo būsto pardavimas iš varžytinių, kuriame šiuo metu gyvena trečiasis asmuo J. L. su savo nepilnamečiu ir specialiųjų poreikių turinčiu vaiku, tai iš esmės būtų pažeistos vaiko teisės į būstą, kurias reglamentuoja Vaiko teisių konvencija bei LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos, kuriose nurodoma, jog nė vienas vaikas neturi būti paliktas be gyvenamojo ploto.
11. Teismas nesutiko ir su ieškovo argumentais, kad trečiasis asmuo J. L. šiuo atveju piktnaudžiauja savo teisėmis, slepia pajamas ir kt., kadangi ieškovas nepateikė į šią civilinę bylą jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
12. Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. L. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2022 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. A. L. ieškinį patenkinti – leisti vykdyti išieškojimą iš atsakovui AB SEB bankui hipoteka įkeisto skolininkės J. L. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti iš atsakovo AB SEB Bankas ieškovui A. A. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą visiškai neanalizavo bylos medžiagos dėl pirmosios sąlygos ieškinio patenkinimui buvimo, o konkrečiai to, jog vykdant išieškojimą ieškovo naudai iš įkeisto turto nebus pažeisti privilegijuoto kreditoriaus teisės ir interesai.
Atsiliepimas
12.2. Atsakovo atstovas nagrinėjamu atveju aiškiai nurodė, kad šios bylos nagrinėjamu atveju teismui davus leidimą išieškoti iš hipoteka įkeisto turto (ko iš esmės ir prašė ieškiniu ieškovas), pagrindinis banko interesas gauti pelną nebūtų pažeistas.
12.3. Akivaizdu, kad hipoteka įkeisto turto vertė ženkliai viršija tiek privilegijuoto kreditoriaus turimą reikalavimą, tiek ieškovo turimą reikalavimą J. L. atžvilgiu. Šios aplinkybės taip pat papildomai pagrindžia sąlygą ieškinio patenkinimui, o konkrečiai tai, kad, teismui davus leidimą vykdyti iš hipoteka įkeisto turto, nebūtų pažeidžiami banko interesai. Šių aplinkybių teismas savo sprendime apskirtai nevertino, dėl ko priėmė bylos duomenimis ir įrodymais nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.
12.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepagrįstai įvertino atsakovo, kaip privilegijuoto kreditoriaus, veiksmus, vykdant Kredito sutartį, kaip sąžiningus. Ieškovas įrodė esant ir antrąją sąlygą, kuri leidžia ieškovo ieškinį patenkinti, o konkrečiai tai, kad privilegijuotasis kreditorius (atsakovas arba bankas), nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise.
12.5. Nagrinėjamu atveju kredito sutartyje buvo aiškiai aptarta, kas laikoma esminiu Kredito sutarties pažeidimu, o nagrinėjamu atveju ir įrodyta, jog tretieji asmenys įvykdė net kelis esminius kredito sutarties pažeidimus. Dėl nurodytų pažeidimų bankas turėjo nutraukti kredito sutartį ar duoti sutikimą vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, kadangi yra akivaizdžiai pažeidžiamas ieškovo, kaip kreditoriaus, interesas.
12.6. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nepasisakė dėl to, kad teismui netenkinus ieškinio, ir pačių trečiųjų asmenų finansinė padėtis bus apsunkinta – vien ieškovui priklausančių palūkanų suma iki Kredito sutarties pabaigos sudarytų 36 600 Eur t.y. tiek paaugtų skolininkų įsipareigojimai.
12.7. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat padaro išvadą, jog šiuo atveju, jeigu būtų įvykdytas vienintelio ir paskutinio gyvenamojo būsto pardavimas iš varžytinių, kuriame šiuo metu gyvena trečiasis asmuo J. L. su savo nepilnamečiu ir specialiųjų poreikių reikalaujančiu vaiku, tai iš esmės būtų pažeistos vaiko teisės į būstą, kurias reglamentuoja Vaiko teisių konvencija bei LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos, kuriose nurodoma, jog nei vienas vaikas neturi būti paliktas be gyvenamojo ploto. Tokiu argumentu pirmosios instancijos teismas išėjo už pareikšto ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribų.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB SEB bankas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo apeliacinio skundo atmetimo atveju priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, atsakovo teisės bei teisėti interesai bus pažeisti. Šios aplinkybės egzistavimą turi įrodyti ieškovas, o ne atsakovas, taigi šiuo atveju egzistuoja atsakovo teisių ir interesų pažeidimo, vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, pažeidimo prezumpcija.
13.2. Atsakovas kaip kredito įstaiga turi teisėtą interesą išlaikyti stabilius teisinius santykius su savo klientu, kad kredito sutartis būtų tinkamai ir laiku vykdoma, o gautinų pinigų srautai išliktų planuoti ir prognozuojami.
13.3. Esant iš esmės tinkamai vykdomiems įsipareigojimams pagal kredito sutartį, jos nutraukimas prieš terminą pažeis ne tik skolininko, bet ir atsakovo interesus, ši aplinkybė, atsakovo manymu, byloje yra visiškai akivaizdi.
13.4. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovo pozicija, jog atsakovas, vykdant kredito sutartį, buvo nesąžiningas, nes delsė nutraukti kredito sutartį ir pradėti išieškojimą iš įkeisto turto.
13.5. Tokio pobūdžio bylose nevertinamas ir, atitinkamai, negali būti laikomas piktnaudžiavimu teise hipotekos kreditoriaus elgesys nenutraukiant kredito sutarties, nes tai prieštarautų sutarties šalių autonomijos ir sutartinių santykių išsaugojimo principams. Darytina išvada, kad visi apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas piktnaudžiauja teise, kadangi nenutraukia kredito sutarties, neturi teisinės reikšmės ir negali būti vertinami.
13.6. Ieškovas visiškai ignoruoja tą aplinkybę, jog kredito sutarčiai (tame tarpe ir jos nutraukimui) taikomas specialus teisinis reguliavimas, nustatytas su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme. Šiuo įstatymu kredito gavėjams yra suteikiama papildoma apsauga, įvertinant tai, kad tokie kreditai yra imami siekiant įgyti gyvenamąjį būstą (kaip kad buvo ir nagrinėjamu atveju).
13.7. Pagal LAT praktiką hipotekos kreditoriaus nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise. Šiuo atveju ieškovas neįrodė, jog atsakovas neprotingai delsia įgyvendinti savo teises, nes atsakovo teisės nebuvo pažeistos.
13.8. Nors ieškovas nurodo, kad įsipareigojimai atsakovui yra vykdomi, o kitiems kreditoriams ne, nepaisant prievolės įvykdymo termino, tačiau šis teiginys yra neteisingas. Prievolės atsakovui yra vykdomos kredito sutartyje numatytais terminais, be to, kuo daugiau kredito įmokų atsakovui sumokama, tuo didesne dalimi padengiamas kreditas, atitinkamai, mažėja turto vertės ir neįvykdytų kredito įsipareigojimų santykis, kol galiausiai, kai bus sumokėtas visas kreditas atsakovui, turto hipoteka pasibaigs, o iš turto pilna apimtimi galės būti išieškomos skolos kitiems kreditoriams. Taigi kredito įmokų mokėjimas pagerina, o ne pablogina ieškovo padėtį.
13.9. Kredito sutarties tinkamas vykdymas iš trečiųjų asmenų pusės niekaip negali būti laikomas piktnaudžiavimu, nes tai yra visiškai teisėtas elgesys. Ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas bei skolindamas didelę pinigų sumą, turėjo pasidomėti skolininkės turtine padėtimi, turimu turtu bei išsiaiškinti, kad turtas yra įkeistas pagal hipotekos sandorį, o tai reiškia, kad išieškojimas iš šio turto bus ženkliai apsunkintas. Įrašas apie turto hipoteką buvo tinkamai išviešintas ir ieškovas turėjo galimybę apie jį sužinoti. Taigi, susidariusi situacija nereiškia jokio piktnaudžiavimo teise, ieškovas galėjo ir turėjo ją numatyti ir prognozuoti, o to nepadaręs, veikė išimtinai savo rizika ir turi prisiimti pasekmes.
13.10. Aplinkybės dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos buvo nurodytos trečiojo asmens bylos nagrinėjimo metu, taigi jos pateko į ginčo ribas kaip trečiųjų asmenų pozicijos sudedamoji dalis. Teismas pagrįstai minėtas aplinkybes aptarė sprendime.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. L. prašo: atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; prijungti prie bylos naujus įrodymus; priteisti iš ieškovo (apelianto) A. L. bylinėjimosi išlaidas 605,00 Eur trečiojo asmens J. L. naudai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Skoliniai įsipareigojimai (privilegijuoto kreditoriaus naudai) buvo sudaryti kur kas anksčiau, nei skoliniai įsipareigojimai susidarė ieškovo naudai.
14.2. Svarbu pažymėti ir tai, kad trečiųjų asmenų sutartinės prievolės pagal kredito sutartį yra vykdomos tinkamai, t. y. nenukrypstant nuo kredito sutarties sąlygų ir iš esmės jų nepažeidžiant. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog tretieji asmenys pažeidė / pažeidžia esmines kredito sutarties sąlygas.
Šalies argumentai
14.3. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog neva tretieji asmenys nevykdo savo įsipareigojimų atsakovo atžvilgiu. Tačiau, kaip ir byloje nurodė pats atsakovas, tretieji asmenys vykdo savo įsipareigojimus, todėl jokių teisinių pagrindų dėl kredito sutarties nutraukimo (dėl trečiųjų asmenų kaltės), nėra.
14.4. Nesutiktina su ieškovo apeliaciniame skunde dėstomais motyvais, kad neva pirmosios instancijos teismas išėjo už pareikšto ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribų dėl, jog ieškovo ieškinio patenkinimo ar atmetimo klausimas nėra susijęs su vykdymo proceso metu atliekamais veiksmais. Tačiau, trečiasis asmuo nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, neišėjo už pareikšto ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribų. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tai, ar trečiojo asmens nepilnametis vaikas neliks be gyvenamojo būsto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo.
Dėl naujų įrodymų
17. Trečiasis asmuo J. L. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2022-03-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo trečiasis asmuo J. L. yra paskirta likusiam be tėvų rūpybos (duomenys neskelbtini) piliečiui A. T. rūpintoja. Nurodo, kad šio įrodymo negalėjo pateikti pirmos instancijos teisme nagrinėjimo metu.
18. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
19. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.
20. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas naujas įrodymas 2022-03-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, todėl teisėjų kolegija nevertina trečiojo asmens pateikto naujo įrodymo.
Faktinės bylos aplinkybės
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis D. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kreditorius yra ieškovas A. A. L.; skolininkė - J. L.. Vykdomojoje byloje yra vykdomas išieškojimas skolininkės atžvilgiu dėl 2 075,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 69 953,82 Eur skolos ir 5 759,21 Eur palūkanų. Iš į bylą pateikto Antstolio D. K. 2021-08-27 rašto dėl informacijos pateikimo turinio nustatyta, jog antstolis informuoja, kad, siekiant visiškai ar iš dalies įvykdyti aukščiau nurodytą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolio 2021-07-13 Turto pardavimo iš varžytynių aktu reg. Nr. (duomenys neskelbtini) yra parduotas skolininkei J. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantis keleivinis automobilis Audi Q7, v/n (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina 16 565,00 Eur; išieškotojui A. A. buvo paskirstyta 10 220,94 Eur skola bei 5 701,72 Eur palūkanos. Realizavus transporto priemonę, likusi iš skolininkės neišieškota suma išieškotojo A. A. naudai sudarė 61 635,13 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nepadengto skolos likučio nuo 2021-07-13 iki visiško atsiskaitymo dienos.
23. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklauso ir 104,73 kv. m. bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas hipotekos kreditoriaus AB SEB banko naudai. Atsižvelgiant į tai, jog, realizavus skolininkei priklausančią transporto priemonę, kito skolininkei priklausančio likvidaus turto nenustatyta (skolininkė nedirba, iš areštuotų skolininkės atsiskaitomųjų sąskaitų nereguliariai nurašoma 15,80 - 67,28 Eur suma per mėnesį), antstolio 2021-07-29 patvarkymu reg. Nr. (duomenys neskelbtini) hipotekos kreditoriui AB SEB bankui buvo pasiūlyta prisijungti prie išieškojimo iš skolininkės J. L., pateikiant vykdomuosius dokumentus dėl hipoteka užtikrinto turto realizavimo iš varžytynių.
24. 2021-08-16 AB SEB banko 2021-08-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis informuotas, jog bankas nesutinka, kad būtų vykdomas išieškojimas iš skolininkei priklausančio įkeisto turto. Nustatyta, kad J. L. skola minėtam laikotarpiui SEB bankui sudarė 34 710,83 Eur sumą.
25. Tretieji asmenys T. Š. ir J. L. (Š.) su AB SEB banku sudarė 2009-11-02 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu bankas suteikė finansavimą tretiesiems asmenims būstui įsigyti; kredito grąžinimo terminas iki 2034-11-01 (imtinai); kredito sutartimi tretieji asmenys įsipareigojo solidariai atsakyti pagal prievoles, kylančias iš kredito sutarties bei hipoteka įkeisti bankui perkamą turtą, t. y. J. L. (Š.) ir T. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise perkamą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iki visiško ir tinkamo prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo. Tarp trečiųjų asmenų ir banko buvo sudarytas hipotekos sandoris, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); įrašas apie hipotekos įregistravimą VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje galioja nuo 2009-11-12 (imtinai).
Dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo
26. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą visiškai neanalizavo bylos medžiagos dėl pirmosios sąlygos ieškinio patenkinimui buvimo, o konkrečiai to, jog, vykdant išieškojimą ieškovo naudai iš įkeisto turto, nebus pažeisti privilegijuoto kreditoriaus teisės ir interesai. Be to, hipoteka įkeisto turto vertė daug viršija tiek privilegijuoto kreditoriaus turimo reikalavimo, tiek ieškovo turimo reikalavimo J. L. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nepasisakė dėl to, kad, teismui netenkinus ieškinio, ir pačių trečiųjų asmenų finansinė padėtis bus apsunkinta – vien ieškovui priklausančių palūkanų suma iki kredito sutarties pabaigos sudarytų 36 600,00 Eur, t. y. tiek paaugtų skolininkų įsipareigojimai.
27. Pagal hipoteką reglamentuojančias teisės normas hipotekos kreditoriui prieš kitus kreditorius suteikiama privilegijuota padėtis, kai siekiama priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. CPK 747 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. CPK 747 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima. Taigi, CPK 747 straipsnis nustato sąlygą, kurios reikia laikytis, kad būtų galima išieškoti iš hipoteka apsunkinto skolininko turto – būtina gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 747 straipsnio nuostatos, jog vykdyti išieškojimo iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučių. Nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise. Bet kuri civilinė teisė gali būti ginama, jeigu subjektas nepažeidžia civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principų. Vieno skolininko kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Privilegijuoto kreditoriaus teisės negali būti saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017). Taigi, nors kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu, yra privilegijuotas kreditorius ir atitinkamai ši teisė suponuoja galimybę nesutikti, kad iš hipoteka ar įkeitimu jam įkeisto turto būtų išieškoma kito kreditoriaus naudai, tačiau ši jo, kaip įkaito turėtojo, teisė nėra absoliuti, kito kreditoriaus ji gali būti nuginčijama.
29. Kreditorius, kurio reikalavimas nėra užtikrintas, siekdamas nuginčyti privilegijuoto kreditoriaus nesutikimą išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad vykdant išieškojimą jo naudai iš įkeisto turto nebus pažeisti privilegijuoto kreditoriaus teisės ir interesai ir kad pastarasis, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimas atsakovui dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas delsia išieškoti skolą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad hipotekos kreditorius piktnaudžiauja savo teise.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad tretieji asmenys T. Š. ir J. L. (Š.) su AB SEB banku 2009-11-02 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu bankas suteikė finansavimą tretiesiems asmenims būstui įsigyti ir kredito grąžinimo terminas yra iki 2034-11-01 (imtinai). Kredito sutartimi tretieji asmenys įsipareigojo solidariai atsakyti pagal prievoles, kylančias iš kredito sutarties bei hipoteka įkeisti bankui perkamą turtą, t. y. J. L. (Š.) ir T. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise perkamą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iki visiško ir tinkamo prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo. Tarp trečiųjų asmenų ir banko buvo sudarytas hipotekos sandoris, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir įrašas apie hipotekos įregistravimą VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje galioja nuo 2009-11-12 (imtinai). Tretieji asmenys patys nebemoka kredito įmokų, tačiau tretieji asmenys ir bankas susitarė, jog įmokas bankui už skolininkus laikinai kurį laikotarpį arba nuolatinai mokės kiti tretieji asmenys.
32. Spręsdamas dėl galimo hipotekos kreditoriaus piktnaudžiavimo nesutikimo išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto teise, teismas neturi vertinti, ar hipotekos kreditorius pagrįstai vienašališkai prieš terminą nenutraukė su skolininku sudarytos kreditavimo sutarties. Priešinga išvada, prieštarautų sutarties šalių autonomijos ir sutartinių santykių išsaugojimo principams bei suteiktų nepagrįstą prioritetą ieškovo interesams ne tik prieš hipotekos kreditoriaus, bet ir prieš skolininko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-823/2019).
33. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nėra laikytina sutarties vykdymo pažeidimu, kai šalys susitarė, kad įmokas bankui už skolininkus laikinai kurį laikotarpį arba nuolatinai mokės kiti tretieji asmenys. Toks veiksmas, t. y. kaip mokėjimo prievolės perdavimas tretiesiems asmenims, nėra piktnaudžiavimas atsakovo ar trečiųjų asmenų savo teisėmis kitų asmenų atžvilgiu.
34. Pritartina atsakovo argumentams, jog nutraukti ar nenutraukti kreditavimo sutartį, turi spręsti pačios sutarties šalys. Nagrinėjamu atveju kredito grąžinimo terminas yra iki 2034-11-01, už trečiuosius asmenis bankui įmokas moka kiti tretieji asmenys, t. y. kredito sutartis yra vykdoma. Atsakovas kaip kredito įstaiga turi teisėtą interesą išlaikyti stabilius teisinius santykius su savo klientu. Atsakovas yra numatęs gauti palūkanas jo klientui tinkamai vykdant prievoles ir jas panaudoti savo įsipareigojimų vykdymui, nes atsakovas taip pat skolinasi lėšas rinkoje bei planuoja pinigų srautus. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus, elgesys nagrinėjamu atveju nenutraukiant Kredito sutarties, negali būti laikomas piktnaudžiavimu teise.
35. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos taip pat visiškai neatsižvelgė į ieškovo pateiktus paskaičiavimus, kurie taip pat pagrindžia, kad leidus išieškoti iš hipoteka įkeisto buto. Teismui su ieškiniu buvo pateiktas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad vidutinė buto rinkos vertė yra 112 083,00 Eur (masinio vertinimo būdu). Aišku, kad realiai tokio buto vertė yra ženkliai didesnė. 2021-09-27 datai likusi vykdomojoje byloje išieškoti suma ieškovo naudai buvo 62 022,29 Eur, tuo tarpu atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus, reikalavimo suma buvo apie 32 000 Eur, viso sudėjus gaunama šiek tiek daugiau nei 94 000 Eur. Akivaizdu, kad hipoteka įkeisto turto vertė ženkliai viršija tiek privilegijuoto kreditoriaus turimą reikalavimą, tiek ieškovo turimą reikalavimą J. L. atžvilgiu.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant, ar privilegijuotas kreditorius, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise pažeisdamas teisėtus kreditoriaus, kurio reikalavimas neužtikrintas įkeitimu, interesus, yra įkeisto turto vertė ir jos santykis su įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, jei hipotekos kreditoriaus teisių apsauga neadekvati prievolės dydžiui ir yra aiški galimybė gauti iš to paties turto patenkinimą ir kitam, ne hipotekos kreditoriui, yra pagrindas spręsti, jog nesutikimo išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto teise yra piktnaudžiaujama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003).
37. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kreditoriaus piktnaudžiavimo teise klausimas kiekvienoje byloje teismo yra vertintinas individualiai ir vien įkeisto turto vertės santykiu su įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo dydžiu šis vertinimas nėra apribotas. Tokia išvada darytina, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia kaina vykdymo proceso metu bus realizuotas ginčo turtas, taip pat ar bus norinčių šį turtą įgyti nepaisant apsunkinimo hipoteka (hipotekos kreditoriui neprisidėjus prie išieškojimo) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-823/2019).
38. Nors iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo turto vidutinė rinkos vertė yra 112 083,00 Eur, tačiau negalima tiksliai prognozuoti įkeisto turto pardavimo datos, negalima ir nustatyti, kokia bus turto rinkos vertė pardavimo momentu bei tokio turto paklausa, turtui esant apsunkintam hipoteka. Teisėjų kolegija pažymi, jog į bylą nepateikta įrodymų, kad realiai ginčo turto vertė yra ženkliai didesnė, kaip teigia apeliantas. Byloje nėra individualaus vertinimo.
39. Apeliantas teigia, jog teismas, sprendime nurodęs, kad jeigu būtų įvykdytas vienintelis trečiųjų asmenų gyvenamojo būsto pardavimas iš varžytynių, neįgalus nepilnametis vaikas netektų gyvenamosios vietos, išėjo už ieškinio ir bylos nagrinėjimo ribų. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
40. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos buvo nurodytos trečiojo asmens bylos nagrinėjimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pasisakyti dėl šių trečiojo asmens argumentų ir neišėjo už ieškinio ar bylos nagrinėjimo ribų.
41. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
42. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
44. Atsakovas AB SEB bankas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatei sumokėjo 798,60 Eur. Trečiasis asmuo J. L. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 605,00 Eur. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, atstovų paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš ieškovo atsakovui ir trečiajam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo A. A. L. atsakovui AB SEB bankui 798,60 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 60 ct) ir trečiajam asmeniui J. L. 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.