Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12.; 2.1.2.4.; 2.3.1.8.; 2.3.2.1.2.; 2.3.2.1.4.; 2.14.4.

2022 m. vasario 7 d.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Lino Sesicko skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtui, terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, AB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalyje, 270 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinama tuo, kad sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai, klastojo dokumentus ir jais disponavo dėl ko buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ginos Skersinskytės 2020 m. sausio 10 d. nutarimu, iš dalies pakeistu 2020 m. sausio 16 d. nutarimu, šešiems mėnesiams buvo laikinai apribota AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisė į turtą: 1) žemės sklypą, 40,4205 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, 1075,7906 ha, vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini); 4) statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); 5) statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); 6) statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį, neuždraudžiant šio turto naudoti. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis.

3. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2022 m. sausio 3 d. nutartimi nutarta kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą iš Klaipėdos apygardos teismo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

4. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartimi, siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas dar trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. balandžio 10 d., į AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą: 1) statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį, neuždraudžiant šio turto naudoti; 2) Statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jais disponuoti; 3) statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jais disponuoti; 4) statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jais disponuoti.

II. Skundo argumentai

5. Kaltinamosios AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Linas Sesickis skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties ir subjektyvaus nešališkumo stokojantis teismas. Klaipėdos apygardos teismas sekančią darbo dieną po baudžiamosios bylos perdavimo nutartimi kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui siekiant pašalinti galimą teismo šališkumą (neobjektyvumą) nagrinėjant bylą. Klaipėdos apygardos teisme gauta baudžiamoji byla nutartimi nebuvo paskirta jokiam konkrečiam teisėjui (nebuvo perduota teismo žinion). Sistemiškai aiškinant BPK nuostatas, reglamentuojančias pirmosios instancijos teismo veiksmus, fiziškai gavus baudžiamąją bylą, jos priėmimas teismo žinion sietinas su nutarties paskirti bylą konkrečiam teisėjui spręsti bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje ar grąžinimo ikiteisminiam tyrimui klausimą. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismas nepriėmė baudžiamosios bylos savo žinion, kadangi jau jos perdavimo dieną (2021 m. gruodžio 31 d.) tapo žinomos aplinkybės, kurios imperatyviai eliminavo Klaipėdos apygardos teismo galimybę nagrinėti šią bylą dėl galimo šališkumo, ką pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartyje. Taigi, Klaipėdos apygardos teismas negalėjo būti ir nebuvo priėmęs savo žinion baudžiamosios bylos, todėl negalėjo priimti skundžiamos nutarties.

5.2. Buvo pažeista bendrovės teisė, kad visus su šia byla susijusius klausimus išnagrinėtų pagal įstatymus sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis). Jau skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo žinomos aplinkybės, rodančios pagrindą abejoti Klaipėdos apygardos teismo nešališkumu. Šiuo atveju subjektyvaus nešališkumo stokojantis teismas priėmė nutartį pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nesurengęs teismo posėdžio ar neinformavęs proceso dalyvių apie rašytinio proceso tvarka sprendžiamą klausimą. Skundžiamos nutarties priėmimo aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas jau ne kartą pasisakė analogišku klausimu, nors objektyvios priežastys nusišalinti visam teismui egzistavo jau ikiteisminio tyrimo metu, leidžia daryti išvadą, kad skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties ir šališkas teismas. Palikus tokią nutartį galioti būtų sukurtas precedentas, kai svarbius asmenų teises ir laisves varžančius klausimus spręstų bet koks teismas, kuris ateityje neprisiimtų atsakomybės už atliktus procesinius veiksmus ir galimas procesines klaidas.

5.3. Klaipėdos apygardos teismas padarė procesinį pažeidimą, suvaržiusį bendrovės teisę efektyviai dalyvauti tęsiant laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą. BPK tiesiogiai nenumatyta, kad kai byla perduota teismui, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo klausimui spręsti būtina surengti žodinį procesą ir į jį kviesti suinteresuotas proceso šalis, tačiau pagal BPK 253 straipsnio 1 dalį turi būti išklausytos dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomonės. Bendrovės atstovai nėra gavę pranešimų apie planuojamą teismo posėdį, jiems nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti (ar pateikti nuomonę rastu) šiuo klausimu, todėl buvo apribotos bendrovės procesinės teisės, o tuo pačiu priimta nepagrįsta nutartis.

5.4. Baudžiamojoje byloje neegzistuoja teismo nurodytas pagrindas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą – ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad bendrovė inkriminuojamais veiksmais galėjo padaryti reikšmingą neigiamą poveikį (didelę žalą) (duomenys neskelbtini) vandens ekologinei būklei. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu gautose specialistų išvadose didelės žalos (duomenys neskelbtini) vandens būklei nenustatyta.

5.5. Skundžiama nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą, todėl teismas turėjo ne formaliai konstatuoti, kad civilinis ieškinys pareikštas, o motyvuotai įvertinti, ar Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) turėjo pagrindą reikšti ieškinį, kuris lemia ilgalaikį, didelės apimties bendrovės teisių į turtą suvaržymą. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, nepateikė jokių su tuo susijusių argumentų.

5.6. Šioje baudžiamojoje byloje tiek bendrovei, tiek fiziniams asmenims inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėtis yra materiali (BK 270 straipsnio 2 dalis, 228 straipsnio 2 dalis), todėl būtina nustatyti, kad dėl bendrovės galimai neteisėtų veiksmų buvo padarytas reikšmingas neigiamas poveikis gamtos elementui. Šios aplinkybės motyvuotas nustatymas yra būtina sąlyga civilinio ieškinio pareiškimui. AAD civiliniame ieškinyje rėmėsi 2002 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, kuri nei valstybinių institucijų, nei teismų praktikoje nelaikytina tinkamu žalos fakto nustatymo būdu.

5.7. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų 2020 m. lapkričio 10 d. specialistų išvadoje dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkai padarytos žalos nurodyta, kad atskirti bendrovės indėlį į bendrą būklės pablogėjimą dėl bendrojo fosforo ir azoto yra sudėtinga. Išvadoje nustatyta, kad su bendrovės nevalytomis nuotekomis į (duomenys neskelbtini) patekę bendrojo azoto ir fosforo kiekiai yra santykinai maži, jog turėtų įtakos (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) priekrantės ekosistemai. Bendrovės išleidžiamos nuotekos yra toksiškos vandens storymėje gyvenantiems vėžiagyviams (zooplanktonui) ir moliuskams, kurie filtruoja vandenį. Tačiau tiesioginis poveikis žuvims ir paukščiams yra nežinomas. Tokios 2020 m. lapkričio 10 d. specialistų išvados sutampa ir su prokuratūros specialistų – M. R., R. D., V. R. 2020 m. rugpjūčio 26 d. išvada „Dėl objekto AB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų valymo įrenginių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), atlikto ekspertinio vertinimo“. Šioje išvadoje nurodyta, kad bendrame vandens balanse įmonės nuotekos sudaro nykstamai mažą dalį (apie 0,003 proc.). Bendrovė ikiteisminio tyrimo metu yra pateikusi duomenis, kurie iš esmės sutampa su 2020 m. lapkričio 10 d. specialistų išvada: 1) valstybinio monitoringo ataskaitų duomenis bei Valstybines maisto ir veterinarijos tarnybos ataskaitą; 2) bendrovės atrinkta JAV ir Italijos mokslininkų grupė laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. spalio 28 d. atliko bendrovei inkriminuojamų išleistų teršalų išleidimo į (duomenys neskelbtini) poveikio ekspertinį tyrimą (vertinimą) bei pateikė siūlymus (rekomendacijas) dėl aplinkos atkūrimo priemonių. Buvo pateikta 2020 m. rugpjūčio 7 d. Stebėsenos metu gautų (duomenys neskelbtini) duomenų tendencijų vertinimas, kuriuo paneigiamos Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) 2020 m. gegužės 11 d. vertinime padarytos išvados dėl bendrovės veiksmais padaryto poveikio (duomenys neskelbtini) ekologinei ir cheminei būklei. 2020 m. lapkričio 17 d. bendrovė pateikė galutinę į lietuvių kalbą išverstą 2020 m. spalio 28 d. ekspertų ataskaitą dėl žalos (duomenys neskelbtini) aplinkai vertinimo, kurioje nenustatyta, jog bendrovė padarė reikšmingą neigiamą poveikį (žalą) (duomenys neskelbtini) aplinkai. 2021 m. gegužės 25 d. pateiktas papildomas vertinimas, kuriame ekspertai nurodė, kad AAA 2020 m. gegužės 11 d. vertinime padaryta nepagrįsta išvada, jog azoto kiekio padidėjimui reikšmingą įtaką turėjo bendrovės iš dalies išvalytų nuotekų išleidimas į AB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų kolektorių. Ekspertų ataskaitos pagrįstos Direktyvoje 2004/35/EB ir su ja susijusiuose teisės aktuose nustatytais standartais ir moksliniais metodais, valstybinių monitoringo ataskaitų duomenimis.

5.8. AAD civiliniame ieškinyje nenurodo, kokiais duomenimis yra grindžiamas žalos faktas. Tik po civilinio ieškinio pareiškimo, 2021 m. sausio 29 d. rastu AAD informavo bendrovę, kad žalos faktą grindžia AAA 2020 m. gegužės 11 d. atliktu (duomenys neskelbtini) ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo įvertinimu, kuris atliktas bendrovei inicijavus Aplinkos atkūrimo priemonių taikymo procedūrą. Šis AAA vertinimas negali būti pagrindas didelės žalos faktui grįsti baudžiamojoje byloje (o taip pat reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje), kadangi nėra įvertinta, ar šį pablogėjimą lėmė bendrovės galima tarša, t. y. nėra nustatytas priežastinis ryšys. Vien tik taršos faktas nereiškia, kad kilo ir tokio pobūdžio bei masto padariniai, kad būtų galima konstatuoti didelę žalą. AAA atlikto vertinimo patikimumas buvo paneigtas ne tik minėtų ekspertų visose trijose ataskaitose, bet ir prokuratūros specialistų 2020 m. lapkričio 10 d. išvadoje. Be to, AAA vertinimas nelaikytinas specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme, kadangi neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų formos reikalavimų. Skunde pažymima, šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal bendrovės skundą vyksta teisminis ginčas dėl AAA pareigos atlikti pakartotinį vertinimą.

5.9. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys turės būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo taikymo turėjo įsitikinti, ar civilinis ieškinys vis dar vertintinas kaip teisėtai priimtas, ar bendrovė iš tiesų savo veiksmais padarė didelę žalą gamtai, t. y. sukėlė realius reikšmingus neigiamus (materialinius) padarinius, kaip reikalauja BK 270 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis, taip pat, ar nėra pagrįstų teisinių abejonių dėl tokios teisinės išvados pagrįstumo.

5.10. AAD, pareikšdamas civilinį ieškinį, kai žalos gamtai faktas vis dar nėra nustatytas, taip pat nesuteikdamas bendrovei galimybės savanoriškai atlyginti žalą natūra, įgyvendinant aplinkos atkūrimo priemones, skirtas pažeisto gamtinės aplinkos elemento atstatymui, ne tik piktnaudžiauja savo, kaip viešojo administravimo subjekto, teisėmis ir pareigomis, tačiau pažeidžia ir Direktyvoje 2004/35/EB nustatytus reikalavimus.

5.11. Civilinis ieškinys turėjo būti kraštutinė priemonė sprendžiant žalos nustatymo ir atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju AAD supainiojo pažeistų teisių gynimo būdų (priemonių) eiliškumą (prioritetiškumą) ir paneigė aplinkai padarytos žalos nustatymo metodų hierarchiją. Baudžiamojoje byloje vis dar egzistuoja priemonės atlyginti žalą natūra ir tik tuo atveju, jei bendrovė ir AAD dėl objektyvių priežasčių nebūtų įvykdę šios pareigos, AAD butų įgijęs teisinį pagrindą pareikšti civilinį ieškinį. Šiuo metu AAD elgėsi priešingai ir savo neveikimą perkėlė bendrovei, t. y. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, dėl ko bendrovei nepagrįstai taikomos procesinės prievartos priemonės.

5.12. Klaipėdos apygardos teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo, nepatikrino, ar tebeegzistuoja pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas tęsti procesinės prievartos priemonės taikymą, neįvertino jos tikslingumo, proporcingumo, jos apimties. Bendrovės turto atžvilgiu toliau tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra netikslingas ir neproporcingas, kadangi bendrovė jau pradėjo savanorišką žalos atlyginimą – aplinkos atkūrimo priemonių taikymą, kurį įgyvendinus, bus pašalinti inkriminuojami teršalai iš gamtinės aplinkos, o AAD turės atsiimti nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką, pateiktą civilinį ieškinį.

5.13. Aplinkybės, kurios leistų teigti, kad bendrovė siekia kokiais nors būdais išvengti žalos atlyginimo, šioje byloje nenustatytos ir negali būti nustatytos, kadangi bendrovė laikosi priešingos pozicijos dėl savanoriško žalos atlyginimo ir jau pradėjo savanoriškai atlyginti žalą. 2021 m. birželio 16 d. raštu bendrovė kreipėsi į AAD prašydama duoti išankstinį pritarimą parengti ir įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonę – nendrių pjovimą – siekiant išpjauti 4 528,33 tonų sausos nendrių biomases (duomenys neskelbtini) pakrantėse tam, kad būtų pašalintas AAD patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytas bendrovės tariamai į gamtinę aplinką išleistas teršalų kiekis bei atlyginta ieškinyje apskaičiuota žala. 2021 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais bendrovė pradėjo įgyvendinti nendrių pjovimo darbus. Akredituotose laboratorijose atlikti nendrių laboratoriniai tyrimai siekiant nustatyti biomasės cheminę sudėtį. Bendrovė parengė pirmąją ataskaitą. Apie pradėtą įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonės planą bendrovė informavo prokuratūrą 2021 m. lapkričio 22 d. raštu.

5.14. Taip pat iki 2022 m. balandžio 1 d. bendrovė planuoja iš ekosistemos pašalinti ne mažiau kaip 200 tonų sausos nendrių biomasės, kurioje bus apie 5 proc. bendro šalintino teršalų kiekio, kurį bendrovė galimai išleido į (duomenys neskelbtini). Bendrovės taršos rodiklių mokslinius perskaičiavimus į anglį atliko Gamtos tyrimų centro mokslininkai.

5.15. AAD 2021 m. gruodžio 6 d. raštu atsisakė patvirtinti aplinkos atkūrimo priemonių planą. Bendrovė šį atsisakymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o turėdama išankstinį pritarimą aplinkos atkūrimo priemonei, tęsia jos įgyvendinimą. Taip pat bendrovė svarsto įgyvendinti ir kitas papildomas aplinkos atkūrimo priemones. Be to, bendrovė, įgyvendinusi aplinkos atkūrimo priemones, galimai iš gamtinės aplinkos išims didesnį teršalų kiekį, nei inkriminuojama pareikštu civiliniu ieškiniu. Taip pat bendrovės iniciatyva specialistai E. M. ir dr. A. K. atliko nepriklausomą ekspertinį bendrovės nuotekų valymo įrenginių techninių pajėgumų vertinimą ir pateikė 2021 m gruodžio 22 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų valymo technologinio proceso analizės ir įvertinimo 2012–2019 m. laikotarpiu ataskaitą.

5.16. Taigi, bendrovė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios siekia įgyvendinti jai įstatyme numatytą teisę (ir pareigą) savanoriškai atlyginti žalą, tą realiai ir pradėjo daryti, tačiau civilinio ieškovo AAD neteisėti veiksmai trukdo įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemonę. Toks procesinis neapibrėžtumas ir akivaizdus AAD nenoras sudaryti sąlygas savanoriškam žalos atlyginimui sukuria situaciją, kurioje yra taikoma akivaizdžiai per griežta procesinė prievartos priemonė, nors bendrovė nevengia ir ateityje nevengs atkurti gamtinę aplinką į pradinę.

6. Atsiliepimų į skundą nustatytu terminu negauta.

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamosios AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Lino Sesicko skundas tenkinamas iš dalies.

7. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundo argumentais ir papildomai pateikta medžiaga, bei įvertinus skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvus, konstatuotina, kad žemesnysis teismas teisingai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, 2022 m. sausio 5 d. nutartimi AB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamajam turtui pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Vis dėlto, nustačius procesinius pažeidimus, spręstina dėl pratęsto minėtos procesinės prievartos priemonės termino sutrumpinimo.

Dėl bylos paskyrimo, buvimo teismo žinioje ir galimumo joje priimti nutartis

8. Kaltinamosios atstovas skunde teigia, kad baudžiamoji byla nebuvo priimta Klaipėdos apygardos teismo žinion, t. y. nepriimta nutartis bylą paskirti nagrinėti konkrečiam teisėjui, todėl apygardos teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokiu skundo teiginiu.

9. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismui gavus bylą su kaltinamuoju aktu, bylos parengimo nagrinėti teisme veiksmai bei teisėjų paskyrimas nagrinėti bylą yra reglamentuoti BPK XVIII skyriuje. Tačiau dar iki taikant šio skyriaus nuostatas, teisėjai konkrečiai bylai nagrinėti ar atlikti joje tam tikrus veiksmus, skiriami visų pirma įvertinus BPK 40 straipsnio 2 dalies bei LR teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalies nuostatas, numatančias, kad bylos teisėjams paskirstomos vadovaujantis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Šias nuostatas pirmiausiai ir privalu įvertinti sprendžiant ar teisėjas, kuris vėliau ir priėmė skundžiamą nutartį, buvo skirtas jų laikantis, nes esant teisėjo paskyrimo pažeidimui šioje byloje, pagrįstai būtų keliami klausimai dėl neteisėtos sudėties teismo.

10. Baudžiamoji byla (kuri vėliau teisme registruota numeriu 1-77-XX/2022) su kaltinamuoju aktu prokuroro buvo perduota pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Iš bylos medžiagos matyti, kad tą pačią dieną (2021 m. gruodžio 31 d.), kada byla buvo perduota teismui, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja K. Domarkienė pranešimu Nr. TĮ-9 informavo teismo pirmininką, kad šioje byloje kaltinimai yra pareikšti ir jos tėvo ilgametei sugyventinei R. L.. Po ko, reaguodama į pateiktą pranešimą, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė D. Jazbutienė, kuri tuo momentu laikinai ėjo ir teismo pirmininko pareigas, pateiktame pranešime parašė rezoliuciją „<...> spręsti dėl bylos perdavimo kitam teismui<...>“. Iš viešai skelbiamo bylos paskyrimo protokolo matyti, kad 2022 m. sausio 3 d. baudžiamoji byla Nr. 1-77-XX/2022, vadovaujantis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Klaipėdos apygardos teisme taisyklių, patvirtintų Klaipėdos apygardos teismo pirmininko 2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-61 (toliau ir – Taisyklės), 30 punktu, kuris numato, kad skiriant bylas su prašymais perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui naudojama Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“ ir minėta byla skiriama nagrinėti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, o jam negalint – Teismo pirmininkui, buvo paskirta Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkei – teisėjai D. Jazbutienei.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisėja D. Jazbutienė tą pačią dieną kai jai buvo priskirta byla (t. y. 2022 m. sausio 3 d.), priėmė nutartį, kuria kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-77-635/2022 perdavimo kitam apygardos teismui. Tos pačios dienos lydimuoju raštu nutartis buvo išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą, be kita ko jame pažymint ir tą aplinkybę, kad 2022 m. sausio 10 d. baigiasi AB „(duomenys neskelbtini)“ taikytas laikinojo nuosavybės teisių apribojimo terminas. Tačiau pati byla Lietuvos apeliaciniam teismui išsiųsta nebuvo, o perduota Šiaulių apygardos teismui tik po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 11 d. priėmė nutartį dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui. 2022 m. sausio 5 d. teisėja D. Jazbutienė priėmė skundžiamą nutartį, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtui, terminas buvo pratęstas maksimaliai galimam trijų mėnesių laikotarpiui.

12. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nepažeidžiant BPK nuostatų bei Bylų skirstymo taisyklėse numatytos tvarkos, teisėjai D. Jazbutienei buvo teisėtai ir pagrįstai paskirta baudžiamoji byla Nr. Nr. 1-77-XX/2022 (po paskyrimo teisėjai bylos Nr. 1-77-635/2022). Todėl teisėja turėjo teisę atlikti veiksmus šioje byloje ir priimti tuo klausimu nutartis, juo labiau, kad kaip ir minėta, ir pati byla nebuvo išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą, o skundžiamos nutarties dienai Lietuvos apeliaciniame teisme nebuvo priimtas sprendimas bylą perduoti kitam teismui.

13. Vis tik, sutiktina su skundo argumentais, kad pažeidimų buvo padaryta (priskiriant bylą teisėjui nebuvo priimta nutartis BPK 231 straipsnio pagrindu; skundžiama nutartis priimta jau po to, kai nutarta kreiptis dėl bylos perdavimo kitam teismui). Tačiau šie pažeidimai nepripažįstami esminiais BPK pažeidimais, kurie lemtų skundžiamos nutarties panaikinimą. Tokia išvada daroma pirmiausiai dėl to, nes, kaip minėta, byloje nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir nustatytos tvarkos buvo paskirtas teisėjas, ir būtent jis, o ne kažkuris kitas asmuo, privalėjo priimti sprendimus ir juos priėmė. Be to, priimant skundžiamą nutartį, pati byla dar nebuvo perduota kitam teismui ir vis dar buvo Klaipėdos apygardos teisme. Taip pat, aukštesniojo teismo vertinimu, negali būti sudaromos ir egzistuoti tokios situacijos bei kliūtys, kuomet bylai esant teisme niekas neturėtų teisės išspręsti skubių procesinių klausimų byloje, ypač kai yra žinoma apie besibaigiančius taikomų procesinių prievartos priemonių terminus. Šiuo atveju būtent ir susiklostė situacija, kai laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas baigėsi anksčiau, nei Lietuvos apeliacinis teismas išsprendė klausimą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui. Tuo pačiu atmestini skundo argumentai, kad nepanaikinus skundžiamos nutarties sudaroma situacija, kad teismas ateityje neprisiims atsakomybės už galimai neteisėtai atliktus procesinius veiksmus ir galimas procesines klaidas. Išaiškintina, kad sutinkamai su CK 6.272 straipsnio nuostatomis bylose dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atsakovas yra valstybė ir ji žalą atlygina visiškai, nepaisant teismo kaltės buvimo ar nebuvimo, jos prisiėmimo ar neprisiėmimo.

Dėl teismo (ne)šališkumo

14. Taip pat atmetami skundo argumentai dėl teismo šališkumo priimant skundžiamą nutartį. Pirmiausiai pažymėtina, kad nors ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi baudžiamoji byla iš Klaipėdos apygardos teismo buvo perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, tačiau joje nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartyje išdėstytos aplinkybės nepatenka į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje reglamentuotą baigtinį sąrašą atvejų, kuomet aukštesniojo teismo pirmininkas privalo perduoti šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Iš nutarties turinio galima spręsti, kad baudžiamoji byla perduotina kitam apygardos teismui siekiant pašalinti ateityje galinčias kilti abejones dėl teismo nepriklausomumo ir nešališkumo, tačiau joje nepasisakyta, kad jau nutarties priėmimo metu buvo pagrindas spręsti dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų galimo šališkumo.

15. Antra, kaltinamosios atstovo skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas taip pat nenustatė, kad spręsdama skubų procesinį klausimą Klaipėdos apygardos teismo teisėja D. Jazbutienė galėjo būti įtakojama proceso dalyvių ar pašalinių asmenų. Pažymėtina, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja D. Jazbutienė ir teisėja K. Domarkienė, dėl kurios tėvo sugyventinės R. L. byla ir buvo perduota, dirba skirtinguose skyriuose (atitinkamai Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriuose). Be to, skundžiamą nutartį priėmusi teisėja Klaipėdos apygardos teisme dirba tik nuo 2021 m. rugsėjo mėn., t. y. skundžiamos nutarties priėmimo metu ji apygardos teisme buvo išdirbusi tik apie keturis mėnesius. Todėl vien dėl šių nustatytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad pakankamai dideliame apygardos teisme (26 teisėjai) tarp skirtinguose skyriuose dirbančių teisėjų, iš kurių nutartį priėmusi teisėja nesenai perėjusi dirbti dar ir iš kito teismo bei turinti administracinius įgalinimus (yra skyriaus pirmininkė) buvo susiklostę ilgalaikiai, nuolatinio pobūdžio, asmeniniai ryšiai. Be to, 2022 m. sausio 5 d. nutartimi buvo išspręstas procesinės prievartos priemonės pratęsimo klausimas, kuris buvo susijęs su AB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, ir neturėjo įtakos kaltinamajai R. L., kuri, kaip jau minėta, per savo sugyventinį susijusi su kitame Klaipėdos apygardos teismo skyriuje dirbančia teisėja.

16. Trečia, vien 2022 m. sausio 3 d. nutarties priėmimas kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą ir pastarojo 2022 m. sausio 11 d. nutartis dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, kuri priimta vadovaujantis BPK 229 straipsniu, savaime netraktuotina kaip visų ar konkrečių Klaipėdos apygardos teismo, kuriam buvo teisminga baudžiamoji byla, teisėjų nušalinimas ar jų šališkumo patvirtinimas, neleidęs objektyviai išnagrinėti skubaus procesinio klausimo. Iš esmės tokios pačios nuostatos dėl nešališko teismo laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-303/2018).

17. Todėl apibendrinus konstatuojama, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ teisė bei lūkestis, kad klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo išnagrinėtų nešališkas teismas, pažeista nebuvo.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo pagrindo

18. Aukštesnysis teismas atmeta skundo argumentus, kad nebuvo pagrindų taikyti kaltinamajai AB „(duomenys neskelbtini)“ laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

19. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti, ar jau yra pareikštas, civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje būtina užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį.

20. Šioje baudžiamojoje byloje AB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2012 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 7 d. laikotarpiu sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai, klastojo dokumentus ir jais disponavo dėl ko taip pat buvo padaryta didelė žala bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu dalies įtariamųjų, liudytojų, asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, apklausų protokoluose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamoji AB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

21. Kaltinamosios AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas skunde nurodo (grįsdamas pridedama medžiaga), kad byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamais veiksmais galėjo padaryti didelę žalą gamtai. Atstovas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu gautose specialistų išvadose ir bendrovės su skundu pateiktuose dokumentuose didelė žala (duomenys neskelbtini) vandens būklei nenustatyta. Be to, bendrovė ne tik gali, bet ir pradėjo atlyginti gamtai padarytą žalą natūra, t. y. taiko aplinkos atkūrimo priemones, kurias įgyvendinus, bus pašalinti jai inkriminuojami teršalai iš gamtinės aplinkos. Todėl civilinė ieškovė pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, nes pirmiausia turėjo leisti bendrovei atkurti gamtinę aplinką, o tik to nepadarius, reikšti civilinį ieškinį. Tai rodo, kad bendrovė nevengia ir nevengs atlyginti žalos, todėl bendrovės turto atžvilgiu toliau tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra netikslingas ir neproporcingas.

22. Pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais nėra. Juos atmetant, visų pirma pažymėtina, kad civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas yra išsprendžiamas priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Todėl vien aplinkybės, kurias kaltinamosios atstovas nurodo kaip šalinančias galimybę priteisti žalos atlyginimą, šioje proceso stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrįstumo bei teisėtumo nešalina. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Civilinis (patikslintas) ieškinys priimtas, Aplinkos apsaugos departamentas nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu, baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui įmonę kaltinant, kad siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, sistemingai klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala (duomenys neskelbtini) vandeniui, vandens storymėje gyvenantiems vėžiagyviams (zooplanktonui), ir moliuskams, bei galėjo būti padaryta didelė žala žuvims ir paukščiams. Taigi, bendrovei inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis galimai buvo padaryta žala aplinkai, o, kaip minėta, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad bendrovė galėjo padaryti šias nusikalstamas veikas. Todėl šie duomenys, bei jau minėti procesiniai sprendimai, sudaro pagrindą atmesti skundo argumentus, jog civilinis ieškinys pareikštas nesant faktinio ir teisinio pagrindo. Neabejotina, kad žalos gamtai padarymo bylose klausimai yra sudėtingi, ir visi duomenys reikalauja kruopščios analizės, turi būti įvertinta ir tai, koks žalos atlyginimo būdas užtikrins kuo greitesnį ir efektyvesnį galimai padaryto aplinkos pažeidimo atstatymą ir kompensuotų galimai padarytą žalą. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma be kita ko siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę pareikštam ieškiniui užtikrinti, esant pagrįstam manymui, grindžiamam pakankamam kiekiui ieškinį patvirtinančių duomenų, jog prašoma priteisti žala buvo realiai padaryta. Be to, civilinei ieškovei nėra draudžiama pasirinkti teisių gynybos būdo, nors tai dar nereiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo automatiškai patvirtinti, jog jos pasirinktas būdas yra pagrįstas.

23. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Dėl to vien aplinkybė, kad AAD pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje ir vietoj to nesutiko su kitų priemonių atkuriant gamtinę aplinką taikymu, neleidžia daryti išvados, kad civilinė ieškovė apskritai neturėjo teisės reikšti ieškinio, ar kad yra pagrindo jos ieškinį šioje stadijoje, neatlikus įrodymų tyrimo, a priori pripažinti akivaizdžiai nepagrįstu ar pareikštu piktnaudžiaujant savo teisėmis ir nesant teisinio ir/ar faktinių pagrindų. Sutiktina tik su tuo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą esminės reikšmės ir turės visų pirma ne žalos dydžio, o jos padarymo fakto ir masto nustatymas, o po to įvertinimas ir to, kiek ir kokia apimtimi padaryta žala yra atlyginta, ir kaip ją atlyginti. Tai, ko gero, ir yra šios bylos esmė. Todėl šiuo metu, neatliekant įrodymų tyrimo, tokie klausimai negali būti teisingai išspręsti. Tačiau, kaip jau minėta, nenustačius aplinkybių, kad civilinis ieškinys pareikštas neturint tam teisės; ar yra akivaizdžiai nepagrįstas; ar pareikštas piktnaudžiaujant savo teise, bei, svarbiausiai, šioje proceso stadijoje nesprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, darytina išvada, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pratęsimas civiliniam ieškiniui užtikrinti buvo pagrįstas ir teisėtas.

24. Kaltinamosios atstovas skunde pažymi, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas AB „(duomenys neskelbtini)“ yra taikomas jau gana ilgai, todėl svarstytinas jo proporcingumas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors aptariama procesinė prievartos priemonė AB „(duomenys neskelbtini)“ yra taikoma jau pakankamai ilgą laiką (nuo 2020 m. sausio 10 d., t. y. daugiau nei dvejus metus), tačiau šiuo momentu nėra pagrindo pripažinti, kad pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą buvo pažeistas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, galimai padarytos žalos mastą ir civilinio ieškinio dydį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Todėl BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti kitomis priemonėmis, o taikymo terminas pateisinamas jau šiame punkte išvardytų aplinkybių visuma.

25. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – į minėtą kaltinamosios turtą varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikia ir kaltinamosios atstovas. Juo labiau pažymėtina, kad bendrovės nekilnojamajam turtui nėra nustatytas visiškas daiktinių teisių suvaržymas ar daiktų paėmimas iš savininko. Yra nustatyti apribojimai tik uždraudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį, tačiau nedraudžiant juo naudotis. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims (tam tarpe ir skunde minimoms dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo ir/ar žalos atlyginimo), dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

Dėl nepranešimo apie spręstą klausimą ir apribojimo trukmės

26. Atstovas skunde teigia, kad priimant skundžiamą nutartį žemesnės instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, kadangi procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo klausimą išnagrinėjo nesurengęs teismo posėdžio ar bent jau neinformavęs proceso dalyvių apie rašytinio proceso tvarka sprendžiamą klausimą, todėl buvo suvaržyta bendrovės teisė išreikšti savo nuomonę dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo tęsimo. Su tokiais skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas iš esmės sutinka.

27. BPK nenumatyta, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo klausimui spręsti būtina surengti žodinį procesą ir į jį kviesti suinteresuotas proceso šalis, todėl tai yra teismo pasirinkimas, kokia proceso tvarka – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas šis klausimas. Tačiau BPK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. Ši nuostata reiškia, kad byloje dalyvaujantiems asmenims privalu tinkamai pranešti apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo kaltinamosios turtui išsprendė rašytinio proceso tvarka, t. y. nerengdamas teismo posėdžio. Byloje nėra duomenų, kad apie 2022 m. sausio 5 d. teismo posėdžio vietą ir laiką kaltinamajai AB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos atstovui buvo pranešta, t. y. skundžiama nutartis priimta kaltinamajai ir jos atstovui nežinant. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apygardos teismas, neinformuodamas proceso šalių apie teismo posėdžio vietą ir laiką, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (toks aktualių BPK nuostatų aiškinimas yra suformuluotas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 1S-317-449/2021, Nr. 1S-10-654/2022). Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog ne visai atvejais kai šalys apie teismo posėdį nebuvo tinkamai informuotos, yra pagrindas pavesti žemesniam teismui nagrinėti klausimą iš naujo. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji ir jos atstovas turėjo galimybę apskųsti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį, šia teise pasinaudojo, o aukštesnės instancijos teismas argumentus, apie kuriuos dėstoma skunde, išnagrinėjo šia teismo nutartimi. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo apribotos bendrovės procesinės teisės pateikti savo nuomonę dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nors tuo pačiu dar kartą akcentuotina, kad tokia žemesniųjų teismų praktika netoleruotina ir neturi būti taikoma.

28. Apibendrinant konstatuojama, kad nustatyti proceso pažeidimai esminės įtakos Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties, kuria išspręstas procesinės prievartos priemonės pratęsimo klausimas, teisėtumui ir pagrįstumui neturėjo. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamosios AB „(duomenys neskelbtini)“ laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, iš esmės nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas šiuo metu nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamosios AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo argumentai.

29. Vis dėlto, aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje byloje esant tokiai aplinkybei, kuomet Klaipėdos apygardos teismas po kreipimosi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl bylos perdavimo kitam teismui, pratęsė terminą trims mėnesiams, toks terminas negali būti vertinamas nei kaip proporcingas, nei kaip logiškai pagrįstas. Žemesnysis teismas turėjo nustatyti protingą pratęsimo terminą, kuris iš esmės būtų reikalingas tik Lietuvos apeliaciniam teismui priimti sprendimą dėl bylos (ne)perdavimo, o ją perdavus kitam teismui, ar grąžinus nagrinėti tam pačiam teismui, kad pakaktų laiko paskirti teisėją, nagrinėsiantį baudžiamąją bylą iš esmės, kuris, būdamas paskirtas BPK 231 straipsnio tvarka, ir spręstų dėl tolimesnio laikino nuosavybės teisės apribojimo AB „(duomenys neskelbtini)“ turtui taikymo. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas sprendžia, kad yra pagrindas sutrumpinti skundžiama nutartimi pratęsto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, kad visus įgalinimus šioje byloje turintis naujai paskirtas teismas išspręstų klausimą dėl tolimesnio procesinės prievartos priemonės pratęsimo, ar, vadovaudamasis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, spręstų dėl jos panaikinimo. Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į dar vieną pažeidimą, kuris nepaminėtas skunde, tačiau jo turėtų išvengti klausimą dėl procesinės prievartos priemonės nagrinėsiantis teismas. Pažymėtina, kad tiek sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės pratęsimo/panaikinimo, ir vėliau, jei tuo klausimu būtų skundai aukštesniajam teismui, siunčiant pranešimus juos privalu siųsti ir civiliniam ieškovui, ko, šiuo atveju, žemesnysis teismas taip pat nebuvo padaręs.

30. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis keičiama sutrumpinant AB „(duomenys neskelbtini)“ turtui pratęsto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, įvertinant ir medžiagos grąžinimui žemesniam teismui bei pranešimui apie būsimą posėdį reikalingą laiką.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį, šia nutartimi kaltinamosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės vieta (duomenys neskelbtini), turtui pratęstą laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą sutrumpinant iki 40 (keturiasdešimt) dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 10 d.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.