Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjai vadovaujasi Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika (kurioje pasisakyta dėl teisės normų, reglamentuojančių paskolos sampratą, aiškinimo ir taikymo), aiškinančiomis paskolos sutarties sampratą ir nurodo, kad mokesčių administratorius, neigdamas paskolų sutarčių egzistavimą, remiasi tik prielaidomis ir ignoruoja surinktus įrodymus. Pažymi, kad mokesčių administratorius pripažino tik pagal 2010 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį O. K. pareiškėjui paskolintus 39000 Lt, nes, jo teigimu, O. K. pagal kitas paskolos sutartis paskolinti piniginių lėšų negalėjo, nes tokių piniginių sumų minėtais laikotarpiais turėti negalėjo. Teigia, kad mokesčių administratorius neatsižvelgė į ankstesniu, nei 2013 m. O. K. gyvenimo laikotarpiu gautas pajamas, t. y. nebuvo įvertintos O. K. galimybės pasiskolinti iš kitų artimųjų giminaičių, taip pat nėra duomenų apie jos gautas dovanas iš giminaičių.

S. K. atkreipia dėmesį, kad nedeklaruojamos dovanojimo būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų ir senelių gautos pajamos, kurių suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 10000 Lt. Pareiškėjo teigimu, O. K. galėjo gauti dideles sumas grynųjų pinigų dovanų iš artimųjų, kurių nereikėjo deklaruoti, tačiau šias aplinkybes mokesčių administratorius ignoruoja ir jų nevertina. Pareiškėjui yra žinoma, kad O. K. iš artimų giminaičių, gyvenančių ir dirbančių užsienyje, daugybę kartų gavo dovanų pinigais. Tai, kad pinigų dovanojimo sutartys nebuvo rašytinės, dar nereiškia, kad O. K. negavo dovanų pinigais ir neturėjo galimybės jų paskolinti pareiškėjui. Tuo labiau, kad VMI pripažino, jog O. K. turėjo iš viso apie 78 561 Lt grynųjų pinigų, tačiau pripažįsta tik 39 000 Lt paskolą.

D. K. skunde atkreipia dėmesį, kad B. M. K. P. įgaliotas asmuo I. P. pateikė paaiškinimą mokesčių administratoriui, kad B. M. K. P. ir D. K. mama yra geros draugės. D. K. paprašius, B. M. K. P. 5 kartus paskolino pinigų, iš viso 209 300 Lt ir pateikė 5 raštelių kopijas. Raštelius pasirašė tik D. K., juose nurodė skolinamą sumą, bei tai, kad paskola beprocentinė ir bus grąžinta pagal galimybes. Taip pat I. P. nurodė, kad skolinimo raštelius surašė D. K. B. M. K. P. namuose, po vieną egzempliorių. Paskolos suteiktos grynais pinigais, nes pati skolininkė to norėjo, litais, kokiomis kupiūromis buvo perduoti pinigai – neprisimena. Paskolos buvo suteiktos iš 2007 m. gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų.

Atsižvelgdami į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjai mano, jog O. K. pareiškėjui paskolinta 144 000 Lt suma ir B. M. K. P. pareiškėjai paskolinta 209 300 Lt suma, laikytinos pagrįstomis, kadangi atitinka visus paskolos sutarties elementus, o garantija, hipoteka įkeistas turtas ir laidavimas tėra papildomos, neprivalomos paskolos sutarties šalių pasirinktos pagal tarpusavio susitarimą, priemonės. D. K. teigimu, jos atveju abi šalys patvirtino paskolinių santykių egzistavimo faktą, todėl egzistuoja absoliučiai visi įrodymai, patvirtinantys paskolos sutarčių egzistavimą ir pinigų perdavimo faktą.

Pareiškėjos nuomone, nėra pagrindo abejoti ir paskolos sutartimi, sudaryta su M. N.. Pats M. N. 2016 m. rugsėjo 15 d. paaiškinime mokesčių administratoriui patvirtino, kad 2013 m. gegužės 9 d. verslo partnerei D. K. suteikė 30 000 Lt paskolą verslo reikalams, kad paskolos raštas buvo surašytas jo namuose, paskolos lėšas D. K. jis perdavė grynaisiais pinigais vienu kartu. M. N. pateikė 2013 m. gegužės 9 d. surašytą skolos raštą su D. K., kuriame nurodyta, kad D. K. iš M. N. pasiskolino 30 000 Lt, paskola beprocentinė, grąžinimas pagal galimybes. Pareiškėja nurodo, kad su M. N. buvo tartasi, jog pinigai skolinami trumpam laikotarpiui, todėl ir nebuvo susitarta dėl palūkanų, tačiau pasikeitus finansinėms galimybėms iki šiol nėra galimės grąžinti sklolą. Pareiškėjos teigimu, vien tas faktas, kad paskola yra beprocentinė, nedaro paskolos sutarties negaliojančia, kai egzistuoja visi paskolos sutarties elementai ir abi šalys patvirtino paskolos faktą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad paskolos sutartyse skolinama suma buvo įrašyta pačios pareiškėjos ranka, kas leidžia daryti išvadą, kad pinigai perduoti sutarties sudarymo metu.

Nurodo, kad mokesčių administratoriui buvo pateikti 2016 m. birželio 29 d. Pranešimai apie pajamų ir turto įsigijimo šaltinius, kuriuose buvo nurodyta, jog iš viso jie pasiskolino 383000 Lt, t. y. iš B. M. K. P. – 209 300 Lt, iš M. N. – 30 000 Lt ir iš O. K. – 144 000 Lt. Tas faktas, kad Pranešimų pateikimo data sutapo su mokestinio patikrinimo laikotarpiu, nelaikytinas kaip argumentas, kad visi duomenys, nurodyti pranešime, yra neteisingi, nes tai tėra formali laikotarpių sutaptis.

Pareiškėjo nuomone, nedeklaravus turto, kurio deklaruoti nereikėjo, t. y. pinigines lėšas iki 50000 Lt, negalima teigti, jog jis neturėjo mažesnės nedeklaruotos sumos (35000 Lt). Pareiškėjai dar kartą nurodo, kad šeima patyrė daug mažesnes vartojimo išlaidas, todėl galėjo sutaupyti šias lėšas iš gautų pajamų. Pareiškėjai nesutinka su mokesčių administratoriaus argumentais, kad net ir pripažinus iki 2003 m. Pareiškėjų šeimos turėtas 35 000 Lt santaupas, sutuoktinių pajamų ir išlaidų už laikotarpį nuo 1993 m. iki 2010 m. balansas vis tiek būtų neigiamas. Pareiškėjo teigimu, šios išvados yra pagrindas skaičiuoti daug didesnį GPM.

Paaiškina, kad Inspekcija, pagal įvertinimą apskaičiuodama pareiškėjams GPM už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2013-12-31, naudojosi Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 punkte nustatytais informacijos šaltiniais. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų santuoka įregistruota 1996-02-22; jie turi du vaikus, gimusius 1996-11-21 ir 2006-06-19. S. K., pagal 2012-11-15 akcijų pirkimo pardavimo sutartį, jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 50 vnt. paprastųjų vardinių materialių 100 Lt nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), vykdoma veikla – žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimas ir konservavimas) akcijų, likusias 50 vnt. paprastųjų vardinių materialių 100 Lt nominalios vertės akcijų įsigijo 2014-09-28 ir tapo vieninteliu šios bendrovės akcininku. D. K. laikotarpiu nuo 2006-04-21 iki 2015-11-09 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), bendrovės deklaruota ir faktiškai vykdyta veikla - kitų maisto produktų, įskaitant žuvis, vėžiagyvius ir moliuskus, didmeninė prekyba), laikotarpiu nuo 2005-02-25 iki 2006-03-31 D. K. vardu buvo registruota individuali įmonė „(duomenys neskelbtini) “, kuri nuo 2006-03-31 pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2016-03-24 yra bankrutavusi). D. K. priklauso 100 proc. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Taip pat nustatyta, kad D. K. laikotarpiu nuo 2004-08-03 iki 2016-05-04 vykdė individualią veiklą pagal pažymą Nr. 366331 ir nuo 2014-07-26 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjai Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (forma FR0593, toliau – Deklaracija) neteikė, t. y. nedeklaravo, jog 2003-12-31 turėjo daugiau negu 50 000 Lt piniginių lėšų likutį. Pareiškėjai 1993-2002 m. laikotarpiu gavo pajamų ir piniginių lėšų – 91 246 Lt, iš jų: su darbo santykiais susijusių pajamų – 51 246 Lt, iš AB SEB bankas valstybės remiamą būsto kreditą – 40 000 Lt, bei patyrė išlaidų – 161 473 Lt, iš jų: vartojimo išlaidų – 103 413 Lt, nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidų – 48 000 Lt, paskolos grąžinimo išlaidų – 3 715 Lt bei sumokėjo kredito palūkanų ir delspinigių – 6 345 Lt. Minėtu laikotarpiu sutuoktinių patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas – 70 227 Lt (91 246 Lt – 161 473 Lt) suma, piniginių lėšų 2002-12-31 bankų sąskaitose sutuoktiniai neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu laikotarpiu nustatytos sutuoktinių patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas ir pinigines lėšas 70 227 Lt suma bei į tai, kad M. G. (D. K. senelė) 2002 m. D. K. realiai 500 000 Lt nepadovanojo, mokesčių administratorius konstatavo, kad sutuoktiniai 2002-12-31 piniginių lėšų likučio ne banke sukaupę neturėjo.

Atsakovas laiko nepagrįstais S. K. skundo argumentus, jog iki 2003 m. jis ne banke turėjo 35 000 Lt santaupų. Pažymi, kad, kaip minėta, patikrinimų metu nustatyta, jog 1993-2002 m. pareiškėjų patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas – 70 227 Lt (91 246 Lt – 161 473 Lt) suma, piniginių lėšų 2002-12-31 bankų sąskaitose sutuoktiniai neturėjo. 2003-2010 m. laikotarpiu pareiškėjų išlaidos taip pat viršijo pajamas. Taigi, net ir pripažinus, jog S. K. iki 2003 m. turėjo sutaupęs 35 000 Lt sumą, kurios nedeklaravo, pajamų ir išlaidų už laikotarpį nuo 1993 m. iki 2010 m. balansas vis tiek būtų neigiamas. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ši suma (35 000 Lt) neturėtų jokios reikšmės pareiškėjų šeimos piniginių lėšų likučiui tikrinamo laikotarpio pradžioje. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog S. K. 2016-10-27 teiktose pastabose nenurodė, kad mokesčių administratorius neįvertino 2003 m. turėtų 35 000 Lt dydžio santaupų, kas leidžia daryti išvadą, jog paties pareiškėjo pozicija dėl 2003 m. galimai turėtos 35 000 Lt sumos nėra nuosekli.

Pasisakydamas dėl pareiškėjų skundo argumentų, susijusių su tuo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino visų iš O. K. gautų paskolų, iš viso 144 000 Lt, atsakovas remdamasis pareiškėjų 2016-06-29 Pranešimuose apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius (forma PRC911) nurodytomis aplinkybėmis, akcentuoja, kad mokestinio patikrinimo metu S. K. paskolų sutarčių, sudarytų su motina O. K. nepateikė, jos su skundu buvo pateiktos tik centriniam mokesčių administratoriui. Be to, pareiškėjas iš O. K. gautų paskolų už iš viso 144 000 Lt sumą, 2016-01-25 pateiktame paaiškinime apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimą (forma FR0698) nenurodė. D. K. rašytinių paskolos sutarčių ar kitokio dokumento, patvirtinančių paskolų suteikimą, taip pat nepateikė. Pareiškėja 2016-08-02 paaiškinime Nr. (9.29)-AC19-42 nurodė, jog paskolų sutartys liko pas paskolų davėjus. Pažymi ir tai, kad ji iš B. M. K. P. gautų paskolų už iš viso 209 300 Lt sumą bei iš M. N. gautos 30 000 Lt paskolos anksčiau pateiktame, t. y. 2016-01-25, paaiškinime apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimą (forma FR0698) taip pat nenurodė.

Nurodo, kad šiuo atveju nėra reikšmingi pareiškėjų skundo argumentai dėl sudarytų paskolų sutarčių atitikimo CK reikalavimams, kadangi pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nei mokesčių administratorius, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių, o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr.A17-301/2007, 2010-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1103/2010, 2011-09-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2502/2011, 2014-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1379/2014, 2016-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3075-575/2016, kt.). Šiuo atveju reikšminga yra tai, ar pagal minėtas sutartis piniginės lėšos mokesčių mokėtojams realiai buvo perduotos.

VMI, įvertinusi pareiškėjų kartu su skundu centriniam mokesčių administratoriui pateiktas paskolų sutartis, pareiškėjų paaiškinimus dėl jų sudarymo aplinkybių bei D. K. ir B.M.K. P. operatyvių patikrinimų duomenis, daro išvada, kad be šių sandorių ir pateiktų paaiškinimų, iš esmės nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų realų piniginių lėšų perdavimą mokesčių mokėtojams (pareiškėjams). Pažymi, kad vien tik paskolų sutarčių, kaip formalaus įrodymo, pateikimas mokesčių administratoriui per se negali būti pripažįstamas tinkamu realaus piniginių lėšų gavimo fakto pagrindimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-953/2011, 2011-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-1111/2011).

Akcentuoja, kad pagal MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles neigiamos pasekmės dėl neįrodytų aplinkybių, paneigiančių mokesčių administratoriaus argumentus, tenka būtent mokesčių mokėtojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2626-575/2016, 2016-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3075-575/2016). Nurodo, kad S. K. motinos atskirais mokestiniais laikotarpiais (paskolų sutarčių surašymo metu) turėti atitinkamų piniginių lėšų likučiai (mažesni, nei nurodyta paskolos sutartyse) patys savaime ne tik negali pagrįsti paskolų sandorių pagrindu pareiškėjo gautų pajamų realumo, tačiau taip pat nepagrindžia, nesant jokių kitų pateiktų objektyvių įrodymų, šių piniginių lėšų likučių perdavimo jam fakto.

Atsakovo teigimu, byloje taip pat nėra objektyviais duomenimis patvirtintų aplinkybių, kad lėšos pagal su B. M. K. P. ir M. N. sudarytas paskolų sutartis (raštelius) realiai buvo perduotos D. K. Paskolų sandoriai su B. M. K. P. ir M. N. sudaryti ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis: paskolos beprocentės, jų grąžinimas nebuvo užtikrintas jokiomis teisinėmis priemonėmis, paskolos suteiktos neapibrėžtam terminui (visuose rašteliuose nurodyta ? paskolos grąžinimas pagal galimybes), paskolos nėra pradėtos grąžinti, nors iki D. K. patikrinimo akto surašymo nuo pirmos paskolos su B. M. K. P. sudarymo praėjo daugiau kaip septyneri, o nuo su M. N. ? daugiau kaip treji metai.

Dėl to, kad mokesčių administratorius nepripažino 2002 m. iš pareiškėjos senelės M. G. gautos 500 000 Lt dovanos, VMI paaiškina, kad pareiškėja nepateikė piniginės dovanos (500 000 Lt) gavimo faktą patvirtinančių įrodymų. Inspekcija, mokestinio tyrimo metu (2016-10-10 mokestinio tyrimo ataskaita Nr. (9.14) FR0686-1998) įvertinusi 1995-01-01 (ankstesnių duomenų apie M. G. senatvės pensijas nebuvo), – 2003-07-17 laikotarpiu M. G. gautą 23 578,99 Lt pensiją, bei nustačiusi, kad nurodytu laikotarpiu M. G. nevykdė jokių nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, be to, pagal turimus duomenis nenustačiusi, kad M. G. būtų vykdžiusi kokią nors ekonominę veiklą ar gavusi papildomų pajamų, konstatavo, kad M. G. 1993-2003 m. laikotarpiu neturėjo finansinių galimybių sukaupti 500 000 Lt piniginių lėšų, todėl tokios sumos negalėjo perduoti D. K.. Šių aplinkybių kontekste atsakovas sutinka su MGK pozicija, kad vien ta aplinkybė, jog pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatas gyventojai neturėjo prievolės deklaruoti mažesnių negu 50 000 Lt piniginių lėšų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad 49 999 Lt sumą M. G. turėjo ir, tuo labiau, pripažinti, kad tokia suma D. K. realiai buvo perduota.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės, pasak atsakovo, rodo, kad mokesčių mokėtojai, disponuodami informacija ir dokumentais apie jų turėtas išlaidas bei pajamas, nepagrindė savo teiginių, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti mokesčių administratoriaus išvadas (MAĮ 67 str. 2 d.). Pareiškėjai netinkamai vykdė savo pareigą teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius, todėl mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo pareiškėjams mokesčio bazę ir mokėtiną GPM, kaip to reikalauja MAĮ 67 str. 1 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.

Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovai palaikė skundų reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamiesi juose išdėtytais argumentais. Pareiškėjas S. K. papildomai nurodė, kad iš mamos paskolintus pinigus jis atiduodamo žmonai, kurį įnešdavo į bendrovės kasą. Pareiškėja D. K. papildomai paaiškino, kad paskolintus pinigus įnešdavo į bendrovės kasą, siekdama padengti trūkumą, atsiskaityti su tiekėjais. Kaip šiuos pinigus įformindavo apskaitininkė, neprisimena. Paskolos davėjai iki šiol neprašė grąžinti paskolos.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti remdamasi atsiliepimo į skundą argumentais. Papildomai paaiškino, kad pagrindiniais pajamų šaltiniais pareiškėjai nurodė gautas paskolas grynaisiais pinigais. Atliekant patikrinimą, buvo vertinamos paskolų davėjų finansinės galimybės suteikti paskolas. Nustatyta, kad O. K. neturėjo finansinių galimybių paskolinti visą 144 000 Lt sumą. Realus pinigų perdavimo faktas nebuvo įrodytas. Paskolos teiktos nenaudingomis sąlygomis, sumos didelės, paskolų grąžinimas neužtikrintas jokiomis priemonėmis, paskolos iki šiol nepradėtos grąžinti. Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad statistiniai vartojimo išlaidų rodikliai buvo naudojami nustatant pareiškėjų turėtų santaupų dydį iki 2011 m. 2011-2013 m. laikotarpio pajamos ir išlaidos apskaičiuotos pagal faktinius duomenis.

Byloje kilo ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais konstatuota, jog pareiškėjų 2011-2013 metais patirtos išlaidos viršijo juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais patvirtintas pajamas, ir papildomai apskaičiuoti gyventojų pajamų mokestis, delspinigiai ir skirtos baudos.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjų GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimus už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31 ir surašė 2016-10-24 patikrinimo aktą Nr. (9.6) FR0680-659 (įforminti D. K. mokestinio patikrinimo rezultatai) bei 2016-10-27 patikrinimo aktą Nr. (9.6) FR0680-670 (įforminti S. K. mokestinio patikrinimo rezultatai) (MGK byla Nr. 6.11-(7-80/2017) I t., b. l. 50-59; MGK byla Nr. 6.11(7-81/2017) I t., b. l. 37-46). Patikrinimų metu nustatyta, kad pareiškėjų išlaidos viršijo pajamas: 2011 m. – 166 589 Lt, 2012 m. – 99 033 Lt ir 2013 m. – 534 014 Lt suma. Vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“, 4.1 ir 6.3.3 punktais, patikrinimo metu pripažinta, kad pareiškėjai 2011, 2012 ir 2013 m. gavo kitų pajamų, kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 22 straipsnio 3 dalimi, priskiriamos B klasės pajamoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalimi ir 3.88 str. 1 ir 2 dalimis, minėtas pajamas pripažinus kiekvienam sutuoktiniui lygiomis dalimis, kaip kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, įvertinus gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, ligos pašalpas, kito turto nuomos ir pardavimo pajamas, metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį ir metinį papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, apmokestinamąsias pajamas mažinančias išlaidas bei įvertinus deklaruotas grąžintas GPM sumas, mokestinių patikrinimų metu D. K. papildomai apskaičiuota 60 704 Lt, t. y. 17 581,10 Eur GPM, o S. K. papildomai apskaičiuota 60 050 Lt, t. y. 17 391,68 Eur GPM.

Pareiškėjai Klaipėdos AVMI pateikė 2016-12-08 rašytines pastabas dėl patikrinimo aktų (MGK byla Nr. 6.11-(7-80/2017) I t., b. l. 46-49; MGK byla Nr. 6.11(7-81/2017) I t., b. l. 35-36). Išnagrinėjusi 2016-10-24 patikrinimo aktą Nr. (9.6) FR0680-659 ir 2016-10-27 patikrinimo aktą Nr. (9.6) FR0680-670 bei pateiktas rašytines pastabas, Klaipėdos AVMI 2017-01-04 sprendimais Nr. (6.5) FR0682-5 ir Nr. (6.5) FR0682-6 pakeitė minėtus patikrinimo aktus bei nurodė S. K. vietoj 17 391,68 Eur į biudžetą sumokėti 17 378,65 Eur GPM sumą, 5 769,58 Eur GPM delspinigių bei skyrė 5 213 Eur GPM baudą; nurodė D. K. vietoj 17 581,10 Eur į biudžetą sumokėti 17 568,06 Eur GPM sumą, 5 780,96 Eur GPM delspinigių bei skyrė 5 270 Eur GPM baudą ((MGK byla Nr. 6.11-(7-80/2017) I t., b. l. 40-45; MGK byla Nr. 6.11(7-81/2017) I t., b. l. 29-34).

VMI, išnagrinėjęs pareiškėjų 2017-01-25 skundus dėl minėtų Klaipėdos AVMI sprendimų, 2017-02-28 sprendimais Nr. 68-31 (dėl S. K. skundo) ir Nr. 68-32 (dėl D. K. skundo) patvirtino minėtus Inspekcijos sprendimus (MGK byla Nr. 6.11-(7-80/2017) I t., b. l. 14-17; MGK byla Nr. 6.11(7-81/2017) I t., b. l. 13-16).

I. P. 2017-04-06 skundus dėl VMI 2017-02-28 sprendimų Nr. 68-31 ir Nr. 68-32, MGK 2017-06-05 sprendimu Nr. S-127 (7-80/2017) (dėl S. K. skundo) ir 2017-06-06 sprendimu Nr. S-129 (7-81/2017) (dėl D. K. skundo) patvirtino šiuos centrinio mokesčių administratoriaus sprendimus (MGK byla Nr. 6.11-(7-80/2017) II t., b. l. 83-94; MGK byla Nr. 6.11(7-81/2017) II t., b. l. 192-204).

Nustatyta, kad ginčijamą GPM mokesčių administratorius pareiškėjams apskaičiavo remdamasis MAĮ 70 straipsniu, kuriame įtvirtintas mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Taisyklių 4 ir 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-554/2014, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-1302-602/2016).

Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjų mokestiniai patikrinimai inicijuoti po atlikų pareiškėjų operatyvių patikrinimų, kurių metu nustatyti mokesčių vengimo požymiai. Nustatyta, kad 2011-2013 m. pareiškėjų šeimos išlaidos viršijo gautas pajamas, sutuoktiniai nekilnojamojo turto, esančio Palangos m., įsigijimo išlaidas, UAB „Gestada” bei UAB „Taurys“ apyvartinių lėšų padengimui panaudojo lėšas iš nenustatytų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų šaltinių. Nurodytos aplinkybės atitinka Taisyklių 4.1 p. nustatytas sąlygas, todėl mokesčių bazė apskaičiuota pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taikant išlaidų metodą (Taisyklių 6.3.3 p.). Pareiškėjai iš esmės nekelia ginčo dėl MAĮ 70 straipsnio taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nesutinka su nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu. Pažymėtina, kad, taikant mokesčių administratoriaus įvertinimą, galimi tam tikri netikslumai, šių nuostatų tikslas yra apskaičiuoti mokestinę bazę taip, jog jos dydis pagal taikomą metodiką atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju išvadą, kad 2011-2013 m. pareiškėjų šeimos išlaidos viršijo gautas pajamas, vietos mokesčių administratorius padarė, įvertinęs patikrinimo metu surinktą informaciją iš VĮ „Regitra“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, AB SEB banko, „Swedbank“, AB, Lietuvos statistikos departamento skelbiamų duomenų, mokesčių administratoriaus disponuojamų duomenų, operatyvių patikrinimų metu surinktos informacijos apie kitų fizinių asmenų su pareiškėjais vykdytus sandorius (suteikiant ir gaunant paskolas), bei kitos patikrinimo metu surinktos informacijos. Teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus parinkti šaltiniai atspindi pakankamai tikslius, teisingam mokesčių apskaičiavimui reikalingus rodiklius (Taisyklių 28 ir 29 p.). Tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. 2011-2013 m., pagal AB SEB banko ir „Swedbank“, AB sąskaitų išrašus, buvo nustatytos faktinės pareiškėjų (šeimos) vartojimo išlaidos.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjų šeima 2011 m. gavo 65 145 Lt pajamų ir patyrė 267 047 Lt išlaidų, iš kurių 206 542 Lt sudarė D. K. lėšų įnašai į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintele akcininke ir vadove laikotarpiu nuo 2006-03-31 iki 2015-10-29 buvo pareiškėja. Įvertinus pareiškėjų 38 723 Lt lėšų likutį ne banke metų tikrinamo laikotarpio pradžioje (2011-01-01), banke 2011 m. pradžioje (2011-01-01 – 6 463 Lt) ir 2011 m. pabaigoje (2011-12-31 – 9 272 Lt), 2011 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nustatyta, jog 2011 m. pareiškėjų šeimos išlaidos 165 988 Lt viršijo gautas pajamas; 2012 m. pareiškėjų šeima gavo 383 105 Lt pajamų ir patyrė 485 193 Lt išlaidų, iš kurių 320 000 Lt už D. K. įsigytą žemės sklypą ir namą (duomenys neskelbtini), 71 791,19 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens išlaidų, 5 093,80 Lt už S. K. su UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų įsigijimu susijusių išlaidų ir kt. Mokestinių patikrinimų metu įvertinus pareiškėjų bankuose turėtų lėšų likutį metų 2012 m. pradžioje (2012-01-01 – 9 272 Lt) ir 2012 m. metų pabaigoje (2012-12-31 – 6 217 Lt), 2012 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nustatyta, jog 2012 m. Pareiškėjų šeimos išlaidos 99 033 Lt viršijo pajamas; Pareiškėjai 2013 m. gavo 139 417 Lt pajamų ir patyrė 676 422 Lt išlaidų, iš kurių 490 214,97 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens išlaidos, 91 171,09 Lt UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurios vadovu nuo 2012-11-21 ir nuo 2013-01-01 akcininku yra S. K., atskaitingo asmens išlaidos ir kt. Patikrinimų metu įvertinus, jog pareiškėjai banke turėjo lėšų likutį 2013 m. metų pradžioje (2013-01-01 – 6 217 Lt) ir 2013 m. metų pabaigoje (2013-12-31 – 3 226 Lt), 2013 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nustatyta, jog 2013 m. Pareiškėjų šeimos išlaidos 534 014 Lt viršijo gautas pajamas. Įvertinus pareiškėjų gautas pajamas bei patirtas išlaidas, nustatyta, kad 2011 m. šeimos išlaidos 166 589 Lt viršijo pajamas, 2012 m. šeimos išlaidos 99 033 Lt viršijo pajamas, 2013 m. šeimos išlaidos 534 014 Lt viršijo pajamas; iš viso išlaidos viršijo pajamas 799 035 Lt suma.

Teismas, vadovaudamasis MAĮ 67 straipsnio 1, 2 dalimis, pažymi, kad pareiga nurodyti pajamų šaltinius pirmiausia tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, jog esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui galės pateikti šiuos šaltinius pagrindžiančius dokumentus. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-27/2013).

Atlikusi pareiškėjų pajamų ir išlaidų analizę už 1993-2002 m. laikotarpį, Klaipėdos AVMI nustatė, kad pareiškėjai 1993-2002 m. laikotarpiu gavo pajamų ir piniginių lėšų – 91 246 Lt, iš jų: su darbo santykiais susijusių pajamų – 51 246 Lt, iš AB SEB bankas valstybės remiamą būsto kreditą – 40 000 Lt, bei patyrė išlaidų – 161 473 Lt, iš jų: vartojimo išlaidų – 103 413 Lt, nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidų – 48 000 Lt, paskolos grąžinimo išlaidų – 3 715 Lt bei sumokėjo kredito palūkanų ir delspinigių – 6 345 Lt. Iš to matyti, kad minėtu laikotarpiu sutuoktinių patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas – 70 227 Lt (91 246 Lt – 161 473 Lt) suma, piniginių lėšų 2002-12-31 bankų sąskaitose sutuoktiniai neturėjo.

Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjai neteikė Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (forma FR0593), t. y. nedeklaravo, jog 2003-12-31 turėjo daugiau negu 50 000 Lt piniginių lėšų likutį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. K. 2016-01-25 pateiktame paaiškinime apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimą (forma FR0698) nurodė, kad iki 2003 m. turėjo santaupų – 35 000 Lt, taip pat nurodė, kad 370 000,00 Lt panaudojo šeimos poreikiams (MGK byla Nr. 7-80/2017, I t., b. l. 109-114). D. K. 2016-01-25 pateiktame paaiškinime apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimą (forma FR0698) nurodė, kad iki 2003 m. turėjo santaupų 500 000 Lt, kuriuos 2002 m. padovanojo jos močiutė M. G., o jos sutuoktinio S. K. piniginės lėšos – 370 000,00 Lt (MGK byla Nr. 7-81/2017, I t., b. l. 62-67).

Pareiškėjo nurodytų 1993-2002 m. laikotarpiu sutaupytų piniginių lėšų 35 000 Lt mokesčių administratorius nepripažino sutuoktinių turėtomis pajamomis. Pareiškėjas S. K. skunde su tuo nesutinka, nurodo, kad 35 000 Lt sumos nebuvo privalu deklaruoti. Pareiškėjai taip pat nesutinka, kad ankstesnių laikotarpių vartojimo išlaidoms nustatyti buvo taikomi statistiniai rodikliai. Tvirtina, kad maisto produktų įsigijimui jų šeima patyrė žymiai mažesnes išlaidas, nes artimieji giminaičiai padovanodavo maisto perteklių, o drabužius ir avalynę įsigydavo už savikainą, nes tuo metu prekiavo naudotais rūbais, o kitų išlaidų (sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui ir kultūrai, viešbučiams, kavinėms ir kt.) apskritai nepatyrė arba patyrė minimaliai.

Įvertinus pareiškėjų paaiškinimus dėl ankstesniais nei tikrinamasis laikotarpiais gautų pajamų ir išlaidų, o būtent, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė panaudojęs 370 000 Lt šeimos poreikiams, o pareiškėja apskritai nenurodė šios sumos panaudojimo tikslo, taip pat nenurodžius konkrečių laikotarpių, nedetalizavus išlaidų ir nepateikus objektyvių šią sumą pagrindžiančių dokumentų, darytina išvada, kad Inspekcija turėjo teisinį pagrindą atliekant 2003-2010 m. pajamų ir išlaidų analizę, vartojimo išlaidas apskaičiuoti remiantis statistiniais duomenimis, t. y. Taisyklėse numatytu ir leistinu informacijos šaltiniu.