Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-04-03 · Civilinė byla Nr. e2-121-874/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-03
Bylos Nr.
e2-121-874/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Atsakovas
E. S., J. G. B.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Tadas Dumbliauskas, Gerda Storpirštienė, Aušra Būtautaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-121-874/2018 m.Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00774-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 3 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,trečiajam asmeniui ieškovės pusėje V. M., jos atstovei advokatei Gerdai Storpirštienei,atsakovui E. S., jo atstovei advokato padėjėjai Aušrai Būtautaitei,atsakovei J. G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams E. S., J. G. B. dėl dalies draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje V. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atstovas ieškinį palaikė visiškai, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 857,08 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovo 16,32 Eur kompensacinių palūkanų, solidariai priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir solidariai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 29 d. Jonavos g. 60, Kaune, atsakovės J. G. B. vairuojamas automobilis „Skoda Fabia“ atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Rav4“, priklausantį trečiajam asmeniui V. M. Buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje atsakovė J. G. B. pripažino kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo. Automobilio „Skoda Fabia“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Įvykis draudžiamasis, nes eismo įvykio metu atsirado žala. Automobilio „Skoda Fabia“ vairuotojui kilo civilinė atsakomybė ir privalo atlyginti žalą. Ieškovė apskaičiavo nuostolį, vadovaujantis žalos sąmata, ir išmokėjo 1 714,15 Eur dydžio draudimo išmoką už sugadintą automobilį „Toyota Rav4“. Automobilio „Skoda Fabia“ Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.3.7. punkte nurodyta rizikos sąlyga, pagal kurią drausta civilinė atsakomybė ir apskaičiuota draudimo įmoka, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo. Transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas vairuoti šioje sutartyje nurodytą transporto priemonę yra mažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Eismo įvykio metu atsakovė buvo jaunesnė, todėl minėta draudimo sąlyga buvo pažeista. Draudimo sutartis sudaryta ir draudimo sąlygos joje išdėstytos pagal draudėjo E. S. pateiktą informaciją, kad transporto priemonės valdytojai bus vyresni nei 25 metų amžiaus ir turintys didesnį vairavimo stažą. Pažeidus šią sąlygą ieškovė kaip draudikas įgijo teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos iš transporto priemonės valdytojo ir/ar draudėjo. Jei transporto priemonę vairuoja asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui yra didesnė. Pagal draudikų sudarytas metodikas draudimo rizikai įvertinti ši aplinkybė yra įvertinta ir draudimo sutartyse nurodoma nuostata, kad draudikas galėtų prognozuoti savo praradimus, apskaičiuoti įsipareigojimų dydžius. Jei atsakovas E. S. būtų nurodęs ieškovei, kad automobilį „Skoda Fabia“ valdys asmenys, kurie nėra sulaukę 25 m. amžiaus arba neturintys dviejų metų stažo, būtų paskaičiuota didesnė draudimo įmoka. Atsakovai privalėjo informuoti ieškovę apie padidėjusią riziką iki draudimo rizikos sąlygų neatitinkančiai atsakovei J. G. B. pradedant naudoti apdraustąją transporto priemonę. Eismo įvykio kaltininkas privalo draudikui pranešti apie eismo įvykį, o nukentėjusysis turi teisę pranešti kaltininko civilinės atsakomybės draudikui. Nukentėjusysis nuvažiuoja pas draudiką, jei transporto priemonė važiuojanti, ar transportuojama į nurodytą vietą. Tada draudimo darbuotojai fotografuoja automobilį, surašo defektų aktą, fiksuoja sugadinimus, skaičiuoja draudimo išmoką ir ją išmoka.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo ieškovės pusėje V. M. paaiškino, kad dienos metu viena važiavo Jonavos gatve trečia eismo juosta, kelio danga buvo slidi. Ji nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „BMW“. Įjungė avarinį signalą. Po akimirkos į jos automobilio galą trenkėsi atsakovės J. G. B. vairuojamas automobilis. Ji iškvietė policiją ir paskambino vyrui, kad atvažiuotų į įvykio vietą. Paklausė atsakovės ar nereikia greitosios pagalbos. Atvykus policijai, atsakovė pripažino savo kaltę, o ji savo. Po susidūrimo su priekyje važiavusi automobiliu „BMW“, jos automobilis stovėjo tiesiai, liko toje pačioje eismo juostoje. Ji pildė eismo įvykio deklaraciją, nes buvo kalta dėl atsitrenkimo į automobilį „BWM“, o kitą eismo įvykio deklaraciją pildė atsakovė, o ji pasirašė. Draudimo bendrovei apie eismo įvykį pranešė sutuoktinis, kuris tvarkė patirtos žalos administravimo klausimus.

Trečiojo asmens ieškovės pusėje V. M. atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašydama ieškinį tenkinti visiškai ir solidariai priteisti iš atsakovų trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovė J. G. B. neįvertino eismo sąlygų, nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į trečiojo asmens V. M. stovintį automobilį. Turtinę žalą trečiajam asmeniui ieškovė atlygino visiškai. Todėl ieškovė turi teisę regreso teise reikalauti 50 procentų žalos atlyginimo iš atsakovų. Trečiasis asmuo neturėjo jokių galimybių pastatyti avarinį ženklą dėl laiko stokos, nes po pirmo eismo įvykio iš karto įvyko antrasis, be to, ir nebuvo pareigos tą daryti. Atsakovui E. S. kaip ūkininkui taikomi didesni atidumo reikalavimai. Sudarydamas draudimo sutartį, privalėjo ir turėjo žinoti, kad jei automobilį duos vairuoti atsakovei, tai jis turėjo pasikeisti draudimo sutarties sąlygas ir numatyti sąlygą, kad transporto priemonę gali vairuoti jaunesni asmenys arba neduoti automobilio asmeniui, kuris pagal draudimo sutarties sąlygas negalėjo jo vairuoti. Trečiasis asmuo po eismo įvykio išsikvietė sutuoktinį, kuris tvarkė su tuo susijusius reikalus.

Atsiliepimas

Atsakovas E. S. atsiliepimą į ieškinį palaikė visiškai, prašydamas ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad nepripažįsta atsakovės neteisingo vairavimo, kadangi tiek atsakovei J. G. B., tiek trečiajam asmeniui V. M. buvo slidu vairuoti. Automobilis „Skoda Fabia“ buvo techniškai tvarkingas, registruotas jo vardu, pagal įgaliojimą perduotas vairuoti sūnui. Atsakovė savo automobiliu atvažiavo pas jo sūnų į svečius. Jos automobilis sugedo ir jis net nežinojo, kad atsakovė vairavo jo automobilį grįždama į studijas Kaune, kur įvyko eismo įvykis. Pas ieškovę draudžiasi virš 30 metų. Automobilių turi daug, nepamena ar jis apdraudė „Skoda Fabia“. Sūnus valdė automobilį „Skoda Fabia“ ir vieną kartą davė atsakovei. Eismo įvykio metu atsakovei buvo beveik 25 metai. Po eismo įvykio nebendravo su atsakove. Norėjo ginčą baigti taikiai, bet sąlygos buvo nepalankios.

Šalies argumentai

Atsakovė J. G. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašydama ieškinį atmesti. Paaiškino, kad eismo įvykis įvyko ne vien dėl jos kaltės. Jos automobilis sugedo, todėl atsakovo sūnus davė jai automobilį „Skoda Fabia“. Važiavo Jonavos gatve, Kauno m., persirikiavo į kairę eismo juostą, kuri buvo padengta ledu. Leidosi saulė, buvo blogas matomumas, todėl trečiojo asmens V. M. vairuojamą automobilį pamatė per vėlai. Automobilis stovėjo lyg suktų į kairę, bet nesuko. Kadangi persirikiuoti nebegalėjo, nusprendė susidurti. Prie automobilio stovėjusi moteris kalbėjo telefonu. Ji priėjo prie moters, paklausti ar viskas gerai ir kas atsitiko, atsakė, kad prieš 10-15 minučių įvyko eismo įvykis, pamatė, kad priekyje stovi automobilis „BMW“. V. M. iškvietė policiją. Eismo įvykis įvyko dėl blogo matomumo ir jau prieš tai buvusio eismo įvykio, o ne dėl jos amžiaus. Važiavo 20-30 km/h greičiu, ketino sukti į kairę, buvo 30-40 metrų atstumas kai pradėjo stabdyti, bet buvo slidu ir automobilis slydo. Yra automobilį „Skoda Fabia“ vairavusi ir anksčiau keletą kartų, bet turi savo automobilį. Jai net nekilo minties išsiaiškinti automobilio „Skoda Fabia“ draudimo sąlygas, nes atsakovo sūnaus amžius panašus į jos. Eismo įvykio metu ginčo dėl kaltės nekilo, buvo pareigūnų skubinami užpildyti deklaracijas, nes reikėjo atlaisvinti kelią. Eismo įvykio deklaracijoje įrašą „kalta aš“ parašė ji. Buvo streso būsenoje ir pildė kaip sakė pareigūnas. Kas apie eismo įvykį pranešė draudikui negali pasakyti. Ji paskambino atsakovo sūnui, šis sakė, kad praneš draudikui. Kad automobilio „Skoda Fabia“ privalomasis draudimas dėl amžiaus ir stažo jai negalioja sužinojo vėliau. Žalos ieškovei neatlygino. Automobilyje „Toyota Rav4“ buvo įjungta avarinė šviesos signalizacija, bet nebuvo pastatyto ant kelio avarinio ženklo.

Liudytojas A. S. parodė, kad dirba Kauno VPK kelių policijoje. 2016 m. lapkričio 29 d. eismo įvykio, įvykusio Jonavos g. 60, Kaune, nepamena. Jonavos gatvė yra dvipusio eismo, trijų eismo juostų kiekviena kryptimi. Į eismo įvykį atvykę policijos pareigūnai registruoja įvykį, kai neaiškios eismo įvykio detalės, neaiškus kaltininkas, jei yra nesutarimas. Kai viskas aišku vairuotojai pildosi eismo įvykio deklaraciją ir eismo įvykis policijoje neregistruojamas.

Liudytojas A. M. parodė, kad apie eismo įvykį jam pranešė žmona telefonu ir jis atvyko į įvykio vietą. Draudimo bendrovei apie eismo įvykį pranešė jis. Draudimo bendrovės atstovai automobilį „Toyota Rav4“ apžiūrinėjo du kartus, jis dalyvavo kartu. Automobilis „Toyota Rav4“ buvo draustas ir civilinės atsakomybės ir Kasko draudimais. Dėl civilinės atsakomybės buvo vertinama automobilio galinė dalis. Antros apžiūros metu vertino automobilio priekinę dalį. Atvykęs į įvykio vietą filmavo. Pateiktos fotonuotraukos darytos jo telefonu eismo įvykio vietoje. Draudikui pateikė nuotraukas, kurios susijusios su sugadinimu. Žmona telefonu nurodė, kad ji atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį, o iš karto po to į ją atsitrenkė kitas automobilis iš galo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo atstovo, atsakovų, trečiojo asmens ir jo atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: Įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, 2016-11-29 eismo įvykio deklaracija, 2016-11-30 pranešimu apie įvykį, 2016-11-30 prašymu išmokėti draudimo išmoką, transporto priemonės registracijos liudijimu, 2016-12-01 transporto priemonės techninės apžiūros aktu, 2016-12-09 žalos sąmata, 2016-12-20 papildomu transporto priemonės techninės apžiūros aktu, 2016-12-20 pranešimu trečiajam asmeniui apie žalos atlyginimą, 2016-12-21 mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu išmokos mokėjimą, 2016-12-28 pretenzija atsakovui dėl išmokos išieškojimo, nuotraukomis, nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 29 d., Jonavos g. 60, Kauno m., atsakovės J. G. B. vairuojama transporto priemonė „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią trečiajam asmeniui V. M. Eismo įvykio metu buvo sugadintos abi transporto priemonės. Atsakovė J. G. B. ir trečiasis asmuo V. M. užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje atsakovė pasirašydama patvirtino, kad yra atsakinga už padarytą žalą ir pripažino, kad yra kalta dėl eismo įvykio sukėlimo. Transporto priemonės „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieškovę AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas – atsakovas E. S. Ieškovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu 2016-12-21 trečiajam asmeniui išmokėjo 1714,15 Eur draudimo išmoką už sugadintą transporto priemonę „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiuotą vadovaujantis žalos sąmata. Ieškovė ir atsakovas, 2016 m. gegužės 3 d. sudarydami Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį susitarė, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonės „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo. Transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas vairuoti šioje sutartyje nurodytą transporto priemonę yra mažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Šis reikalavimas netaikomas draudimo sutartį sudariusiam draudėjui (Draudimo sutarties 1.5.3.7 punktas). Taip pat susitarė, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pavojaus draudimo objektui padidėjimui ar sumažėjimu, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui nurodytos Sutarties 1.5.1.-1.5.5. punktuose (Draudimo sutarties 1.5.6 punktas). Eismo įvykio metu transporto priemonės „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja atsakovė J. G. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo 24 metų 5 mėnesių 18 dienų amžiaus. Atsakovės J. G. B. ir trečiojo asmens V. M. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad eismo įvykio metu Jonavos gatvėje, Kaune, trečioje eismo juostoje kelio danga buvo slidi. Trečiasis asmuo V. M., vairuodama transporto priemonę „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje pristabdžiusią transporto priemonę „BMW“, o atsakovė J. G. B., vairuodama transporto priemonę „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovinčios transporto priemonės „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį.

Dėl regresinio reikalavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau – Taisyklės), jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1 punktas); draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas). Nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos dalies grąžinimo sieja tik su draudėjo nevykdymu ar netinkamu vykdymu draudimo sutartyje nustatytų pareigų, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį, atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes). Byloje nustatyta, kad transporto priemonę „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo 25 metų nesulaukusi atsakovė J. G. B. Atsakovai nepranešė ieškovei apie pasikeitusias ir draudimo riziką įtakojančias aplinkybes po draudimo sutarties sudarymo ir tokiu būdu atsakovai pažeidė Draudimo sutarties 1.5.3.7 ir 1.5.6. punktus, todėl ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į iki 50 procentų draudimo išmokos iš atsakovų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, jog nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Nors transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką, tačiau tai automatiškai nereiškia, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).

Nagrinėjamos bylos atveju, nustatant draudikui grąžintinos sumos dydį, svarbu atsižvelgti į tai, kad tiek atsakovei J. G. B., tiek trečiajam asmeniui V. M. eismo sąlygos buvo sudėtingos, nes abi sukėlė eismo įvykius, nors trečiasis asmuo buvo žymiai vyresnė ir turėjo didesnį vairavimo stažą už atsakovę. Vien amžius nėra pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Atsakovė nurodė, kad ir anksčiau yra keletą kartų vairavusi transporto priemonę „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau eismo įvykių nepatyrė. Atsakovė J. G. B. eismo įvykio metu buvo 24 metų 5 mėnesių 18 dienų amžiaus. Tuo tarpu Draudimo sutartis tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 25 metų amžiaus asmuo. Tai reiškia, kad draudimo rizika dėl atsakovų nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovei iš atsakovų prašoma priteisti maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovei regreso tvarka iš atsakovų solidariai priteistina 25 procentai ieškovės išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 428,54 Eur.

Dėl palūkanų

Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo E. S. 16,32 Eur dydžio kompensacines palūkanas (857,08 Eur [skola] * 0,05 [palūkanų dydis] / 365 [dienų skaičius metuose] * 139 [pradelstų dienų skaičius], skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2017-01-13 iki 2017-05-31.

CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.53 straipsnio 2 dalis nustato, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Atsakovui E. S. 2016-12-28 buvo siųsta pretenzija dėl išmokos išieškojimo, tačiau prievolė iki šiol nėra įvykdyta. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo E. S. priteistinos 8,16 Eur (428,54 Eur [skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*139 [pradelstų dienų skaičius] dydžio kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2017-01-13 iki 2017-05-31.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų ieškovei solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje ieškovė sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį, teikiant ieškinį, jai teisme atstovavo advokatas Tadas Dumbliauskas, kuriam ieškovė sumokėjo 455,58 Eur. Kadangi tenkintina ieškinio reikalavimo dalis sudaro 50 procentų, iš atsakovų E. S. ir J. G. B. ieškovei lygiomis dalimis priteistina 10 Eur žyminio mokesčio ir 227,79 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovui E. S. teisme atstovavo advokato padėjėja Aušra Būtautaitė, kuriai atsakovas sumokėjo 400 Eur. Kadangi atmestina ieškinio reikalavimo dalis sudaro 50 procentų, iš ieškovės atsakovui priteistina 200 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Trečiajam asmeniui V. M. teisme atstovavo advokatė Gerda Storpirštienė, kuriai trečiasis asmuo sumokėjo 604 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo byloje savarankiškų reikalavimų nereiškė, į bylą buvo įtrauktas atsakovo E. S. prašymu, tai iš atsakovo E. S. priteistina trečiajam asmeniui 604 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas E. S. 2018 m. sausio 12 d. į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 100 Eur dydžio avansą liudytojo A. S. atvykimo į teismo posėdį išlaidoms padengti, o 2018 m. sausio 30 d. pervedė 100 Eur dydžio avansą liudytojo A. M. atvykimo į teismo posėdį išlaidoms padengti. Liudytojai A. S. ir A. M. pateikė prašymus apmokėti išlaidas, susijusias su jų dalyvavimu teismo posėdyje. Iš teismo Finansų ir apskaitos skyriaus pateiktų kelionės išlaidų apskaičiavimo pažymų nustatyta, kad A. S. patyrė 40,10 Eur kelionės išlaidų, o A. M. – 33,40 Eur. Iš atsakovo E. S. 2018-01-12 pervesto 100,00 Eur avanso išmokėtinos 40,10 Eur išlaidos už liudytojo A. S. atvykimą į teismo posėdį. Ši suma pervestina į A. S. a. s. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui grąžintina likusi 59,90 Eur avanso liudytojo atvykimo išlaidoms padengti dalis. Iš atsakovo E. S. 2018-01-30 pervesto 100,00 Eur avanso išmokėtinos 33,40 Eur išlaidos už liudytojo A. M. atvykimą į teismo posėdį. Ši suma pervestina į A. M. a. s. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui grąžintina likusi 66,60 Eur avanso liudytojo atvykimo išlaidoms padengti dalis.

Teismas turėjo 26,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį tenkinus iš dalies, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovo ir atsakovų, t. y. po 13,29 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), J. G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 428,54 Eur (keturių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 54 ct) išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 428,54 Eur (keturių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 54 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinės adresas: J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB „Swedbank“.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 8,16 Eur (aštuonių eurų 16 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8,16 Eur (aštuonių eurų 16 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinės adresas: J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB „Swedbank“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), J. G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 10 Eur (dešimties eurų) žyminį mokestį ir 227,79 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų 79 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinės adresas: J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB „Swedbank“.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 604 Eur (šešių šimtų keturių eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atsakovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 13,29 Eur (trylika eurų 29 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), J. G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. po 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct), sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Išmokėti liudytojui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 40,10 Eur (keturiasdešimties eurų 10 ct) kompensaciją už atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, pervedant nurodytą sumą a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), iš 2018-01-12 atsakovo E. S. pervesto 100 Eur avanso į teismo depozitinę sąskaitą.

Išmokėti liudytojui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 33,40 Eur (trisdešimt trijų eurų 40 ct) kompensaciją už atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, pervedant nurodytą sumą a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), iš 2018-01-30 atsakovo E. S. pervesto 100 Eur avanso į teismo depozitinę sąskaitą.

Grąžinti atsakovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 59,90 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 90 ct) avanso liudytojo atvykimo išlaidoms padengti dalį, 2018-01-12 pervesto į teismo depozitinę sąskaitą.

Grąžinti atsakovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 66,60 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 60 ct) avanso liudytojo atvykimo išlaidoms padengti dalį, 2018-01-30 pervesto į teismo depozitinę sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė