- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- II-45-1127/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00997-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. V.
- Pareiškėjas
- R. V.
- Nukentėjusysis
- "Kauno autobusai''
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. V. (toliau – ir pareiškėjas), jo atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui G. G.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2022 m. birželio 1 d. 16:30 val., Veiverių g. 150B, Kaune, vairuodamas autobusą MAN, v/n (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, buvo neatidus, atsiradus iš anksto matomai kliūčiai, kliudė kelio ženklą Nr. 507 (Eismo kryptis sankryžoje) ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadintas vienas automobilis ir kelio ženklas. Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,101 punktų reikalavimus, jam paskirta 11 Eur bauda.
Skundu Kauno apylinkės teismui Pareiškėjas atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė panaikinti 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą. Skundą grindžia tuo, kad nutarime ir protokole yra neteisingai nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, kad dėl eismo įvykio yra kaltas pareiškėjas. Duomenys, kad nukentėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrašyti neturint jokių objektyvių duomenų, t. y. nei apklausiant jų atstovus, nei apskritai tiriant eismo įvykį. Nepagrįstai yra nurodyta, kad pareiškėjas atsiradus iš anksto matomai kliūčiai, kliudė kelio ženklą ir jį apgadino. Vairuotojas vykdė maršrutą Veiverių g. ir šį kelio ruožą bei eismo ženklų išdėstytą gerai žinojo, tačiau negalėjo numanyti ir pamatyti, kad šis kelio ženklas persuktas ir išsikišęs į važiuojamąją dalį. Be to, eismo įvykio dieną matomumas buvo apsunkintas dėl lietingų oro sąlygų. Pareiškėjo pateikiami duomenys paneigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pretenzijų bei gali būti nukentėjusiuoju šioje byloje. Aptariant administracinio nusižengimo sudėtį, cituojamos ANK 417 straipsnio 7 dalies, Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų nuostatos, vertinant, kad siekiant objektyviai patikrinti nutarimo argumentus, būtina išmatuoti transporto priemonės išorinio veidrodėlio atstumą iki persukto ženklo, kelkraščio, nes tik įvykus eismo įvykiui vairuotojas, transporto priemone važiavę asmenys galėjo patvirtinti, kad susidūrimo su netaisyklingai kabančiu ženklu važiuojant pirmąja eismo juosta išvengti nebuvo galimybės arba buvo ribota galimybė ne dėl neatidumo, o dėl matomumo. Vairuotojas vežė keleivius ir laisvės manevruoti pakankamai neturėjo, be to, važiuojant leistinu greičiu, tokiame aukštyje, kokiame kabėjo persuktas ženklas, nebuvo galimybės objektyviai vertinti ženklo matomumo, jo išsikišimo laipsnio ar atstumo. Pažymi, kad kelio ženklai yra tvirtinami griežtai nustatytame aukštyje, vertinant jų matomumo parametrus pagal vidutinį leistiną greitį tame kelyje. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintos taisyklės „Dėl kelio ženklų įrengimo, vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ 32 punktas. Siekiant išsamiai nustatyti eismo įvykio kilimo priežastis, buvo būtina atlikti išsamius matavimus bei vertinti vairuotojo nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju, vairuotojas yra baudžiamas formaliai ir nesat jo kaltės įrodymų. Nesant įvertinto vairuotojo transporto priemonės gebėjimo judant šiai priemonei pastebėti persuktą į priešingą pusę ženklo išsikišimą, jo kampus, nėra galimybės išvadai, kad tai yra vairuotojo kaltė. Institucija netyrė aplinkybių, kiek buvo išsikišęs kelio ženklas.
Šiuo atveju, esminis klausimas buvo susiję su kelio ženklo Nr. 507 įrengimu teisės aktų nustatyta tvarka, nes šis prieš eismo įvykį stovėjo netaisyklingai, t. y. buvo persuktas, taip pat neatitiko 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 18, 24, 28 punktų reikalavimų. Byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. laiškas, kuriame nurodoma, kad ženklas galėjo sukinėtis dėl vėjo, kitų asmenų veiksmų, o po eismo įvykio jis yra pritvirtintas įrengiant antrą stovą. Nors gatvė yra filmuojama, įrašas nėra išlikęs. Pareiškėjas siekė gauti visus duomenis dėl objektyvaus tyrimo, tuo tarpu, institucija, kurios pareiga ištirti visas eismo įvykio aplinkybes, tokių pareigų neatliko ar atliko nepakankamai. Skunde nurodoma, kad ir administracinių nusižengimų byloje turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šiuo atveju, asmuo laikėsi Kelių eismo taisyklių, važiavo leistinu greičiu, leistina eismo juosta, o susidūrė su kliūtimi, kuri toje eismo juostoje atsirado staiga ir neturėjo būti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas, kurio pagrindu buvo
Motyvuojamoji dalis
priimtas skundžiamas nutarimas, buvo surašytas pagrįstai, surinkus pakankamai kaltę pagrindžiančių
duomenų ir šioje konkrečioje situacijoje jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia. Atsiliepime cituojami Kelių eismo taisyklių 9, 127 punkte įtvirtinti reikalavimai, nurodoma, kad D kategorijos vairuotojo teisei įgyti asmenims keliami ypatingi reikalavimai saugumo ir
aplinkos suvokimo atžvilgiu, kadangi šios kategorijos vairuotojas įgyja teisę vežti keleivius,
dažniausiai didelių gabaritų ir masės transporto priemone – autobusu, kurios valdymas reikalauja
išskirtinių įgūdžių ir gebėjimo suvokti transporto priemonės dydį, bei kokią erdvės dalį aplinkoje ji
užima. Institucija laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, turėdamas ilgametę patirtį, vairuodamas maršrutinį autobusą, važiuodamas pirmąja eismo juosta, buvo neatidus, neteisingai įvertino vairuojamos transporto priemonės gabaritus ir kliudė kelkraštyje buvusį kelio ženklą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad persuktas kelio ženklas aiškiai matomas iš toliau. Vairuotojas neįvertino rizikos, kad jo vairuojamo autobuso veidrodėlis kliudys kelio ženklą, sąmoningai prisiėmė riziką nekeisti transporto priemonės judėjimo greičio ar krypties, nerūpestingai ir neatsargiai vairuodamas neįsitikino, kad tai daryti yra saugu. Institucijos vertinimu, šioje byloje pakanka objektyvių ir patikimų įrodymų pareiškėjo kaltei pagrįsti.
Pareiškėjas ir jo atstovė posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais. R. V. paaiškino, kad tuo metu lijo lietus. Tą dieną važiavo 6 numeriu pažymėtu autobusu numatytu maršrutu, buvo perėmęs pamainą prieš pusvalandį, pro tą vietą važiavo pirmą kartą tą dieną, kolegos nieko nesakė, neįspėjo. Jis važiavo pirmąja eismo juosta, antroje ir trečioje eismo juostoje buvo daug automobilių, savo juosta važiuojant pajautė smūgį. Veidrodėlis yra iškeltas aukštai, ne tiesiai. Atvykę policijos pareigūnai matavo atstumus, žiūrėjo vienas iš pareigūnų. Dėl turtinės žalos bendrovė atskaičiavo 14 Eur iš jo, kadangi tai pirmas kartas. Veidrodis nebuvo sudaužytas, tik apdaila.
Nukentėjusiosios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė I. K. posėdžio metu paaiškino, kad kiek jai yra žinoma, autobusas važiuodamas Veiverių gatve kliudė kelio ženklą, kuris, anot vairuotojo, stovėjo netaisyklingai, persuktas į kitą pusę. Dėl įvykio bendrovė patyrė žalą. Iš viso buvo padaryta 204,76 Eur žala, pagal tam tikrą tvarką yra kompensacijos vairuotojams ir iš vairuotojo nuskaityta 14,76 Eur suma. Tokia yra įmonės tvarka, kad iki tam tikros sumos žalą dengia vairuotojas, o dalį – draudimo bendrovė. Turi vairuotojo sutikimą dėl išskaičiavimo iš atlyginimo – per duomenų valdymo sistemą paleidžia prašymą, kad asmuo prašo atskaityti, ir jei žmogus policijos pripažintas kaltu, turi atsiskaityti. Prieš pasirašydamas dokumentą asmuo su juo susipažįsta, pasirašo ant atspausdinto lapo. Negirdėjo skundų iš vairuotojo. Buvo pateiktas vairuotojo paaiškinimas. Gavo policijos protokolą, kad vairuotojas yra kaltas, o bendrovė pripažinta nukentėjusiąja.
Liudytojas R. U. teisme paaiškino, kad praėjusių metų birželį, jei neklysta, buvo gautas pranešimas, kad važiuodamas Veiverių g. autobusas sugadino kelio ženklą. Nuvykus nurodytu adresu, autobuso vairuotojas paaiškino, kad važiuodamas link Garliavos nepastebėjo atsukto kelio ženklo ir jį kliudė. Apžiūrėjo autobusą, matė, kad apgadintas jo veidrodėlis, ženklas persuktas į važiuojamąją kelio dalį, stovėjo ne taip, kaip turi stovėti. Apklausė vairuotoją, nubraižė eismo įvykio schemą. Atliko matavimus, t. y. nuo autobuso ašies iki kelkraščio, nuo priekinės ašies iki įvažiavimo į Maximą, ir autobuso atstumą iki kelio ženklo. Paties kelio ženklo matmenų nematavo, taip pat nematavo kelio ženklo stovėjimo iki kelio krašto. Kur buvo pirminė kontakto vieta, negali pasakyti. Vairuotojas nurodė, kad kelio ženklas buvo išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį. Galėjo būti įvykio priežastis netaisyklingai stovėjęs ženklas. Jis buvo išsikišęs į važiuojamąją dalį gal apie 20 cm, iki 30 cm. Negali pasakyti, ar tai pažymėta medžiagoje. Yra pareiga tiksliai išmatuoti. Padarė nuotraukas, kolega rašė tarnybinį pranešimą.
Liudytojas M. J. teisme paaiškino, kad asmeniui surašytas protokolas pagal pateiktą medžiaga, video medžiagą, aiškiai buvo matyti, kad kliūtis buvo iš anksto matoma. Video medžiaga buvo pateikta iš autobuso. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matė, kaip autobusas važiuoja, vairuotojas rikiavosi į dešinę pusę ir kliudė ženklą. Matė tą ženklą, jis buvo persikreipęs į važiuojamąją kelio dalį dar iki autobusui iki jo artėjant. Analizuojant nuotraukas galima priimti sprendimą, kadangi veidrodėlis pažeistas, ženklas pasisukę, kaip ir aiški situacija – kliudytas ženklas su veidrodėliu. Vairuotojas su protokolu nesutiko, kadangi neįžvelgė kaltės, kaltino kelininkus, kad turėtų tvarkyti kelio ženklus, vertino, kad ne dėl jo kaltės tai įvyko. Dėl važiavimo aplinkybių vairuotojas nurodė, kad buvo prasto oro sąlygas, lyg lijo, kai važiavo, dėl ko nebuvo galima matyti, to ženklo. Liudytojas paaiškino, kad jam iš įrašo ženklas puikiai matėsi. Asmens paaiškinimas fiksuotas raštu. Iš filmuotos medžiagos matosi, kad prieš atsitrenkiant kelio ženklas stovi netaisyklingai, neturėjo pareigos to užfiksuoti protokole. Pažeidimo fabula formuluojama pagal Kelių eismo taisyklių punktus. Jei atsitrenkė į ženklą, tuomet ženklas yra sugadintas, nes buvo pasisukęs. Vertino surašant protokolą ir nubraižytą schemą. Nemano, kad reikalinga patikslinti duomenis dėl atstumo kelio ženklo, kokia paklaida išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį. Dėl pripažinimo nukentėjusiaisiais paaiškino, kad protokole grafoje rašo nukentėjusius asmenis. Dėl priimto vėlesnio nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali paaiškinti.
Liudytojas Ž. G. teisme paaiškino, kad važiavo į eismo įvykį, kur autobusas kliudė kelio ženklą. Ji pildė eismo įvykio informacinę sistemą ir surašė tarnybinį pranešimą. Nepamena, ar bendravo su vairuotoju. Pamena, kad buvo kliudytas kelio ženklas. Buvo paimtas vairuotojo paaiškinimas, fotografuota. Pildant įvykio aplinkybes neturi pareigos pažymėti vairuotojo paaiškinimą, jis pridedamas atskirai. Protokolo šiuo atveju nesurašė. Kai rašo protokolą, pildo grafą dėl vairuotojo paaiškinimo. Negali pasakyti, koks teisės aktas reglamentuoja duomenų pildymo sistemoje tvarką. Įvykio aplinkybes surašė iš vairuotojo paaiškinimo, pateiktų dokumentų (registracijos liudijimo, vairuotojo pažymėjimo). Jei vairuotojas būtų nurodęs, kad kelio ženklas yra važiuojamojoje kelio dalyje, yra pareiga tokias aplinkybes fiksuoti, yra daromos nuotraukos, braižoma schema. Fiksuodami eismo įvykį, turi pareigą fiksuoti atstumą iki kelkraščio, jei tai turi įtakos.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Ž. S. teisme paaiškino, kad vykdo Kauno miesto ženklų eksploataciją. Gavo pranešimą, kad Aleksote guli kelio ženklas, nuvažiavo brigada, tą ženklą pakėlė ir pastatė jam dar vieną atramą. Šio ženklo vienas atramos taškas buvo šaligatvio pusėje, galbūt jį kažkas buvo apsukę. Pastatė tą patį ženklą, tik įrengė papildomą atramą. Pats ženklas nebuvo pažeistas, ženklui žala nepadaryta. Buvo vaizdo įrašas iš šios vietos, tačiau jau buvo per vėlu pateikti, jis neišsisaugojo. Prieš tai neturėjo duomenų, kad ženklas stovėjo netaisyklingai. Kai ženklas stovi ant vienos atramos, gali ir vėjas jį pasukti, ir „vandalai“, nes tai yra ilgas ženklas. Ant dviejų stulpelių yra tvirčiau. Pranešimus apie įvykius fiksuoja registracijos knygoje. Kaip buvo užfiksuotas šis įvykis, nežino. Kada pastebėtas nusuktas kelio ženklas, negali pasakyti. Dėl eismo įvykių, jei nustatomas kaltininkas, praneša jiems policija. Yra nustatytos taisyklės dėl kelio ženklo įrengimo, nustatytas aukštis, atstumai. Kelio ženklas negali būti važiuojamojoje dalyje, tik virš jos.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
Skundžiamu nutarimu R. V. nubaustas už tai, kad jis 2022 m. birželio 1 d. 16:30 val., Veiverių g. 150B, Kaune, vairuodamas autobusą MAN, v/n (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, buvo neatidus, atsiradus iš anksto matomai kliūčiai, kliudė kelio ženklą Nr. 507 (Eismo kryptis sankryžoje) ir jį apgadino.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.
Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 9 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tų pačių taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Byloje nekyla ginčas dėl to, kad nutarime nurodytu metu ir vietoje, Pareiškėjui važiuojant Veiverių gatve, ties Veiverių 150B, buvo kliudytas kelio ženklas, nurodantis eismo kryptį sankryžoje. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad šis ženklas buvo persuktas, stovėjo išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį dar iki autobusui jį kliudant. Tokias aplinkybes patvirtina paties pareiškėjo nuoseklūs parodymai, analogiškai jis paaiškino ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams R. U. ir Ž. G., taip pat ir liudytojo M. J. parodymai, kad tokias aplinkybes jis nustatė peržiūrėjęs vaizdo įrašą. Pareiškėjas nesutinka su jam inkriminuojamų Kelių eismo taisyklių pažeidimu, vertindamas, kad kelio ženklo kliudymo nebuvo galimybės išvengti arba tokia galimybė buvo ribota dėl matomumo.
Teismas, įvertinęs skunde pateiktus motyvus, Pareiškėjo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus, Institucijos pateiktus argumentus bei rašytinius byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad skundas yra pagrįstas.
Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Vis dėlto, būtina pažymėtina, kad vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014).
Teisme apklausto liudytojo M. J. teigimu, peržiūrėjus vaizdo įrašą, pateiktą iš vairuotojo autobuso, buvo aiškiai matomas kelio ženklas, kuris ir buvo kliudytas. Vis dėlto, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad šis ženklas matosi vaizdo įraše, savaime negali patvirtinti to, kad tokią kliūtį autobuso vairuotojas šioje situacijoje galėjo pamatyti laiku, siekiant imtis atitinkamų priemonių, pvz. stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Kad į važiuojamąją kelio dalį išsikišusį kelio ženklą jis galėjo pamatyti, R. V. neigė viso proceso metu. Tuo tarpu, peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, matyti, kad pareiškėjo vairuojamas autobusas, persirikiavęs į kraštinę eismo juostą, pavažiavęs ja nedidelį atstumą, kliudo kelio ženklą, taip pat matyti, kad tuo metu buvo apsiniaukę, lijo, o kelio ženklas akivaizdžiai stovi persuktas į gatvės pusę, kas, teismo vertinimu, apsunkina tokios netikėtos kliūties pastebėjimą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, buvo atliekami atitinkami tyrimo veiksmai. Vienas jų – sudaryta eismo įvykio vietos schema, joje pažymėti išmatuoti atstumai nuo autobuso rato ašies iki kelkraščio, nuo autobuso iki įvažiavimo į aikštelę, kurioje stovi prekybos centras, pažymėti eismo juostos matavimai. Tuo tarpu, matavimai nuo transporto priemonės veidrodėlio iki persukto kelio ženklo, kuris buvo kliudytas, nebuvo atlikti ar bent šioje schemoje nepažymėti, nors, teismo vertinimu, tokios aplinkybės yra svarbios sprendžiant, ar autobuso vairuotojas galėjo laiku pamatyti kelyje atsiradusią kliūtį ir jos išvengti, o taip pat ir įvertinti aplinkybes dėl saugaus tarpo iš šono palikimo.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas objektyviai negalėjo tikėtis, kad šioje kelio atkarpoje gali atsirasti kliūtis, kurios įprastu atveju ten būti neturėtų, t. y. į važiuojamąją kelio dalį išsikišęs kelio ženklas, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad jis buvo neatidus ir nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus.
Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma (ANK 591 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).
Šiuo atveju, įvertinus Institucijos R. V. inkriminuojamas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, sprendžia, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Teismas pastebi, kad skundžiamame nutarime buvo konstatuota, jog R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų reikalavimus, tuo tarpu, nutarimo motyvuojamojoje dalyje yra aptariami ir cituojami jau 126 šių taisyklių punkto reikalavimai („Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo <...> palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus). Tačiau įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nėra pagrindo spręsti dėl šios aplinkybės tikslinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu teismas,
nutaria:
pareiškėjo R. V. atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.