Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Bylų kategorija: 1.1.4.4.3.; 1.1.4.4.5.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.3.; 1.2.14.6.1.; 1.2.18.10.;

1.2.20.15.; 1.2.29.1.; 2.3.6.4.5.;

2015 m. birželio 8 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 24 str. 6 d., 183 str. 1 d., 245 str., 300 str. 1 d.

L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 183 str. 1 d., 24 str. 4 d., 300 str., 222 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. 2013 m. spalio mėn. pabaigoje Šiauliuose, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2014-10-28, veikdamas kartu su organizatoriumi L. Ž., padėjo L. Ž. pasisavinti AB „G.“ turtą, t.y., L. Ž. pasiūlius, sutiko sudaryti tariamą sandorį dėl mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo, pasirašė fiktyvią mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį, fiktyvius 2013-10-28 priėmimo-perdavimo aktus, nors jokio patikėto ar mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto, pinigų ir skolų L. Ž. jam neperdavė, 2013-10-28 pateikė duomenis apie mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pakeitimą VĮ Registrų centro Šiaulių filiale, kas sudarė galimybę L. Ž. 2013-10-28 priėmimo-perdavimo akte minimą AB ,,G.“ priklausiantį turtą: du šaldiklius Micro Concord, vieneto vertė 3630 Lt, keturis lauko baldų komplektus 4-1 su logo, vieneto vertė 1815 Lt, reklaminį stendą 363 Lt vertės, du stovus dviejų kranų, vieneto vertė 1815 Lt, keturis keg. vožtuvus, vieneto vertė 363 Lt, Co2 reduktorių 363 Lt vertės, keturias 30 l metalines statines, vieneto vertė 272,25 Lt, pasisavinti, tokiu būdu padėjo L. Ž. pasisavinti 2013-04-15 produkcijos tiekimo sutartimi Nr.2013/04/15-82 MB ,,(duomenys neskelbtini)“ patikėtą svetimą AB „G.“ priklausantį 21417 Lt vertės turtą.

Be to, A. I. 2013 m. spalio mėn. pabaigoje, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bet ne vėliau kaip 2013-10-28, veikdamas kartu su organizatoriumi L. Ž., bendrininkų grupėje pagamino netikrus dokumentus, t.y., L. Ž. pateikus savo parašu patvirtino mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad L. Ž. už 2050 Lt A. I. parduoda mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, 2013-10-28 priėmimo-pardavimo aktą, kuriame buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad L. Ž. A. I. perdavė 2 vnt. vitrininių šaldytuvų, 2 vnt. įrangos alui pilstyti, 4 vnt. stalų „G.“, 16 vnt. kėdžių, 8 vnt. bačkų (gubernijos, tauro), tualetą toi-toi, kasos aparatą, 24 vnt. 0,5 l bokalų, 24 vnt. taurelių, 12 vnt. vyno taurių, 2 vnt. mob. telefonų samsung galaxy S4, 2 vnt. mob. telefonų samsung galaxy S2, šiukšlių konteinerį, 2013-10-28 priėmimo-pardavimo aktą, kuriame buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad L. Ž. A. I. perdavė prekių likutį už 5110,31 Lt, avansinę apyskaitą 6269,51 Lt sumai, 15151,62Lt skolas tiekėjams, 3758,74 Lt atlyginimų skolą, 400,20Lt skolą VMI, 1598,62Lt skolą SODRAI.

Be to, A. I., būdamas mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu Tilžės g. 29-10, Šiauliai) vadovu, po to, kai 2014 m. liepos 7 d. jam pasirašytinai buvo įteiktas bankroto administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens I. P. pranešimas dėl dokumentų pateikimo ir įmonės turto pagal balansą perdavimo, nevykdė 2014-06-16 Šiaulių apygardos teismo nutarties ir iki 2014-07-12 bankroto administratoriui neperdavė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 m. ir bankroto iškėlimo datai (2014-06-27); darbo santykių dokumentų (įsakymai personalo klausimais, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai); ilgalaikio turto apskaitos dokumentų (kortelės, nurašymo aktai), mažaverčio inventoriaus ir prekių apskaitos dokumentų, inventorizacijos aktų; Didžiosios knygos; elektroninio kasos aparato žurnalų; bendrijos sutarčių ir kitų su įmonės veikla susijusių dokumentų.

L. Ž. 2013 m. spalio mėn. pabaigoje Šiauliuose, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2013-10-28, būdamas mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir veikdamas kartu su padėjėju A. I., organizavo mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ patikėto turto iš patalpų adresu (duomenys neskelbtini), pasisavinimą, t.y., turėdamas tikslą pasisavinti AB ,,G.“ priklausantį ir mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ patikėtą turtą, bet siekdamas išvengti savo atsakomybės, organizavo tariamą mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą, tuo tikslu susirado tariamą mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirkėją A. I., parengė fiktyvią mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį, fiktyvius 2013-10-28 priėmimo-perdavimo aktus, bei organizavo duomenų apie mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pakeitimą VĮ Registrų centro Šiaulių filiale, po ko A. I. pasirašius fiktyvią mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį, fiktyvius 2013-10-28 priėmimo-perdavimo aktus, jokio patikėto ar mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto A. I. realiai neperdavė, o 2013-10-28 priėmimo-perdavimo akte minimą turtą: du šaldiklius Micro Concord, vieneto vertė 3630 Lt, keturis lauko baldų komplektus 4-1 su logo, vieneto vertė 1815 Lt, reklaminį stendą 363 Lt vertės, du stovus dviejų kranų, vieneto vertė 1815 Lt, keturis keg. vožtuvus, vieneto vertė 363 Lt, Co2 reduktorių 363 Lt vertės, keturias 30 l metalines statines, vieneto vertė 272, 25 Lt, pasisavino, tokiu būdu pasisavino 2013-04-15 produkcijos tiekimo sutartimi Nr. 2013/04/15-82 jam patikėtą svetimą AB „G.“ priklausantį 21417 Lt vertės turtą.

Be to, L. Ž. 2013 m. spalio mėn. pabaigoje, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bet ne vėliau kaip 2013-10-28, veikdamas kartu su vykdytoju A. I. bendrininkų grupėje organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, t.y. pagamino netikrus dokumentus: mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad L. Ž. už 2050 Lt A. I. parduoda mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, 2013-10-28 priėmimo-pardavimo aktą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad L. Ž. A. I. perdavė 2 vnt. vitrininių šaldytuvų, 2 vnt. įrangos alui pilstyti, 4 vnt. stalų „G.“, 16 vnt. kėdžių, 8 vnt. bačkų (gubernijos, tauro), tualetą toi-toi, kasos aparatą, 24 vnt. 0,5l bokalų, 24 vnt. taurelių, 12 vnt. vyno taurių, 2 vnt. mob. telefonų samsung galaxy s4, 2 vnt. mob. telefonų samsung galaxy s2, šiukšlių konteinerį, 2013-10-28 priė mimo-pardavimo aktą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad L. Ž. A. I. perdavė prekių už 5110,31 Lt, avansinę apyskaitą 6269,51 Lt sumai, 15151,62 Lt skolas tiekėjams,3758,74 Lt atlyginimų skolą, 400,20 Lt skolą VMI, 1598,62 Lt skolą SODRAI, šiuos žinomai netikrus dokumentus patvirtino savo parašu ir pateikė juos pasirašyti A. I..

Be to, L. Ž. laikotarpiu nuo 2013-07-11 iki 2013-10-23 būdamas mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ (įm.k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) vadovu, pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnį kaip ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis paslėpė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, o būtent tyrimui nepateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių, inventorizacijos aktų, elektroninio kasos aparato žurnalo, registro „Didžioji knyga“ bei ūkinių operacijų suvestinės, kuriose remiantis apskaitos dokumentais būtų apibendrinti duomenys apie bendrijos ilgalaikį turtą, trumpalaikį turtą – skolas bendrijai ir bendrijos skolas tiekėjams, darbuotojams bei valstybės biudžetui ir taip nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 str. 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 3 dalies nuostatų, nurodančių, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, nes tiriamuoju laikotarpiu neregistravo, negrupavo turto (atsargų, skolų bendrijai) ir bendrijos skolų apskaitos duomenų registruose pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, dėl ko iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-04-03 iki 2013-12-31.

Kaltinamasis A. I. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, išskyrus tai, kad tai aplaidumas. 2013 m. spalio mėn. jam reikėjo įmonės, nes įmonę turi Švedijoje, todėl norėjo daryti bendrą Lietuvos ir Švedijos įmonę. Per Ž. M. sužinojo, jog L. Ž. parduoda įmonę. Kokie santykiai buvo tarp Ž. M. ir L. Ž., nežino. Kai Ž. M. jį „suvedė“ su L. Ž., tai su juo jie apsitarė, pakalbėjus su advokatu jis nurodė, kad apsimoka tą įmonę pirkti kad ir su skolomis. Tą įmonę jis įsigijo už 2000 Lt ar 2050 Lt. Neprisimena, ar sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, tuo metu jis labai skubėjo, nes reikėjo išvykti į Švediją – atrodo, kad sudarė. Taip pat pasirašė perdavimo dokumentus. Įmonė buvo perkama per tarpininką, o jis pačiame sandoryje, kai buvo perduodami pinigai – nedalyvavo. Pinigus L. Ž. perdavė jo „kompanjonas“ A., kuris dabar yra išvykęs į Airiją, po to jie pasirašinėjo dokumentus. Sandorį sudarė Registrų centre, ten pasirašė ir dokumentus, tačiau kokius dokumentus – pasakyti negali. Taip pat pasirašė daiktų perėmimo, t. y. iš viso pasirašė dvejus dokumentus. Daiktus jo „kompanijonas“ A. pervežė į išnuomotas patalpas, o jis tuo metu buvo Švedijoje. Jis sakė, kad paėmė tuos daiktus, kurie buvo surašyti. Nematė, kaip A. perdavė pinigus. Jis jam davė apie 2000 Lt. Paties sandorio nematė, A. sakė, kad pinigus perdavė L. Ž.. Bendrų pažįstamų su A. neturėjo. Jis susiskambino su L. Ž., jis pasakė, jog pinigus gavo, paruoš dokumentus ir atvažiuos į Registrų centrą susitikti su juo. Tada A. visame tame nedalyvavo. Dėl įmonės turto nesidomėjo, kadangi Švedijoje jam gerai sekėsi verslas, todėl buvo „pasinėręs“ ten. Kadangi tuo metu nebuvo A., tai taip viskas ir liko. Kai įsigijo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvoje daugiau jokios įmonės neturėjo, direktoriumi niekur nedirbo, o įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu jau buvo bankrutavusi ir jam atrodo, kad jos direktoriumi jau nebuvo. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas buvo nupirkęs, o kai pirko įmonę „(duomenys neskelbtini)“, tai „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo bankrutavusi, tačiau tiksliai bankrutavimo datos neprisimena. Nusipirkus naują įmonę, perduodamų daiktų nežiūrėjo, nes A. sakė, kad viską perėmė. Jis pasirašė turto perdavimo aktą, o dokumentus jam perdavė L. Ž., tik negali nurodyti perdavimo datos. Po to, pagal įgaliojimą juos perdavė Ž. M., o jis – I. P.. Neprisimena, ar buvo surašytas dokumentų perdavimo-priėmimo aktas. Neprisimena, ar buvo antspaudas, tačiau jei ant įgaliojimo buvo uždėtas spaudas, tai turbūt buvo. Ž. M. įgaliojimą parašė jis, bet neprisimena, ar uždėjo antspaudą – jei yra uždėtas, tai vadinasi, uždėjo. Pardavus bendriją, kai jo nebuvo namuose, o buvo jo tėvas, tai buvo atėjęs iš AB „G.“ vadybininkas ir, kaip jis suprato, ieškojo B. Nežino, kas nutiko su AB „G.“ turtu, kurį pateikė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti prekybai. Į garažą su tyrėja važiavo kartu, jį atrakino, matė, kad sudėti stalai ir kėdės. Atrodo, kad tyrėja nereikalavo pateikti bendrijos dokumentų, nes jei būtų reikalavus, tai būtų pateikęs. Paskambinęs Ž. M. paprašė pateikti dokumentus bankroto administratoriui. O kad reikia tuos dokumentus pateikti bankroto administratoriui sužinojo, kai gavo laišką iš I. P.. Dokumentų perdavime nedalyvavo, nežino, kokie dokumentai buvo perduoti. Kai gavo dokumentų dėžę, tai atrodo, jog iš jos jokių dokumentų nebuvo išėmęs – visus perdavė Ž. M.. Dokumentų dėžę paėmė iš L. Ž., tačiau neprisimena, kurioje vietoje – gal automobilyje. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba Ž. M.. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus. Dabar teismui duoda teisingus parodymus, nes ikiteisminio tyrimo metu galvojo, kad gal pavyks išvengti baudžiamosios bylos. A. atsirado tik paskutiniuose parodymuose, kadangi nenorėjo jo kišti į šį reikalą. Tačiau jei dabar iškilo toks klausimas, tai ras jo kontaktus ir jį patį. Po įmonės pirkimo bendraudavo su L. Ž. ir A.. Jei pokalbiuose yra užfiksuota, kad L. Ž. jam davė 200 Lt, tai gal jis tuo metu už kažką sumokėjo, o gal buvo skoloje. Su A. J. telefonu bendravo ir dabar bendrauja, jų santykiai draugiški. Kovo 17 d. buvo užfiksuotas pokalbis su Ž. M. apie pas A. J. laikomus stalus, tačiau negali pasakyti, apie kokius stalus buvo kalbama. Negali pasakyti, ar L. Ž. yra susijęs su tais stalais. Taip pat nežino, apie kokį „mikriuką“ buvo kalbama tiems stalams parvežti. Kai perėmė turtą, nesigiL., ką perima. NesigiL. į tai, kad perima turtą, kuris pagal avansinę apyskaitą yra 6269,51 Lt, nežino, ar tai buvo perimta. Prekių nematė, nesidomėjo. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nesamdė jokios buhalterės. Kadangi ši įmonė bankrutavo, tai apskritai niekuo nesidomėjo. Sutinka su AB „G.“ pareikštu ieškiniu, yra dėl jo gavęs sprendimą, todėl prašo jį prijungti prie bylos. Per 1-2 m. šį priteistą ieškinį įsipareigoja atlyginti.

A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. spalio mėn. susipažino su L. Ž., kuris laikinai paprašė savo vardu persirašyti MB „(duomenys neskelbtini)“ ir tapti šios įmonės direktoriumi. L. sakė, kad nori keliems mėnesiams išvykti į užsienį. Pats tos įmonės veiklos vykdyti neplanavo, už įmonės perėmimą jokių pinigų nemokėjo. Joks kitas asmuo įmonės pirkimo-pardavimo sandoryje nedalyvavo. Registrų centre pasirašė L. pateiktus dokumentus, pilnai su dokumentų tekstu nesusipažino, nes tai buvo formalus, o ne faktinis įmonės perėmimas ir jo tapimas direktoriumi. Vėliau L. nuvežė jį į VMI, kur jis pasirašė prašymą dėl įmonės veiklos sustabdymo. Iš L. jokių įmonės buhalterinių dokumentų, antspaudo ar įmonės turto neperėmė. L. įkalbėdamas tapti laikinai įmonės direktoriumi ir duodamas pasirašyti dokumentus jį apgavo, nes padarė atsakingu už įmonės veiklą ir skolas už ankstesnį laikotarpį. Su L. buvo nuvažiavęs ir į Sodrą, kur taip pat pasirašė kažkokius dokumentus. Kai jam su L. buvo pareikšti įtarimai, L. jį susirado ir perdavė jo žinion baldus, stalus, kėdes, kurie buvo laikomi garaže (duomenys neskelbtini). Kam priklauso garažas ir kaip ten atsirado daiktai iš alaus baro nežino, tačiau raktus nuo garažo jam perdavė ir garažą parodė L. (2 t., 31-32, 36 b. l.). 2014-04-14 papildomos apklausos metu įtariamasis A. I. parodė, kad 2013 m. rudenį paprašė Ž. M. surasti žmogų, norintį parduoti įmonę. Taip susipažino su L.. Šiai dienai įmonę nori pasilikti sau, nes planuoja tęsti veiklą. Dalį įmonės dokumentų L. jam atidavė, tačiau tai buvo keli lapai. L.i pinigų nemokėjo, tačiau kalba apie kainą buvo, tačiau suma nebuvo suderėta. Baldus ir pilstymo įrangą iš baro samdytu mikroautobusu jis išvežė lapkričio pradžioje, baldus padėjo išvežti pažįstamas A.. Ar L. ar A. surado tą garažą, kur buvo sudėti baldai ir įranga, neatsimena. Kaip iš garažo dingo pilstymo įranga nežino (2 t., 49 b. l.). 2014-08-11 A. I. parodė, kad jokio įmonės turto ir dokumentų iš ankstesnio vadovo L. Ž. neperėmė. Perdavimo aktus pasirašė neskaitęs ir nesigilindamas į dokumentų turinį. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu sutiko tapti tik todėl, kad L. patikino, jog jam jokios atsakomybės nebus. Įmonės dokumentus pamatė tik tada, kai juo reikėjo perduoti bankroto administratoriui. Dokumentus perdavė Ž. (2 t., 58-59 b. l.). 2014-10-06 papildomos apklausos metu A. I. parodė, kad nusikaltimo nepadarė, bet sutinka, jog elgėsi neatsakingai, prisiimdamas vadovavimą ir įsipareigojimus už įmonę, nors faktiškai jokios veiklos įmonės vardu nevykdė (2 t., 63 b. l.).

Kaltinamasis L. Ž. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir nurodė, kad pardavė įmonę. Su A. I. susipažino, kai jį atvedė Ž. M.. Už įmonę jam buvo sumokėta 2050 Lt. Buvo pasirašyta įmonės pardavimo sutartis, perdavimo aktai tiek dokumentų, tiek turto ir skolų ir likučio įvertinimas. Įmonė turėjo turto: telefonai, kavos aparatas ir dar kažkas, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Įmonė turėjo AB “G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto. Įmonės „G.“ turtas: pilstymo įranga, stovas, kuris ir liko įmonėje, tačiau pamiršo jį įtraukti į dokumentus. Minėti daiktai buvo perduoti, kai atvažiavo draugas, pasižiūrėjo, jog viskas yra ir viską padavė. Tada atvažiavo abu: A. ir A. I.. Nuo baro raktus padavė A. I., jis buvo kartu su A.. Sandoryje dalyvavo trise: jis, A. I. ir A.. Pinigus perdavė A., o A. I. tuo metu gal buvo išėjęs parūkyti. Įsigyjant įmonę dalyvavo A., A. I. ir jis, o Ž. M. tuo metu nebuvo – jis tik „suvedė“ su A. I.. Tą dieną, kai buvo perduoti pinigai, dar buvo užpildyti ir dokumentai, važiavo į Registrų centrą perrašyti įmonės. Į Registrų centrą vyko visi trys. Naujam įmonės savininkui perdavė visus dokumentus, kuriuos paėmė iš buhalterijos. Įmonės dokumentus nuvežė į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėse. Iki įmonės perdavimo dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o dar prieš tai sporto mokykloje treneriu. Bendriją perleisti kilo mintis, kadangi nebespėjo su sportu, nes savo gyvenimą siejo su juo, t. y. nebespėjo sportuoti, važiuoti į varžybas, stovyklas. Neturėjo būti įmonėje apie 20 tūkst. litų skolų – gal tos skolos susidarė jau po to, o ne tada, kai buvo tos įmonės direktorius. Iki pardavimo buvo mokami mokesčiai ir Sodrai, ir VMI, buvo atsiskaityta su tiekėjais. Skolą paskaičiavo buhalterė, neprisimena, ar ji buvo įdarbinta oficialiai. Visus dokumentus padavė pagal perdavimo aktą. Perdavimo akto jis neturi, jis turėjo būti surašytas. Visus dokumentus padavė A. I., taip pat perdavė raktus nuo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Kas toliau vyko su paliktu turtu – jis nežino. Iš bendrijos turto buvo keturi telefonai, kuriuos paliko bare. Su AB „G.“ priklausančių stalų ir kėdžių grąžinimu jis niekaip nesusijęs. Jis tarpininkavo išnuomojant garažą. Vėliau sužinojo, kad S. G. garaže buvo rasti visi daiktai, nežino, kaip jie pas jį atsirado. Ž. M. ateidavo į salę sportuoti, o paskui pradėjo bendrauti bare. A. J. iš pradžių žinojo tik iš matymo. Pardavus įmonę, jie palaikė santykius su Ž. M.. Paskui pradėjo bendrauti trise: jis, Ž. M. ir A. I.. Pasirašant turto perdavimo dokumentus su jais susipažino A., t. y. jis susiskaičiavo butelius, pinigus. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ į kompiuterį suvedinėjo likučius, pildė kai kuriuos priėmimo ir atleidimo raštus. Bendrijoje buvo pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, buvo atliekamos inventorizacijos, buvo inventorizacijos aktai, elektroninis kasos aparato žurnalas, registras, didžioji knyga, ūkinių operacijų suvestinės. Visi dokumentai buvo dėžėje ir atiduoti A. I., o ne palikti pas buhalterę. Dokumentai buvo perduoti vėliau nei buvo parduota bendrovė – gal per kelias dienas. Pažįsta G. P., jis norėjo užsiimti verslu ir persirašė mamos įmonę, jį pažįsta nuo mokyklos laikų, kartais su juo bendrauja, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Yra įrašytas pokalbis kovo 13 d. tarp jo ir Ž. M., kai prašo perduoti A. I. 200 Lt, tačiau neprisimena kas tai per pinigai. Įrašytas pokalbis su Ž. M. apie stalus, esančius pas A. J. ir jų pardavimą, mikroautobuso organizavimą, yra apie tą laiką, kai dirbo miške. Kai pardavė įmonę, tai naujasis savininkas sakė, jog susisieks su AB „G.“. Nepagalvojo AB „(duomenys neskelbtini)“ perspėti apie planuojamą bendrijos pardavimą. Įmonę pardavė kaip veikiančią. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo nuo liepos 11 d. iki jos perdavimo. Kai buvo direktorius atliko vadovaujančias pareigas: vežė dokumentus pas buhalterę, sudarinėjo darbo tvarkaraščius, kai reikėdavo, tai dirbdavo ir su kasa. Įmonės kasininkas buvo jis. Neprisimena, kokia įmonės pardavimo momentu buvo pinigų suma, tačiau ją įformino perdavimo akte ir perdavė A.i. Tie pinigai buvo kasos aparate. Prekių likutį suskaičiavo su A., jis buvo įrašytas į dokumentus. Dokumentų buvo pilna ne maža dėžė, joje buvo ir segtuvų, ir „palaidų“ dokumentų. Prekių likučius atspausdino iš kompiuterio ir įdėjo į tą dokumentų dėžę. Nežino, kodėl nebuvo sudaryta finansinė atskaitomybė ir ji nepateikta Registrų centrui už 2013 m. AB „G.“ dviejų šaldytuvų-vitrinų nebuvo, o buvo alaus pilstymo įranga. Šaldytuvai buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentuose paminėjo visą pilstymo įrangą, o ne atskirai detalėmis.

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba AB „G.“ vadybininku. 2013 m. dirbo su įmone „(duomenys neskelbtini)“, priimdavo užsakymus, imdavo pinigus, įmonė užsakinėdavo iš jų prekes. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsakinėdavo prekes, sumokėdavo pinigus ir tuomet atvažiuodavo prekės. Pačioje pradžioje, kai buvo sudarinėjama sutartis, šiai įmonei buvo perduoti baldai, o dėl jų derinosi vadovas. Taip pat buvo perduota pilstymo įranga, lauko baldai, t. y. buvo perduota keturi stalų komplektai, du pilstymo kranai, du šaldikliai. Šių daiktų perdavime jis nedalyvavo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklą vykdė (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame mediniame kioskelyje prie žemdirbių turgaus. Jie užsiiminėjo alkoholio prekyba. Per tą laiką, kai dirbo su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, iš pradžių kontaktavo su L. Ž. mama, o paskui su pačiu juo. Bendraujant su L. Ž. mama problemų nebuvo, ji atsiskaitydavo. Paskui bendravo su L. Ž., tai jis taip pat susimokėdavo, užsakydavo prekes – problemų nebuvo. Tik pabaigoje nebeišėjo su juo susisiekti, pamatė, kad nebedirba, nes bendrovė buvo uždaryta. Nutrūkus jų su L. Ž. bendravimui, maždaug po savaitės laiko nuvyko į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ji jau buvo uždaryta ir nebedirbo, su L. Ž. susisiekti nebepavyko. Liko apie 700 Lt skola įmonei „G.“ už prekes, liko baldai ir tara. Bandė ieškoti kontaktų su L. Ž. - buvo susisiekęs su jo mama, tačiau ji nurodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ yra jau kitas savininkas, davė jo kontaktus, tačiau susisiekti nepavyko.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad iš jų įmonės „G.“ įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį paėmė baldus, šaldymo įrangą, komplektines detales: mikromatiką ir reduktorius, bei alaus šaldiklį. Buvo paimta keturi komplektai baldų ir keturios kėdės, du alaus šaldikliai „Micro Concord“, reduktorius, mikromatikai. Baldai buvo pažymėti inventoriniais numeriais, pateikiant gavėjui jie buvo po restauracijos ir geros kokybės. Baldų restauracija yra atliekama pas juos įmonėje. Ikiteisminio tyrimo metu atidarant tam tikras patalpas nedalyvavo. Jo funkcija yra tokia, kad kai vadybininkas parašo paraišką apie tai, kokie baldai reikalingi įmonei, tas paraiškas vizuoja pardavimo vadovas. Jis paraišką atsiveža į logistikos centrą, yra išrašomas krovinio važtaraštis, o jis pagal jį „atkrauna“ baldus į automobilį ir jie išvežami gavėjui. Kai ikiteisminio tyrimo metu buvo atidaromas garažas, jis buvo iškviestas. Kai atvažiavo prie garažo, jau jis buvo atidarytas, išnešė 16 kėdžių ir keturis stalus, visą tai priklausė AB „G.“. Rastų daiktų būklė buvo patenkinama, dėl gamtos poveikio garaže jie buvo šiek tiek sudrėkę. Garaže rastų daiktų gavėjas buvo AB „G.“ – jie juos išsivežė įmonės automobiliu. Visų daiktų inventoriniai numeriai buvo patikrinti.

Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2014-06-16 Šiaulių apygardos teismas yra iškėlęs bankroto bylą mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskirta jos administratoriumi, o ji yra šios įmonės direktorė. Jie rašė prašymą policijai, kad būtų ištirta, ar nėra vadovo veiksmuose nusikalstamos veikos, kadangi iki šios dienos nėra įvykdyta minėta Šiaulių apygardos teismo nutartis, t. y. ne viskas yra perduota bankroto administratoriui pagal bankroto įstatymą. Per 15 d. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. I. turėjo perduoti administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus pagal finansinės atskaitomybės paruoštas bankroto bylas įsiteisėjimo dienai. Su A. I. bendravo du kartus: vieną kartą buvo susitikę ekonominėje policijoje, kai teko jam perduoti pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą ir dokumentų bei turto perdavimą, o kitą kartą susitiko birželio 21 d., kai jis atvyko pas juos į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ perduoti dokumentų. Kelias dėžes dokumentų jis perdavė kartu su Ž. M.. Buvo pasakyta, kad visais klausimais reikia kreiptis į Ž. M.. Jie jų prašė pasilikti, jei jie nėra surašę perdavimo aktų, tačiau jie pasakė, jog neturi laiko, liepė jiems surašyti, pažiūrėti, ko trūksta ir tuomet jie jiems viską pristatys. Tačiau buvo nuolat atsisakinėjama atvykti, o kai nei vieno nesulaukė, kreipėsi į policiją. Pagal Šiaulių apygardos teismo nutartį dokumentų trūkumas buvo. Pareiškime jie taip pat nurodė, kokių dokumentų trūksta. Svarbiausia, nebuvo finansinės atskaitomybės nei už 2013 m., nei bankroto iškėlimo dienai. Buvo pateikti palaidi dokumentai, nebuvo suvestinių. Iš dokumentų, kuriuos turėjo, pateikė civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys pateiktas 2014-11-19. Kai atvyko pas juos A. I. su įgaliotiniu, Ž. M., įgaliojimas buvo pateiktas, neprisimena, ar jame atsispindėjo, kokias pareigas gali vykdyti Ž. M.. Įgaliojimas buvo pasirašytas, uždėtas antspaudas. Tą dieną buvo perduoti dokumentai, tai buvo perduotas ir antspaudas. Kai buvo perduodami dokumentai, patalpose buvo ir A. I., ir Ž. M. ir buvo pasakyta, kad jei ko nors trūksta, tai kreiptis į Ž. M.. A. I. kontaktus rado iš Registrų centro duomenų bazės, o paskui siuntė prokuratūrai prašymą, kad jei yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad juos informuotų. Tuomet ekonominė policija gavę jų pranešimą informavo juos, kad jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. I. iš pradžių žinomais adresais išsiuntė pranešimus registruotais ir neregistruotais laiškais, o kai atsiliepė ekonominė policija, tai jie pasakė, kokią dieną ir valandą A. I. turi būti pas juos apklausoje. Kreditoriniai reikalavimai yra 33416 Lt, visi kreditoriai jiems pateikė dokumentus, įrodančius kreditorinius reikalavimus. Kai kurie jų pateikti dokumentai sutapo, kai kurie nesutapo su jų turimais dokumentais. Didžiausia kreditorinį reikalavimą pateikė AB „G.“ dėl prarasto turto, taip pat pateikė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, t. y. daugiausia kreditoriai yra tie tiekėjai, kurie tiekė alkoholinius gėrimus. Su darbuotojais susitiko tik dabar, jie paaiškino, kad yra skolos ir kreipsis į juos, kad patvirtintų kreditorinius reikalavimus kreipimosi į garantinį. Taip pat kreditoriais yra ir Sodra, ir VMI. Iš L. Ž. perduotų aktų A. I. jie sprendė, kad bendrijos turtas turi būti bendrijoje. Papildomų dokumentų apie tai jie nerado, o tik rado, jog yra du telefonai, prekės už 5000 Lt ir 6269 Lt piniginės lėšos pagal avansinę apyskaitą. Tai jie pateikė civiliniame ieškinyje. AB „G.“ skola buvo detalizuota: 1200 Lt skola už prekes ir negrąžintas turtas, kuris buvo duotas panaudai pagal sutartį. Buvo išvardinta, kokia skola už tarą, kokie baldai, šaldikliai ir t. t. AB „G.“ pateikė sutartis, važtaraščius, pagal kuriuos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė tą turtą. Trūkumų sąrašas buvo išdėstytas civilinėje byloje, skola, pasirodo, priteista iš A. I.. Už visą ilgalaikį turtą yra 14084,40 Lt. Jų civiliniai ieškiniai yra taros vertė, bet nėra produkcijos skola. 1089 Lt skola už tarą, skola už produkciją - 9087,69 Lt, o delspinigiai – 103 Lt. Jų civiliniame ieškinyje 1057,97 Lt nėra, nes tai yra už produkciją, o ne žalos padarymas ir eina bankrotinėje byloje kaip patvirtintas kreditorinis reikalavimas.

Liudytojas Ž. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta L. Ž. ir A. I.. A. I. jam užsiminė, jog su draugu A., R. ar A. – dabar neprisimena vardo - ieško pirkti įmonės, o L. Ž. treniruotėje buvo sakęs, kad nori parduoti įmonę. Todėl jis juos ir supažindino. Kai juos supažindino, tai kažką kalbėjosi, o paskui A. I. su draugu važiavo pasiimti įrangos. Supažindinimo dieną jis dalyvavo A. I. ir L. Ž. pokalbyje, tačiau nelabai klausėsi, ką jie kalba. Jie tarėsi dėl įmonės pirkimo, gal buvo pildomi dokumentai, gal buvo atsiskaitymas. Turbūt L. Ž. padavė dokumentus. Gal buvo tarp jų atsiskaitymas, tačiau paties pinigų perdavimo momento nematė, o tik girdėjo pokalbį, kai buvo minimos sumos, kurių nurodyti dabar negali. Sandoris įvyko antrą susitikimą, jie prie jo pasirašinėjo dokumentus. L. Ž. atvežė pirkimo sutartį ir jie pasirašinėjo. Tuo metu buvo aptariami ir finansiniai įsipareigojimai, nes jam atrodo, jog L. Ž. sakė A. I., kad jie turi priimti atsakomybę už įrangą. Po dokumentų pildymo vėliau L. Ž. sakė, kad A. I. pasiėmė įrangą, kad jam skambina iš policijos ir ieško, o A. I. buvo išvykęs į užsienį. Kaip suprato, reikėjo grąžinti įrangą, tačiau grąžino ne visą. A. I. su draugu susirinko tą įrangą – tas draugas susidėjo į automobilį įrangą. Vežant įrangą taip pat buvo L. Ž., A. I. ir jo draugas. Daiktus į automobilį nešė A. I. draugas, tačiau gal jam padėjo ir A. I.. Matė, kaip į automobilį nešė metalinius daiktus, kurių pavadinimų nežino, šaldytuvus, kėdes, stalus. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ jokių reikalų neturėjo, išskyrus tai, kad A. I. prašė padėti nuvežti dokumentus į nuklono teritorijoje esančią įmonę ir paduoti juos moteriai. Dokumentai buvo sudėti į maišą ar dėžutę – neprisimena. Jam nereikėjo pildyti jokių dokumentų susijusių su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Tos įmonės, kur ėjo su A. I., darbuotoja jam skambino dėl dokumentų trūkumo, kadangi A. I. neturėjo telefono ir jis davė savo telefono numerį. Kai bankroto administratorė nurodė, jog trūksta dokumentų, jis kreipėsi į A. I., taip pat kreipėsi ir į L. Ž., tačiau jis nurodė, jog viską atidavė A. I., o jis – kad viską padavė bankroto administratorei. Kai jam pradėjo skambinti dėl dokumentų ir iš policijos, tai tada jis pradėjo ieškoti A. I.. Be to, ir L. Ž. jam pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis supažindino jį su A. I. ir dabar jis turi problemų. A. J. pažįstamas seniai – jis jam kaip tėvas, nes nuo mažens augino. 2014-03-13 bendravo telefonu su A. I. ir jis prašė paskolinti 200 Lt. Kovo 17 d. per pokalbį su L. Ž. sakė, kad skambins A. J. dėl stalų, nes jis jam darė suolus, bet gavosi „brokas“, tai A. J. pasakė, jog jų nebepirks ir gali važiuoti juos pasiimti. A. J. jam liepė tuos suolus išsivežti, nes užėmė jam vietą. Jis pusę jų išsivežė, o kita pusė yra dar likę ir toliau pūva. Jis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jam nesumokama alga penktas mėnuo. A. I. taip pat ten dirba, tačiau taip pat negauna algos. Žino įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Jis pirko įmonę iš G. P., nes nori atidaryti kavinę. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdarbintas. Nešė dokumentus su A. I., tačiau daugiau jam nieko nepadėjo. Kai kilo klausimai dėl dokumentų trūkumo, A. I. gėrė, tai jis sakė, kad parašytų įgaliojimą, kad galėtų iki galo sutvarkyti dokumentus. Įgaliojimą parašė A. I., jį padavė namuose, kai ėmė dokumentus vežti į įmonę prie nuklono.

Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta A. I., o L. Ž. žino iš matymo. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neprisimena. Yra matęs iš toli alaus barą adresu (duomenys neskelbtini) g. 24, o lankęsis nėra. Žino, kad A. I. turėjo daug problemų su teisėsauga. Apie jo reikalus su bendrove „G.“ yra girdėjęs „kaip per miglą“, t. y. kad žadėjo stalus ir kėdes priduoti AB „G.“. Neprisimena, ar sakė, iš kur tas kėdes ir stalus gavo, neprisimena, kad būtų sakęs, kur tuos daiktus laiko. Kovo 17 d. buvo užfiksuotas pokalbis tarp jo ir A. I., kad Ž. ir L. buvo pas jį ir sakė, jog reikia nuvažiuoti į mišką paimti stalus, kad turi patalpą, bet reikia automobilio, o jis atsakė, jog čia jie patys turi vežiot, tai jei toks pokalbis ir buvo tai jis jo neprisimena, nes dažnai telefonu kalba išgėręs, o paskui neprisimena. Išgėręs būna kiekvieną savaitgalį, kai pradeda gerti ketvirtadienį arba penktadienį ir baigia sekmadienį, o po to kelias dienas būna „koma“, t. y. būna pusgirtis. Kovo 22 d. pokalbyje A. I. jam sakė, jog stalai ir kėdės yra sudėti, tačiau rado „popierius“ kur yra priduoti šaldytuvai, tai gali pasakyti, kad šio pokalbio neprisimena. Kovo 24 d. pokalbyje A. I. kalba apie „popiergalius“, o jis pasakė, kad Ž. gali juos nunešti, tai apie tai gali pasakyti, jog nieko apie šį pokalbį neprisimena. Kai tas pats pokalbis tęsiasi ir jis liepia A. I. „nemėtyti pėdų“ ir duoti parodymus tokius, kaip davė pirminius, tai gali paaiškinti, jog taip jam yra sakęs ne kartą, t. y. kad sakytų teisybę, kai kalba buvo apie kėdes. Negalėjo liepti A. I. nesakyti, kad jis gavo 200 Lt. Jis jam yra davęs 200 Lt ir 100 Lt, nes yra jam kapojęs malkas. Gal ir galėjo pasakyti, kad policijai nieko nesakytų, jog davė 200 Lt, kad jam nereikėtų susimokėti mokesčių.

Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013-05-14 jie išnuomojo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) g. 24 gėrimų ir maitinimo paslaugoms – mini barui. Sutartį su jais sudarė direktorė D. D. Ž.. Kažkuriuo laikotarpiu po to buvo atvykęs ir L. Ž.. Po sutarties pasirašymo teko bendrauti su abiem asmenimis. Praktiškai visada įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus vykdė laiku, tik maždaug 2013 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje – spalio mėnesio pradžioje nustatytu laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, todėl jie skambino D. D. Ž., o ji pasakė, jog reikia skambinti jos sūnui. Tuomet paskambino L. Ž., kuris pasakė, jog jie nebedirba, bus kiti savininkai ir visi įgaliojimai bus perduoti naujam savininkui, kuris su jais susisieks. L. Ž. jiems paliko naujojo savininko lyg vardu A. kontaktus. Be to, prieš tai, t. y. rugsėjo mėnesio pabaigoje, L. Ž. sumokėjo tik pusę sumos – 350 Lt. Ši įmonė liko skoloje, tačiau pretenzijų nepareiškė, kadangi jie paliko klozetą, kriauklę, nes buvo patys pasistatę. Jie padarė tokią užskaitą. Kadangi buvo likusi skola už nuomą, tai kontrolierė buvo pavedusi stebėti, kada kas nors pasirodys tose patalpose, kadangi ten veikė ir vanduo, ir elektra, t. y. kad nebūtų naudojamasi, kai nedirba. Po kelių dienų jau spalio mėnesį buvo pastebėta, kad patalpose nieko nebeliko, o buvo įmonės „G.“ stalai, suolai, neliko gėrimų. Tai buvo pastebėta savaitės bėgyje. Kaip suprato, visi daiktai dingo ne dienos metu, nes niekas to nepastebėjo, o naktį, kai sutemo. L. Ž. neperspėjo, kad keisis savininkai, tik kai nebebuvo patalpose baldų ir įrangos, tai tada jie toliau ieškojo nuomos, tai tada jis ir pasakė, kad jis nebėra savininkas ir į jį nebesikreipti, už viską bus atsakingas A., davė jo telefono numerį. 2013 m. spalio 1 d. jie nutraukė savavališkai sutartį, paragino atnešti raktus ir L. Ž. juos atnešė kontrolierei. Raktai buvo grąžinti lapkričio mėnesio pabaigoje.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta L. Ž., kuris buvo jos darbdavys, kai nuo 2013-05-15 dirbo mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Kai pradėjo dirbti įmonės vadovas buvo D. D. Ž. – ji ją priėmė į darbą, o nuo liepos mėnesio vadovavo sūnus. Jos darbas buvo (duomenys neskelbtini) g., ten buvo naktinė prekyba alkoholiniais gėrimais, t. y. kavinė. Dirbo barmene – pardavėja. Tam bare buvo metaliniai stalai ir metalinės kėdės „apdirbtos“ medžiu. Bare dar buvo įmonės „G.“ du šaldytuvai ir alaus pilstymo įranga, ant kurios buvo lipdukas su užrašu „G.“. Ant šaldytuvų nebuvo išskirtinių ženklų, tačiau jie žinojo, jog šaldytuvus bei stalus atvežė iš įmonės „G.“. Kai jie atėjo į darbą, visa įranga jau stovėjo. Barmenės - padavėjos prekių neužsakinėjo – jas užsakinėjo savininkas. Iš pradžių užsakinėjo D. D. Ž., o paskui – L. Ž.. Į darbą turėjo grįžti spalio 27 d., tačiau negrįžo, kadangi tą dieną, kai baigė darbą, jai paskambino D. D. Ž. ir pasakė, kad tose patalpose nebedirbs, o dirbs kitur – prie turgaus. Nuo spalio 27 d. pradėjo dirbti kitur, buvo sudaryta atskira darbo sutartis. Tos įmonės savininkė buvo D. D. Ž.. Atleidžiant ją iš bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ jai liko įsiskolinimas už darbo užmokestį, tačiau neprisimena sumos, t. y. už paskutinį mėnesį. Kai klausė D. D. Ž., ar bus sumokėtas atlyginimas, tai sakė, jog turi kreiptis pas savininką L. Ž., tačiau jis į skambučius neatsiliepė, o dar vėliau sužinojo, kad savininkas pasikeitęs, o kontaktų nežinojo. Dabar įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, jai vadovavo D. D. Ž., vėliau savininkas keitėsi, juo tapo G. P., kurį matė porą kartų. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, iš pradžių, kai buvo daugiau darbuotojų, dirbo nuo 10 val. iki 8 val., o paskui nuo 8 val. iki 4 val., vėliau grafikas keitėsi ir dirbo nuo 20 val. iki 4 val. Baigus darbą tiesiog sutvarkydavo kasos aparatą, sutvarkydavo pinigus, užpildydavo kasos žurnalą, išjungdavo šviesas, užblokuodavo, užrakindavo patalpas ir išeidavo, o kitą dieną ateidavo kita barmenė. Mėnesio gale darydavo revizijas. Kasos žurnalas būdavo patalpose, jie daugiau nepildė jokių dokumentų, išskyrus kasos žurnalą. Reviziją darydavo rankiniu būdu, dalyvaudavo abi barmenės ir kartais būdavo savininkas. Aktas būdavo rašomas vėliau, o jie viską surašydavo į sąsiuvinį. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkydavo B. Pirmas atlyginimas buvo pervestas į banko sąskaitą, o vėliau savininkas mokėdavo kasos išlaidų orderiu.

Liudytoja V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta L. Ž., su juo siejo darbo santykiai, kai dirbo mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ barmene nuo 2013-05-15 iki 2013-06-10, po to buvo išvykusi ir vėl pradėjo dirbti nuo 2013-08-10 iki 2013-10-27. Kai atėjo į darbą, įmonės savininkė buvo D. D. Ž., o paskui daugiau bendravo su L. Ž.. Pasirašė naują darbo sutartį, tačiau neprisimena, kad tuo metu buvo įmonės savininkas. Dirbo barmene. Patalpose buvo AB „G.“ įranga: 2 šaldytuvai, staliukai. Kad staliukai priklauso AB „G.“ sprendžia iš to, kad ant jų buvo „(duomenys neskelbtini)“ užrašai. Jos dvi naktis dirbo ir dvi laisvos. Ji dirbo iki 26 d. ar 27 d. Joms tada L. Ž. pasakė, kad padarytų perdavimą taip kaip mėnesio ir nuimti visą kasą sulig nuliu. Paskutinę darbo dieną įmonė veikė kaip visada pilną darbo dieną: buvo ir produkcija, ir lankytojai. Patalpos buvo saugomos saugos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Raktus nuo patalpų turėjo dvi darbuotojos ir vadovas, o ar turėjo kas nors daugiau – nežino. Ji paskutinė išėjo iš patalpų padariusi perdavimą. Jai L. Ž. pranešė, jog ten nebedirbs, kad įmonė užsidarys, kad viską kels į kitas patalpas. Baigus darbą paskutinę dieną raktus parsinešė namo, o paskui buvo pasakyta, kad jie nebereikalingi, todėl išmetė juos į šiukšlių dėžę. Po darbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota darbo biržoje. Paskui dirbti ją pakvietė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, ten dirbo, įmonės vadovas buvo D. D. Ž.. Dabar ten nebedirba nuo 2014-08-02. Toje įmonėje savininkai keitėsi, bet ji jų nematė. Apie G. P. girdėjo, tačiau jo nežino. Bendrija „(duomenys neskelbtini)“ jai liko skolinga darbo užmokesčio už paskutinių porą mėnesių. Bandė reikalauti, tačiau buvo pasakyta, kad kai bus bankrotas, tai ir išsireikalaus, tačiau iki pat šiol jų niekas neieškojo. Sakė, kad bankroto administratorė turi su jais susiekti. Dėl neišmokėtos algos bendravo ir su L. Ž., ir su D. D. Ž., tačiau jie sakė, kad pinigų neturi, bus bankrotas ir tuomet išmokės pinigus.

Specialistė I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad atliko mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Tiriamuoju laikotarpiu pagal juridinių asmenų duomenis bendrijos direktoriais nuo 2013-04-03 iki 2013-07-23 D. D. Ž., nuo 2013-07-23 iki 2013-11-05 – L. Ž., nuo 2013-11-05 – A. I.. Tyrimui buvo pateikta darbo sutartis surašyta liepos 11 d. su L. Ž.. Kitos darbo sutartys nebuvo pateiktos. Tie jos užrašyti duomenys yra iš Registrų centro. Tyrimui buvo pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai: prekių pirkimo sąskaitos faktūros, taros grąžinimo dokumentai, krovinio važtaraščiai, atsiskaitomos sąskaitos dokumentai. Tačiau nebuvo pateiktos suvestiniai buhalterinės apskaitos registrai: didžioji knyga, laisvos formos aktai, finansinė atskaitomybė už 2012 m. Išvados pirmojo lapo pirmoje pastraipoje yra išvardinti dokumentai, kurie buvo pateikti. Dokumentai, kurie nebuvo pateikti, yra išvardinti išvados aštuntojo lapo paskutinėje pastraipoje. Per tyrėją G. K. buvo užsiprašę papildomų dokumentų ir jie buvo pateikti 2014 m. liepos mėnesį. Tuos dokumentus ji matė ir vertino, kadangi išvada surašyta rugpjūčio 13 d. Apie visus jiems trūkstamus dokumentus informavo tyrimą paskyrusią pareigūnę G. K.. Ji bandė ieškoti šių dokumentų ir pateikė informaciją, kad jų nebus ir reikia atlikti tyrimą iš tokių, kurie yra pateikti.

Civilinio ieškovo AB „G.“ atstovė A. N. teisme parodė, kad pareiškė civilinį ieškinį, kurį sudaro 16161,09 Lt. Kaip minėjo bankroto administratorė, kai tikslinime civilinio ieškinio sumą, ji nurodė sumą, kurią neatsiskaitė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ už produkciją su delspinigiais ir tai, kaip supranta, į civilinį ieškinį nebuvo įtraukta – jis eina prie kreditorinių reikalavimų. Jų žala įtraukta už tarą ir ilgalaikį turtą. AB „G.“ palaiko bendrą ieškinį – 16161,09 Lt, kurį sudaro šaldiklis, kurio inventorinis Nr. 82076, šaldiklis, kurio inventorinis Nr. 82204, lauko baldų komplektas - dvi kėdės, kurių inventorinis Nr. 87120, lauko baldų komplektas - keturios kėdės, kurių inventorinis Nr. 87121, reklaminis stendas rašymui, kurio inventorinis Nr. 89080, dviejų kranų stovas 2 vnt., 4 vnt. vožtuvų, CO2 reduktorius. Palaiko civilinį ieškinį, o dėl bausmės palieka spręsti teismui.

Liudytojas S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad neturi nekilnojamojo turto, senelis jam padovanojo garažą, tačiau jis yra senelio vardu, o jis tik juo disponuoja. Garažu naudojasi nuo 2012 m. iki dabar. Jame laikė automobilį, o vienu metu, 2013 m. nuo gegužės mėnesio iki rugpjūčio mėnesio pabaigos, buvo jį išnuomojęs G. Š.. G. Š. jam pasiūlė L. Ž.. Su L. Ž. jie susipažino imtynių salėje. G. Š. neminėjo, kam jam reikalingas garažas. Jam jis aprodė garažą, L. Ž. tuo metu nebuvo. Jis padavė G. Š. garažo raktus ir pasakė, kad pasikeistų spyną ir paskui nesakytų, jog kažką paėmė. Jis kartais nuvažiuodavo į garažą pasižiūrėti ir matė, kad spyna yra pakeista. Apžiūrėdavo tik garažo išorę – į vidų neidavo. Su G. Š. bendraudavo telefonu, o atsiskaitant jis jam paduodavo pinigus. Būdavo, kad jis tai mokėdavo pinigus už nuomą, tai nemokėdavo, kartais mokėdavo dalimis. Kai vykdavo G. Š. atsiskaitymai su juo, tai vieną kartą dalyvavo ir L. Ž., kadangi kai pakeitė telefoną, nebeturėjo G. Š. telefono numerio. Vieną kartą prašė L. Ž., kad jis perimtų pinigus iš G. Š., kadangi pats to padaryti negalėjo. Iš dalies prisimena ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pagrindinis bendravimas su G. Š. buvo telefonu, su juo buvo sutarę, kad pinigus jam mokės 15-18 d., tačiau kai jis dingdavo, tai sakydavo L. Ž., kad jis susisiektų su juo ir pasakytų, kad reikia paduoti pinigus. Su L. Ž. nebendravo dėl garaže laikomų daiktų. Kai sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, skambino L. Ž. ir klausė, kas vyksta. Neprisimena, ką jis į tai atsakė. Nežino, kur dabar yra G. Š.. Jam pasakė, kad garažo nebenuomos tada, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Kai ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai apžiūrėjo garažą – jis dalyvavo. Dieną prieš apžiūrą jam paskambino tyrėja ir pasakė, kad turi susitikti su pareigūnais (duomenys neskelbtini) žiede. Jis su jais susitiko ir jų tarnybiniu automobiliu nuvyko į garažą. Garaže buvo sudėti baldai, ant kurių nebuvo jokių užrašų. Po šio įvykio su G. Š. nebendravo. Nežinojo, kad garaže yra sudėti šie daiktai. Dėl garažo nuomos su G. Š. nuomos sutarties nebuvo sudaryta – buvo tik žodinis susitarimas. Prieš nuomojant jam garažą, pažiūrėjo jo asmens tapatybės kortelę, anketinius duomenis, tačiau jų niekur neužsirašė.

Liudytoja D. D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mažoji bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2013 m. balandžio 30 d. Veiklos rūšis - mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais. Licenciją prekybai alkoholiu įmonė gavo gegužės mėn. Įmonė savo veiklai buvo išsinuomojusi patalpas (duomenys neskelbtini). Ruošiantis atidaryti alaus barą 2013-04-15 su AB ,,G.“ buvo sudaryta produkcijos tiekimo sutartis, kurios pagrindu nuo gegužės mėnesio į barą buvo tiekiamas alus metalinėse statinėse. Už produkciją su gamintoju reikėjo atsiskaityti grynais arba pavedimu. Jos darbo laikotarpiu jokių įsiskolinimų už produkciją nebuvo. AB ,, (duomenys neskelbtini)“ produkcijos realizavimui iš gamintojo 2013 m. balandžio-gegužės mėn. pagal 3 krovinio važtaraščius buvo gauta ir baro darbui reikalinga įranga: šaldikliai, reklaminiai stendai, lauko baldų komplektai, bokalai, taurės ir kt. Liepos mėn. reikėjo išvykti, todėl įmonę perdavė savo sūnui L. Ž.. Įmonės direktoriumi L. Ž. tapo 2013-07-23. Visi duomenys apie įmonės savininko pasikeitimus buvo užregistruoti Registrų centre. AB ,,G.“ vadybininkas apie įmonės vadovų pasikeitimus buvo informuotas. Įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ turėtas ir nuomotas turtas, įmonės buhalteriniai buvo perduoti naujam vadovui L. Ž.. Kaip toliau veikė įmonė nežino. Kur randasi AB ,,G.“ priklausianti įranga ir baldai nežino (1 t., 116-117,122-123 b. l.).

Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gal kovo mėn. L. (nuo vaikystės pažįstamas, gyveno kaimynystėj (duomenys neskelbtini)) pasiūlė laikinai būti įmonės vadovu. Įmonė vykdė naktinę prekybą alkoholiu bare prie turgavietės ,, (duomenys neskelbtini)“. L. sakė, kad pats negali būti įmonės vadovu, bet priežasčių nenurodė. Kad įmonės vadovas realiai yra jo mama nesakė. Sakė, kad nieko veikti nereikės, tik retkarčiais pasirašyti dokumentus. Jokio atlygio už tai, kad perims įmonę L. nesiūlė, tik sakė, kad galės bare nemokamai pasivaišinti. Kadangi perrašant įmonę reikėjo tvarkyti įvairius dokumentus, tai L. vežė ir į Registrų centrą ir pas notarą. Registrų centre ir paaiškėjo, kad įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ registruota L. mamos vardu ir jai reikėjo dalyvauti tvarkant dokumentus. Tvarkant įmonės perrašymo dokumentus sužinojo, kad L. pavardė Ž.. Susitvarkius įmonės perrašymo dokumentus, L. išrašė notaro patvirtintą įgaliojimą vykdyti ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Kiekvieną kartą, kai reikėdavo vykti kokiais nors reikalais dėl „(duomenys neskelbtini)“ į valdišką įstaigą, L. paskambindavo, kad tvarkingiau apsirengtų ir jis nuveždavo kur reikia. Kiek atsimena, L. jam yra davęs pasirašyti įvairius dokumentus „(duomenys neskelbtini)“ vardu gal kokius 5-6 kartus. Kokie tai buvo dokumentai neatsimena. Taip pat yra pasirašęs keletą sąskaitų dėl prekių tiekimo naktinei parduotuvei (dar iki įgaliojimo išdavimo). Pats asmeniškai nebendravo su prekių tiekėjais, visada buvo L.. Dėl įmonės reikalų nėra buvęs nei VMI, nei Sodroje, viską tvarkė L.. Pats netvarkė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų, iš viso jų nematė. Kai L. paprašė persirašyti įmonę savo vardu ir būti įmonės vadovu, nieko blogo nepagalvojo, nors nieko nesupranta apie įmonės veiklą. Iš L. nėra perėmęs įmonės turto ar dokumentų (1 t., 180-181 b. l.).

2014-03-19 kratos protokole užfiksuota, kad D. Ž. bute, adresu (duomenys neskelbtini), (šiuo adresu registruotas/gyvena ir L. Ž.) kratos metu rasta ir paimta su MB ,,(duomenys neskelbtini)“ susiję dokumentai: 2013-10-23 perdavimo - priėmimo aktas, sąskaita-faktūra (1 t., 52-57 b. l.).

2014-05-30 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuoti L. Ž. ir A. I. telefoniniai pokalbiai su Ž. M., A. J., G. P.. (1 t., 62-70, 73-87 b. l.).

2014-04-30 poėmio protokole užfiksuota, kad iš Registrų centro 2014-04-30 buvo paimti dokumentų, susijusių su MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovų pasikeitimu susiję dokumentai (1 t., 107-115 b. l.).

2014-04-11 daiktų ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota, kad AB ,,G.“ sandėlininkas A. B. atpažino įmonės turtą: 4 apvalius metalinius juodos spalvos stalus ir 10 sulankstomų kėdžių, buvusių garaže Nr. 25, esančiame (duomenys neskelbtini) 7-ojoje garažų bendrijoje (1 t., 139-142 b. l.).

2014-05-15 dokumentų apžiūros protokole užfiksuota MB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato žurnalo kopijos apžiūra (2 t., 1-2 b. l.).

2014-08-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo I. P., pateikė apskaitos dokumentus pagal atskirą aprašą (2 t., 3-4 b. l.).

2014-08-13 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4/65 nurodoma, kad juridinio asmens MB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriais dirbo: nuo 2013-04-03 iki 2013-07-23 – Ž. D. D., nuo 2013-07-23 iki 2013-11-05 - L. Ž., nuo 2013-11-05 - A. I.. Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 5 straipsnio nuostatas – mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti vyr. buhalteris (buhalteris) ir tos bendrijos narys. Pagal tyrimui pateiktus MB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, negalima nustatyti kas bendrijoje dirbo vyr. buhalteriu ir kasininku, nes dokumentuose nėra įrašų apie minėtas pareigas atlikusius asmenis. Tyrimui nepateikti BM „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, inventorizacijos aktai, elektroninio kasos aparato žurnalas, Finansinė atskaitomybė už 2013 m. Taip pat nepateiktas registras „Didžioji knyga“ bei ūkinių operacijų suvestinės, kuriuose remiantis apskaitos dokumentais būtų apibendrinti duomenys apie bendrijos ilgalaikį turtą, trumpalaikį turtą – skolas bendrijai, ir bendrijos skolas tiekėjams, darbuotojams bei valstybės biudžetui. MB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 str. 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 str. 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir 3 dalies nuostatų, nurodančių, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, nes tiriamuoju laikotarpiu neregistravo, negrupavo turto (atsargų, skolų bendrijai) ir bendrijos skolų apskaitos duomenų registruose pagal jų turinį ir ekonominę prasmę. Dėl tyrimui nepateiktos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos už 2013 m., ir neišsaugotų suvestinių registrų, kuriuose būtų apibendrinti duomenys apie bendrovės ilgalaikį turtą, trumpalaikį turtą - bendrijos skolas tiekėjams, darbuotojams bei valstybės biudžetui, elektroninio kasos aparato žur nalo, kuriame būtų fiksuojamos bendrijos pajamos, tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-04-03 iki 2013-12-31. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės duomenis, MA „(duomenys neskelbtini)“ Finansinės atskaitomybės už 2013 m. VĮ „Registrų centras“ taip pat nepateikė. Lietuvos Respublikos mažosios bendrijos įstatymo (2012-06-29 Nr. XI-2159) 23 str. 3 d. nuostatas „mažoji bendrija turi sudaryti finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui“ (2 t., 15-22 b. l.).

2014-03-24 daiktų pateikimo ir patalpų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad nuvykus kartu su A. I. į garažą Nr. 25, esantį (duomenys neskelbtini) 7-ojoje garažų bendrijoje, rasti 4 apvalūs metaliniai stalai ir 10 kėdžių mediniais atlošais. Raktą nuo garažo pateikė A. I. (2 t., 38, 39-43 b. l.).

2014-04-16 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp L. Ž. ir A. I. (2 t., 52-53 b. l.).

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Dėl L. Ž. nusikalstamos veikos pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, A. I. nusikalstamos veikos pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį

Turto pasisavinimas (BK 183 straipsnis) – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, t. y. suvokiant svetimo turto pavertimo savu turtu aplinkybę, numatant daromą žalą šio turto savininkui netekus turto (turtinės teisės), ir norint šių padarinių.

Nagrinėjant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimą turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose, teismų praktikoje (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013) ne kartą konstatuota, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, ir pan.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs.

Tuo tarpu padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (LR BK 24 straipsnio 6 dalis).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. I. ir L. Ž. kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 4, 6 d., 183 str. 1 d. visiškai įrodyta, t.y., kad A. I. būdamas padėjėju, veikdamas kartu su organizatoriumi L. Ž., padėjo L. Ž. pasisavinti AB „G.“ turtą, t.y., L. Ž. pasiūlė, o A. I. sutiko sudaryti tariamą sandorį dėl mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo, pasirašė fiktyvią mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį, fiktyvius 2013-10-28 priėmimo-perdavimo aktus, nors jokio patikėto ar mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto, pinigų ir skolų L. Ž. jam neperdavė, 2013-10-28 pateikė duomenis apie mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pakeitimą VĮ Registrų centro Šiaulių filiale, kas sudarė galimybę L. Ž. pasisavinti 2013-10-28 priėmimo-perdavimo akte minimą AB ,,G.“ priklausiantį turtą. Kaltinamasis A. I. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, tačiau nurodė, kad pripažįsta, kad tai aplaidumas. Kaltinamasis L. Ž. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino visiškai. Nors kaltinamieji teismo posėdžio neigė savo kaltę, tačiau jų kaltė yra įrodyta teisme surinktų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad A. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonė buvo perkama per tarpininką, o jis pačiame sandoryje, kai buvo perduodami pinigai – nedalyvavo. Pinigus L. Ž. perdavė jo „kompanjonas“ A., kuris dabar yra išvykęs į Airiją, po to jie pasirašinėjo dokumentus. Jis jam davė apie 2000 Lt. Sandorį sudarė Registrų centre, ten pasirašė ir dokumentus, tačiau kokius dokumentus – pasakyti negali. Taip pat pasirašė daiktų perėmimo, t. y. iš viso pasirašė dvejus dokumentus, nors ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. Ž., laikinai paprašė savo vardu persirašyti MB „(duomenys neskelbtini)“ ir tapti šios įmonės direktoriumi. Registrų centre pasirašė L. Ž. pateiktus dokumentus, pilnai su dokumentų tekstu nesusipažino, nes tai buvo formalus, o ne faktinis įmonės perėmimas ir jo tapimas direktoriumi. Iš L. Ž. jokių įmonės buhalterinių dokumentų, antspaudo ar įmonės turto neperėmė. L. Ž. įkalbėdamas tapti laikinai įmonės direktoriumi ir duodamas pasirašyti dokumentus jį apgavo, nes padarė atsakingu už įmonės veiklą ir skolas už ankstesnį laikotarpį. Kai jam su L. Ž. buvo pareikšti įtarimai, jis jį susirado ir perdavė jo žinion baldus, stalus, kėdes, kurie buvo laikomi garaže (duomenys neskelbtini) (2 t., 31-32, 36 b. l.). MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu sutiko tapti tik todėl, kad L. Ž. patikino, jog jam jokios atsakomybės nebus. Dokumentus perdavė Ž. (2 t., 58-59 b. l.). 2014-10-06 papildomos apklausos metu A. I. parodė, kad nusikaltimo nepadarė, bet sutinka, jog elgėsi neatsakingai, prisiimdamas vadovavimą ir įsipareigojimus už įmonę, nors faktiškai jokios veiklos įmonės vardu nevykdė (2 t., 63 b. l.), kas patvirtina aplinkybę, kad A. I. padėjo L. Ž. pasisavinti svetimą turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme A. I. nurodė, kad įmonės jam reikėjo, nes turėjo įmonę Švedijoje ir norėjo daryti bendrą Lietuvos ir Švedijos įmonę, tačiau tapęs MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jokios veiklos nebevykdė ir MB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, kas akivaizdžiai parodo, kad tai buvo fiktyvus sandoris siekiant kažkokios tai naudos. A. I. aplaidumas perimant nusipirktos įmonės dokumentus ir daiktus yra nesuprantamas, nebent kaip ir matoma iš bylos aplinkybių, tai buvo daroma siekiant L. Ž. padėti pasisavinti svetimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad A. I. nurodė, kad pinigus perdavė A., o jis pats sandoryje nedalyvavo, L. Ž. nurodė, kad pinigus perdavė A., o A. I. tuo metu gal buvo išėjęs parūkyti. Įsigyjant įmonę dalyvavo A., A. I. ir jis. Nors kaltinamieji liudijo, kad Ž. M. su jais kartu nebuvo, tačiau pats Ž. M. nurodė, kad sandoris įvyko antrą susitikimą ir jie prie jo pasirašinėjo dokumentus, o po dokumentų pildymo vėliau L. Ž. sakė, kad A. I. pasiėmė įrangą ir kad jam skambina iš policijos ir ieško, o A. I. tuo metu buvo išvykęs į užsienį. Kyla pagrįsta abejonė dėl pinigų perdavimo bei paties sandorio sudarymo, kadangi jei pats A. I. buvo kartu su L. Ž., kuris nurodė, kad A. I. buvo išėjęs parūkyti, tai kodėl pinigus perdavė A., o ne pats A. I.. Be to, A. I. teisme duodamas parodymus nurodė, kad jis susiskambino su L. Ž., kuris pasakė, kad pinigus gavo, paruoš dokumentus ir atvažiuos į Registrų centrą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamieji slėpė aplinkybę, kad Ž. M. buvo kartu, tačiau byloje nėra duomenų, kodėl taip buvo elgiamasi. A. I. nurodė, kad daiktus jo „kompanijonas“ A. pervežė į išnuomotas patalpas, o jis tuo metu buvo Švedijoje. Nors duodamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus, A. I. nurodė, jog jokių dokumentų ir daiktų iš L. Ž. neperėmė. Tuo tarpu, liudytojas Ž. M. duodamas parodymus nurodė, kad kai supažindino kaltinamuosius, jie kažką kalbėjosi, o paskui A. I. su draugu važiavo pasiimti įrangos. Kas taip pat patvirtina faktą, kad A. I. padėjo L. Ž. nusikalstamu būdu pasisavinti „G.“ priklausantį turtą. Kaip A. I. nurodė, dokumentus jam perdavė L. Ž., tik negali nurodyti perdavimo datos, bei neprisimena, kurioje vietoje – gal automobilyje, po ko, jis visus dokumentus perdavė Ž. M.. L. Ž. nurodė, kad visus dokumentus padavė A. I., t.y., įmonės dokumentus nuvežė į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėse. A. I. teisme nurodė, kad nežino, kas nutiko su AB „G.“ turtu, kurį pateikė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti prekybai, į garažą su tyrėja važiavo kartu, jį atrakino, matė, kad sudėti stalai ir kėdės. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai jam su L. buvo pareikšti įtarimai, L. jį susirado ir perdavė jo žinion baldus, stalus, kėdes, kurie buvo laikomi garaže (duomenys neskelbtini). Kam priklauso garažas ir kaip ten atsirado daiktai iš alaus baro nežino, tačiau raktus nuo garažo jam perdavė ir garažą parodė L.. Kas patvirtina faktą, kad jis prisidėjo ir padėjo L. Ž. įvykdyti nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamųjų kaltę įrodo ir byloje esantys pokalbių įrašai, kuriuose matyti, kad A. I. buvo duoti 200 Lt, o pastarasis negalėjo paaiškinti už ką buvo duodami pinigai, aiškindamas, kad gal jis tuo metu už kažką sumokėjo, o gal buvo skoloje. Kovo 17 d. buvo užfiksuotas pokalbis su Ž. M. apie pas A. J. laikomus stalus, tačiau A. I. negalėjo paaiškinti, apie kokius stalus buvo kalbama, ar L. Ž. yra susijęs su tais stalais. Taip pat nežinojo, apie kokį „mikriuką“ buvo kalbama tiems stalams parvežti. Kovo 13 d. tarp L. Ž. ir Ž. M. yra įrašytas pokalbis, kai prašo perduoti A. I. 200 Lt, tačiau neprisimena kas tai per pinigai. Įrašytas pokalbis su Ž. M. apie stalus, esančius pas A. J. ir jų pardavimą, mikroautobuso organizavimą, yra apie tą laiką, kai dirbo miške. Liudytojas Ž. M. aiškindamas 2014-03-13 telefoninį pokalbį su A. I. nurodė, kad jis prašė paskolinti 200 Lt., per 2014-03-17 pokalbį su L. Ž. sakė, kad skambins A. J. dėl stalų, nes jis jam darė suolus, bet gavosi „brokas“, tai A. J. pasakė, jog jų nebepirks ir gali važiuoti juos pasiimti. Tokius kaltinamųjų paaiškinimus teismas vertina kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi nei vienas negalėjo konkrečiai įvardinti už ką buvo mokami 200 Lt, be to, skirtingai aiškino pokalbiuose užfiksuotas aplinkybes. Aplinkybę, kad nuo baro raktus L. Ž. padavė A. I., patvirtino abu kaltinamieji, tačiau pareikalavus baro raktų – juos pristatė L. Ž., kas taipogi kelia pagrįstų abejonių dėl realaus sandorio įvykimo. L. Ž. nurodė, kad su AB „G.“ priklausančių stalų ir kėdžių grąžinimu jis niekaip nesusijęs. Jis tarpininkavo išnuomojant garažą. Vėliau sužinojo, kad S. G. garaže buvo rasti visi daiktai, nežino, kaip jie pas jį atsirado. Nors A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. Ž. jam perdavė viską sužinojęs apie pareikštus įtarimus. Liudytojas A. J. teisme parodė, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neprisimena. Apie A. I. reikalus su bendrove „G.“ yra girdėjęs „kaip per miglą“, t. y. kad žadėjo stalus ir kėdes priduoti AB „G.“. Neprisimena, ar sakė, iš kur tas kėdes ir stalus gavo, neprisimena, kad būtų sakęs, kur tuos daiktus laiko. Kovo 17 d. buvo užfiksuotas pokalbis tarp jo ir A. I., kad Ž. ir L. buvo pas jį ir sakė, jog reikia nuvažiuoti į mišką paimti stalus, kad turi patalpą, bet reikia automobilio, o jis atsakė, jog čia jie patys turi vežiot, tai jei toks pokalbis ir buvo tai jis jo neprisimena, nes dažnai telefonu kalba išgėręs, o paskui neprisimena. Kovo 22 d. pokalbyje A. I. jam sakė, jog stalai ir kėdės yra sudėti, tačiau rado „popierius“ kur yra priduoti šaldytuvai, tai gali pasakyti, kad šio pokalbio neprisimena. Kovo 24 d. pokalbyje A. I. kalba apie „popiergalius“, o jis pasakė, kad Ž. gali juos nunešti, tai apie tai gali pasakyti, jog nieko apie šį pokalbį neprisimena. Kai tas pats pokalbis tęsiasi ir jis liepia A. I. „nemėtyti pėdų“ ir duoti parodymus tokius, kaip davė pirminius, tai gali paaiškinti, jog taip jam yra sakęs ne kartą, t. y. kad sakytų teisybę, kai kalba buvo apie kėdes. Nurodė, kad negalėjo liepti A. I. nesakyti, kad jis gavo 200 Lt. Visi šie liudytojo A. J. parodymai patvirtina faktą apie pasisavintą AB „G.“ priklausantį turtą, kadangi buvo kalbama apie stalus, kėdes, jų pervežimą bei A. I. gautus 200 Lt, o A. J. pasiteisinimai, kad jis nieko neprisimena, nepateisina pokalbiuose užfiksuotų duomenų. Liudytojas A. B. nurodė, kad garaže buvo rasti AB „G.“ priklausantys daiktai. Liudytoja R. J. parodė, kad kaip suprato, visi daiktai dingo ne dienos metu, nes niekas to nepastebėjo, o naktį, kai sutemo. L. Ž. neperspėjo, kad keisis savininkai, tik kai nebebuvo patalpose baldų ir įrangos, tai tada jie toliau ieškojo nuomos, ir jis pasakė, kad jis nebėra savininkas ir į jį nebesikreipti, už viską bus atsakingas A., davė jo telefono numerį. Raktus atnešė L. Ž. lapkričio mėnesio pabaigoje. Nors pažymėtina aplinkybė, kad pagal L. Ž. parodymus, būtent tuos raktus L. Ž. buvo atidavęs A. I.. Liudytojas S. G. nurodė, kad garažą išnuomavo nuo 2013 m. gegužės mėn. iki rugpjūčio mėn. pabaigos G. Š., su kuriuo nebuvo sudaręs sutarties, be to, kurį pasiūlė L. Ž. ir kuris ne kartą yra tarpininkavęs paimant nuomos pinigus. Pažymėtina, kad L. Ž. nusikalstamą veiką iš dalies patvirtina ir liudytojo G. P. parodymai, kuriais jis parodė, kad L. Ž. pasiūlė laikinai būti įmonės vadovu. Įmonė vykdė naktinę prekybą alkoholiu bare prie turgavietės ,, (duomenys neskelbtini)“. L. sakė, kad pats negali būti įmonės vadovu, bet priežasčių nenurodė. Sakė, kad nieko veikti nereikės, tik retkarčiais pasirašyti dokumentus. Jokio atlygio už tai, kad perims įmonę L. nesiūlė, tik sakė, kad galės bare nemokamai pasivaišinti. Registrų centre ir paaiškėjo, kad įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ registruota L. mamos vardu ir jai reikėjo dalyvauti tvarkant dokumentus. Tvarkant įmonės perrašymo dokumentus sužinojo, kad L. pavardė Ž.. Susitvarkius įmonės perrašymo dokumentus, L. išrašė notaro patvirtintą įgaliojimą vykdyti ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Kiekvieną kartą, kai reikėdavo vykti kokiais nors reikalais dėl „(duomenys neskelbtini)“ į valdišką įstaigą, L. paskambindavo, kad tvarkingiau apsirengtų ir jis nuveždavo kur reikia. Dėl įmonės reikalų nėra buvęs nei VMI, nei Sodroje, viską tvarkė L.. Pats netvarkė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų, iš viso jų nematė. Kai L. paprašė persirašyti įmonę savo vardu ir būti įmonės vadovu, nieko blogo nepagalvojo, nors nieko nesupranta apie įmonės veiklą. Iš L. nėra perėmęs įmonės turto ar dokumentų (1 t., 180-181 b. l.), visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad L. Ž. naudojasi kitais asmenimis, siūlydamas jiems už tai atlyginimą. Visų šių aplinkybių visuma įrodo kaltinamųjų kaltę. A. I. kaltė teisingai kvalifikuota pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, o L. Ž. pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad kaltinamiesiems teisingai inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymas, kadangi abu padarė nusikalstamą veiką priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, bei tai, kad A. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip padėjimas L. Ž. apgaule įgyti svetimą, o L. Ž. kaip organizatoriaus.

Dėl A. I. nusikalstamos veikos pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį bei dėl L. Ž. nusikalstamos veikos pagal LR BK 24 straipsnio 4 d., 300 straipsnio 1 dalį

Pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

Teismų praktikoje žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal LR BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui įgyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2012). Pagal susiformavusią teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013) LR BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra toks dokumentas, kuris įtvirtina teisiškai reikšmingus faktus (jų atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą), o jo panaudojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei gali sukelti atitinkamus padarinius. Taigi, tokio dokumento pagrindu gali būti įrodinėjamas teisinių santykių buvimas, iš jų kylančios asmenų teisės ir pareigos ir pan.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. I. ir L. Ž. kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d. visiškai įrodyta, t.y., kad A. I. veikdamas kartu su organizatoriumi L. Ž., bendrininkų grupėje pagamino netikrus dokumentus, t.y., L. Ž. pateikus, savo parašu patvirtino mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad L. Ž. už 2050 Lt A. I. parduoda mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, 2013-10-28 priėmimo-pardavimo aktą, kuriame buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad L. Ž. A. I. perdavė 2 vnt. vitrininių šaldytuvų, 2 vnt. įrangos alui pilstyti, 4 vnt. stalų „G.“, 16 vnt. kėdžių, 8 vnt. bačkų (gubernijos, tauro), tualetą toi-toi, kasos aparatą, 24 vnt. 0,5 l bokalų, 24 vnt. taurelių, 12 vnt. vyno taurių, 2 vnt. mob. telefonų samsung galaxy S4, 2 vnt. mob. telefonų samsung galaxy S2, šiukšlių konteinerį, 2013-10-28 priėmimo-pardavimo aktą, kuriame buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad L. Ž. A. I. perdavė prekių likutį už 5110,31 Lt, avansinę apyskaitą 6269,51 Lt sumai, 15151,62 Lt skolas tiekėjams, 3758,74 Lt atlyginimų skolą, 400,20Lt skolą VMI, 1598,62 Lt skolą Sodrai. Kaltinamieji teismo posėdžio neigė savo kaltę, nurodydami, kad A. I. nusipirko, o L. Ž. pardavė įmonę ir pasirašė perdavimo-priėmimo dokumentus, kuriais A. I. priėmė, o L. Ž. perdavė daiktus bei dokumentus, tačiau kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių paaiškinimais, liudytojų parodymais bei byloje surinkta medžiaga. Pažymėtina aplinkybė, kad kaltinamasis A. I. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, tačiau nurodė, kad pripažįsta, kad tai aplaidumas. Byloje nesutampa kaltinamųjų parodymai, bei liudytojų paaiškinimai. Visų pirma, kaltinamasis A. I. nurodė, kad nežino kiek tiksliai sumokėjo už įmonę, nurodydamas, kad įmonė buvo perkama per tarpininką, o jis pačiame sandoryje, kai buvo perduodami pinigai – nedalyvavo, perdavė apie 2000 Lt. Sandorį sudarė Registrų centre, ten pasirašė ir dokumentus, tačiau kokius dokumentus – pasakyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu A. I. nurodė, kad L. Ž. laikinai paprašė savo vardu persirašyti MB „(duomenys neskelbtini)“ ir tapti šios įmonės direktoriumi. Registrų centre pasirašė L. Ž. pateiktus dokumentus, pilnai su dokumentų tekstu nesusipažino, nes tai buvo formalus, o ne faktinis įmonės perėmimas ir jo tapimas direktoriumi. Iš L. Ž. jokių įmonės buhalterinių dokumentų, antspaudo ar įmonės turto neperėmė. Šios aplinkybės patvirtina, kad dokumentai pateikti „Registrų centrui“ ir L. Ž. paduoti pasirašyti A. I. buvo suklastoti, L. Ž. siekiant gauti naudos. Be to, A. I. nurodė, kad įmonės jam reikėjo, nes turėjo įmonę Švedijoje ir norėjo daryti bendrą Lietuvos ir Švedijos įmonę, tačiau tapęs MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jokios veiklos nebevykdė ir MB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, kas akivaizdžiai parodo, kad tai buvo fiktyvus sandoris. Nors liudytojas Ž. M. nebuvo įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pasirašė su A. I. įgaliojimą, pagal kurį jis galėtų sutvarkyti dokumentus iki galo ir davė savo numerį darbuotojai, kuriai buvo pateikinėjami įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Nesuprantamas ir nepaaiškinamas A. I. aplaidumas perimant nusipirktos įmonės dokumentus ir daiktus, nes kaip pats buvo nurodęs teisme, siekė turėti įmonę Lietuvoje, tačiau nesidomėjo tos įmonės veikla, turtu bei paliekamais įsipareigojimais. Vadovaujantis protingumo principu, suaugęs žmogus prisiimdamas įsipareigojimus turėtų suvokti galimas pasekmes, tačiau A. I. nesidomėjo jokiais nusipirktos „(duomenys neskelbtini)“ reikalais ir nėra duomenų, kodėl nusipirkęs įmonę, A. I. nebedarė jokios veiklos ir leido įmonei bankrutuoti. Nors visi įvykiai įvyko ne taip senai, kad asmenys dalyvavę sandoryje galėtų pamiršti, tačiau iš jų duotų parodymų matyti, kad jie nurodo skirtingas aplinkybes: A. I. nurodė, kad įsigyjant įmonę dalyvavo A., A. I. ir jis. Abu kaltinamieji paliudijo, kad Ž. M. su jais kartu nebuvo, tačiau pats Ž. M. nurodė, kad sandoris įvyko antrą susitikimą ir jie prie jo pasirašinėjo dokumentus. Pažymėtina aplinkybė ir ta, kad nesuprantama, kodėl A. perdavė pinigus L. Ž., jei pats A. I. buvo kartu su L. Ž.. Be to, A. I. teisme duodamas parodymus nurodė, kad jis susiskambino su L. Ž., kuris pasakė, kad pinigus gavo, paruoš dokumentus ir atvažiuos į Registrų centrą. Nesutampa ir aplinkybės dėl daiktų perėmimo, kadangi A. I. nurodė, kad daiktus jo „kompanijonas“ A. pervežė į išnuomotas patalpas, o jis tuo metu buvo Švedijoje (nors ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jokių dokumentų ir daiktų neperėmė). Tuo tarpu, liudytojas Ž. M. duodamas parodymus nurodė, kad A. I. su draugu važiavo pasiimti įrangos. Be to, kaip A. I. nurodė, dokumentus jam perdavė L. Ž., tik negali nurodyti perdavimo datos, bei neprisimena, po ko, jis visus dokumentus perdavė Ž. M.. L. Ž. nurodė, kad visus dokumentus padavė A. I., t.y., įmonės dokumentus nuvežė į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėse. Kaltinamųjų kaltę įrodo ir byloje esantys pokalbių įrašai, kuriuose matyti, kad A. I. buvo duoti 200 Lt, o A. I. negalėjo paaiškinti už ką buvo duodami pinigai, aiškindamas, kad gal jis tuo metu už kažką sumokėjo, o gal buvo skoloje. Kovo 13 d. tarp L. Ž. ir Ž. M. yra įrašytas pokalbis, kai prašo perduoti A. I. 200 Lt, tačiau neprisimena kas tai per pinigai. Liudytojas Ž. M. aiškindamas 2014-03-13 telefoninį pokalbį su A. I. nurodė, kad jis prašė paskolinti 200 Lt, t. y., nei vienas negalėjo konkrečiai įvardinti už ką buvo mokami 200 Lt, be to, skirtingai aiškino pokalbiuose užfiksuotas aplinkybes. Be to, kovo 24 d. pokalbio metu A. J. liepia A. I. „nemėtyti pėdų“ ir duoti parodymus tokius, kaip davė pirminius, kas rodo A. I. buvo pasitelktas darant nusikalstamą veiką ir suponuoja išvadą, kad kaltinamieji ir liudytojai tarpusavyje nebuvo tinkamai susitarę, todėl A. I. galbūt net ir tiksliai nežinodamas visko, kadangi nieko nebuvo gavęs iš L. Ž., o tik pasirašęs dokumentus, bei norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminio tyrimo metu keitė aplinkybes. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir telefoninis pokalbis tarp A. J. ir A. I., kurio metu A. J. liepė A. I. nesakyti, kad jis gavo 200 Lt. Pastaroji aplinkybė akivaizdžiai patvirtina faktą, kad A. I. sutartimi, bei kitais pasirašytais dokumentais, prisiėmė įsipareigojimus ir kartu su L. Ž. suklastojo dokumentus. L. Ž. neteisėtus veiksmus patvirtina ir ta aplinkybė, kad apie „(duomenys neskelbtini)“ keičiamus vadovus nieko neinformavo: liudytojas M. K. parodė, kad apie tai, kad įmonė buvo uždaryta, suprato tik nuvykęs į pačią „(duomenys neskelbtini)“, liudytoja R. J. parodė, kad kaip suprato, visi daiktai dingo ne dienos metu, nes niekas to nepastebėjo, o naktį, kai sutemo ir pastarosios L. Ž. neperspėjo, kad keisis savininkai. Bylos aplinkybės aiškiai leidžia manyti, kad kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 300 str. 1 d., kadangi L. Ž. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, jie suklastojo tikrą dokumentą (pirkimo-pardavimo sutartį) ir jį pateikė „Registrų centrui“, be to, pasirašė priėmimo-perdavimo aktus. Vadovaujantis teismų praktika, tokius kaltinamųjų veiksmus, teismas laiko kaip siekį turtui įgyti. Sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, kurią pateikė „Registrų centrui“, kaltinamieji įtvirtino teisiškai reikšmingą faktą – „(duomenys neskelbtini)“ vadovų pasikeitimą, ko pasėkoje nukentėjo kreditoriai bei valstybė, kadangi pasikeitus bendrovės vadovui, pastaroji bankrutavo.

Dėl L. Ž. nusikalstamos veikos pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį

Pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2012). Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Jos turinį sudaro psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis.

LR BK XXXII skyrius numato atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai. LR BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Šiame straipsnyje atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiomis veikomis yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinės apskaitos vedimo tvarką reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnyje, kuris įtvirtina pagrindines įstatymo sąvokas, yra numatyta, kad: 1. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas; 12. Pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui; 21. Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimosumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Taigi, tiek LR BK 222 straipsnio dispozicijoje, nusikalstamos veikos dalyku, tiek ir Buhalterinės apskaitos įstatyme, buhalterinės apskaitos elementu yra pripažįstamas buhalterinės apskaitos dokumentas, pagal kurį galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, o pinigų apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos. LR BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai atsiranda tada, kai visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ( kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2014).

L. Ž. teismo posėdžio metu savo kaltę neigė ir nurodė, kad pardavė įmonę A. I. už 2050 Lt. Buvo pasirašyta įmonės pardavimo sutartis, perdavimo aktai, tiek dokumentų, tiek turto ir skolų ir likučio įvertinimas. Įmonės „G.“ turtas: pilstymo įranga, stovas, kuris ir liko įmonėje, tačiau pamiršo jį įtraukti į dokumentus. Naujam įmonės savininkui perdavė visus dokumentus, kuriuos paėmė iš buhalterijos. Iki pardavimo buvo mokami mokesčiai ir Sodrai, ir VMI, buvo atsiskaityta su tiekėjais. Skolą paskaičiavo buhalterė, neprisimena, ar ji buvo įdarbinta oficialiai. Visus dokumentus padavė pagal perdavimo aktą. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ į kompiuterį suvedinėjo likučius, pildė kai kuriuos priėmimo ir atleidimo raštus. Bendrijoje buvo pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, buvo atliekamos inventorizacijos, buvo inventorizacijos aktai, elektroninis kasos aparato žurnalas, registras, didžioji knyga, ūkinių operacijų suvestinės. Visi dokumentai buvo dėžėje ir atiduoti A. I., o ne palikti pas buhalterę. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo nuo liepos 11 d. iki jos perdavimo. Kai buvo direktorius atliko vadovaujančias pareigas: vežė dokumentus pas buhalterę, sudarinėjo darbo tvarkaraščius, kai reikėdavo, tai dirbdavo ir su kasa. Įmonės kasininkas buvo jis. Neprisimena, kokia įmonės pardavimo momentu buvo pinigų suma, tačiau ją įformino perdavimo akte ir perdavė A.i. Tie pinigai buvo kasos aparate. Dokumentų buvo pilna ne maža dėžė, joje buvo ir segtuvų, ir „palaidų“ dokumentų. Prekių likučius atspausdino iš kompiuterio ir įdėjo į tą dokumentų dėžę. Nežino, kodėl nebuvo sudaryta finansinė atskaitomybė ir ji nepateikta Registrų centrui už 2013 m. Iš byloje esančios medžiagos ir kaltinamojo A. I. prieštaringų parodymų, negalima nustatyti fakto, ar L. Ž. tikrai perdavė visus dokumentus A. I., juo labiau, kad visus dokumentus ir iškilusius klausimus dėl jų tvarkė Ž. M., pagal A. I. įgaliojimą. Be to, liudytojas M. K. nurodė, kad apie tai, kad bendrovė nebedirba nebuvo informuotas, o suprato tik nuvykęs į bendrovę ir pamatęs, kad ji uždaryta. Liko apie 700 lt skola įmonei „G.“. Liudytoja I. P. nurodė, kad kelias dokumentų dėžes perdavė A. I. su Ž. M., jie nebuvo surašę perdavimo aktų ir nesutiko pasilikti, kad juos surašyti. Buvo pateikti palaidi dokumentai, nebuvo suvestinių. Ir kaip nurodė svarbiausia, kad nebuvo finansinės atskaitomybės nei už 2013 m., nei bankroto iškėlimo dienai. Liudytoja J. B. nurodė, kad L. Ž., buvo jos darbdavys. Iš pradžių prekes užsakinėjo D. D. Ž., o paskui – L. Ž.. Į darbą turėjo grįžti spalio 27 d., tačiau negrįžo, kadangi tą dieną, kai baigė darbą, jai paskambino D. D. Ž. ir pasakė, kad tose patalpose nebedirbs, o dirbs kitur – prie turgaus. Nuo spalio 27 d. pradėjo dirbti kitur, buvo sudaryta atskira darbo sutartis. Atleidžiant ją iš bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ jai liko įsiskolinimas už darbo užmokestį, tačiau neprisimena sumos, t. y. už paskutinį mėnesį. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, iš pradžių, kai buvo daugiau darbuotojų, dirbo nuo 10 val. iki 8 val., o paskui nuo 8 val. iki 4 val., vėliau grafikas keitėsi ir dirbo nuo 20 val. iki 4 val. Baigus darbą tiesiog sutvarkydavo kasos aparatą, sutvarkydavo pinigus, užpildydavo kasos žurnalą, o kitą dieną ateidavo kita barmenė. Mėnesio gale darydavo revizijas. Kasos žurnalas būdavo patalpose, jie daugiau nepildė jokių dokumentų, išskyrus kasos žurnalą. Reviziją darydavo rankiniu būdu, dalyvaudavo abi barmenės ir kartais būdavo savininkas. Aktas būdavo rašomas vėliau, o jie viską surašydavo į sąsiuvinį. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkydavo B. Pirmas atlyginimas buvo pervestas į banko sąskaitą, o vėliau savininkas mokėdavo kasos išlaidų orderiu. Liudytoja V. Š. parodė, kad su L. Ž. siejo darbo santykiai, kai dirbo mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ barmene. Ji dirbo iki spalio 26 d. ar 27 d. Joms tada L. Ž. pasakė, kad padarytų perdavimą taip kaip mėnesio ir nuimti visą kasą sulig nuliu. Paskutinę darbo dieną įmonė veikė kaip visada pilną darbo dieną: buvo ir produkcija, ir lankytojai. Bendrija „(duomenys neskelbtini)“ jai liko skolinga darbo užmokesčio už paskutinių porą mėnesių. Dėl neišmokėtos algos bendravo ir su L. Ž., ir su D. D. Ž., tačiau jie sakė, kad pinigų neturi, bus bankrotas ir tuomet išmokės pinigus. Specialistė I. S. parodė, kad atliko mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Tiriamuoju laikotarpiu pagal juridinių asmenų duomenis bendrijos direktoriais nuo 2013-04-03 iki 2013-07-23 D. D. Ž., nuo 2013-07-23 iki 2013-11-05 – L. Ž., nuo 2013-11-05 – A. I.. Tyrimui buvo pateikta darbo sutartis surašyta liepos 11 d. su L. Ž.. Kitos darbo sutartys nebuvo pateiktos. Tyrimui buvo pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau nebuvo pateikti suvestiniai buhalterinės apskaitos registrai. Iš 2014-08-13 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 5-4/65 matyti, kad pagal tyrimui pateiktus MB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, negalima nustatyti kas bendrijoje dirbo vyr. buhalteriu ir kasininku, nes dokumentuose nėra įrašų apie minėtas pareigas atlikusius asmenis. Tyrimui nepateikti BM „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, inventorizacijos aktai, elektroninio kasos aparato žurnalas, Finansinė atskaitomybė už 2013 m. Taip pat nepateiktas registras „Didžioji knyga“ bei ūkinių operacijų suvestinės, kuriuose remiantis apskaitos dokumentais būtų apibendrinti duomenys apie bendrijos ilgalaikį turtą, trumpalaikį turtą – skolas bendrijai, ir bendrijos skolas tiekėjams, darbuotojams bei valstybės biudžetui. Dėl tyrimui nepateiktos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos už 2013 m., ir neišsaugotų suvestinių registrų, kuriuose būtų apibendrinti duomenys apie bendrovės ilgalaikį turtą, trumpalaikį turtą - bendrijos skolas tiekėjams, darbuotojams bei valstybės biudžetui, elektroninio kasos aparato žurnalo, kuriame būtų fiksuojamos bendrijos pajamos, tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-04-03 iki 2013-12-31. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės duomenis, „(duomenys neskelbtini)“ Finansinės atskaitomybės už 2013 m. VĮ „Registrų centras“ taip pat nepateikė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip nurodė L. Ž., visus dokumentus perdavė A. I., o šis Ž. M., t.y., jei L. Ž. būtų perdavęs visus tvarkingus dokumentus A. I., tai jie ir būtų rasti, kadangi byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl ko A. I. būtų turėjęs L. Ž. dokumentus sunaikinti ar kitaip prarasti, juolab, kad visi dokumentai iškart buvo perduoti Ž. M.. Visos šios aplinkybės rodo, kad L. Ž. būdamas mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2013-07-11 iki 2013-10-23, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą ikiteisminio tyrimo metu tyrimui nepateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių, inventorizacijos aktų, elektroninio kasos aparato žurnalo, registro „Didžioji knyga“ bei ūkinių operacijų suvestinės, kuriose remiantis apskaitos dokumentais būtų apibendrinti duomenys apie bendrijos ilgalaikį turtą, trumpalaikį turtą – skolas bendrijai ir bendrijos skolas tiekėjams, darbuotojams bei valstybės biudžetui ir taip nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 d., 16 str. 1 d. 3 d., 21 str. nuostatų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-04-03 iki 2013-12-31. L. Ž. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį – kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas, kadangi būdamas vadovu ir atsakingu už įmonės veiklą, netinkamai organizavo įmonės buhalterinės apskaitą, bei neišsaugojo ir nepateikė buhalterinių dokumentų.

Dėl A. I. nusikalstamos veikos pagal LR BK 245 straipsnį

Pagal LR BK 245 straipsnį atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas; tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais; kartu sudaromos realios galimybės įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Taigi bet kurio įsiteisėjusio teismo sprendimo (taip pat ir nesusijusio su bausmėmis) nevykdymas yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia teismų autoritetui, apskritai menkina žmonių pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais ir kartu paprastai daro žalą asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) teisėms ir teisėtiems interesams. Būtent valstybė turi priedermę nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias teismo sprendimų vykdymą. Viena tokių priemonių – tai teisinės atsakomybės (kitų teisinio poveikio priemonių) asmenims, nevykdantiems teismo sprendimą, įtvirtinimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, asmeniui, nevykdančiam teismo sprendimo, gali būti taikomos administracinio, civilinio, o už pavojingiausius (šiurkščiausius) pažeidimus – ir baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės. Tiek įstatymų leidėjas, teisės aktuose įtvirtindamas šias poveikio priemones, tiek asmuo, jas taikantis, privalo vadovautis ir iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimais.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Aiškinant LR BK 245 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą pažodžiui galima būtų teigti, kad esą kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiškia LR BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Toks formalus LR BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas ne tik prieštarautų minėtoms Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms nuostatoms, bet ir neatitiktų kriminalinės bausmės kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal LR BK 11 ir 12 straipsnius tiek nusikaltimu, tiek baudžiamuoju nusižengimu yra pripažįstamos pavojingos, LR BK uždraustos veikos (veikimas, neveikimas). Taigi padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti LR BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje. Turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2012). Sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į asmeniui paskirto įpareigojimo ar draudimo turinį ir pobūdį. Teismo sprendimo neįvykdymas per teismo nustatytą terminą gali būti pripažintas nusikalstamu ir įvertintas pagal LR BK 245 straipsnį, kai tik pats asmuo galėjo įvykdyti teismo sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-233/2007). Kita vertus, kai asmuo laiku neįvykdo teismo sprendimo, kuris gali būti efektyviai įvykdomas taikant CPK 624 straipsnyje nustatytas priverstinio vykdymo priemones, svarstytina, ar baudžiamoji atsakomybė apskritai pagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009).

Objektyviai LR BK 245 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali pasireikšti labai įvairiomis veikomis, pvz.: nelegaliu darbu, savo pajamų ar turto slėpimu, jų iššvaistymu, vengimu dirbti, tam tikrų dokumentų klastojimu. Tačiau ir šiuo atveju, sprendžiant dėl LR BK 245 straipsnio taikymo, reikia įvertinti tai, ar minėtų veikų pripažinimas baudžiamuoju nusižengimu atitinka jau minėtus iš Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos kylančius imperatyvus, pavyzdžiui, turi būti atsakyta į klausimą, ar baudžiamosios atsakomybės taikymas tokiu atveju būtų proporcingas padarytos veikos pavojingumui.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad 2014 m. birželio 16 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kuria nutarė iškelti bankroto bylą mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, bankrutuojančios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, areštuoti „(duomenys neskelbtini)“, nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą, (....), bei įpareigoti mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. A. I. neigė savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nurodydamas, kad jis pasirašė turto perdavimo aktą, o dokumentus jam perdavė L. Ž., po to, pagal įgaliojimą juos perdavė Ž. M., o jis – I. P.. Neprisimena, ar buvo surašytas dokumentų perdavimo-priėmimo aktas. Kad reikia dokumentus pateikti bankroto administratoriui sužinojo, kai gavo laišką iš I. P.. Dokumentų perdavime nedalyvavo, nežino, kokie dokumentai buvo perduoti. Kai gavo dokumentų dėžę, tai atrodo, jog iš jos jokių dokumentų nebuvo išėmęs – visus perdavė Ž. M.. A. I. kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis. Kaip nurodė liudytoja I. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskirta „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, o ji yra šios įmonės direktorė. Jie rašė prašymą policijai, kad būtų ištirta, ar nėra vadovo veiksmuose nusikalstamos veikos, kadangi iki šios dienos nėra įvykdyta minėta Šiaulių apygardos teismo nutartis, t. y. ne viskas yra perduota bankroto administratoriui pagal bankroto įstatymą. Per 15 d. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. I. turėjo perduoti administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus pagal finansinės atskaitomybės paruoštas bankroto bylas įsiteisėjimo dienai. Su A. I. bendravo du kartus: vieną kartą buvo susitikę ekonominėje policijoje, kai teko jam perduoti pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą ir dokumentų bei turto perdavimą, o kitą kartą susitiko birželio 21 d., kai jis atvyko pas juos į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ perduoti dokumentų. Kelias dėžes dokumentų jis perdavė kartu su Ž. M.. Buvo pasakyta, kad visais klausimais reikia kreiptis į Ž. M.. Jie jų prašė pasilikti, jei jie nėra surašę perdavimo aktų, tačiau jie pasakė, jog neturi laiko, liepė jiems surašyti, pažiūrėti ko trūksta ir tuomet jie jiems viską pristatys, tačiau buvo nuolat atsisakinėjama atvykti, o kai nei vieno nesulaukė, kreipėsi į policiją. Pagal Šiaulių apygardos teismo nutartį buvo dokumentų trūkumas. Buvo pateikti palaidi dokumentai, nebuvo suvestinių. Iš dokumentų, kuriuos turėjo, pateikė civilinį ieškinį. Kai buvo perduodami dokumentai, patalpose buvo A. I. ir Ž. M. ir buvo pasakyta, kad jei ko nors trūksta, tai kreiptis į Ž. M.. A. I. iš pradžių žinomais adresais išsiuntė pranešimus registruotais ir neregistruotais laiškais, o kai atsiliepė ekonominė policija, tai jie pasakė, kokią dieną ir valandą A. I. turi būti pas juos apklausoje. Kai kurie jų pateikti dokumentai sutapo, kai kurie nesutapo su jų turimais dokumentais. Liudytojas Ž. M. nurodė, kad kai bankroto administratorė nurodė, jog trūksta dokumentų, jis kreipėsi į A. I. ir į L. Ž., tačiau jis nurodė, jog viską atidavė A. I., o jis – kad viską padavė bankroto administratorei. Tai yra, A. I., būdamas mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, po to, kai 2014 m. liepos 7 d. jam pasirašytinai buvo įteiktas bankroto administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens I. P. pranešimas dėl dokumentų pateikimo ir įmonės turto pagal balansą perdavimo, nevykdė 2014-06-16 Šiaulių apygardos teismo nutarties ir iki 2014-07-12 bankroto administratoriui neperdavė MB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 m. ir bankroto iškėlimo datai (2014-06-27) bei visų su įmonės veikla susijusių dokumentų. Kadangi A. I., žinodamas apie Šiaulių apygardos teismo nutartimi paskirtus įpareigojimus, geranoriškai jos nevykdė, bankroto administratoriui nebuvo galima tiksliai nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ veiklos bei įsipareigojimų. Kitų būdų kaip priversti A. I. įvykdyti teismo nutartį nebuvo, todėl bankroto administratorius pareiškimu kreipėsi į policiją. Kadangi vienas iš esminių kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 245 straipsnį dėl kitų teisinio poveikio priemonių taikymo, kai nevykdomas sprendimas civilinėje byloje, – tai, ar galima teismo sprendimą įvykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis, ar ne, tai šiuo atveju teismas pripažįsta, kad to padaryti buvo neįmanoma, kadangi A. I. savo tyčine veika sudarė tokią teisinę situaciją, kai bankroto administratorius neturėjo kitų galimybių išsireikalauti „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, kaip tik kreiptis į policiją, be to, nusiimdamas atsakomybę nuo savęs, parašė įgaliojimą Ž. M., kuris turėjo bendrauti su „(duomenys neskelbtini)“ paskirtu administratoriumi. Pagal Aukščiausiojo teismo praktiką - asmuo atsako pagal LR BK 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010), todėl teismas mano, kad A. I. veiksmuose yra visi LR BK 245 str. numatyti reikalavimai ir pripažįsta, kad A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 245 str. ir jo veika kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam A. I. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo A. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą pagal LR BK 300 str. 1 d. padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis A. I. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.) ir viena baudžiamajam nusižengimui (LR BK 12 str.), veikos tyčinės, baigtos. A. I. nusikalstamas veikas padarė būdamas praeityje teistas, tačiau teistumui išnykus (2 t., 97 b. l.), Psichikos ir priklausomybės registruose įrašytas (2 t., 99, 103 b. l.), dirbantis, darbo biržoje neregistruotas (2 t., 105 b. l.). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. I. už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas bausmes – baudas. Kadangi nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis neteistas, už nusikalstamas veikas jam skirtinas bausmės dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (LR BK 61 str. 1 d., 2 d.), be to, paskirtos bausmės subendrintinos LR BK 63 str. 1, 4 d. nuostatomis.

Kaltinamajam A. I. skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, 2015-03-19 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pakeistos į kardomąją priemonę - suėmimą. (3 t., b.l. 123-125). 2015-04-10 nutartimi palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 9 d. (3 t., b.l. 154-156). 2015-05-05 nutartimi pratęsta kardomoji priemonė suėmimas - 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 9 d. (4 t., b.l. 3-5)

Skiriant bausmę kaltinamajam L. Ž. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo L. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą pagal LR BK 300 str. 1 d. padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis L. Ž. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.) ir apysunkiam nusikaltimui (LR BK 11 str. 4 d.), veikos tyčinės, baigtos. L. Ž. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (2 t., 119 b. l.), Psichikos ir priklausomybės registruose neįrašytas (2 t., 122, 124 b. l.), dirbantis (2 t., 125 b. l.). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam L. Ž. už nusikaltimų padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas bausmes – baudas. Kadangi nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta vieną atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis neteistas, už nusikalstamas veikas jam skirtinas bausmės dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (LR BK 61 str. 1 d., 2 d.), be to, paskirtos bausmės subendrintinos LR BK 63 str. 1, 4 d. nuostatomis.

Kaltinamajam L. Ž. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (2 t., 83-84 b. l.).

AB „G.“ pateikė 16.161,09 Lt civilinį ieškinį su priedais dėl padarytos žalos atlyginimo (1 t., 144-160 b. l.). Ieškinys pagrįstas dokumentais, iš kurių 2014-04-23 pažymoje dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo matyti, kad susidariusi žala yra: 1. Produkcijos skola su 0,06% delspinigiais – 987,69 Lt: skola 954,85 Lt + 0,06% delspinigiai 32,84 Lt. 2. Taros vertė - 1.089 Lt; 3. Ilgalaikis turtas: 3.1. Šaldiklis Micro Concord, inventorinis Nr.82076 – 3.630 Lt, 3.2. Šaldiklis Micro Concord, inventorinis Nr. 82204 – 3.630 Lt, 3. Lauko baldų komplekto 2 kėdės, inventorinis Nr. 87120 - 338,80 Lt, 3.4. Lauko baldų komplekto 4 kėdės, inventorinis Nr. 87121 - 677,60 Lt, 3.5. Reklaminis stendas rašymui, inventorinis Nr. 89080 – 363 Lt. 3.6. Stovas 2-jų kranų, 2vnt - 3.630 Lt, 3.7. Keg. Vožtuvas, 4 vnt. - 1.452 Lt, 3.8. Co2 reduktorius, 1 vnt. – 363 Lt.

Pagal teismų praktiką, kaltininkui padarius materialinę žalą asmeniui nusikalstamais veiksmais, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio. Negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai ir kt.) baudžiamojo proceso tvarka nepriteisiami.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltininkų A. I. ir L. Ž. nusikalstamais veiksmais padarius materialinę žalą, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas tik realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio, t.y. 16128,25 Lt., delspinigiai baudžiamojo proceso tvarka nepriteisiami, todėl ieškinio dalis dėl 32,84 Lt delspinigių priteisimo atmetama. Be to, AB „G.“ kreditorinis reikalavimas dėl 16231,37 Lt (16128,25 Lt + delspinigiai) sumos, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir nuostoliai (palūkanos, delspinigiai), kuriuos AB „G.“ patyrė ar iki šiol patiria dėl A. I. ir L. Ž. nusikalstamų veikų, yra civilinės teisenos reglamentavimo dalykas ir šioje baudžiamojoje byloje nesprendžiamas.

Todėl atsižvelgiant į visa tai, AB „G.“ civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, solidariai iš kaltinamųjų A. I. ir L. Ž. priteisiant AB „G.“ 16128,25 Lt (4671,06 Eur) žalos atlyginimo.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) 2 CD su LR BPK 154 str. tvarka taikytų priemonių metu gauta informacija (skaitoma specialia programa) saugomi Šiaulių AVPK, paliktini byloje;

2) 2 CD su išviešinta informacija, paliktini byloje;

3) 2014-03-19 kratos pas D. D. Ž. metu paimti dokumentai, paliktini byloje;

4) 2014-04-30 poėmio iš VĮ Registrų centras Šiaulių filialo paimti dokumentai, paliktini byloje;

5) 2014-04-11 daiktų apžiūros metu paimti stalai ir kėdės, perduoti AB „G.“ pagal pakvitavimą, paliktini jos neribotai nuosavybei;

6) MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, perduoti bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, paliktini jo neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirti – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą.

A. I. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje ir paskirti – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

A. I. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir A. I. paskirti 140 MGL (5272,40 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 str., į atliktos bausmės laiką įskaityti A. I. suėmimo laiką nuo 2015 m. balandžio 9 d. 15.10 val. iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., 2015 m. birželio 9 d. 13.50 val. (60 dienų, 1 diena prilyginant 2 MGL dydžio baudai) ir paskirti galutinę 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti nuosprendžio paskelbimo diena (2015-06-08) ir A. I. nedelsiant paleisti teismo posėdžių salėje.

L. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirti – 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudą.

L. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti – 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.

L. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir L. Ž. paskirti – 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą.

L. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) 2 CD su LR BPK 154 str. tvarka taikytų priemonių metu gauta informacija (skaitoma specialia programa) saugomus Šiaulių AVPK, palikti byloje;

2) 2 CD su išviešinta informacija, palikti byloje;

3) 2014-03-19 kratos pas D. D. Ž. metu paimtus dokumentus, palikti byloje;

4) 2014-04-30 poėmio iš VĮ Registrų centras Šiaulių filialo paimtus dokumentus, palikti byloje;

5) 2014-04-11 daiktų apžiūros metu paimtus stalus ir kėdes, perduotus AB „G.“ pagal pakvitavimą, palikti jos neribotai nuosavybei;

6) MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, perduotus bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, palikti jo neribotai nuosavybei.

AB „G.“ civilinį ieškinį dėl 16.161,09 Lt (4680,58 Eur) turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų A. I. ir L. Ž. priteisti 16128,25 Lt (4671,06 Eur) AB „G.“ naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.