Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-26 · Byla Nr. 2SA-261-640/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-26
Bylos Nr.
2SA-261-640/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas
V. L.
Atsakovas
M. S., V. L., D. S., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Civilinė byla Nr. 2SA -261-640/2012Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 124; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams M. S., V. L., D. S. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu ir paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas (ieškovas) V. L. patikslintu prašymu kreipėsi į teismą prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-904-95/2006, kartu prašydamas panaikinti Vilniaus apylinkės rajono teismo 2006-05-29 nutartį ir ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi; taip pat prašė atnaujinti 3 mėnesių bei 1 metų terminus prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (b.l. 29-34). Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog „aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas“; „aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas“. Taip pat nurodė, kad ginčas šioje byloje buvo kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo, o bylos dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi viešąjį interesą. Nurodė, kad priimdamas atsisakymą nuo ieškinio, vadovaujantis CPK 42 str. 2 d., teismas taip pat privalėjo nustatyti ir tai, ar atsisakymas nuo ieškinio duotas laisva ieškovo valia, ar atsisakymas atitinka tikrąją ieškovo valią, ar ieškovui žinomos ir suprantamos ieškinio atsisakymo pasekmės. Nurodė, kad terminą praleido, nes sirgo ir gydėsi ligoninėse.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-06-12 nutartimi (b.l. 46-51) pareiškėjo prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą. Nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra susidariusi išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, todėl prašymas atnaujinti CPK 368 str. 2 d. nustatytą vienerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu paduoti, netenkinamas. CPK 368 str. 2 d. nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą.

Šalies argumentai

Ieškovas V. L. atskiruoju skundu (b.l. 53-57) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-12 nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo bei priteisti ieškovui iš atsakovų visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinio atsisakymas jo tikrosios valios neatitiko. Pareiškėjas, buvo verčiamas pateikti šį atsisakymą, ir jis pilnai nesuprato atsisakymo pasekmių. Taigi, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nepriėmus sprendimo, o priėmus nutartį, kuria byla nutraukta, pareiškėjo teisės nebuvo apgintos. Nurodo, kad uždelsta kreiptis į teismą buvo dėl svarbių priežasčių - pareiškėjo sveikatos, socialinės padėties, o ne dėl to, kad pareiškėjas norėjo nekelti pretenzijų dėl ieškinio dalyko ir buvo išreiškęs tikrąja valia atsisakyti ieškinio. Nurodo, kad nėra kliūčių proceso atnaujinimui, kadangi buvo priimta nutartis nutraukti bylą, neišsprendus ginčo esmės, todėl nėra ką saugoti teisinio apibrėžtumo prasme. Taip pat nurodo, kad esant tokiai išskirtinei, netoleruotinai situacijai, proceso atnaujinimo terminai negali būti taikomi formaliai, kad apribotų pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Nurodo, kad kaip nepatyrusiam, teisinio bei vidurinio išsilavinimo neturinčiam žmogui, jam buvo sunku susigaudyti tokiuose painiuose teisiniuose dalykuose, suprasti terminų pasekmes. Vadovaudamsis CPK 327 str. 1 d. 2 p., apeliantas nurodo, kad skundžiamą nutartį yra būtina panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

A. M. S. ir D. S. atsiliepimu (b.l. 60-62) į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-12 nutarties civilėje byloje Nr. A2-1563-341/2012 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-904-95/2006 atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad V. L. nepateikė teismui duomenų patvirtinančių, kad jis dėl objektyvių svarbių priežasčių praleido šį terminą, nenurodė teismui kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias jam laiku kreiptis dėl proceso atnaujinimo, atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas nuo 2006 m. rugsėjo mėn. 06 d., pareiškėjas apie pažeistas teises sužinojo Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo dieną - 2006-05-29, nutarties neskundė, jokių svarbių priežasčių, kurios lėmė, kad per įstatyme nustatytą terminą jis negalėjo atlikti nutarties panaikinimo ar proceso atnaujinimo veiksmų, teismui nenurodė. Taip pat nurodo, kad CPK 368 str. 2d., nustato, kad toks prašymas negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau nei 5 metai, o CPK 366 str. l d. 9 p. nurodytu atveju - jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau nei vieni metai. Šis terminas yra naikinamasis, todėl jam suėjus išnyksta ir pati asmens teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą. Nurodo, kad termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis bei civilinės bylos Nr.2-904-95/2006 medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisingai sprendė dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir jo taikymo teisinių pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodyti motyvai bei argumentai prielaidų nesudaro.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patenkinti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuodamas svarbių priežasčių atnaujinti procesą nebuvimu.

Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).

Apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad procesą atnaujinti prašo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Priežastys, dėl ko teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, neturi teisinės reikšmės, nes CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktui taikyti svarbus teismo sprendimo neperžiūrėjimo apeliacinės instancijos teisme faktas. Aiški teisės normos taikymo klaida yra vertinamoji sąvoka. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. A. O. T.; bylos Nr. 3K-3-125/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-130/2005). Taigi, proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Atskirasis skundas šioje byloje nagrinėjamas atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas dėl proceso atnaujinimo pagrindų.

Apeliantas teisės taikymo klaida nurodo tai, kad atnaujinti prašomoje byloje teismas neišsprendė ginčo iš esmės tarp šalių ir bylą nutraukė, dėl ko susidarė išskirtinė ir netoleruotina situacija. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašyme nenurodyti duomenys apie faktiškai susiklosčiusią situaciją, kurią būtų galima vertinti kaip netoleruotiną ir išskirtinę bei susidariusią dėl 2006-05-29 nutarties priėmimo. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-904-95/2006 medžiagos, ieškovas atsisakė nuo ieškinio parengiamojo posėdžio metu, teismas priėmė atsakymą nuo ieškinio neištyręs į bylą pateiktų įrodymų, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas 2006-05-29 nutartį priėmė žinodamas arba turėdamas žinoti, jog nuosavybės teisės atkūrimas buvo neteisėtas. Teismo nuomone, vien faktas, jog ieškinys buvo pareikštas dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti priimti atsisakymą nuo ieškinio, o tokio atsisakymo priėmimas savaime nesudaro išskirtinės netoleruotinos situacijos. Apeliantas ieškinio atsisakė 2006-05-29 teismo posėdžio metu. V. L. pats protokole pasirašė, jog su procesinėmis teisėmis yra supažindintas. Teisėja išaiškino ieškovui ieškinio atsisakymo pasekmes. V. L. nurodė, kad pasekmes suprato (civilinė byla Nr. 2-904-95/2006; b.l. 120-121). Ieškovo interesams byloje atstovavo advokatė J. V. (b.l. 67), kuri dalyvavo 2006-05-29 posėdyje. Dar daugiau, iš protokolo turinio matyti, kad sprendimą atsisakyti ieškinio ieškovas priėmė po pasitarimo su advokate, kuri teismo posėdžio metu jam taip pat išaiškino ieškinio atsisakymo pasekmes. Po pasitarimo su advokate ieškovas teismo paprašė leisti atsiimti ieškinį ir papildomai nurodė, kad į teismą daugiau nebesikreips. Tai, kad ieškovas suprato ieškinio atsisakymo pasekmes, rodo ir jo paaiškinimas, kad į teismą daugiau nesikreips. Išvardintos aplinkybės neginčijamai įrodo ieškovo valią atsisakyti nuo jo pareikšto ieškinio, todėl nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą.

Pažymėtina, kad CPK 368 str. 2 d. nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai yra naikinamieji terminai procesui atnaujinti. Nagrinėjamu atveju jau yra praėję daugiau kaip penkeri metai nuo nutarties, kuria buvo priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio, įsiteisėjimo (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Todėl jau vien tai, kad suėjo įstatyme nustatytas naikinamasis terminas, yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.).

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pagal CPK 93, 98 str. iš apelianto atsakovės D. S. naudai priteistina 500 Lt jos turėtų išlaidų (b.l. 63).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atskirąjį skundą atsakovės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė