Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Linai Paltanavičiūtei, Oksanai Videiko, dalyvaujant ieškovo UAB „Apicius“ direktoriui Andriui Norkui, ieškovo advokatui Linui Songailai, atsakovo UAB „Interneto svetainių dizainas“ direktoriui T. V., atsakovo advokatui Rokui Kaireliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Apicius“ieškinį atsakovui UAB „Interneto svetainių dizainas“ dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų Juridinių asmenų registre nurodytu adresu, teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-12 sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2130 Lt skolos, 1763,64 Lt, iš viso – 3893,64 Lt, 8,16 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 3893,64 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai – 21,30 Lt pašto išlaidų

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2012-07-26 atsakovas padavė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5589-868/2011, remdamasis tuo, kad išnagrinėta ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimas už akių priimtas tinkamai nepranešus jam apie inicijuotą civilinį procesą.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-09-04 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-5589-868/2011, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu.

Nagrinėjant atnaujintą civilinę bylą, prašomą priteisti delspinigių sumą ieškovas sumažino iki 1202,26 Lt, atsižvelgdamas į tai, kad pradiniame ieškinyje delspinigiai buvo apskaičiuoti ne tik už skolos, bet ir nuostolių sumą. Ieškovas iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, kad tinkamai ir laiku suteikė atsakovui paslaugas, šis jas priėmė, tačiau neatsiskaitė per tris darbo dienas, kaip buvo įsipareigojęs Sutartyje. Ieškovo teigimu, apie padarytą žalą, kurią prašoma atlyginti, atsakovas žinojo iš 2011-01-24 PVM sąskaitos–faktūros, į kurią buvo įtraukta ne tik patalpų nuomos kaina, bet ir nuostolių dėl sunaikinto bei dingusio inventoriaus suma, be to, 2011-01-25 atsakovui buvo išsiųstas el. laiškas, kuriame detalizuoti nuostoliai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl skolos už patalpų nuomą

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2011-01-019 pasirašė Užsakymo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui patalpas pramogų ir poilsio centre „A. V. Rezidencija“ laikotarpiui nuo 2011-01-22 iki 2011-01-23 12 val., o atsakovas – sumokėti ieškovui Sutartyje nustatytą sumą; patalpų nuomos, pirties 4 val. ir nakvynės (apie 20 žmonių) kaina - 1200 Lt + PVM (Sutarties 1.1, 1.2, 3.1 punktai (b. l. 5).

Ieškovas pateikė atsakovui 2011-01-24 PVM sąskaitą-faktūrą sumokėti iš viso 2130 Lt (su PVM): 1200 Lt už pirties nuomą + 252 Lt PVM + 678 Lt žalos kompensacija (b. l. 7).

Atsakovas 2011-01-26 el. laiške ieškovui nurodė, kad dėl to, jog ieškovo darbuotojai pasisavino atsakovo išsinuomotą alaus įrangą ir reikalauja sumokėti už neva dingusius indus, atsakovas atsisako sumokėti už paslaugas tol, kol nebus objektyviai aišku, kad būtent tiek padaryta žalos, bei grąžinta alaus įranga (b. l. 115-116).

2011-02-18 pranešime ieškovas atsakovui nurodė per 10 kalendorinių dienų sumokėti skolą už patalpų nuomą ir padarytą žalą (b. l. 9).

Atsakovas neatsiskaitymą su ieškovu grindžia tuo, kad ieškovo atstovams neteisėtai paėmus atsakovo atsivežtą alaus pilstymo įrangą, jie sustabdė savo prievolės vykdymą.

Pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą.

Nagrinėjamu atveju ginčo šalis siejo patalpų nuomos teisiniai santykiai. Ieškovo pareiga buvo išnuomoti atsakovui patalpas, o atsakovo priešpriešinė pareiga – sumokėti Sutartyje nustatytą sumą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas tinkamai įvykdė sutartinį įsipareigojimą išnuomoti atsakovui patalpas, atsakovas šią paslaugą priėmė. Dėl to atsakovui atsirado sutartinė pareiga – sumokėti už patalpų nuomą. Vykdydamas Sutarties sąlygas, atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui Sutartyje sulygtą nuomos mokestį (1200 Lt + PVM) ne vėliau kaip per tris darbo dienas, pasibaigus nuomos laikui (Sutarties 1.2, 3.2, 3.3 punktai).

Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jis teisėtai sustabdė atsiskaitymą su ieškovu, kol šis negrąžins atsakovo atsivežtos alaus pilstymo įrangos. Atsakovo nurodyta alaus pilstymo įranga nebuvo ieškovo ir atsakovo sutartinių santykių dalykas, dėl šios įrangos šalys neturėjo viena kitai priešpriešinių teisių ir pareigų. Atsakovas nurodė, kad alaus pilstymo įrangą jis buvo išsinuomojęs pagal 2011-01-20 sutartį iš UAB „Vilniaus alus“ (b. l. 112-114). Kita vertus, nagrinėjant atnaujintą bylą teismo posėdyje, atsakovo direktorius ir apklausti kaip liudytojai atsakovo įmonės darbuotojai negalėjo nurodyti asmens, paėmusio alaus pilstymo įrangą, nepateikė įrodymų, jog šią įrangą paėmė būtent ieškovo atstovai.

Aptartų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog jam ieškovas turėjo priešpriešinę pareigą, susijusią su pirmiau nurodyta alaus įranga, vadinasi, atsakovui nebuvo pagrindo sustabdyti atsiskaitymo už patalpų nuomą prievolės vykdymą, tokie jo veiksmai neatitiko CK 6.46 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų.

Tos aplinkybės, kad šalys nesutarė dėl ieškovo reikalaujamų atlyginti nuostolių, taip pat dėl atsakovo atsigabentos alaus įrangos grąžinimo, nebuvo teisėtas pagrindas atsakovui sustabdyti mokėjimą Sutartyje nustatyto nuomos mokesčio, dėl kurio nėra šalių ginčo. Tiek nuostolių atlyginimo, tiek alaus įrangos grąžinimo klausimai nesusiję su atsiskaitymu už patalpų nuomą, šie klausimai galėjo ir turėjo būti sprendžiami įvykdžius sutartinį įsipareigojimą, dėl kurio nebuvo šalių ginčo.

Dėl atsakovo pareigos mokėti delspinigius

Šalių sudarytos Sutarties 3.7 punkte nustatyta, kad, neatsiskaičius per 3.3 punkte nustatytą terminą, mokami 0,6 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Minėta, kad pagal Sutarties 3.3 punktą nuomininkas privalo visiškai atsiskaityti patalpų nuomos laikui pasibaigus, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas.

Patalpos atsakovui buvo išnuomotos nuo 2011-01-22 iki 2011-01-23 12 val., taigi Sutartyje sulygtą nuomos mokestį (1200 Lt + PVM) atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui per tris darbo dienas, pasibaigus nuomos laikui (Sutarties 1.1, 1.2, 3.1, 3.3 punktai). Atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškovu.

Iš ieškovo pateiktos patikslintos delspinigių skaičiuotės matyti, kad 1202,26 Lt delspinigių suma apskaičiuota už laikotarpį nuo 2011-01-28 iki 2011-06-14, t. y. 138 dienas, už atsakovo uždelstą sumokėti Sutartyje sulygtą 1452 Lt nuomos mokestį (b. l. 107-108).

Nustačius, kad atsakovas neturėjo teisėto pagrindo sustabdyti prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymą, pažeidė sutartyje nustatytą terminą atsiskaityti, ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti sutartines netesybas – delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas, nesitikdamas su ieškovo reikalaujama priteisti delspinigių suma, teigia, kad Sutartyje nustatyti 0,6 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną delspinigiai sudaro 219 proc. metinių palūkanų, taigi yra neprotingai dideli, todėl mažintini iki 0,02 proc.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar netesybos nėra neprotingai didelės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; kt.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Nagrinėjamu atveju teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentais, kad Sutartyje nustatyti delspinigiai – 0,6 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną – šiuo konkrečiu atveju vertintini kaip neprotingai didelės netesybos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į šalių sutartinių santykių pobūdį (trumpalaikė nuomos sutartis), nedidelę piniginės prievolės sumą (1452 Lt), bankų mokamų palūkanų dydį, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), taip pat tai, kad Sutarties projektas parengtas ir delspinigių norma pasiūlyta ieškovo, kuris yra savo srities verslininkas. Pažymėtina, kad ieškovo prašoma priteisti 1202,26 Lt delspinigių suma yra beveik lygi Sutartyje sulygtam 1452 Lt nuomos mokesčiui.

Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad delspinigiai mažintini iki 0,02 proc.

Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes tai, jog sudarydamos sutartį šalys nustato nemažus delspinigius, dar nereiškia prieštaravimo viešajai tvarkai, todėl, sprendžiant dėl priteistų delspinigių dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Kita vertus, aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovas neprašė priteisti ir neįrodinėjo nuostolių, patirtų dėl to, kad atsakovas uždelsė sumokėti Sutartyje nustatytą nuomos mokestį, o prašo tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti). Teismas, manydamas, kad šalių sutartyje nustatytos netesybos – 0,6 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną – yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į šios konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes. Įvertintina tai, kad piniginės prievolės suma yra nedidelė (1452 Lt), Sutarties projektas parengtas ir delspinigių norma pasiūlyta ieškovo. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, neabejotinai turintis sandorių sudarymo patirties. Būdamas apdairus ir rūpestingas dėl savo teisių, sudarydamas su ieškovu patalpų nuomos sutartį, turėjo atidžiai susipažinti ir apsvarstyti Sutarties sąlygas, tarp jų ir sąlygą dėl netesybų (delspinigių) dydžio. Be to, šiuo atveju įvertintina tai, kad atsakovas ilgą laiką neatsiskaitė su ieškovu už patalpų nuomą, nors šalių ginčas kilo ne dėl nuomos mokesčio, bet dėl ieškovo reikalaujamų nuostolių atlyginimo. Aptartų argumentų pagrindu teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti sutartinių netesybų dydį iki 0,3 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną ir priteisti ieškovui iš atsakovo 601,13 Lt delspinigių (1452 Lt skola x 0,3 proc. delspinigiai x 138 dienos). Teismo vertinimu, tokio dydžio netesybos šioje ginčo situacijoje atitinka netesybų kompensuojamąją funkciją, t. y. yra pakankamos tam, kad kompensuotų ieškovo nuostolius, patirtus dėl negalėjimo tam tikrą laiką naudotis 1452 Lt atsakovo nesumokėta suma.

Dėl indų ir įrankių nuomos, mokesčio už malkas

Ieškovas, be patalpų nuomos mokesčio, reikalauja, kad atsakovas sumokėtų 158 Lt už indų nuomą, taip pat 50 Lt už malkas.

Atsakovas, nesutikdamas su tokiu reikalavimu, teigia, kad papildomai jis neturi mokėti, nes visos paslaugos turėjo būti suteiktos už Sutartyje nustatytą nuomos kainą.

Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalys skirtingai aiškina jų sudarytos Sutarties sąlygas, susijusias su paslaugų apimtimi ir atsiskaitymu už jas, teismas aiškina Sutartį vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

Gramatiškai aiškinant Sutarties nuostatas matyti, kad 1200 Lt + PVM kaina nustatyta už patalpų nuomą, pirties 4 val. ir nakvynę (apie 20 žmonių) (Sutarties 3.2 punktas) (b. l. 5). Analizuojant ginčo šalių ketinimus ir tikslus, sudarant Sutartį, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovai paaiškino, jog buvo tariamasi dėl patalpų nuomos, o maitinimo paslaugų atsakovas neužsakė, maistu rūpinosi pats, tačiau paprašė suteikti indus. Kai ginčo šalys skirtingai aiškina, koks buvo jų susitarimas dėl mokėjimo už nuomotojo suteiktus indus ir įrankius, tačiau nė viena iš šalių nepateikė konkrečių įrodymų, kurie atskleistų tikrąjį jų susitarimą, teismas, remdamasis CK 6.193 straipsnio 1 dalimi, šalių ginčą sprendžia taip, kaip tokioje situacijoje elgiamasi įprastomis aplinkybėmis. Tuo atveju, kai susitariama ne tik dėl patalpų nuomos, bet ir užsakomos maitinimo paslaugos, paprastai indų ir įrankių nuomos mokestis atskirai neskaičiuojamas, jis įkalkuliuojamas į bendrą maitinimo paslaugų kainą. Tuo atveju, kai išnuomojamos tik patalpos, o maitinimu nuomininkas rūpinasi pats, tačiau paprašo patalpų nuomotoją suteikti indų ir įrankių, paprastai už tokią paslaugą imamas atskiras nuomos mokestis, jeigu šalys nesusitarai kitaip.

Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovai nurodė, kad maistu rūpinosi patys, tačiau ieškovą paprašė reikalingų indų bei įrankių; renginys buvo ruošiamas maždaug dvidešimčiai žmonių.

Iš prie ieškinio pateikto Užsakymo lapo, užpildyto ieškovo darbuotojo, nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011-01-22 iki 2011-01-23 atsakovui suteikta: 7 metaliniai padėklai, 9 salotinės, 1 lentelė pjaustyti, 1 peilis, 22 vyno taurės, 22 brendžio taurės, 22 degtinės stikliukai, po 22 peilius, šakutes, 22 užkandinės lėkštutės; papildomai – po 10 užkandinių lėkštučių, peilių ir šakučių (b. l. 6).

Atsakovas iš esmės neginčija suteiktų indų ir įrankių kiekio, tik nesutinka už jų nuomą mokėti papildomai.

Vadovaujantis pirmiau aptartais motyvais, Sutarties nuostatų sistemine analize, darytina išvada, kad ginčo šalys Sutartyje susitarė tik dėl patalpų nuomos, pirties 4 val. ir nakvynės paslaugų, o indų bei įrankių nuoma nebuvo nurodytos Sutarties dalykas. Tokią išvadą patvirtina ir šalių elgesys po Sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis): ieškovas, išrašydamas atsakovui 2011-01-24 PVM sąskaitą-faktūrą, įtraukė į ją ir mokestį už indų bei įrankių nuomą; atsakovas, 2011-01-25 paprašęs ieškovą detalizuoti reikalaujamus nuostolius ir gavęs ieškovo el. laišką, kuriame detalizuota reikalaujama suma, 2011-01-26 išreiškė nesutikimą tik su nuostoliais dėl sudaužytų ir dingusių indų, tačiau nenurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja mokesčio už indų ir įrankių nuomą, remdamasis tuo, jog šį mokestį apima Sutartyje nustatyta patalpų nuomos kaina (b. l. 7, 93-94; 115-116). Vėlesni ieškovo veiksmai patvirtina, kad jis nuosekliai reikalavo, kad, be Sutartyje nustatyto nuomos mokesčio, atsakovas sumokėtų už indų nuomą (b. l. 9). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jo atsikirtimus, kad Sutartyje sulygtas nuomos mokestis apėmė ir atlygį už indų nuomą (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl nurodytų motyvų ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo mokestį už indų nuomą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo prašomo priteisti mokesčio dydį, todėl teismas remiasi ieškovo pateiktais duomenimis: indų nuoma 22 vnt. x 5 Lt = 110 Lt; metalinių padėklų nuoma 14 vnt. x 3 Lt = 42 Lt; salotinių nuoma 6 vnt. x 1 Lt = 6 Lt (b. l. 6, 9, 88, 93-94). Ieškovui iš atsakovo priteistina 158 Lt už indų bei įrankių nuomą.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 50 Lt už malkas.

Vadovaudamasis pirmiau aptartomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismas pažymi, kad Sutarties 3.2 punkte nuomos mokestis nustatytas už patalpų nuomą, 4 val. pirties ir nakvynės paslaugas. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo (b. l. 90), šalių paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovas įsipareigojo iškūrenti pirtį. Vadinasi, šalys Sutartyje susitarė ne tik dėl pirties patalpų nuomos, bet ir pirties parengimo naudotis paslaugų. Tokiomis aplinkybėmis, pagal bendrąją taisyklę malkų kaina įskaičiuojama į pirties parengimo naudotis kainą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, kad už malkas buvo susitarta sumokėti papildomai (CPK 12, 178 straipsniai).

Remiantis tais pačiais kriterijais, pagal kuriuos spręsta dėl atsakovo pareigos mokėti nuomos mokestį už indus, dėl mokesčio už malkas darytina išvada, kad ieškovas neturi pagrindo reikalauti jo nurodyto mokesčio už malkas, nes nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog, nepaisant Sutartyje nustatyto mokesčio už pirties paslaugas, už malkas atsakovas turi sumokėti papildomai. Dėl to ieškinio reikalavimas priteisti 50 Lt už malkas, atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl nuostolių atlyginimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 470 Lt nuostoliams, kuriuos jis grindžia tuo, kad atsakovas negrąžino dalies indų, o dalis buvo sudaužyta, atlyginti.

Atsakovas, nesutikdamas su tokiu ieškinio reikalavimu, ginasi tuo, kad ieškovo indų nepaėmė, o tiek daug indų sudaužyti negalėjo.

Teismas pažymi, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Ieškovas savo reikalavimą atlyginti nuostolius dėl atsakovo renginio metu sudaužytų indų, dingusių įrankių, grindžia 2011-01-24 PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta atsakovui sumokėti iš viso 2130 Lt (su PVM): 1200 Lt už pirties nuomą + 252 Lt PVM + 678 Lt žalos kompensacija (b. l. 7), taip pat Sunaikinto inventoriaus 2011-02-14 aktu, kuriame nurodyta, kad UAB „Interneto svetainių dizainas“ nuomojo patalpas laikotarpiu nuo 2011-01-22 iki 2011-01-23 12 val., dėl neatsakingo elgesio dingo ir buvo sunaikintas inventorius. Dūžis: stikliukai 8 vnt. x 5 Lt = 40 Lt; gėrimų taurės 8 vnt. x 10 Lt = 80 Lt; vyno taurės 5 vnt. x 17 Lt = 85 Lt. Dingo peiliai 4 vnt. x 20 Lt = 80 Lt; šakutės 6 vnt. x 20 Lt = 120 Lt; padėklas 1 vnt. - 65 Lt (b. l. 10). Apie reikalaujamus nuostolius ieškovas informavo atsakovą el. paštu 2011-01-25, nurodydamas, kad nuostolis susideda iš dūžio: stikliukai 8 vnt. x 5 Lt = 40 Lt; gėrimų taurės 8 vnt. x 10 Lt = 80 Lt; vyno taurės 5 vnt. x 17 Lt = 85 Lt; dingusių įrankių ir indų: peiliai 4 vnt. x 20 Lt = 80 Lt; šakutės 6 vnt. x 20 Lt = 120 Lt; padėklas 1 vnt. - 65 Lt) (b. l. 93-94).

Ieškovas 2011-02-18 pranešime nurodė atsakovui, kad jis vis dar yra skolingas 2130 Lt už patalpų nuomą ir padarytą žalą. Detalizuodamas ieškovas nurodė, kad sudaužyta: stikliukai 8 vnt. x 5 Lt = 40 Lt; gėrimų taurės 8 vnt. x 10 Lt = 80 Lt; vyno taurės 5 vnt. x 17 Lt = 85 Lt; dingo: peiliai 4 vnt. x 20 Lt = 80 Lt; šakutės 6 vnt. x 20 Lt = 120 Lt; padėklas 1 vnt. 65 Lt (b. l. 9).

Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo atsikirtimus, kad indų nebuvo sudaužyta, įrankių ir indų neprarasta (CPK 12, 178 straipsniai).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas atsakovo darbuotojas L. G., dalyvavęs renginyje, parodė, kad atsikėlęs ryte iš kolegų sužinojo, jog ieškovo atstovai reiškia pretenzijas dėl sudaužytų ir dingusių indų (b. l. 141-142). Aplinkybę, kad išvykdami iš nuomotų patalpų, atsakovo darbuotojai žinojo apie ieškovo atstovų pareikštas pretenzijas, iš esmės patvirtina ir apklausto kaip liudytojo kito atsakovo darbuotojo, kuris buvo vienas iš renginio organizatorių, M. A. parodymai – šis liudytojas taip pat nurodė, kad, grįždami namo, kalbėjosi apie šeimininkų pretenzijas dėl dingusių ir dužusių indų (b. l. 142-143).

Byloje surinktų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad pretenzijas dėl sudaužytų ir dingusių indų, įrankių ieškovas pareiškė atsakovo darbuotojams iš karto po renginio, t. y. 2011-01-23, kai dalis jų dar nebuvo išvykę iš nuomotų patalpų. Tačiau atsakovo darbuotojai nesiėmė jokių priemonių tam, kad išsiaiškintų, dėl kokių konkrečių indų ir įrankių, kokio jų skaičiaus reiškiami reikalavimai, neprašė pateikti sudaužytų indų faktą ir kiekį patvirtinančių įrodymų.

Teismas pažymi, kad apdairūs ir rūpestingi nuomininko darbuotojai, sužinoję apie nuomotojo atstovų reiškiamas pretenzijas dėl dingusių ar sudužusių indų, turėjo nedelsdami apie tai informuoti savo vadovą, be to, būdami vietoje, galėjo siekti išsiaiškinti su nuomotojo atstovais, kokie indai dingo, pasiūlyti abiejų šalių atstovams raštu užfiksuoti sudaužytų ir dingusių indų kiekį. Tokio neapdairaus elgesio neigiami padariniai tenka atsakovui.

Pažymėtina, kad apie ieškovo pretenzijas dėl dingusių ir sudaužytų indų atsakovui buvo žinoma iš 2011-01-24 PVM sąskaitos-faktūros, 2011-01-25 el. laiško, kuriame, jo prašymu, ieškovas detalizavo reikalaujamus atlyginti nuostolius, nuostoliai nurodyti ir 2011-02-18 pranešime atsakovui, detalizuojant, iš ko jie susideda (b. l. 7, 9, 93-94).

Atsakovas 2011-01-26 el. laiške ieškovui nurodė, kad dėl to, jog ieškovo darbuotojai pasisavino atsakovo išsinuomotą alaus įrangą ir reikalauja sumokėti už neva dingusius indus, atsakovas atsisako sumokėti už paslaugas tol, kol nebus objektyviai aišku, kad būtent tiek padaryta žalos, bei grąžinta alaus įranga (b. l. 115). Tačiau po šio laiško atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų nuostolius ir išspręstų atsiskaitymo su ieškovu klausimą, tik gavęs antstolio 2012-07-13 raginimą įvykdyti sprendimą už akių, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą ir ėmė kvestionuoti ieškovo apskaičiuotus nuostolius.

Kita vertus, teismas pažymi tai, kad ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, verslininkas, taip pat nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas dėl savo teisių ir pareigų: iš karto po renginio nustatęs sudaužytų ir dingusių indų bei įrankių faktą, nesiėmė priemonių nuostoliams tinkamai užfiksuoti (surašyti atitinkamą aktą, nurodant jame tiek sudaužytų, tiek dingusių indų, įrankių kiekį, ir pateikti jį pasirašyti buvusiems atsakovo darbuotojams; šiems nesutikus to padaryti, nedelsiant susisiekti su atsakovo direktoriumi, užfiksuoti atsisakymo pasirašyti faktą ir kt.).

Kai nė viena iš ginčo šalių nepateikė teismui patikimų įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą dėl ieškovo reikalaujamų priteisti nuostolių dydžio, atsižvelgdamas į tai, kad tokia situacija susiklostė dėl abiejų ginčo šalių nebendradarbiavimo, neatidaus ir nerūpestingo elgesio, vykdant savo pareigas ir įgyvendinant teises, teismas prieina prie išvados, jog ieškovas turi teisę reikalauti, o atsakovas privalo atlyginti 50 proc. ieškovo nurodytų nuostolių.

Dėl ieškovo apskaičiuotų nuostolių teismas pažymi, kad ieškovas, siekdamas pagrįsti prašomų priteisti nuostolių dydį, pateikė 2010-09-06 PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodytos indų įsigijimo kainos (b. l. 109). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktuosius, todėl iš jo ieškovo naudai priteistina 50 proc. ieškovo apskaičiuotų 470 Lt nuostolių sumos – 235 Lt.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, apskaičiuotinas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai priteisti nesumokėtą patalpų nuomos mokestį, delspinigius ir indų nuomos mokestį atsiradę sandorio, atitinkančio specialiajame įstatyme įtvirtintą komercinio sandorio apibrėžtį, pagrindu, ieškovui už 2211,13 Lt sumą atsakovas privalo mokėti procesines palūkanas, kurių dydis nustatytinas pagal specialiojo įstatymo nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; kt.).

Pažymėtina, kad pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį palūkanų, kurias skolininkas privalo mokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas; pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną; antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai netinkamai pasirinktas procesinių palūkanų tarifas, teismas ex officio pritaiko tinkamą šių palūkanų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2005; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovo pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado bylos pagal ieškovo ieškinį iškėlimo dieną 2011-10-03, t. y. antrąjį 2011 m. pusmetį, todėl taikytina vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, t. y. 2011-06-30. Nurodytą dieną ši norma buvo 1,49 proc., todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 8,49 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 2211,13 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tuo tarpu už priteistą 235 Lt nuostolių atlyginimo sumą iš atsakovo priteistinos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto 6 proc. dydžio metinės palūkanos, nes Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas netaikomas mokėjimams, susijusiems su nuostolių atlyginimu (Įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinio dalį, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo iš viso – 3332,26 Lt (1452 Lt nuomos mokestis + 1202,26 Lt delspinigiai + 208 Lt indų nuoma + 470 Lt nuostoliai). Išnagrinėjus bylą, ieškovui priteista iš viso – 2446,13 Lt (1452 Lt nuomos mokestis + 601,13 Lt delspinigių + 158 Lt indų nuoma + 235 Lt nuostoliams atlyginti). Taigi patenkinta 73 proc., o atmesta – 27 proc. ieškinio reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas ieškovui turėtų atlyginti 73 proc., o ieškovas atsakovui – 27 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Paduodamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 117 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4, 25). Pagal ieškovo pateiktus įrodymus jis patyrė 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 17). Taigi iš viso ieškovas turėjo 1617 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, paduodamas prašymą atnaujinti procesą, sumokėjo 117 Lt žyminio mokesčio (b. l. 62), taip pat pridėjo įrodymus, kad turėjo 1625 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b. l. 123-130). Taigi iš viso atsakovas turėjo 1742 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalių patirtos atstovavimo išlaidos atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius dydžius.

Dėl to iš atsakovo ieškovui priteistina 1180,41 Lt, o iš ieškovo atsakovui – 470,34 Lt patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, iš atsakovo priteistina ieškovo naudai 710,07 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 15 Lt, o iš atsakovo – 42 Lt nagrinėjant bylą patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-12 sprendimą už akių ir šio teismo 2012-01-09 papildomą sprendimą.

Ieškovo UAB „Apicius“ (juridinio asmens kodas 300084026) ieškinį atsakovui UAB „Interneto svetainių dizainas“ (juridinio asmens kodas 126115854) patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Interneto svetainių dizainas“ (juridinio asmens kodas 126115854) ieškovo UAB „Apicius“ (juridinio asmens kodas 300084026) naudai 2446,13 Lt (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis litus 13 ct) skolos, delspinigių ir nuostolių atlyginimo, taip pat 710,07 Lt (septynis šimtus dešimt litų 07 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Interneto svetainių dizainas“ (juridinio asmens kodas 126115854) ieškovo UAB „Apicius“ (juridinio asmens kodas 300084026) naudai 8,49 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2211,13 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų vienuolikos litų 13 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 235 Lt (dviejų šimtų trisdešimt penkių litų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo UAB „Apicius“ (juridinio asmens kodas 300084026) 15 (penkiolika) Lt, iš atsakovo UAB „Interneto svetainių dizainas“ (juridinio asmens kodas 126115854) – 42 (keturiasdešimt du) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodytas sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus būtina pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.