- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-23
- Bylos Nr.
- TS-22-827/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nuteistasis
- T. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2024-01-15 nutarimo Nr. RV-25-140, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir susipažino su nuteistojo asmens bylos medžiaga.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. G. Panevėžio apygardos teismo 2012-01-11 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalies 8 punktą 14 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo bausme, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-05-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2009-02-12 iki 2010-02-13, bei bausmės laikas atliktas pagal 2009-05-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmės pradžia – 2013-07-30, bausmės pabaiga – 2026-06-14, 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliko – 2021-10-14, neatliktos bausmės dalis 2024-01-10 – 2 metai 5 mėnesiai 4 dienos.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisija 2024-01-15 nutarimu Nr. RV-25-140 nutarė netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodyta, kad Komisija, vadovaudamasi BVK 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus nustatė, kad nuteistasis T. G. lygtinio paleidimo svarstymui teikiamas penktą kartą, laisvės atlikimo bausmę atlieka 2 kartą, teistas 8 kartus, iš kurių 5 kartus už analogiško pobūdžio baudžiamuosius nusižengimus – teismo sprendimo nevykdymą. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, baigtinės. 2012-01-11 nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamieji T. G., T .B., K. K., A. R. pagal pareikštus kaltinimus kaltais neprisipažino ir, naudodamiesi kaltinamojo teisėmis, duoti parodymus atsisakė. Bausmės atlikimo metu 2022-08-05 T. G. kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės, todėl kviestas įvadiniam pokalbiui. Nuteistasis pokalbio metu buvo atviras, aktyvus, pasakojo apie nusikalstamą elgesį. Teigė, kad pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi visų žmonių, kuriuos tai palietė. Ilgalaikė kriminalinio elgesio (vagysčių, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) istoriją, po kurios padarytas labai sunkus smurtinis teisės pažeidimas, rodo nusikalstamo elgesio modelio lūžį. Nusikaltimai sunkėjantys. Nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu dalyvavo mokymosi procese, jo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei, pastaruoju metu pasižymi didesne motyvacija dalyvauti tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių poreikių valdymą. Įkalinimo įstaigoje 7 kartus skatintas ir 18 kartų baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2023-08-25). Taip pat nurodyta, kad bylos duomenimis, iki suėmimo nuteistasis buvo 7 klasių išsilavinimo. Nusikaltimų veikų padarymo metu nedirbo ir nesimokė. Bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo teigiamos nuostatos kvalifikacijos kėlimo atžvilgiu: 2014 m. įgijo pagrindinį išsilavinimą, 2016 metais įgijo vidurinį išsilavinimą, 2021 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo suvirintojo, 2022 m. baldžiaus profesinę kvalifikaciją. Bausmės atlikimo metu požiūris į darbą buvo neigiamas, kadangi asmuo kategoriškai dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą, taip pat atsisakė vykdyti duotą nurodymą sutvarkyti bendrojo naudojimo patalpas, nenurodydamas pateisinamos priežasties. Atsiradus galimybei, 2022-09-26 Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu T. G. buvo leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – tapyti, piešti paveikslus. 2023 m. liepos mėn. T. G. vykdoma individuali veikla buvo prilyginta darbinei veiklai. Taip pat nuteistasis pateikė dokumentus, jog lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas.
Nutarime nurodyta, kad T. G. nusikalto ne kartą, tai rodo impulsyvų klaidų kartojimą. Jo daromos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, įžūlios, pastarąjį kartą susijusios su smurtu, neatsitiktinės, dėl chuliganiškų paskatų, padarytos be jokios aiškios priežasties, įžūliais veiksmais. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, kurį padarė bendrininkų grupėje. Nuteistasis kartu su nusikaltimo bendrininkais naudojo smurtą, suvokdami ir pritardami vieni kitų veiksmams, jie metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam per galvą, taip pat šaudė iš mažo atstumo šaunamaisiais ginklais į nukentėjusįjį, taip pat ir jo galvą, tai aiškiai rodo, kad jie suprato savo smurtiniais veiksmais keliamą pavojų žmogaus gyvybei, numatė, kad taip gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ar net atimti gyvybę ir vienodai siekė bet kokių padarinių, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina kaip padaryta neapibrėžta tyčia, apimančią ir gyvybės atėmimą. Bylos duomenimis, nuteistieji šį nusikaltimą padarė tam iš anksto gerai pasirengę, pasirūpinę priemonėmis, susibūrę į didelę bendrininkų grupę, turėdami tikslą viešoje vietoje užpulti ir sužaloti žmogų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nužudymas iš chuliganiškų paskatų – tai nužudymas padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama veika be jokios dingsties ar kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu, nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžia neadekvati.
Savęs vertinimo anketoje T. G. nurodė tam tikras problemines sritis (kvalifikacijos įgijimas, darbo susiradimas ir išlaikymas, finansų valdymas, susidorojimas su skolomis). Tai rodo, kad nuteistasis geba atpažinti tam tikras problemas, tačiau nepaminėjo pagrindinių kriminogeninių veiksnių, įtakojusių jo kriminalinį elgesį - bendravimo su bloga kompanija, impulsyvių veiksmų, tų pačių klaidų kartojimo, gerų sprendimų priėmimas ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
2023-03-23 Komisija nutarimu Nr. RV-25-962 priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir pateikė rekomendacijas: vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Turimais duomenims, nuteistasis rekomendacijų vykdymo laikotarpiu: dalyvavo intervencinėse priemonėse, nukreiptose į mąstymo ir elgesio kriminogeninių veiksnių valdymą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, savanoriškai sumokėjo 76 Eur skolos, jo vykdoma individuali veikla prilyginama darbinei veiklai, tačiau buvo baustas drausmine tvarka.
Taip pat nutarime nurodyta, kad T. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, smurtinio - vidutinė. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, galima įžvelgti teigiamą pokytį nuostatose į darbą – nuteistasis nuo 2022 m. pradėjo vykdyti individualią veiklą, kuri prilyginama darbinei. Vykdė tam tikras individualiame resocializacijos plane numatytas priemones (mokėsi, sumokėjo dalį skolos, dalyvavo intervencinėse priemonėse, skirtose emocijų valdymo, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, mąstymo ir nuostatų kriminogeninių veiksnių valdymui, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija vieningai (4 nariai) konstatavo, kad pastaruoju metu yra stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, tačiau žvelgiant į drausminių nusižengimų bei paskatinimų santykį, manytina, jog dar nėra pasiekta reikšminga pažanga, valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, asmenybės pokyčiai dar nėra tokie akivaizdūs, ir vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Minėtu nutarimu nuteistajam rekomenduota nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, T. G. pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos 2024-01-15 nutarimą Nr. RV-25-140, ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Skundas grindžiamas tuo, kad jis atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, dalyvauja visuose pozityvaus užimtumo programose bei intervencinėse priemonėse, savanoriškai moka antstoliams, be to jo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai, mokosi, net atliko gerbūvio darbus. Pažymi, kad net pati Komisija nutarime nustatė, kad pastebimos jo teigiamos nuostatos kvalifikacijos kėlimo atžvilgiu, disciplinuotas elgesys, į gerąją pusę pakitusi elgesio dinamika ir pats supratimas į padarytą nusikalstamą veiką, kas nuteistojo nuomone yra pažanga. Pasak nuteistojo, jis atitinka visas bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio sąlygas, nes pastebimi konkretūs jo veiksmai bei pastangos siekiant kvalifikacijos kėlimo atžvilgiu, minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką.
Taip pat skunde nuteistasis nurodo, kad skundžia ne tik nutarimą, tačiau ir neteisėtus Vilniaus kalėjimo administracijos veiksmus, nes nebuvo lygtinai paleistas į laisvę, nors atitinka visas BVK 157 straipsnio sąlygas ir normas, dėl ko suprastėjo jo teisinė padėtis. Skunde pažymi, kad Vilniaus kalėjimo administracija pažeidė BVK 183 straipsnio 100 straipsnio 1 punkto, 183 straipsnio 1 punkto reikalavimus, t.y. teise pasinaudoti būti lygtinai paleistam į laisvę. Skundu prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. G. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenys gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nagrinėjantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Svarstydamas klausimą dėl Komisijos 2024-01-15 nutarimo netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinimo, pirmiausiai teismas įvertina nuteistojo atitikimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nurodytiems kriterijams. Įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, nuteistasis įstatymu nustatytos 2/3 jam paskirtos bausmės atliko 2021-10-14, todėl formaliai atitinka nustaytus reikalavimus. Nuteistojo T. G. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 4 straipsnio 4, 6 punktuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Net jei nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tai būtų tik lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, sprendžiant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymosi. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.
Nuteistasis T. G. atlieka subendrintą terminuotą laisvės atėmimo bausmę už kelias nusikalstamas veikas, kurių priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, t.y. už nužudymą iš chuliganiškų paskatų bendrininkų grupėje. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės pagal pareikštus kaltinimus nepripažino, ir naudodamasis kaltinamojo teisėmis, duoti parodymus atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2012-01-11 nuosprendžiu, jį skundė kasacine tvarka, tačiau 2013-12-17 nutartimi kasacinis skundas atmestas. 2023-12-15 Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-4134 nurodyta, kad bausmės atlikimo metu T. G. kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės, todėl buvo pakviestas įvadiniam pokalbiui, ir pokalbio metu nuteistasis buvo atviras, pasakojo apie savo nusikalstamą elgesį, teigė, kad pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi visų žmonių.
Kaip matyti iš asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą (nuo 2010-02-18 iki 2010-03-30 atliko arešto bausmę Pravieniškių pataisos namuose- atviroje kolonijoje, nuo 2019-08-19 bausmę atlieka Vilniaus kalėjime (buvę Vilniaus pataisos namai, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 7 kartus (paskutinį kartą 2023-06-05 skatintas už nepriekaištingą elgesį), 18 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2023-08-25 skirta nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, kai 2023-08-18 atliekant kratą nuteistojo daiktuose buvo rasta SIM kortelė).
Kaip nustatyta iš asmens bylos ir teikimo, nuteistasis T. G. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai buvo teikiamas 5 kartą. 2023-03-23 Komisijai nutarimu priėmus sprendimą netaikyti T. G. lygtinio paleidimo, jam buvo rekomenduota vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.
Vienas iš T. G. skundo argumentų yra tai, kad jis vykdė ankstesniu Komisijos nutarimu paskirtas rekomendacijas, atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, dalyvauja visuose pozityvaus užimtumo programose bei intervencinėse priemonėse, savanoriškai moka antstoliams, be to jo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai, mokosi, net atliko gerbūvio darbus. Taip pat nurodė, kad net pati Komisija nutarime nustatė, kad pastebimos jo teigiamos nuostatos kvalifikacijos kėlimo atžvilgiu, disciplinuotas elgesys, į gerąją pusę pakitusi elgesio dinamika ir pats supratimas į padarytą nusikalstamą veiką, kas nuteistojo nuomone yra pažanga, nes pastebimi konkretūs jo veiksmai bei pastangos siekiant kvalifikacijos kėlimo atžvilgiu, minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką.
Pažymėtina, kad nors lygtinį paleidimą reglamentuojančios įstatymo nuostatos nekelia reikalavimo, jog būtų įvykdytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos rekomendacijos tam, kad asmeniui būtų galima pritaikyti lygtinį paleidimą, tačiau į jų vykdymą yra atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, kaip bendrąją asmenį charakterizuojančią medžiagą. Priimant sprendimą šios aplinkybės vertinamos neatsietinai, o kartu su kitomis nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis.
Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad turimais duomenimis, nuteistasis Komisijos rekomendacijų vykdymo laikotarpiu dalyvavo intervencinėse priemonėse, nukreiptose į mąstymo ir elgesio kriminogeninių veiksnių valdymą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, savanoriškai įmokėjo 76 Eur skolos, jo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai, konstatavo, kad pastaruoju metu yra stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, kad pastaruoju metu įžvelgiamas nuteistojo teigiamas pokytis nuostatose į drabą, tačiau atsižvelgiant į drausminių nusižengimų ir paskatinimų santykį ir dinamiką, konstatuota, jog dar nėra pasiekta reikšminga pažanga valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad asmenybės pokyčiai dar nėra tokie akivaizdūs.
Teismas taip pat pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas iš nuteistojo reikalauja maksimalios elgesio korekcijos, kuri leistų daryti neabejotiną išvadą dėl tolimesnio asmens elgesio būnant laisvėje. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtinas nuoseklios ir ilgalaikės nuteisto asmens pastangos keičiant elgesį bausmės atlikimo metu. Iš asmens bylos medžiagos ir socialinio tyrimo išvados, matyti, kad nuteistasis po paskutinio svarstymo vykdė Komisijos 2023-03-23 skirtas rekomendacijas: 2023-04-24 su nuteistuoju kalbėta apie kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje; 2023 m. gegužės mėn. nuteistasis lankėsi individualiose psichologo konsultacijose; nuo 2023 m. liepos mėn. dalyvavo individualioje kognityvinėje – bihevioristinėje korekcinėje pataisos programoje „Tik tu ir aš“, kurią baigė 2023-11-06; 2023 m. rugsėjo mėn. savanoriškai sutiko dalyvauti atliekamame būrų mikroklimato tyrime; taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse (užsiėmimuose „Bendravimo įgūdžių formavimas ir lavinimas“, „Emocijų valdymo“, „Spalvų terapijos“ , „Nerimo valdymo“, „Skolos, antstoliai, išieškojimas, vykdymas“, „Finansinio raštingumo,“ „Viešojo kalbėjimo mokymuose; taip pat pateikė 2023-05-24 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, taip pat nuo 2023 m. liepos mėn. jo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai, ir nuteistasis 2023 m. gegužės – spalio mėn. gavo 1760 Eur pajamų, 2023-06-05 skatintas už nepriekaištingą elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nustatyti nuteistojo T. G. teigiami pokyčiai problemų sprendimo įgūdžių, kriminalinių nuostatų, lėšų tvarkymo srityse, atliekant pakartotinį rizikos vertinimą, atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją – 2023-12-07 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad neigiami pokyčiai nustatyti nuostatų į priežiūrą srityje, kadangi nuteistasis 2023-08-25 nubaustas administracine tvarka.
Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados T. G. pakartotinio elgesio rizika 2015-2023 metais išlieka vidutinė, visose socialinio vertinimo išvadose (vertinimai nuo 2015-08-28 iki paskutinės 2023-12-07) rizika išlieka tokia pati – vidutinė, juose nurodyti tiek statiniai (nekintantys) tiek dinaminiai, tiek apsauginiai veiksniai, kurių pagrindu galima daryti išvadas dėl teigiamos elgesio korekcijos.
2023-09-19 atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo metu nustatyti dinaminiai veiksniai, kuriuos galima koreguoti, tarp kurių nurodyta darbo patirties stoka, sudėtinga materialinė padėtis dėl turimų skolų, gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, agresyvus elgesys, savo elgesio pasekmių numatymo sunkumai bei neigiamos nuostatos į paribojimus ir priežiūra. Vertinimo metu taip pat nustatyti ir apsauginiai veiksniai kriminogeniniai veiksniai – įgyta ne viena profesinė kvalifikacija, nuostata į darbą keičiasi labiau teigiama linkme. Visgi pažymėtina kad būtent kriminogeniniai dinaminiai poreikiai, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Todėl apibendrinat pažymėtina, jog būtent tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema rodo, jog T. G. dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio bei padaręs tinkamų išvadų. Nors ir pastebimi nuteistojo teigiami rizikos pokyčiai, tačiau, atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, išlieka aktualus tęstinis nuteistojo į teigiamą elgesį nukreiptų priemonių vykdymas. Nuteistasis privalo mažinti dinaminius balus, siekiant, kad būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog asmuo daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Būtent tai yra vienas iš esminių pagrindų, sprendžiant apie nuteistojo asmenybę, jo pokyčius teigiama linkme. Todėl vertinant T. G. būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvadą, visa tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistasis nėra sumažinęs savo socialinio pavojingumo, nėra akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nes nuo pakartotinio vertinimo rizika nepakitusi, todėl jis iš esmės neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus.
Taip pat atsižvelgtina į tai, kad Komisijai priimant 2024-01-15 nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Komisija vieningai priėmė sprendimą.
Taip pat iš asmens bylos nustatyta, kad T. G. bausmės atlikimo metu baustas 18 kartų ir skatintas tik 7 kartus, todėl įvertinus nuteistojo padarytus pažeidimus bei gautus paskatinimus seka išvada, jog T. G. nėra pakankamai sistemingai skatinamas už asmeninius pasiekimus resocializacijos procese.
Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018). Taigi, nors nuteistojo vertinimu Komisija nepagrįstai vertino jo neigiamą elgesį praeityje, tačiau iš to kas aptarta darytina išvada, jog priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinama visa aplinkybių visumą, tam tarpe, ir nuteistojo elgesys praeityje.
Be to, lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir likusios bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė, vienas iš nusikaltimų, už kuriuos T. G. nuteistas yra itin pavojingi visuomenei, todėl lygtinio paleidimo taikymas turi derėti su nubaudimo principu. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismas teigiamai vertina nuteistojo dedamas pastangas mokytis, įgyto profesiją, dirbti, tačiau šis elgesys nėra savaime pagrindas lygtinio paleidimo pritaikymui. Pažymėtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, gyvenamosios vietos ir galimo darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.
Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei, nuteistasis neatitinka BVK lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad T. G. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir pakankamai pakeitė savo elgesį, ir kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam T. G. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl nuteistojo T. G. skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam netaikytinas.
Tuo pačiu teismas pažymi, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo maksimalią motyvaciją keisti savo elgesį bei įrodyti, kad jis pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 8 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2024-01-15 nutarimo Nr. RV-25-140 netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.