Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą 2011-02-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, - laisvės apribojimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo 2012-12-27, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje), ir

V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, teistas 2014-06-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, - laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo 2015-05-11, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinami nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji V. V. (V. V.) ir V. J. (V. J.), būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2015 m. rugsėjo 3 d., apie 18:15 val., viešoje vietoje – prie parduotuvės „Aibė“, esančios adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. tyčia iš chuliganiškų paskatų dėl menkavertės dingsties, nukentėjusiajam J. Č. (J. C.), sėdinčiam automobilyje Jeep, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rankomis atstūmė galinį automobilio lango stiklą ir atspaudė durų užraktą, po to, kaltinamasis V. J. (V. J.) atidarius vairuotojo duris, kaltinamieji V. V. ir V. J., sugriebę nukentėjusiajam J. C. už plaukų, ištempė nukentėjusįjį J. Č. iš automobilio, pargriovė jį ant kairiojo šono ir kaltinamieji V. V. ir V. J., veikdami kartu, bendrais veiksmais rankomis ir kojomis mažiausiai 30 kartų sudavė nukentėjusiajam J. Č. į galvos, rankų, nugaros sritis, po to, nukentėjusiajam J. Č. pabėgus į parduotuvę „Aibė“ ir grįžusiam su tėvu M. Č. (M. C.), kaltinamasis V. V., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sudavė vieną kartą nukentėjusiajam J. Č. į galvos sritį, o tuo pačiu metu kaltinamasis V. J. sudavė nukentėjusiajam J. Č. vieną kartą į galvos sritį, nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam J. Č. pargriuvus, kaltinamieji V. V. ir V. J. bei dar vienas nenustatytas asmuo trise sudavė mažiausiai po vieną kartą nukentėjusiajam J. Č. į įvairias kūno vietas kojomis, o nenustatytas asmuo sudavė vieną kartą į galvos sritį nukentėjusiajam M. Č., kuris nuo suduoto smūgio pargriuvo, po to, kaltinamieji V. V. ir V. J. bei nenustatytas asmuo, veikdami kartu, rankomis ir kojomis sudavė bendrais veiksmais mažiausiai 10 kartų nukentėjusiajam M. Č. į galvos sritį, po to, priėjus prie įvykio vietos nukentėjusiajam J. P. (J. P.), kaltinamieji, veikdami kartu su nenustatytu asmeniu, nukentėjusiajam J. P. sudavė po vieną smūgį į veido, rankų, kojų sritis. Tokiais savo bendrais veiksmais kaltinamieji V. V. ir V. J. padarė nukentėjusiajam J. Č. poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinės akies vokuose, veido kairėje, dešinėje ausyje, sprando dešinėje, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, kairiojo peties srityje, dešiniame žąste, kairiojo kelio sąnario srityje, viršutinio 3-io dešinės pusės danties vainiko nuskėlimą, odos nubrozdinimus dešinės plaštakos III-ame piršte, juosmens kairėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiojo alkūnės sąnario srityje, t. y. padarė nukentėjusiajam J. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą; nukentėjusiajam M. Č. padarė odos nubrozdinimą pakaušio kairėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, t. y. padarė nukentėjusiajam M. C. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam J. P. padarė odos nubrozdinimą kaktos srityje su poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos I-V pirštuose, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešinio kelio srityje, t. y. padarė nukentėjusiajam J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais savo bendrais veiksmais kaltinamieji V. V. ir V. J. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamieji V. V. (V. V.) ir V. J. (V. J.) savo kaltę jiems inkriminuojamu nusikaltimu pripažino visiškai ir patvirtino, kad jie, viešoje vietoje – prie parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdami neblaivūs, tarpusavio konflikto metu, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų J. Č., M. Č. ir J. P. atžvilgiu. Kiek smūgių ir į kurias kūno vietas nukentėjusiesiems sudavė kaltinamieji, V. V. ir V. J. paaiškinti negalėjo, teigdami, kad suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, jie smūgių neskaičiavo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos tiek kaltinamasis V. V., tiek kaltinamasis V. J. gailėjosi ir prašė skirti kuo švelnesnę bausmę.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamieji V. V. ir V. J., kurie yra kaltinami nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kalti ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusieji ir kaltinamųjų gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo V. V. ir V. J. prisipažinimo, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jų kaltė viešosios tvarkos pažeidimu, įrodoma nukentėjusiųjų J. Č., M. Č. ir J. P. parodymais, parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolais (T. 1., b.l. 74-76, 78-80, 93-95, 97-102, 118-120, 122-124, 140-141, 144-146), vaizdo ir garso įrašais bei jų apžiūros protokolais (T. 1., b.l. 31-34, 37-39), bei teismo medicinos ekspertų išvadomis (T. 1., b.l. 53-54, 86, 109-111), kuriose konstatuoti nukentėjusiesiems J. Č., M. Č. ir J. P. padaryti kūno sužalojimai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų V. V. ir V. J. prisipažinimas dėl jų padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamųjų nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kadangi yra patvirtintos nukentėjusiųjų parodymais ir kitais šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų V. V. ir V. J. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta.

Dėl nusikalstamos veikos požymių

BK 284 straipsnio saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta šiame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibūdinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta), taip pat įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Šie nusikalstamos veikos padarymo būdai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Kaltinamieji V. V. ir V. J. jiems inkriminuojamus veiksmus padarė parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, t.y. vietoje, kurioje turi teisę lankytis kiti asmenys, ir piko metu, t.y. tuo laiku, kada žmonės po darbo grįždami namo, eina į parduotuvę, norėdami įsigyti prekių, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamieji V. V. ir V. J. smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko viešoje vietoje. Įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį, yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi fizinio smurto panaudojimo faktas viešoje vietoje, sukelia ten esančių žmonių sumaištį ir didelį išgąstį, todėl teismas taip pat konstatuoja, kad kaltinamųjų V. V. ir V. J. viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiųjų J. Č., M. Č. ir J. P. atžvilgiu, buvo įžūlūs veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, ir šie kaltinamųjų veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nors kaltinamieji V. V. ir V. J. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiųjų atžvilgiu, buvo sąlygotas asmeninių priežasčių ir iš dalies sąlygotas nukentėjusiojo J. Č. veiksmų, statant automobilį parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, bei rodant nepadorius gestus, tačiau padarinių, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, kaltininko tyčia gali būti ir neapibrėžta, t.y. kaltininkas gali padarinių ir nenorėti, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nors kaltinamųjų V. V. ir V. J. veiksmai ir nebuvo tiesiogiai nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. jie nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei turės jų veiksmai, tačiau jie, būdamas viešoje vietoje ir panaudodami fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, turėjo numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta. Be to, analizuodamas kaltinamųjų psichinį santykį su jų padaryta nusikalstama veika (nusikaltimo subjektyvusis požymis), teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų neteisėtų veiksmų motyvacijos mažareikšmiškumas (netinkamas automobilio statymas stovėjimo aikštelėje) ir nekonkrečių motyvų (noras parodyti nukentėjusiajam J. Č., ir vėliau į įvykio vietą atėjusiems kitiems nukentėjusiesiems, kad jie elgiasi netinkamai) dominavimas kaltinamųjų smurtinėje veikoje, rodo, jog kaltinamieji, viešoje vietoje bendrais veiksmais naudodami fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu, suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą ir norėjo taip veikti. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų V. V. ir V. J. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, kadangi jie, viešoje vietoje – prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto naudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamųjų V. V. ir V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems V. V. ir V. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme bei kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į tai, kad abu kaltinamieji anksčiau jau buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, o kaltinamasis V. J. buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, ir vėl padarė viešosios tvarkos pažeidimą, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ir taip pat į tai, kad kaltinamieji niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus abiem kaltinamiesiems BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamieji V. V. ir V. J. prisipažino esą kalti, jiems skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Be to, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji V. V. bei V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad abu kaltinamieji yra vedę ir augina bei išlaiko mažamečius vaikus, gimusius 2016 metais, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji V. V. bei V. J. suprato savo elgesio netinkamumą ir konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga kaltinamiesiems V. V. ir V. J., sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti.

Dėl kardomųjų priemonių

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems V. V. ir V. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.

Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamieji V. V. ar V. J. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamiesiems skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ir nors bausmės vykdymą tikslinga atidėti, tačiau kaltinamiesiems V. V. ir V. J. turi būti taikomi tam tikri įstatymuose numatyti įpareigojimai, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga kaltinamiesiems V. V. ir V. J. paskirtas kardomąsias priemones taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis J. Č. (J. C.) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai išieškoti iš kaltinamųjų jam padarytą 640 € dydžio turtinę žalą ir 3000 € dydžio neturtinę žalą (T. 2., b.l. 84-86), nukentėjusysis J. P. (J. P.) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai išieškoti iš kaltinamųjų jam padarytą 50 € dydžio turtinę žalą ir 3000 € dydžio neturtinę žalą (T. 2., b.l. 88-90), o nukentėjusysis M. Č. (M. C.) pareiškė 2000 € dydžio civilinį ieškinį (T. 2., b.l. 92-94, kuriuo prašo solidariai išieškoti iš kaltinamųjų jam padarytą neturinę žalą. Taip pat nukentėjusieji J. Č., J. P. ir M. Č. prašo išieškoti iš kaltinamųjų jų turėtas atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 181,50 € kiekvienam iš nukentėjusiųjų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Prašydamas išieškoti turtinę žalą, nukentėjusysis J. Č. nurodo, kad nusikaltimo padarymo metu buvo sulaužyti jam priklausančio automobilio galinio lango apvadai – 20 € vertės, suplėšytos kelnės - 30,00 € vertės ir megztinis - 30 € vertės, sugadinti batai – 60 € vertės, sudaužytas mobilaus ryšio telefono ekranas, kurio pakeitimas kainavo 200 €, taip pat nuskelto danties vainiko taisymas medicinos įstaigoje jam kainuos 300 €. Nukentėjusysis J. P., prašydamas išieškoti 50 € dydžio turtinę žalą, nurodo, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadintos nukentėjusiojo kelnės.

Nukentėjusiojo J. P. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas nukentėjusiojo kelnių apžiūros protokolu (T. 1., b.l. 129-131), iš kurio turinio matyti, kad nukentėjusiojo kelnės įvykio metu buvo sugadintos, todėl nukentėjusiojo J. P. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti patenkintas visiškai. Nukentėjusiojo J. Č. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas iš dalies. Automobilio „Jeep“ ir mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolais (T. 1., 60-67) patvirtinama, kad įvykio metu buvo sulaužyti automobilio galinio lango apvadai ir sudaužytas mobilaus ryšio telefono ekranas, o iš nukentėjusiojo J. Č. pateikto kvito matyti, kad telefono ekrano pakeitimas jam kainavo 200 eurų, be to, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. Č. paaiškinimu, kad įvykio metu buvo suplėšytos nukentėjusiajam priklausančios kelnės - 30,00 € vertės ir megztinis - 30 € vertės bei sugadinti batai – 60 € vertės, todėl teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes ir pripažindamas, kad nukentėjusiojo nurodytas turtinės žalos dydis atitinka sugadinto turto vertę, daro išvadą, jog iš kaltinamųjų V. V. ir V. J. nukentėjusiojo J. Č. naudai turi būti išieškota 340 eurų turtinės žalos atlyginimo. Be to, nukentėjusysis J. Č. prašė iš kaltinamųjų išieškoti ir 300 eurų turtinės žalos atlyginimą, susijusį su nuskelto danties vainiko taisymu medicinos įstaigoje. Šioje dalyje nukentėjusiojo J. Č. prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Pagal įstatymus (BPK 109 straipsnis, CK 6.249 straipsnis) turi būti atlyginama tik realiai patirta žala, t.y. turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), kurios atsirado dėl kalto asmens neteisėtų veiksmų. Nukentėjusiojo J. Č. teigimu, nuskelto danties vainiko medicinos įstaigoje jis netaisė ir dėl danties taisymo jis jokių išlaidų neturėjo, o ta aplinkybė, kad pagal nukentėjusiojo pateiktą vienos dantų taisymo įstaigos sąmatą, tokia paslauga gali kainuoti 300 eurų, pati savaime neduoda pagrindo išvadai padaryti, kad tokio dydžio išlaidas nukentėjusysis J. Č. turės, jeigu nuspręs ateityje taisyti nuskeltą danties vainiką. Kadangi šioje dalyje nukentėjusiojo J. Č. civilinis ieškinys pagrįstas ne realiai turėtomis išlaidomis, o tikėtinomis išlaidomis, kurios galbūt atsiras ateityje, šioje dalyje nukentėjusiojo J. Č. ieškinys netenkintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamųjų V. V. ir V. J. nusikalstamos veikos, nukentėjusieji J. Č. (J. C.), J. P. (J. P.) ir M. Č. (M. C.) patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, be to, nukentėjusieji patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jų gyvenimo kokybei, kadangi dėl kaltinamųjų V. V. ir V. Č. padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiesiems buvo padaryti įvairūs kūno sužalojimai, kurie neišvengiamai sukėlė nepatogumus kasdieniame nukentėjusiųjų gyvenime, ir šie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti visų nukentėjusiųjų tolimesnį gyvenimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusieji J. Č. (J. C.), J. P. (J. P.) ir M. Č. (M. C.) turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinės žalos pobūdį bei į kiekvienam iš nukentėjusiųjų padarytus konkrečius kūno sužalojimus, o taip pat į kaltinamųjų V. V. ir V. J. turtinę padėtį, kurie niekur nedirba, tačiau augina ir išlaiko mažamečius vaikus, bei atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad tarpusavio konflikto, kilusio tarp nukentėjusiojo J. Č. ir kaltinamųjų, viena iš priežasčių tapo ir nukentėjusiojo J. Č. netinkamas, nustatytas taisykles ingoruojantis, elgesys, susijęs su nepadorių gestų rodymu viešoje vietoje, bei atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamųjų V. V. ir V. J., turi būti mažesnė, nei civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusieji J. Č. (J. C.), J. P. (J. P.) ir M. Č. (M. C.).

Kaip minėta, įstatymas (BPK 106 straipsnio 2 dalis) suteikia teismui teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šių išlaidų teismas gali neišieškoti ar jų dydį sumažinti, tik atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį. Kaltinamieji V. V. ir V. J. niekur nedirba, be to, jie augina ir išlaiko mažamečius vaikus, todėl atsižvelgdamas į kaltinamųjų turtinę padėtį, teismas mano, kad nukentėjusiųjų J. Č., J. P. ir M. Č. turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti, yra mažintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 225,42 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 23-28), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamųjų civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiųjų J. Č., J. P. ir M. Č. gydymo išlaidas. Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).

Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiųjų J. Č., J. P. ir M. Č. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiųjų J. Č., J. P. ir M. Č. gydymo išlaidos sudarė 225 eurus 42 centus, todėl ši suma ir turi būti išieškota civilinio ieškovo naudai solidariai iš kaltinamųjų V. V. ir V. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. (V. V.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo nuosprendžiu V. V. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, V. V. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant V. V. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę, paskirtą V. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo nuosprendžiu V. J. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, V. J. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant V. J. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę, paskirtą V. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Išieškoti iš V. V. (V. V.) ir V. J. (V. J.) solidariai nukentėjusiojo J. Č. (J. C.) naudai 340 € (tris šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 500 € (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dalį – 100 € (vieną šimtą eurų), nukentėjusiojo J. Č. turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Išieškoti iš V. V. (V. V.) ir V. J. (V. J.) solidariai nukentėjusiojo J. P. (J. P.) naudai 50 € (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 300 € (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dalį – 100 € (vieną šimtą eurų), nukentėjusiojo J. P. turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Išieškoti iš V. V. (V. V.) ir V. J. (V. J.) solidariai nukentėjusiojo M. Č. (M. C.) naudai 200 € (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dalį – 100 € (vieną šimtą eurų), nukentėjusiojo M. Č. turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Taip pat iš V. V. (V. V.) ir V. J. (V. J.) solidariai išieškoti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 225,42 € (du šimtus dvidešimt penkis eurus 42 centus) nukentėjusiųjų J. Č. (J. C.), J. P. (J. P.) ir M. Č. (M. C.) gydymo išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.