Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-889-115/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-09-13
Bylos Nr.: 2S-889-115/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
Kreditorius: AB DnB NORD bankas
Skolininkas: A. C.
Suinteresuotas asmuo: L. C.

Kategorijos

122.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-889-115/2011

Teisėja Nijolė Zaleckienė Procesinio sprendimo kategorijos:

122.5.; 128.20;

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (skolininko) A. C. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria prašymas dėl turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo vykdymo procese patenkintas civilinėje byloje Nr. 2-2116-239-2010 pagal išieškotojo AB DnB NORD bankas prašymą skolininkui A. C., suinteresuotiems asmenims L. C., antstolei Marijai Lekstutienei dėl skolininko A. C. turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo vykdymo procese.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

išieškotojas AB DnB NORD bankas prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), o likusi dalis minėto buto jo sutuoktinei, t. y. suinteresuotam asmeniui L. C..

Nurodė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2009-06-30 vykdomąjį raštą Nr. 2-985-565/2009 dėl 233462,04 Lt skolos, 14,09 procento dydžio metinių palūkanų, 2835 Lt žyminio mokesčio ir 4720 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo iš skolininkų UAB „Buona vita“ ir A. C. antstolė M. Lekstutienė vykdo išieškojimą. Antstolė nustatė, kad skolininkui A. C. ir suinteresuotam asmeniui L. C. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl jį areštavo ir 2010-05-04 raštu pasiūlė išieškotojai iki 2010-06-31 dienos CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka nustatyti skolininko dalį jo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl nustatytina, kad skolininkui ir jo sutuoktinei suinteresuotam asmeniui L. C. priklauso kiekvienam po ½ dalį minėto areštuoto buto.

Šalies argumentai

Skolininkas A. C. su prašymu nesutiko. Nurodė, kad pagal tą pačią skolą vyksta išieškojimas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-12-09 nutartį, pagal kurią priverstinai išieškoma iš įkeisto buto, esančio L(duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė 405000 Lt, todėl šio turto pakanka padengti skolą išieškotojai. Išieškotoja prašyme nenurodė, kad skolininkas turi nepilnametį vaiką A. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su tėvais bute, esančiame (duomenys neskelbtini),todėl atsižvelgiant į tai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir dėl to turi būti nustatyta, kad skolininkui priklauso 1/3 dalis minėto buto, o likusios 2/3 dalys – suinteresuotam asmeniui L. C..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo L. C. su prašymu nesutiko. Nurodė nesutikimo motyvus, analogiškus skolininko A. C. nurodytiems motyvams.

Suinteresuotas asmuo antstolė Marija Lekstutienė atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi prašymą patenkino. Nustatė, kad skolininkui A. C. (A. C.) priklauso ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad suinteresuotam asmeniui L. C. priklauso ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nustatė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: A. C. naudojasi 15,62 m² ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 29-5; L. C. naudojasi 20,88 m² ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 29-6, ir 3,39 m² ploto balkonu, plane pažymėta indeksu 29-7; 6,92 m² ploto virtuvė, plane pažymėta indeksu 29-4, 0,74 m² ploto tualetas, plane pažymėtas indeksu 29-2, 2,07 m² ploto vonia, plane pažymėta indeksu 29-3, ir 5,60 m² ploto prieškambaris, plane pažymėtas indeksu 29-1, paliekami bendram naudojimui; priteisė iš A. C. 35,66 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (b.l.66-67).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš vykdomoje byloje Nr. 1564/2009 esančio Vilniaus apygardos teismo 2009-06-30 vykdomojo rašto Nr. 2-985-565/2009 matyti, kad iš skolininkų UAB „Buona vita“ ir A. C. nutarta solidariai išieškoti 233462,04 Lt skolos, 14,09 procento dydžio metinių palūkanų, taip pat lygiomis dalimis 2835 Lt žyminio mokesčio ir 4720 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo išieškotojai AB DnB NORD bankas. Šis vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstolei M. Lekstutienei, kuri jį vykdydama 2009-08-11 turto areštu areštavo skolininkui A. C. ir suinteresuotam asmeniui L. C. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl to vykdymo veiksmus atliekanti antstolė M. Lekstutienė 2010-05-04 raštu dėl turto dalies nustatymo iki 2010-06-31 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko A. C. turto dalies minėtame bute nustatymo. Skolininko A. C. ir suinteresuoto asmens L. C. paaiškinimus, kad dėl to, jog jie turi nepilnametį vaiką, todėl turi būti nukrypta nuo įstatyme numatytos sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, teismas vertino kritiškai, nes skolininkas ir suinteresuotas asmuo, kaip sutuoktiniai, gyvena kartu areštuotame bute, o byloje duomenų, patvirtinančių, jog sutuoktiniai siekia ištuokos, nėra. Jokių kitų įrodymų, paneigiančių įstatymo numatytą prezumpciją, byloje nėra, todėl teismas nekonstatuoja pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas pažymėjo, jog šios bylos dalykas – ne sutuoktinių viso turto padalijimas, o tik skolininko dalies nustatymas konkrečiame nekilnojamame turte vykdymo procese. Be to, toks skolininko turto dalies nustatymas vykdymo procese dar savaime nereiškia ir nepatvirtina, kad jo dalis bus realizuota ir kad dėl to nukentės jo nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Taigi, kaip matyti, taikyti įstatymo numatytą išimtį nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini)., nekilnojamojo turto registre registruotas skolininko A. C. vardu, įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus tikslinga nustatyti, kad kita ½ dalis buto nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui L. C.. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.) suinteresuotam asmeniui L. C. teismas paliko naudotis didesnio ploto kambariu ir balkonu.

Šalies argumentai

Skolininkas A. C. pateikė atskirąjį skundą (b.l.71-73), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nesutinka su skundžiama nutartimi toje dalyje, kurioje teismas nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir nurodė, kad nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių turto padalijimo lygių dalių principo, taip pat nesutinka su sprendimu dėl to, kad teismas nesprendė klausimo dėl kreditoriaus reikalavimų tenkinimo iš hipoteka įkeisto turto. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. C. ir L. C. šeimoje augina nepilnametę dukterį A. C., gim. (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepilnamečiu vaiku interesai turi prioritetą prieš tėvu kreditorių interesą – nustatant skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taikomos LR CK 3.116-3.129 str. nuostatos. Civiliniame kodekse yra išvardintas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąjį būstą, yra esminė, todėl šios teisės pažeidimas gali turėti esminės reikšmės, vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas nutartyje pažymėjo, kad skolininko turto dalies nustatymas vykdymo procese dar savaime nereiškia ir nepatvirtina, kad jo dalis bus realizuota ir, kad dėl to nukentės skolininko nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Tai, kad skolininko turto dalis gali būti nerealizuota, byloje nėra įrodymų, todėl teismas priėmė nutartį remdamasis nepatvirtintais argumentais ir nustatė lygias nekilnojamojo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Aplinkybė, kad išieškotojas kreipėsi į teismą dėl skolininko (laiduotojo) turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, duoda pakankamą pagrindą teigti, kad iš skolininko dalies bus vykdomas išieškojimas. Išieškojus iš nustatytos 1/2 dalies skolininko turto, skolininko A. C. šeima kartu su nepilnamete dukra patirtų finansinius nuostolius. Įvykdžius išieškojimą iš 1/2 dalies skolininko turto, tik 1/2 dalis buto nuosavybės teise liktų L. C., kurioje ji gyventų su nepilnamete dukterimi ir sutuoktiniu A. C.. Atsižvelgiant į išdėstyta, A. C. Trakų rajono apylinkės teismo prašė nustatant skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, tai yra nustatyti nekilnojamojo turto dalis bendrojoje jungtinėje taip: 1/3 dalis 51,37 kv. m. bendro ploto buto priklauso A. C.; 2/3 dalys 51,37 kv. m. bendro ploto buto, priklauso L. C.. Mano, jog teismas visapusiškai neištyrė aplinkybės, kad išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-985- 565/2009 dėl 233.462604 skolos, 14,09 proc.dydžio metinių palūkanų, 2.835 Lt žyminio mokesčio ir 4720 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir vyksta išieškojimas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-12-09, nutartį, pagal kurią priverstinai išieškoma iš įkeisto buto, esančio adresu: L. S. g. 4-4, Vilnius, kurio vidutinė rinkos vertė 405.000 Lt. Todėl įkeisto turto pilnai pakanka padengti skolą išieškotojai. 2010-11-24 LAT nutartyje yra konstatavusi, kad skolininkui neįvykdžius daikto įkeitimu užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistą daiktą. Tokiu būdu Trakų rajono apylinkės teismas pažeidė vykdymo procese LR CPK 665 str. nustatytą, išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilę reglamentuojančią teisės normą, ir priėmė nepagrįstą sprendimą ir nukrypo nuo LAT teismo suformuotos praktikos. Banko atstovas nurodė, kad butui, esančiam adresu : L. S. g. 4-4, Vilnius, iš kurio vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-12-09 nutartį, yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir reikalavimai iš minėto buto šiuo metu negali būti patenkinti. Tai patvirtinančių įrodymų bankas nepateikė, taigi byloje buvo priimtas sprendimas, nesant įrodymų patvirtinančių, išieškojimo negalimumą iš hipoteka įkeisto turto – buto.

Atsiliepimas

Išieškotojas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.78-80) palikti nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2010-12-10 nutartį. Nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2010-02-22 nutartimi, c.b. Nr. 2S-451-56/2010, teigtina, kad pagal CPK 667 str. nuostatas paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalinimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 str. nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus (LAT 2006-06-21 nutartis Nr. 3K-3-423/2006). A. C. teiginys, kad teismas nustatydamas buto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalis turėjo vadovautis CK 3.116-3.129 str. nuostatomis ir nukrypti nuo sutuoktinių turto padalinimo lygių dalių principo, nepagrįstas, nes šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, padalinimo. A. C. ir L. C. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto nustatymo būdas (po ½) atitinka AB DnB NORD banko, kaip išieškotojo, turtinius interesus ir nepažeidžia skolininko bei jo sutuoktinės turtinių interesų, juolab, kad nustatant buto naudojimosi tvarką, buvo atsižvelgta ir į tai, kad skolininko ir suinteresuoto asmens šeimoje auga nepilnametis vaikas, nustatant, kad A. C. naudojasi 15,62 m² ploto kambariu, o L. C. –20,88 m². Pabrėžia, kad pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, įskaitant gyvenamosios vietos užtikrinimą, turi tėvai (CK 3.192 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3-4 str.). Teisės aktai nenumato, kad vaikas būtinai turi gyventi nuosavybės teise priklausančiame bute. Nei antstolė M. Lekstutienė vykdanti išieškojimą, nei AB DnB NORD bankas neturi tokios pareigos užtikrinti nepilnametės teisių, nes tokią pareigą turi jos tėvai, t.y. išnuomoti ar kitu būdu surasti nepilnametei kitą gyvenamąją vietą. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Apeliacinio teismo 2010-02-25 nutartimi, teigtina, kad įstatymai numato, jog prievolės užtikrinimui gali būti taikomos kelios užtikrinimo priemonės, tačiau nenumatomas tokių priemonių eiliškumas. Skolininko teiginys, kad kreditorius pirma turi išsiieškoti skolą iš įkeisto buto, nepagrįstas, juolab, kad A. C. pasirašydamas Laidavimo sutartį, įsipareigojo atsakyti visu savo turtu. Teigia, kad apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-24 nutartyje yra nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas nukreipiamas į įkeistą daiktą, kai skolininkas (o ne laiduotojas) neįvykdo daikto įkeitimu užtikrintos prievolės. Šiuo atveju A. C. yra laiduotojas, atsakantis visu savo turtu už prievolių įvykdymą. Taigi, tais atvejais, kai prievolės įvykdymas užtikrintas keliais skirtingais būdais (laidavimu ir įkeitimu), kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu naudotis. Šiuo metu iš Bankui įkeisto turto išieškojimas yra negalimas, nes R. J. prašymu, kurios tėvui R.S. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. sustabdytas skolos išieškojimas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-12-09 nutartį.

Suinteresuotas asmuo L. C. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.83-84) su atskiruoju skundu sutiko. Mano, kad Trakų rajono apylinkės teismas priimdamas nutartį visapusiškai neištyrė visų byloje esančių aplinkybių ir neatsižvelgė į CPK 665 str. 1 d. įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias, kad pirmąja eile turi būti išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės, kreditoriaus reikalavimai yra tenkinami iš įkeisto turto jį realizuojant (LAT 2004-10-27 nutratis civ. byloje Nr.3K-3-573/2004). Kitoje byloje LAT pažymėjo, kad kai pagrindinės prievolės įvykdymas yra užtikrintas įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistą daiktą (LAT 2010-11-23 nutartis civ.byloje Nr.3K-7-364/2010). Teigia, jog teismas nevertino aplinkybės, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-12-09 nutartį yra išieškoma iš įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė viršija įsiskolinimą, todėl pardavus įkeistą turtą visiškai pakaktų padengti skolą išieškotojai. Duomenų, kad išieškojimas iš įkeisto turto yra negalimas, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininkui A. C. (A. C.) priklauso ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad suinteresuotam asmeniui L. C. priklauso ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nustatė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančio (duomenys neskelbtini),, naudojimosi tvarką: A. C. naudojasi 15,62 m² ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 29-5; L. C. naudojasi 20,88 m² ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 29-6, ir 3,39 m² ploto balkonu, plane pažymėta indeksu 29-7; 6,92 m² ploto virtuvė, plane pažymėta indeksu 29-4, 0,74 m² ploto tualetas, plane pažymėtas indeksu 29-2, 2,07 m² ploto vonia, plane pažymėta indeksu 29-3, ir 5,60 m² ploto prieškambaris, plane pažymėtas indeksu 29-1, paliekami bendram naudojimui.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad A. C. ir L. C. šeimoje augina nepilnametę dukterį A. C.. Atskirajame skunde nurodoma, kad aplinkybė, kad išieškotojas kreipėsi į teismą dėl skolininko (laiduotojo) turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, duoda pakankamą pagrindą teigti, kad iš skolininko dalies bus vykdomas išieškojimas. Išieškojus iš nustatytos 1/2 dalies skolininko turto, skolininko A. C. šeima kartu su nepilnamete dukra patirtų finansinius nuostolius.

Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apelianto (skolininko) A. C. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatė idealiąsias bendraturčių turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau naudojimosi buto tvarką nustatė taip, kad realiai apeliantas (skolininkas) A. C. naudojasi mažesniu kambariu (gyvenamuoju plotu), o L. C. naudojasi didesniu kambariu (gyvenamuoju plotu), taigi, skolininko turto dalies realizavimo atveju nebus įmanoma realizuoti skolininkui priklausančios ½ buto dalies, nepažeidžiant nepilnamečio vaiko interesų.

Kolegija pažymi, jog yra preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Taigi, nors šiuo atveju pagal CPK 667 str. normas individualizuojama skolininko turto dalis, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, bet ne vykdomas turto padalijimas, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teismas privalo vadovautis ir CK 3.123 str. 1 d. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007).

Kolegija pažymi, kad šiuo atveju tikslinga atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus ir nukrypti nuo lygių dalių principo, apeliantui (skolininkui) nustatant 43/100 dalis turto (buto) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o jo sutuoktinei L. C. – 57/100 dalis turto (buto) Nutarties dalis dėl naudojimosi turtu tvarkos, paliktina nepakeista, nes pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta naudojimosi tvarka iš esmės atitinka tokį sutuoktinių turto dalių paskirstymą.

Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad teismas nesprendė klausimo dėl kreditoriaus reikalavimų tenkinimo iš hipoteka įkeisto turto, nes kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai(CK 6.81str.1d.). Taigi, tais atvejais, kai prievolės įvykdymas užtikrintas keliais skirtingais būdais (laidavimu ir įkeitimu), kreditorius turi teisę pasirinkti kokiu būdu naudotis. Pažymėtina ir tai, kad įkeistas turtas yra areštuotas, todėl išieškojimas iš jo faktiškai šiuo metu yra negalimas.

Kiti skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias skolininko A. C. turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo vykdymo procese (CPK 667 str. 2 d.), todėl skolininko atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmos instancijos teismo skundžiama nutartis yra keistina dalyje dėl bendraturčių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nurodant, jog skolininkui A. C. (A. C.) priklauso 43/100, o suinteresuotam asmeniui L. C. priklauso 57/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 4 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2116-239-2010 dalį, kuria nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Nustatyti, kad skolininkui A. C. (A. C.) priklauso 43/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui L. C. priklauso 57/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).“

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjos Rūta Veniulytė-JankūnienėTatjana Žukauskienė