Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-22 · Civilinė byla Nr. 2S-451-56/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-22
Bylos Nr.
2S-451-56/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gudžiūnienė Dalia Kačinskienė
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-451-56/2010

Teisėja E. Zaluba Proc. sprendimo kategorijos:121.14;121.18;

122.4;128.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. vasario 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės Dalios Kačinskienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Nemiros Šiugždaitės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties, kuria antstolės prašymas dėl sutuoktinių turto dalies nustatymo patenkintas iš dalies.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas V. Z. su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė padalinti R. T. nuosavybės teise priklausantį automobilį ALFA (duomenys nesklebtini), v/n (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys nesklebtini) po ½ dalį R. T. ir L. T..

Nurodė, kad 2009-05-06 antstolės patvarkymu buvo informuotas, jog antstolė, vykdydama 2009-01-22 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 506/09 dėl 2000 JAV dolerių ir 237 Lt skolos priteisimo, areštavo skolininkui priklausantį automobilį ALFA (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas skolininkui esant santuokoje su L. T..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolė Nemira Šiugždaitė atsiliepime prašė teismo skolininkui priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą padalinti, parenkant tokį turto padalijimo būdą, kad būtų galima išieškoti iš nustatytos skolininko dalies, nurodydama, jog vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, nėra. Išieškotojui pranešė dėl kreipimosi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Suinteresuotas asmuo L. T. atsiliepime su prašymu sutiko iš dalies ir prašė nustatyti, kad automobilis ALFA (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), tenka asmeninėn R. T. nuosavybėn.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjo V. Z. prašymas patenkintas iš dalies ir nustatyta, kad R. T. ir L. T. priklauso po 1/2 dalį automobilio ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, kad pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/09/00072 antstolė jokio skolininko turto nenustatė. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. Pagal Civilinio kodekso trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (LAT 2006-01-16 nutartis Nr. 3K-3-35/2006). Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Civilinio proceso kodekso VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pagal Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio nuostatas paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal Civilinio proceso kodekso 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus. (LAT 2006-06-21 nutartis Nr. 3K-3-423/2006).

Teismas sprendė, kad automobilis yra įgytas santuokos metu, todėl laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Automobilis ALFA (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 str. 1 d. 1 ir 5 punktai, 3.117 str. 1 d.). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik civilinio kodekso numatytais atvejais (CK LR 3.117 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys Civilinio kodekso 3.123 straipsnyje numatytas aplinkybes, kurioms esant teismas turi teisę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, todėl teismas pareiškimą tenkino ir nustatė, kad skolininkui priklauso viena antroji dalis automobilio ALFA (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), įgyto santuokos metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Antstolė Nemira Šiugždaitė atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, nustatyti, kad automobilis ALFA (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) po turto padalinimo priklauso R. T..

Atsiliepimas

Nurodo, kad su teismo nustatytu turto padalinimu nesutinka, nes atsiliepime L. T. pripažino, jog prašomas padalinti automobilis nuosavybės teise priklauso R. T., o teismui buvo pateiktas prašymas turtą padalinti taip ir tokiu būdu, kad būtų galimas realus išieškojimas iš skolininko turto. Tačiau teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesivadovavo protingumo principu, nes neįmanoma iš varžytinių parduoti ½ dalį automobilio, kadangi toks turtas nėra likvidus.

Vilniaus apygardos teisme 2009-11-30 gautas antstolės Nemiros Šiugždaitės pareiškimas, kuris 2010-02-18 buvo patikslintas, apie atsisakymą nuo atskirojo skundo, kuriame ji nurodo, kad atsisako nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13926-501/2009, kadangi suinteresuotas asmuo L. T. pateikė antstolei sutikimą nukreipti išieškojimą į jai priklausančią ½ dalį automobilio ALFA (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini). Antstolei atsisakymo nuo atskirojo skundo teisinės pasekmės, numatytos Civilinio proceso kodekse yra žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pagal Cvilinio proceso kodekso 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Civilinio proceso kodekso antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Remiantis Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio pirmąja dalimi, atskirąjį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o, jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti atskirojo skundo atsisakymo, jei yra Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio antrojoje dalyje numatytos sąlygos, tai yra, jei atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Atskirojo skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 str. 3 d.).

Antstolė Nemira Šiugždaitė atsisakymą nuo atskirojo skundo teismui pateikė 2009-11-30, jį patikslino 2010-02-18, iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Prašyme patvirtino, jog jai yra žinomos Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos pasekmės. Antstolės Nemiros Šiugždaitės atskirojo skundo atsisakymas įstatymui neprieštarauja. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad toks atsisakymas pažeistų kieno nors teises ar įstatymo saugomus interesus arba prieštarautų viešajam interesui. Todėl teisėjų kolegija priima pareiškėjo atsisakymą nuo atskirojo skundo, o apeliacinį procesą nutraukia (CPK 338, 308 str.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš Nemiros Šiugždaitės valstybės naudai priteistinos 11,20 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 338 ir 308 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

Priimti antstolės Nemiros Šiugždaitės atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13926-501/2009 ir apeliacinį procesą nutraukti.

Priteisti iš Nemiros Šiugždaitės a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,20 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidas.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Rasa GudžiūnienėDalia Kačinskienė