Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus, Ramūno Mitkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. D. ir atsakovo T. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-192/2012 pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovui T. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

atsakovas negali mokėti sūnui Domantui po 400 Lt išlaikymui periodinėmis išmokomis, nes papildomai moka po 275 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis sūnui Justui. Atsakovas uždirba tik 1 100 Lt per mėnesį;atsakovas anksčiau teikdavo išlaikymą tiek pinigais (grynais ir pavedimu), tiek daiktais, rūbais, žaislais ir t. t.;kadangi ieškovė turi du aukštuosius išsilavinimus, skundą gali parašyti savo jėgom, todėl priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstos.

išlaikymo negalima priteisti už trejus metus. Niekas ieškovei netrukdė kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovas išlaikymo nemokėjo tik nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. vasario mėn. Anksčiau mokėdavo 200–300 Lt per mėnesį ar 400 Lt pusantro ar dviejų mėnesių laikotarpiu;atsakovas neturi transporto priemonių. Nuo 2010 m. spalio mėn. nedirba Airijoje, gyvenamojo namo nestato, nes nėra lėšų, nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2012 m. per paskutinius 18 mėn. nedirbo;atsakovas nesutinka mokėti išlaidų už advokato pagalbą.

Ieškovė N. D. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.

Nustatyta, kad ieškovės N. D. ir atsakovo T. K. sūnus D. K. gimė 2007 m. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Sūnaus D. K. deklaruota gyvenamoji vieta kartu su motina N. D. (duomenys neskelbtini)(b. l. 7). Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (b. l. 8). Ieškovės pajamos, susijusios su darbo santykiais, yra vidutiniškai 1 139 Lt (b. l. 10). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,2041 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(b. l. 11–12). D. K. lanko Kauno lopšelį-darželį „Volungėlė“, vaiku rūpinasi N. D. (b. l. 13). Atsakovo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės (b. l. 40–41). Iš pažymų apie asmens įdarbinimus už 2010 m. kovo 1 d.–2011 m. kovo 31 d. ir 2011 m. sausio 1 d.–2012 m. sausio 31 d. laikotarpius matyti, kad atsakovas dirbo UAB „Gerada“ nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. gegužės 26 d., o nuo 2011 m. spalio 4 d. dirba UAB „Longlita“ (b. l. 28, 92). Pagal pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas atsakovo pajamos per mėnesį UAB „Gerada“ sudarė 1 209,62 Lt (b. l. 46). Iš UAB „Longlita“ pažymos matyti, kad atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniškai yra 921,40 Lt (b. l. 113).

Apeliaciniais skundais skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios teismo sprendimo dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vadovavosi CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata ir taikė 1 MGL dydį išlaikymo įsiskolinimui apskaičiuoti. Vėliausioje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-218/2011, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-101/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-294/2010); nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-101/2010); vaiko poreikius teismas turi vertinti, atžvelgdamas į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (CK 3.155, 3.165 straipsniai); kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-331/2009). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-596/2009).

Byloje yra pateiktas ieškovės raštas dėl išlaidų būtiniems vaiko poreikiams patenkinti, kuriame nurodyta, kad iš viso vaikui per mėnesį skiriama 1 472 Lt (b. l. 78). Ieškovės pajamos yra apie 1 139 Lt (b. l. 10). Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, kuriame sūnus D. K. yra deklaravęs gyvenamąją vietą kartu su savo motina – ieškove (b. l. 7–8). Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovo pajamos sudaro apie 1 100 Lt (b. l. 46, 113). Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir jame nebaigtas statyti gyvenamasis namas (b. l. 11–12). Šias aplinkybes patvirtinto ir pats atsakovas tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (b. l. 107–108, 138–139).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta iš atsakovo vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis priteistina 400 Lt kas mėnesį suma atitinka aukščiau paminėtus išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus. Toks išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis teikia 275 Lt išlaikymą sūnui J. K., nesudaro pagrindo mažinti priteisto sūnui D. K. išlaikymo dydžio. Nustatant išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus (gimęs 1976 metais). Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju (b. l. 111–112). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl sveikatos sutrikimų ar kokių nors kitų aplinkybių jo galimybės dirbti būtų apribotos. Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovo pajamos per mėnesį yra ne mažesnės nei 4 000 Lt atskaičius mokesčius (teismo posėdžio protokolas, b. l. 99). Nors šis faktas oficialiais duomenimis nėra patvirtinta, tačiau, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas laikyti, jog atsakovas turi galimybių uždirbti didesnį nei 1 100 Lt atlyginimą ir gali teikti ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių turtinės galimybės teikti išlaikymą savo vaikui iš esmės vertintinos vienodai.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-233/2011). Ieškovė viena augina vaiką. Ieškovės vertinimu, atsakovas teikė vaiko išlaikymui apie 3 000 Lt (teismo posėdžio protokolas, b. l. 98). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas teikė sūnui D. K. išlaikymą, tačiau nepastovų ir nepakankamą. Šių aplinkybių neginčija ir pats atsakovas (b. l. 107). Atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai nesuteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad, gyvendamas skyrium, jis teikė nepilnamečiam vaikui nepertraukiamą ir kasdienį jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas nevykdė išlaikymo pareigos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, sprendžia, kad 4 680 Lt (1 MGL, t. y. 130 Lt x 36) išlaikymo įsiskolinimas nepakankamai užtikrina vaiko interesus, todėl įvertinus atsakovo teiktą minimalią paramą, yra pagrindas išlaikymo įsiskolinimą padidinti iki 7 200 Lt, tai yra po 200 Lt už 36 mėnesius.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė ieškovės naudai išlaidas už advokato pagalbą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą, nustatyti bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas visus ieškovės reikalavimus iš esmės išsprendė ieškovės naudai. Dėl šių aplinkybių buvo pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimas pakeičiamas, padidinant ieškovei priteistą iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 4 680 Lt iki 7 200 Lt, o kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad pagal CK 3.208 straipsnį priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teisėjų kolegija taip pat papildomai nurodo, jog ieškovė paskiriama tvarkyti nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui priteistas lėšas uzufrukto teise (CK 4.147 straipsnis).

Ieškovė už teisines paslaugas surašant apeliacinį skundą turėjo 400 Lt išlaidas (b. l. 129–130). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 9 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas priteisė 4 680 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas padidina priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 7 200 Lt. Apeliacinės instancijos teismas patenkina ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo padidinimo apie 50 proc. (7200 – 4680):(9600 – 4680) x 100). Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei priteistina proporcingai patenkinto reikalavimo daliai iš atsakovo 200 Lt bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnio 2 ir 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

nutaria:

Ieškovės N. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimu priteistą iš atsakovo T. K. sūnaus D. K., gim. 2007 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą padidinti nuo 4 680 Lt iki 7 200 Lt (septynių tūkstančių dviejų šimtų litų).

Papildomai nustatyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimu priteistas iš atsakovo T. K. sūnaus D. K., gim. 2007 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį, mokamas nuo 2012 m. vasario 14 d. iki D. K. pilnametystės, turi būti indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka pagal infliaciją.

Papildomai nustatyti, kad ieškovė N. D. nepilnamečio sūnaus D. K. išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui priteistas lėšas tvarko uzufrukto teise.

Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. K. ieškovės N. D. naudai 200 Lt išlaidas už teisinę pagalbą apeliaciniame procese.